Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-5355-402/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-17
Bylos Nr.: eI3-5355-402/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00888-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: M. B.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Ardynas“
Trečiasis asmuo: akcinei bendrovei „A. G.“

Kategorijos

5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
15.4Žemės servitutai

Administracinė byla Nr. eI3-5355-402/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00888-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 5.8; 15.4; 41; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjos M. B. atstovams L. M. ir advokatui A. K.,atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. Š.,uždarosios akcinės bendrovės „Ardynas“ atstovei advokato padėjėjai L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Ardynas“, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „A. G.“ dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2022-03-24 įsakymus Nr. 7VĮ-181-(14.7.2) ir Nr. 7VĮ-182-(14.7.2); 2) įpareigoti UAB „Ardynas“ per dviejų mėnesių terminą atlikti Domeikavos vietovėje privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą, kuris būtų įformintas ataskaita, kaip tai numato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Rinkos tyrimo pagrindu apskaičiuoti Kr koeficientą ir kompensacijos sumą. Per nustatytą terminą neįvykdžius darbų, nustatyti baudą – už kiekvieną pradelstą kalendorinę savaitę skaičiuoti po 100 (vieną šimtą) eurų iki to laiko, kol bus tinkamai ir tiksliai įvykdytos prievolės, numatytos Metodikoje. Apskaičiuotą sumą už vėlavimą išieškoti iš UAB „Ardynas“ M. B. naudai. Terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių nustatyti dviejų mėnesių terminą priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą nepriėmus įsakymų, nustatyti baudą – už kiekvieną pradelstą kalendorinę savaitę skaičiuoti po 100 (vieną šimtą) eurų iki tų įsakymų priėmimo datos su sąlyga, kad šie priimti įsakymai įsigalios. Apskaičiuotą sumą už vėlavimą išieškoti iš Nacionalinės žemės tarnybos M. B. naudai. Terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat pareiškėjos atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2022-03-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas (toliau – ir NŽT) įsakymais Nr. 7VĮ-181-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“ pakeitimo“ ir Nr. 7VĮ-182-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r.“ pakeitimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymai) nustatė atlygintinus servituto nustatymo pagal administracinį aktą nuostolius, kuriuos turi atlyginti AB „A. G.“. NŽT Įsakymais buvo nustatytos kompensacijos už servituto nustatymą: žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)– 7 129 Eur, žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)– 4 322 Eur. NŽT Įsakymai buvo priimti vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2017-10-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017. NŽT aplaidžiai vykdė teismo sprendimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą ir 3 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintą draudimo keisti į blogąją pusę principą (non reformatio in peius). NŽT vykdydama teismo sprendimą privalėjo: 1) užtikrinti, kad, remiantis Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, būtų atliktas privačios gyvenamosios paskirties žemės, esančios Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, rinkos tyrimas. Atlikus tyrimą, užtikrinti, kad rinkos tyrimas yra objektyvus, t. y. ar imtis yra reprezentatyvi, ar yra tinkamos imties skaitinės charakteristikos, koks pasikliovimo intervalas ir t. t.; 2) skaičiuojant kompensaciją užtikrinti, kad iš naujo nustatyta kompensacija nebūtų mažesnė, nei buvo apskaičiuota 2015 metais. UAB „Ardynas“ NŽT pateikė dokumentą, kurio pagrindu buvo apskaičiuotas Metodikos 9.2 punkte nurodytas kapitalizacijos normos rodiklis Kr. Šis dokumentas neatitinka Metodikos 9.2 punkte nurodytų rinkos tyrimų dėl šių priežasčių: a) UAB „Marleksa“ parengė dokumentą, kuris yra tik konsultacinė išvada, o ne rinkos tyrimo ataskaita; b) Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad turtas privalomai vertinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Metodika nustato, kad, apskaičiuojant Kr koeficientą, yra atliekamas rinkos vertinimas, kurio galutinis rezultatas yra vertinimo ataskaita pagal TVVPĮ nustatytą tvarką; c) konsultacinės išvados pagrindinės klaidos: i) konsultacinėje išvadoje padaroma išvada, esą „Metodikoje nedetalizuojama, kokios privačios žemės rinkos tyrimas turėtų būti atliktas pagal daikto naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą“. Tačiau aiškiai Metodikos 9 punkto papunkčiuose kalbama, kad „nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami“ toliau nurodoma tvarka; ii) esminė klaida, padaryta anksčiau, leido UAB „Marleksa“ laisvai tyrimui pasirinkti bet kokios paskirties žemę, padarius išvadą, kad privačios gyvenamosios paskirties žemės nuomos rinkos nėra. Nepaisant to, kad teismo sprendime aiškiai buvo nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės rinkos tyrimais negalima pakeisti privačios gyvenamosios paskirties žemės nuomos rinkos tyrimų. UAB „Marleksa“, iškėlusi imties reprezentatyvumo kriterijų, be jokio patikrinimo (nors statistikos moksle imties reprezentatyvumui patikrinti yra naudojami statistiniai metodai) nutarė, kad žemės naudojimo paskirtį „kita“, kurios naudojimo būdas – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, atitinka žemės naudojimo paskirtis „žemės ūkio paskirties žemė“, kurios naudojimo būdas – „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“, nes vienintelis reprezentatyvumo kriterijus – būdvardis „kitas“. Nepaisant to, kad netirtą reprezentatyvumo kriterijų labiau atitiktų tos pačios „kitos“ žemės naudojimo paskirties sklypai, pavyzdžiui, komercinės ar gamybinės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypai; iii) žemą tyrimo lygį įrodo ir nežinojimas, kokio tipo vidurkio formulę pasirinkti vidurkio skaičiavimui. Tyrime buvo pasirinkta naudoti paprastąjį aritmetinį vidurkį, kuris naudojamas tuomet, kai tiriamojo objekto charakteristikos yra vienodos. Taigi, žemės sklypų ploto – 1 aro ar hektaro – didelio sklypo kaina bus skirtinga, skirtingai nei mažo sklypo. Tokiais atvejais statistikos mokslas nurodo naudoti svertinį aritmetinį vidurkį, kai tiriami tie patys objektai su skirtingomis charakteristikomis. Beje, toje konsultacinėje išvadoje paprastas aritmetinis vidurkis buvo vienintelis panaudotas statistinis metodas, kai normaliame rinkos tyrime statistinių metodų yra naudojama nepalyginamai daugiau. Išvardyti argumentai rodo, kad NŽT pateikta konsultacinė išvada jokiu būdu negali būti laikoma atlikto rinkos tyrimo ataskaita. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalis nurodo, kad jei nurodytus veiksmus gali atlikti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Nurodė, kad NŽT naujus įsakymus dėl kompensacijos nustatymo priima nepateisinamai ilgai, todėl tikslinga teismo prašyti, kad jis savo sprendimu tiek NŽT, tiek UAB „Ardynas“ nustatytų konkretų jiems priskirtų pareigų įvykdymo terminą, kurį pradelsus būtų skiriamos baudos, kurios užtikrintų tinkamą įvykdymo terminą. Teismo sprendimu UAB „Ardynas“ nebuvo aiškiai nurodyta, kad ji privalo tinkamai vykdyti Metodikos nuostatas ir kad dėl to NŽT galėtų išleisti naujus įsakymus dėl kompensacijų. Teismas negalėjo protingai numatyti, kad verslo subjektas gali oficialiai atsisakyti vykdyti jam teisės aktais nustatytą prievolę ar ją ginčyti, todėl logiškai ir nenustatė teisės aktais jam numatytų prievolių. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ardynas“ atsisakė atlikti Metodikoje numatytą privačios žemės nuomos rinkos tyrimą, teismo sprendimas tampa sąlyginis, o tokius teismo sprendimus draudžia priimti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje. Taigi, siekiant išvengti situacijos, kad teismo sprendimas faktiškai ir toliau lieka sąlyginis, būtina UAB „Ardynas“ nustatyti pareigą įvykdyti Metodikos nuostatas visa apimtimi, nustatyti terminą šiai pareigai įvykdyti, taip pat nustatyti baudas, skatinančias nepraleisti teismo nustatyto termino. UAB „Ardynas“ su užsakovu AB „A. G.“ sudarė sutartį parengti specialųjį planą. UAB „Ardynas“ pagal sutartį darbus atliko: parengė specialųjį planą, pagal kurį administraciniu aktu buvo nustatyti žemės servitutai, šie servitutai buvo užregistruoti VĮ Registrų centre, už atliktus suderėtus darbus gavo suderėtas pajamas. Kaip paaiškėjo, UAB „Ardynas“ sutartyje nenumatė privačios žemės nuomos rinkos tyrimų atlikimo, todėl, juos atlikęs savo lėšomis, UAB „Ardynas“ nėra garantuotas, kad lėšas už rinkos tyrimą padengs AB „A. G.“. Naujų įsakymų dėl kompensacijos dydžio priėmimas reikalauja mažų laiko ir darbo sąnaudų. Teismui eilinį kartą šiuos įsakymus panaikinus, NŽT nepatiria jokių pasekmių, tarp jų ir finansinių. Esant šiai situacijai NŽT naujus įsakymus gali leisti labai daug kartų, tai neskatina NŽT naudotis jai visomis suteiktomis galiomis (įskaitant, bet neapsiribojant, anksčiau NŽT priimtų įsakymų panaikinimą dėl administraciniu aktu nustatomų servitutų), tuo skatinant UAB „Ardynas“ kuo greičiau atlikti darbus, numatytus Metodikoje, pačiai siekti kuo greitesnio teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, siekiant šalims sudaryti nepalankias sąlygas teismo sprendimo vilkinimui, būtina nustatyti baudas, kurios, vilkinant teismo sprendimo vykdymą, šalims taptų skausmingos. Teismui nenustačius baudų arba jas nustačius nepakankamas, nei NŽT, nei UAB „Ardynas“ neturės paskatos keisti savo dabartinio elgesio modelio, toliau bus vilkinamas teismo sprendimo vykdymas ir galiausiai jis vykdomas tik formaliai.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovės atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti skunde išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad nebuvo pažeistas non reformatio in peius principas, nes 2015 metais apskaičiuotas kompensacijos dydis buvo teismo sprendimu panaikintas ir dabar skundžiamais NŽT Kauno rajono vedėjo įsakymais buvo priimti nauji sprendimai dėl kompensacijos dydžio. NŽT nepažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principo. Ginčijami įsakymai buvo priimti įstatymų nustatytais tikslais (kitų, negu įstatymų numatytų, tikslų nebuvo) ir turint įstatymų suteiktus reikiamus įgaliojimus. Skyrius 2022-02-23 gavo UAB „Ardynas“ 2022-02-21 raštą Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, kuriuo informuota, kad UAB „Ardynas“, pasitelkęs nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. Remdamasi nepriklausomų nekilnojamojo turto ekspertų UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis valstybės įmonė Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas. NŽT Kauno rajono skyrius, atsižvelgdamas į Kauno apygardos administracinio teismo 2017-10-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017, Regionų apygardos administracinio teismo 2020-10-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020, UAB „Ardynas“ 2022-02-21 raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ pateiktus VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-02-03 Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2177-8478 A, Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2177-8478 B, dar kartą įvykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2017-10-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 priimdamas naujai ginčijamus įsakymus (2022-03-24 Įsakymas Nr. 7VĮ-181-(14.7.2.) ir 2022-03-24 Įsakymas Nr. 7VĮ-182-(14.7.2.)). Skundžiami įsakymai buvo priimti vadovaujantis UAB „Ardynas“ 2022-02-21 raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, apskaičiavimo aktu Nr. 4400-2178-3377 A, aktu Nr. 4400-2178-3377 B. Pažymėtina, kad NŽT Kauno rajono skyrius neturi kompetencijos nustatyti, ar kompensacijos skaičiavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, jokiame teisės akte nenumatyta, kad NŽT ar jos teritorinis padalinys turi patikrinti, ar sprendimui dėl servituto nustatymo apskaičiuoti nuostoliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl ir buvo kreiptasi būtent į UAB „Ardynas“, kad tos srities specialistai atliktų kompensacijos skaičiavimus. Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, reglamentuojančių servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūras, nuostatos leidžia NŽT teritorinio padalinio vadovui privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti, savo sprendimu tokius servitutus nustatyti. Nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas, kurių apskaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Metodikos 3 punktas numato, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Pagal Metodikos 10 punktą, bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą (Metodikos 2 priedas), įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina vienareikšmiška išvada, kad nuostolių dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto dydžio apskaičiavimo prievolė tenka teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas servitutas, rengėjui. Pažymėjo, kad teismas 2020-10-15 sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 konstatavo, kad priimti NŽT Kauno rajono skyriaus įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti iš esmės, t. y. priimti vadovaujantis nagrinėjamu atveju netaikoma Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2018-06-08, ir dėl to yra pakankamas pagrindas juos panaikinti. Teismas nepasisakė, kokia turėtų būti taikoma Kr reikšmė pagal Metodikos redakciją, galiojusią nuo 2015-01-01. NŽT nevilkina teismo sprendimų vykdymo. Teismo sprendimo įvykdymas konkrečiai šioje byloje priklauso ne tik nuo NŽT, bet ir nuo kitų asmenų, o būtent nuo UAB „Ardynas“, kuri šioje byloje taip pat yra atsakovė. NŽT ne kartą ragino UAB „Ardynas“ kuo greičiau ir tinkamai atlikti veiksmus tam, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas.

Atsakovė UAB „Ardynas“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2021-11-09 buvo gautas NŽT Kauno rajono skyriaus raštas, kuriuo UAB „Ardynas“ buvo prašoma, vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusia nuo 2015-01-01 iki 2017-11-01), apskaičiuoti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais, dydžius žemės sklypams, įvertinus Metodikos 9.2 papunktyje nurodytus rodiklius, rekomenduojant Kr reikšmę išsiskaičiuoti, gavus informaciją iš VĮ Registrų centro apie gretimose panašiose keturiose kadastrinėse vietovėse vykusius sandorius tuo metu, kai galiojo 2015-01-01 – 2017-11-01 Metodikos redakcija. Tarp UAB „Ardynas“ ir UAB „Marleksa“ buvo sudaryta sutartis, kurios tikslas – konsultacinio pobūdžio išvados parengimas dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio nustatymo objektui, nurodytam sutarties 1 punkte (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-11-01). UAB „Ardynas“, pasitelkusi nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. Vadovaujantis nepriklausomų nekilnojamojo turto ekspertų UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis, VĮ Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas. 2022-02-21 raštu Nr. 7-25 NŽT Kauno rajono skyriui buvo pateikti: Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2177-8478 B; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2177-8478 A; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2178-3377 B; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2178-3377 A. Kartu su minėtu raštu NŽT Kauno rajono skyriui buvo pateikta ir nepriklausomo nekilnojamojo turto eksperto UAB „Marleksa“ parengta 2022-01-26 Konsultacinė išvada dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio Nr. NT 21-12-21K (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad remiantis atliktu tyrimu nustatyta, kad kapitalizacijos rinkos rodiklis 2015 m. sausio mėn. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r., ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r., yra apie 0,021 (dvidešimt vieną tūkstantąją), tai atitinka 2,1 proc. Pažymėtina, kad parengtoje Išvadoje yra pateikta išsami atlikto tyrimo detalizacija ir skaičiavimai. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-11-01) 9.2 punktu, Kr kapitalizacijos normos rodiklis nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 12 punktu, turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto vertinimo ataskaita yra surašoma atliekant turto arba verslo vertinimą. Kaip matyti, atliekant turto vertinimą yra nustatoma turto vertė. Nagrinėjamu atveju Metodikos 9.2 punkte nustatytas reikalavimas ne atlikti tos vietovės privačios žemės (žemės sklypų) (turto) vertinimą, bet atlikti tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus išreiškiant santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Pažymėjo, kad Išvadoje aiškiai parašyta, kad ši konsultacinė išvada nėra turto (verslo) vertinimo ataskaita, kaip ji suprantama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, t. y. konsultacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo, atlikus rinkos tyrimą, nustatomas kapitalizacijos rinkos rodiklis. Nei Metodikos 9.2 punkte, nei jokiame kitame Metodikos punkte nėra nurodyta, kad rinkos tyrimo galutinis rezultatas yra vertinimo ataskaita pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą tvarką. To ir negalėtų būti, kadangi šiuo atveju Kr reikšmė apskaičiuojama ne atliekant žemės vertinimą (nustatant žemės sklypų vertę), bet atliekant rinkos tyrimą, išreiškiamą santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, o tai šiuo atveju ir buvo atlikta. Šiuo atveju tiek Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, tiek Turto ir verslo vertinimo metodika reglamentuoja, jog turi būti skaičiuojama turto vertė (pvz., rinkos vertė, atkuriamoji vertė, mokestinė ir kitos), o ne kapitalizacijos normos rodiklis, kurio nustatymo būdas yra detalizuotas Metodikoje. Pagal Metodikos 9 punktą, nuostoliai 9.1 punkte nurodomu būdu yra skaičiuojami dėl žemės sklypų savininko galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, t. y. nuostoliai yra skaičiuojami, kai asmuo praranda galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Metodikos 9.2 punkte nurodoma, kad Kr reikšmė nustatoma atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiama santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, tačiau neįvardyta, kokios paskirties ir naudojimo būdo žemė turi būti vertinama. Parengtoje išvadoje yra pagrindžiama, kodėl nėra nagrinėti analogiški sklypai, kurių naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (nurodoma, kad nėra tokio naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos). Atsižvelgiant į tai, Išvadoje pabrėžiama, kad minėtoje metodikoje nėra detalizuota, kokios privačios žemės rinkos tyrimas turėtų būti atliktas (kaip turėtų būti apskaičiuojamas rodiklis nesant rinkos pagal naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą). Pareiškėja skunde pripažįsta, kad dar nuo administracinės bylos Nr. eI-133-505/2017 nagrinėjimo buvo žinoma, kad Kauno rajone nėra privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties nuomos rinkos. Atsakovė nurodo, kad, nesant kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos, kapitalizacijos rodiklį buvo pasirinkta skaičiuoti pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir pardavimo sandorių santykį. Pažymėjo, kad 2015-10-08 NŽT Kauno rajono skyrius priimdamas įsakymus Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) ir Nr. 7VĮ-1205-2(14.7.2), kuriais nustatė servitutus, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, ir nurodė, kad AB „A. G.“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servitutų išmokėdama vienkartines 8 444 Eur ir 5 120 Eur kompensacijas per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, apskritai neatliko rinkos tyrimo ir keliamas klausimas, kad teisės aktai numato reikalavimus, kurių įgyvendinti viešojo administravimo subjektas neturi galimybių, Kr reikšmė buvo nustatyta pagal NŽT ministerijos pateiktas rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 nuostatas dėl nuomos mokesčio tarifo nustatymo už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono. Pažymėjo, kad nors pareiškėja ir nesutinka su skundžiamuose įsakymuose jai išmokėti nustatyta kompensacijos suma, ginčija išvados pagrįstumą, tačiau pati pareiškėja nėra pateikusi į bylą jokių skaičiavimų ar pareiškėjos užsakymu parengto vertinimo, kaip tai numatyta Metodikos 9.2 punkte, kurie leistų teigti, kad išvadoje kapitalizacijos normos rodiklis apskaičiuotas netinkamai. Nagrinėjamu atveju UAB „Ardynas“ pateikti kompensacijų skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, o Kr reikšmė buvo nustatyta atlikus privačios žemės rinkos tyrimus (nesant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos, pasirenkant vertinti kuo lygiavertiškesnius žemės ūkio paskirties žemės sklypus), vadovaujantis NŽT Kauno rajono skyriaus pateikta rekomendacija, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti atsakovę UAB „Ardynas“ atlikti naują Domeikavos vietovėje privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą ir jo pagrindu apskaičiuoti kompensaciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „A. G.“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad NŽT ir UAB „Ardynas“ veiksmai siekiant byloje susidariusią situaciją išspręsti objektyviausiu būdu laikytini pakankamais, o NŽT Įsakymai, kuriais nustatytos konkrečios kompensacijų sumos, yra pagrįsti objektyviais duomenimis. NŽT kartu su skundžiamais Įsakymais pareiškėjai pateikė ir UAB „Ardynas“ 2022-02-21 raštą Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ su priedais, tarp kurių ir Konsultacinė išvada, kuri laikytina Įsakymų motyvuojamąja dalimi, nes joje pateikiamas kompensacijos apskaičiavimo pagrindimas, kuris yra tinkamai ir pakankamai motyvuotas, pagrindžiant tokio skaičiavimo taikymą šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje. Pažymėjo, kad pareiškėja, teigdama, kad Įsakymai nėra teisėti ir / ar pagrįsti, nepateikia nei argumentų, nei juos patvirtinančių įrodymų dėl kompensacijos apskaičiavimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2022-03-24 įsakymus Nr. 7VĮ-181-(14.7.2) ir Nr. 7VĮ-182-(14.7.2); 2) įpareigoti UAB „Ardynas“ per dviejų mėnesių terminą atlikti Domeikavos vietovėje privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą, kuris būtų įformintas ataskaita, kaip tai numato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Rinkos tyrimo pagrindu apskaičiuoti Kr koeficientą ir kompensacijos sumą. Per nustatytą terminą neįvykdžius darbų, nustatyti baudą – už kiekvieną pradelstą kalendorinę savaitę skaičiuoti po 100 (vieną šimtą) eurų iki to laiko, kol bus tinkamai ir tiksliai įvykdytos prievolės, numatytos Metodikoje. Apskaičiuotą sumą už vėlavimą išieškoti iš UAB „Ardynas“ M. B. naudai. Terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių nustatyti dviejų mėnesių terminą priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą nepriėmus įsakymų, nustatyti baudą – už kiekvieną pradelstą kalendorinę savaitę skaičiuoti po 100 (vieną šimtą) eurų iki tų įsakymų priėmimo datos, o įsakymuose nurodyta kompensacijų suma bus apskaičiuota tiksliai laikantis Metodikos nuostatų ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principo. Apskaičiuotą sumą už vėlavimą išieškoti iš Nacionalinės žemės tarnybos M. B. naudai. Terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas šioje byloje, kaip ir anksčiau iškeltose teismuose bylose, kilo dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais žemės sklypuose, skaičiavimo.

Bylos duomenimis, pareiškėja M. B. yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r., žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r., žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r., savininkė.

Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendė 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. TS-250 „Dėl Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ 1 punktu patvirtinti Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialųjį planą (toliau – Specialusis planas). Sprendimo tikslas – patvirtinti parengtą Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialųjį planą. Specialiojo plano teritorija – Kauno r. sav. Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. ((duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Domeikavos sen., Kauno r.“, 2.5 punktą, kuriuo buvo nurodyta AB „A. G.“ žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 8 444 Eur – per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r.“, 2.5 punktą, kuriuo nurodyta AB „A. G.“ žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 5 120 Eur – per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, ir įpareigojo NŽT iš naujo nustatyti žemės savininkei vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r., ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019 Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovė NŽT 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r.“ pakeitimo“ ir įsakymu Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r.“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) nustatė atlygintinus servituto nustatymo pagal administracinį aktą nuostolius, kuriuos turi atlyginti AB „A. G.“. Įsakymu Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) ir Įsakymu Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) buvo nustatytos kompensacijos už servituto nustatymą: žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 559 Eur, žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 936 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 pareiškėjos M. B. patikslintą skundą dėl Įsakymo Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) ir Įsakymo Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) panaikinimo patenkino visiškai ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą Žemės sklypams.

Teismas sprendime konstatavo, kad Įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti iš esmės, t. y. priimti vadovaujantis nagrinėjamu atveju netaikytina Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2018-06-08, ir dėl to yra pakankamas pagrindas juos panaikinti. Pažymėtina, kad teismas nepasisakė, kokia turėtų būti taikoma Kr reikšmė pagal Metodikos redakciją, galiojusią nuo 2015-01-01.

NŽT Skyrius, vadovaudamasis Metodikos 3 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialiojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“, rengėja yra UAB „Ardynas“, ir siekdamas įvykdyti teismo 2020-10-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020, 2020-12-01 raštu Nr. 7SD-7301-(14.7.137 E.) „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos skaičiavimo“ kreipėsi į UAB ,,Ardynas“, prašydamas, vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusia nuo 2015-01-01 iki 2017-11-01), apskaičiuoti ir Skyriui pateikti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais minėtiems žemės sklypams, dydžius.

Atsakovė NŽT 2020-12-28 gavo UAB „Ardynas“ vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais, skaičiavimus ir paaiškinimą. Paaiškinime pažymėta, kad Metodikos 9 punktas reglamentuoja nuostolių apskaičiavimą dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Vienas iš Metodikos 9.2 papunktyje įtvirtintos formulės dėmenų yra Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. 20-1027(12.147.) „Dėl nuostolių skaičiavimo“ nurodė, kad, nesant tam tikros paskirties privačios žemės nuomos sandorių, nustatant vidutines pajamas iš žemės nuomos, galima atsižvelgti į rajono savivaldybės, kurioje yra žemės sklypas, kuriam nustatomas servitutas, tarybos nustatytą nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą. Kauno rajono savivaldybės tarybos 7 posėdžio 2014 m. birželio 19 d. sprendime Nr. TS-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2014 m. tarifų nustatymo“ Kauno rajone gyvenamųjų teritorijų paskirties žemėje nustatytas 0,45 proc. tarifas, t. y. kapitalizacijos normos rodiklis – 0,0045, tačiau atlikus žemės ūkio paskirties rinkos tyrimus kapitalizacijos normos rodiklis gautas 0,0249.

Ginčo dėl servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

Ginčo atveju aktualios yra Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, tiek Taisyklių, reglamentuojančių servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūras, nuostatos leidžia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovui privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti, savo sprendimu tokius servitutus nustatyti. Nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas, kurių apskaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Metodikos 3 punktas numato, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

Pagal Metodikos 10 punktą, bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą (Metodikos 2 priedas) įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad nuostolių dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto dydžio apskaičiavimo prievolė tenka teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas servitutas, rengėjui.

Kaip minėta, 2020-10-15 sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 teismas konstatavo, kad priimti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti iš esmės, t. y. priimti vadovaujantis nagrinėjamu atveju netaikoma Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2018-06-08, ir dėl to yra pakankamas pagrindas juos panaikinti. Teismas nepasisakė, kokia turėtų būti taikoma Kr reikšmė pagal Metodikos redakciją, galiojusią nuo 2015-01-01.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenustatė atsakovių veiksmų vykdymo vilkinimo. Teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje priklauso ne tik nuo NŽT veiksmų, bet ir nuo kitų asmenų, o būtent nuo UAB „Ardynas“, kuri šioje byloje taip pat yra atsakovė. NŽT ne kartą ragino UAB „Ardynas“ kuo greičiau ir tinkamai atlikti veiksmus tam, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas. Visa tai galima matyti ir iš šios bylos faktinių aplinkybių. UAB „Ardynas“ siekdama tinkamai įvykdyti skaičiavimus kreipėsi konsultacijų į institucijas ir specialistus. Be to, pagal byloje pareikštus reikalavimus, jei atsakovei UAB „Ardynas“ bus nustatytas dviejų mėnesių terminas atlikti veiksmus (kaip nurodyta reikalavimuose) ir ji juos atliks tik paskutinę termino dieną, tai atsakovė NŽT jau iš karto turės mokėti baudas, nes jai bus neįmanoma įgyvendinti pareiškėjos trečiojo reikalavimo laiku.

Analizuojant nagrinėjamos bylos medžiagą matyti, jog atsakovės šioje byloje atliko faktiškai visus įmanomus veiksmus siekdamos įgyvendinti teisės aktų reikalavimus apskaičiuojant vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais minėtiems žemės sklypams, dydžius.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, remiantis bylos medžiaga, darytina išvada, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis tinkamai nustatyti kapitalizacijos normos rodiklio nėra galimybių, nes Metodikoje nėra nustatytos alternatyvos, kaip apskaičiuoti kapitalizacijos normos rodiklį, nesant pakankamai sudarytų tam tikros žemės paskirties žemės nuomos sandorių, skaičiuojant kompensaciją už servitutus buvo priimtas žemės ūkio paskirties žemės sklypų kapitalizacijos normos rodiklis – 0,0249, kuris yra didesnis, nei taikomas kitos paskirties žemės sklypams.

Atsakovė NŽT 2021-02-18 raštu Nr. 7SD-1261-(14.7.137 E.) „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ kreipėsi į UAB „Ardynas“, prašydama vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusia nuo 2015-01-01 iki 2017-11-01) apskaičiuoti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais, dydžius žemės sklypams, įvertinus Metodikos 9.2 papunktyje nurodytus rodiklius, t. y. atlikti rinkos tyrimus ir nustatyti santykį tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė NŽT 2021-02-25 gavo atsakymą iš UAB „Ardynas“, kuriame nurodyta, kad, siekiant atsakyti į Skyriaus jiems pateiktą raštą ir jame keliamus klausimus, t. y. įvertinti Metodikos 9.2 papunktyje nurodytus rodiklius, yra kreiptasi į VĮ Registrų centrą ir užsakyti duomenys apie tam tikros paskirties privačios žemės nuomos sandorius.

Atsakovė NŽT 2021-05-31 raštu Nr. 7SD-4074-(14.7.137 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į UAB „Ardynas“, prašydama informuoti apie esamą situaciją ir kada planuoja pateikti prašomus skaičiavimus. UAB „Ardynas“ 2021-06-01 raštu informavo NŽT, kad jokių kitų kompensacijos skaičiavimų, be tų, kuriuos 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė VĮ Valstybės žemės fondas ir kurie 2020 m. gruodžio 28 d. buvo pateikti Skyriui, neturi ir negali pateikti.

Atsakovė NŽT 2021-08-09 raštu Nr. 7SD-5628-(14.7.137 E.) „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ pakartotinai kreipėsi į UAB „Ardynas“, prašydama vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-11-01) apskaičiuoti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais, dydžius žemės sklypams, įvertinant Metodikos 9.2 papunktyje nurodytus rodiklius, t. y. atlikti rinkos tyrimus ir nustatyti santykį tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, kad Skyrius galėtų įvykdyti teismo sprendimą.

Atsakovė UAB „Ardynas“, 2021-09-02 raštu atsakydama į raštą, nurodė, kad Metodikos 9.2 papunktyje yra nustatyta formulė, kurios pagrindu yra apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus 9.1 papunktyje nurodytus nuostolius. Vienas iš Metodikos 9.2 papunktyje įtvirtintos formulės dėmenų yra Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Kaip jau ir buvo išsamiai paaiškinta UAB „Ardynas“ Skyriui teiktame 2021-06-01 rašte Nr. 7-79 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos paskaičiavimo“ ir ankstesniuose teiktuose raštuose, vadovaujantis Metodika, tinkamai nustatyti kapitalizacijos normos rodiklio, t. y. atlikti rinkos tyrimus ir nustatyti santykį tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, faktiškai nėra įmanoma, kadangi nėra sudarytų tiek gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos sandorių, kad būtų galima įvykdyti išsamią rinkos analizę, atitinkamai, nėra įmanoma susisteminti duomenų ne tik Radikių kaime, bet ir visoje Kauno rajono vietovėje.

Atsakovė NŽT 2021-09-13 gavo M. B. raginimą „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“, kuriuo prašoma pateikti informaciją apie tai, kokios stadijos yra rinkos tyrimas, kurį privalėjo atlikti UAB „Ardynas“, taip pat pateikti informaciją, kada Nacionalinė žemės tarnyba planuoja galutinai įvykdyti teismo sprendimą.

Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, Skyrius kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Teisės departamentą, prašydamas tarnybinės pagalbos išspręsti esamą situaciją ir įvykdyti teismo sprendimą.

Nacionalinės žemės tarnybos Teisės departamentas, įvertinęs visas aplinkybes, 2021-11-04 raštu Nr. TR-5194-(5.34 E.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“, pasiūlė Skyriui: 1) pakartotinai kreiptis į UAB „Ardynas“ dėl kompensacijos už servitutą apskaičiavimo, vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., nurodant kompensacijos apskaičiavimo pateikimo Kauno rajono skyriui 20 darbo dienų terminą, rekomenduojant Kr reikšmę išsiskaičiuoti, gavus informaciją iš VĮ Registrų centro apie gretimose panašiose keturiose kadastrinėse vietovėse vykusius sandorius tuo metu, kai galiojo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Metodikos redakcija; 2) iki nustatyto 20 darbo dienų termino pabaigos negavus kompensacijos skaičiavimų, kreiptis į teismą dėl UAB „Ardynas“ įpareigojimo atlikti veiksmus; 3) apie kreipimąsi informuoti M. B..

Atsakovė NŽT 2021-11-09 raštu Nr. 7SD-7763-(14.7.137 E.) „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ kreipėsi į UAB „Ardynas“, prašydama per 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos, vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusia nuo 2015-01-01 iki 2017-11-01), apskaičiuoti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais, dydžius žemės sklypams, įvertinus Metodikos 9.2 papunktyje nurodytus rodiklius, rekomenduojant Kr reikšmę išsiskaičiuoti, gavus informaciją iš VĮ Registrų centro apie gretimose panašiose keturiose kadastrinėse vietovėse vykusius sandorius tuo metu, kai galiojo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Metodikos redakcija.

NŽT 2021-12-06 gavo UAB „Ardynas“ raštą, kuriuo informuojama, kad UAB „Ardynas“, siekdama visoms pusėms priimtino taikaus šio klausimo sprendimo, šiuo metu kartu su VĮ Valstybės žemės fondu ieško potencialaus nekilnojamojo turto rinkos tyrėjo, kuris galėtų atlikti rinkos tyrimą, ir šiuo metu organizuoja paslaugų sutarties su nekilnojamojo turto vertinimo ekspertais UAB „Marleksa“ sudarymą, kurie žada per 30 darbo dienų atlikti reikalingus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiuoti Kr reikšmę. Apskaičiavus Kr reikšmę, VĮ Valstybės žemės fondas įmanomai trumpiausiais terminais patikslins kompensacijų skaičiavimus. UAB „Ardynas“ informuos Skyrių apie anksčiau išvardytų darbų eigą, jei reikės konsultuosis, kad atlikti tyrimai ir skaičiavimai būtų tinkami visoms šalims ir ateityje tiek UAB „Ardynas“, tiek Skyriui nebūtų pateikta pretenzijų dėl skaičiavimų korektiškumo. Taip pat atsižvelgtina į tai, UAB „Ardynas“ prašė pratęsti terminą 40 darbo dienų, nes 30 darbo dienų reikia Kr reikšmei nustatyti ir dar papildomai 10 darbo dienų kompensacijų patikslinimui atlikti.

NŽT 2021-12-13 raštu Nr. 7SD-8464-(14.7.137E.) „Dėl termino pratęsimo“ pratęsė nustatytą 20 darbo dienų terminą dar 40 darbo dienų nuo UAB „Ardynas“ prašymo, išdėstyto 2021-12-06 rašte Nr. 7-280, dienos.

Atsakovė NŽT 2022-02-23 gavo UAB „Ardynas“ 2022-02-201 raštą Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, kuriuo informavo, kad UAB „Ardynas“, pasitelkusi nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. Remdamasis nepriklausomų nekilnojamojo turto ekspertų UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis VĮ Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas.

Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017, Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020, UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ pateiktus VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. vasario 3 d. Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2177-8478 A, Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2177-8478 B, priėmė ginčijamus įsakymus (2022-03-24 Įsakymas Nr. 7VĮ-181-(14.7.2.) ir 2022-03-24 Įsakymas Nr. 7VĮ-182-(14.7.2.)).

Nagrinėjamu atveju netaikomas non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamą sprendimą skundėjo nenaudai) principas, kuris nereiškia draudimo priimti suinteresuotai šaliai neigiamą (nenaudingą) sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistas non reformatio in peius principas, nes 2015 metais apskaičiuotas kompensacijos dydis buvo teismo sprendimu panaikintas ir dabar skundžiamais NŽT Kauno rajono vedėjo įsakymais buvo priimti nauji sprendimai dėl kompensacijos dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1882/2013). <...> non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamą sprendimą skundėjo nenaudai) principas nebus pažeistas tuo atveju, kai skundžiamą sprendimą priėmęs subjektas atlieka pakartotinį patikrinimą ir priima naują sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4703-1062/2018).

Pažymėtina, kad NŽT Kauno rajono skyrius nepažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principo. Ginčijami įsakymai buvo priimti įstatymų nustatytais tikslais (kitų, negu įstatymų numatytų, tikslų nebuvo) ir turint įstatymų suteiktus reikiamus įgaliojimus. Be to, įsakymai buvo priimti vadovaujantis UAB „Ardynas“ 2022-02-21 raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, apskaičiavimo aktu Nr. 4400-2178-3377 A, aktu Nr. 4400-2178-3377 B. Teisės aktai nenumato, kad Nacionalinė žemės tarnyba ar jos teritorinis padalinys turėtų patikrinti, ar sprendimui dėl servituto nustatymo apskaičiuoti nuostoliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl ir buvo kreiptasi į UAB „Ardynas“, kad tos srities specialistai atliktų kompensacijos skaičiavimus.

Pareiškėjos argumentas, kad, teismui panaikinus įsakymus, atsakovės nepatiria jokių padarinių, tarp jų finansinių, nepagrįstas. Priešingai, atsakovės patiria tiesioginius neigiamus padarinius, tarp jų finansinius, nes, teismui panaikinus įsakymus ir pralaimėjus bylą, atsiranda bylinėjimosi išlaidos, kurios priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, kurios paprastai būna nemažos; atsiranda teismo sprendimo įvykdymo pareiga, kuri taip pat sudaro ne tik finansines, bet žmogiškąsias ir laiko sąnaudas. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai įvykdyti skaičiavimus buvo atlikta daug veiksmų. Iš susirašinėjimo matyti, jog buvo siekiama pavestą užduotį atlikti kuo tiksliau, buvo konsultuojamasi su kitomis institucijomis, kreiptasi į Ministeriją, galiausiai pasitelkta specialistų pagalba.

Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, Taisyklių, reglamentuojančių servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūras, nuostatos leidžia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovui privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti, savo sprendimu tokius servitutus nustatyti. Nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas, kurių apskaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Atsakovė UAB „Ardynas“ kartu su VĮ Valstybės žemės fondu ieškojo potencialaus nekilnojamojo turto rinkos tyrėjo, kuris galėtų atlikti rinkos tyrimą. 2021 m. gruodžio 13 d. tarp UAB „Ardynas“ ir UAB „Marleksa“ buvo sudaryta sutartis Nr. NT21-12-21K, kurios tikslas – konsultacinio pobūdžio išvados parengimas dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio nustatymo objektui, nurodytam sutarties 1 punkte (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.).

Be to, atsakovė UAB „Ardynas“, siekdama kuo didesnio aiškumo dėl Kr reikšmės apskaičiavimo, 2021 m. lapkričio 29 d. papildomai savo iniciatyva kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, prašydama pateikti nuomonę, kokiu būdu galėtų / turėtų būti nustatyta (apskaičiuota) Metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., 9.2 punkte pateiktos nuostolių apskaičiavimo formulės dėmens – kapitalizacijos normos rodiklio reikšmė, kai dėl sandorių trūkumo vietovėje nėra galimybės šios reikšmės nustatyti Metodikoje nurodytu būdu (nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina). Ministerijai kartu su prašymu buvo pateiktas ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020, taip pat visa UAB „Ardynas“ ir NŽT Kauno rajono skyriaus komunikacija (susirašinėjimas raštu).

Ministerija, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakymą į paklausimą „Dėl kompensacijos už servituto nustatymą apskaičiavimo“ (toliau – ir Atsakymas), kuriame nurodė:

„Metodikoje nurodoma, kad kapitalizacijos normos rodikliui nustatyti atliekamas tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimas dėl vidutinių pajamų iš žemės nuomos ir vidutinės parduotos žemės kainos nustatymo, tačiau Metodikoje nedetalizuojama, kokios vietovės rinkos tyrimai turėtų būti atlikti. Paklausime ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad kapitalizacijos normos rodikliui nustatyti trūksta duomenų apie vietovėje sudarytus žemės nuomos sandorius. <...> Kadangi, Jūsų nurodytu atveju, žemės sklypas, kuriam administraciniu aktu nustatomas servitutas, yra Kauno rajone, Radikių kaime, todėl teigtina, kad kapitalizacijos normos rodiklio nustatymui gali būti naudojamos tos pačios vietovės, kurioje yra žemės sklypas (kuriam nustatomas servitutas) vietovės – Radikių kaimo (kadastro vietovės, kurioje yra Radikių kaimas), kitų greta Radikių kaimo esančių kaimų (kadastro vietovių) duomenys apie žemės nuomos kainas ir parduotos žemės kainas. Nustačius, kad gretimuose kaimuose (gretimose kadastro vietovėse) nėra pakankamai sudarytų sandorių, kapitalizacijos normos rodikliui apskaičiuoti galėtų būti naudojami ir Kauno rajono (Kauno rajono kadastrinės vietovės) duomenys“.

„Paklausime minimu atveju, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo nuostolių dydžio, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nuostolių dydžio nustatymo klausimas buvo nagrinėjamas teisme, bei į tai, jog vieno iš duomenų, reikalingų kompensacijos dydžiui apskaičiuoti, nustatymui trūksta pradinių duomenų, todėl kokie duomenys, reikalingi kapitalizacijos normos rodikliui apskaičiuoti, bus naudojami (kokios vietovės duomenys būtų naudojami šio rodiklio apskaičiavimui), turėtų būti nuspręsta atsižvelgiant į faktinę situaciją, t. y. duomenų apie sudarytus sandorius kiekį bei parinktos vietovės (kurios duomenys būtų naudojami) lygiavertiškumą vietovei, kurioje yra žemės sklypas, kuriam nustatomas servitutas. Sprendimą, dėl to kokių vietovių duomenys bus naudojami kapitalizacijos normos rodikliui apskaičiuoti, turėtų priimti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius ir suderinti su teritorijų planavimo dokumento rengėju“.

Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, UAB „Ardynas“, pasitelkusi nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. Vadovaujantis nepriklausomų nekilnojamojo turto ekspertų UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis, VĮ Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas. 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 NŽT Kauno rajono skyriui buvo pateikti: Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2177-8478 B; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2177-8478 A; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2178-3377 B; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2178-3377 A. Kartu su minėtu raštu NŽT Kauno rajono skyriui buvo pateikta ir nepriklausomo nekilnojamojo turto eksperto UAB „Marleksa“ parengta 2022 m. sausio 26 d. Konsultacinė išvada dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio Nr. NT 21-12-21K, kurioje nurodyta, kad remiantis atliktu tyrimu nustatyta, kad kapitalizacijos rinkos rodiklis 2015 m. sausio mėn. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Domeikavos sen., Kauno r., ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r., yra apie 0,021 (dvidešimt vieną tūkstantąją), tai atitinka 2,1 proc. Parengtoje Išvadoje yra pateikta išsami atlikto tyrimo detalizacija ir skaičiavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad, remiantis Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-11-01) 9.2 punktu, Kr kapitalizacijos normos rodiklis nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina.

Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 12 punktu, turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto vertinimo ataskaita yra surašoma atliekant turto arba verslo vertinimą. Kaip matyti, atliekant turto vertinimą yra nustatoma turto vertė.

Nagrinėjamu atveju Metodikos 9.2 punkte nustatytas reikalavimas ne atlikti tos vietovės privačios žemės (žemės sklypų) (turto) vertinimą, bet atlikti tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus. Išvadoje aiškiai parašyta, kad ši konsultacinė išvada nėra turto (verslo) vertinimo ataskaita, kaip ji suprantama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, tai konsultacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo, atlikus rinkos tyrimą, nustatomas kapitalizacijos rinkos rodiklis. Nei Metodikos 9.2 punkte, nei kitame Metodikos punkte nėra nurodyta, kad rinkos tyrimo galutinis rezultatas yra vertinimo ataskaita pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju Kr reikšmė apskaičiuojama ne atliekant žemės vertinimą (nustatant žemės sklypų vertę), bet atliekant rinkos tyrimą, išreiškiamą santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, o tai ir buvo atlikta. Kapitalizacijos normos rodiklio nustatymo būdas yra detalizuotas Metodikoje.

Metodikos 9 punktas išdėstytas taip:

„9. Nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami taip:

9.1. Nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų (Nžūn) apskaičiuojami pagal formulę: Nžūn 15 x S x Kp, čia:

S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais);

Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu.

9.2. Šios Metodikos 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti nuostoliai, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius, (Nk) apskaičiuojami pagal formulę: Nk = 15xSkxVkxKrxKn, čia:

Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas;

Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr. 146-7536), nustatyta tvarka;

Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.“

Nuosekliai analizuojant Metodikos 9 punktą, matyti, kad nuostoliai 9.1 punkte nurodomu būdu yra skaičiuojami dėl žemės sklypų savininko galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, t. y. nuostoliai yra skaičiuojami, kai asmuo praranda galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Metodikos 9.2 punkte nurodoma, kad Kr reikšmė nustatoma atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiama santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, tačiau neįvardyta, kokios paskirties ir naudojimo būdo žemė turi būti vertinama. Parengtoje išvadoje yra pagrindžiama, kodėl nėra nagrinėti analogiški sklypai, kurių naudojimo būdas vienbučių / dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (nurodoma, kad nėra tokio naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos). Atsižvelgiant į tai, Išvadoje pabrėžiama, kad minėtoje metodikoje nėra detalizuota, kokios privačios žemės rinkos tyrimas turėtų būti atliktas (kaip turėtų būti apskaičiuojamas rodiklis nesant rinkos pagal naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą).

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos teigimas, jog Metodikoje aiškiai nurodyta Kr reikšmei vertinamos žemės paskirtis ir naudojimo būdas, yra nepagrįsti.

Pareiškėja skunde pripažįsta, kad dar nuo administracinės bylos Nr. eI-133-505/2017 nagrinėjimo buvo žinoma, kad Kauno rajone (pareiškėjos teigimu, ir visoje Lietuvoje) nėra privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties nuomos rinkos. Nesant kitos paskirties vienbučių / dvibučių gyvenamųjų namų naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos, kapitalizacijos rodiklį buvo pasirinkta skaičiuoti pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir pardavimo sandorių santykį (išsamūs paaiškinimai ir skaičiavimai pateikti byloje esančioje Išvadoje).

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 konstatavo, kad „Atsižvelgus į nurodytą formulę, kuria remiantis yra nustatomas atlyginimo dydis kompensuojant už servituto nustatymą, svarbu yra tai, jog administracinėje byloje pateiktuose dokumentuose buvo pripažinta, jog kapitalizacijos normos rodiklis buvo nustatytas nesivadovaujant Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, t. y. nebuvo atlikti rinkos tyrimai ir nenustatytas santykis tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Pateikti skaičiavimai buvo grindžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktomis rekomendacijomis, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 nuostatas dėl nuomos mokesčio tarifo nustatymo už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono (nagrinėjamu atveju 2014 m. birželio 19 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos 7 posėdžio sprendimas Nr. TS-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2014 m. tarifų nustatymo“). Atliekant skaičiavimus dėl kompensacijos už servitutų nustatymą konkrečiu atveju taip pat nebuvo nurodyta, pagrįsta, kad remiantis teisės aktų reikalavimais tinkamai nustatyti minėtą kapitalizacijos normos rodiklį nėra įmanoma, nebuvo keliamas klausimas, kad teisės aktai numato reikalavimus, kurių įgyvendinti viešojo administravimo subjektas neturi galimybių. Taigi patys nurodyti šalių liudijimai, pirmiau minėtos aplinkybės rodo, kad skaičiuojant kompensacijos dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus, žvelgiant į tai, kad ši norma kalba apie tos vietovės būtent privačios, o ne valstybinės žemės rinkos tyrimus.“

Kaip matyti, išnagrinėtu atveju apskritai nebuvo atliktas rinkos tyrimas ir keliamas klausimas, kad teisės aktai numato reikalavimus, kurių įgyvendinti viešojo administravimo subjektas neturi galimybių, Kr reikšmė buvo nustatyta pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 nuostatas dėl nuomos mokesčio tarifo nustatymo už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono.

Taigi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėja ir nesutinka su skundžiamuose įsakymuose jai išmokėti nustatyta kompensacijos suma, ginčija Išvados pagrįstumą, tačiau pati pareiškėja nėra pateikusi į bylą jokių skaičiavimų ar pareiškėjos užsakymu parengto vertinimo, kaip tai numatyta Metodikos 9.2 punkte, kurie leistų teigti, kad Išvadoje kapitalizacijos normos rodiklis apskaičiuotas netinkamai. Siekdama apginti savo pažeistas teises į teismą kreipėsi pareiškėja ir jai atitenka pareiga įrodyti, kas ir kokiu būdu pažeidė jos teises. Vien tik nesutikimas su atsakovių atliktais veiksmais skaičiuojant kompensacijos sumą nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus įsakymus.

Administracinių aktų panaikinimo pagrindus numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio nuostatos – skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra (1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; (2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; ar (3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Skunde nenurodytas nei vienas iš paminėtame straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus įsakymus.

UAB „Ardynas“ pateikti kompensacijų skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, o Kr reikšmė buvo nustatyta atlikus privačios žemės rinkos tyrimus (nesant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos, pasirenkant vertinti kuo lygiavertiškesnius žemės ūkio paskirties žemės sklypus), vadovaujantis NŽT pateikta rekomendacija, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti atsakovę UAB „Ardynas“ atlikti naują Domeikavos vietovėje privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą ir jo pagrindu apskaičiuoti kompensaciją.

Pažymėtina, kad pagal notarės D. J. atsakovei NŽT pateiktus mokėjimo nurodymus, M. B. 2020-02-05 yra išmokėta ne tik 504 Eur kompensacija už servituto nustatymą pagal minėtą įsakymą, kuris yra galiojantis, bet ir 2 559 Eur ir 1 936 Eur pagal Įsakymus nustatytos kompensacijos, nors Įsakymai teismo 2020-10-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 pagal pareiškėjos M. B. 2020-03-17 skundą yra panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje pagrindiniu skundo reikalavimu laikomas reikalavimas dėl administracinių aktų panaikinimo. Kaip matyti, teismas nenustatė skundžiamų įsakymų naikinimo pagrindų, todėl likusieji išvestiniai reikalavimai (dėl įpareigojimo UAB „Ardynas“ per dviejų mėnesių terminą atlikti Domeikavos vietovėje privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą, kuris būtų įformintas ataskaita, kaip tai numato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Rinkos tyrimo pagrindu apskaičiuoti Kr koeficientą ir kompensacijos sumą. Per nustatytą terminą neįvykdžius darbų, nustatyti baudą – už kiekvieną pradelstą kalendorinę savaitę skaičiuoti po 100 (vieną šimtą) eurų iki to laiko, kol bus tinkamai ir tiksliai įvykdytos prievolės, numatytos Metodikoje. Apskaičiuotą sumą už vėlavimą išieškoti iš UAB „Ardynas“ M. B. naudai. Terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui nustatyti dviejų mėnesių terminą priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą nepriėmus įsakymų, nustatyti baudą – už kiekvieną pradelstą kalendorinę savaitę skaičiuoti po 100 (vieną šimtą) eurų iki tų įsakymų priėmimo datos, o įsakymuose nurodyta kompensacijų suma bus apskaičiuota tiksliai laikantis Metodikos nuostatų ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principo. Apskaičiuotą sumą už vėlavimą išieškoti iš Nacionalinės žemės tarnybos M. B. naudai. Terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.) atmestini kaip išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo ir nepagrįsti.

Kaip matyti, pareiškėja teismo prašo įpareigoti atsakoves per dviejų mėnesių terminą atlikti nurodytus veiksmus. Per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimų, nustatyti baudą – už kiekvieną pradelstą kalendorinę savaitę skaičiuoti po 100 (vieną šimtą) eurų iki to laiko, kol bus tinkamai ir tiksliai įvykdytos prievolės, numatytos Metodikoje. Terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėjos reikalavimai skirti atsakovėms baudas susiję su būsimo sprendimo reikalavimų įvykdymu. Teisėje galioja bendra nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad administracinio teismo sprendimų vykdymas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio (Teismo sprendimų vykdymas) 1 dalimi „Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo nuorašas perduodamas ir atitinkamai teismo antstolių kontorai, pavedant jai kontroliuoti sprendimo vykdymą“. ABTĮ 58 straipsnio 3 dalis numato: „Jeigu teismo sprendimą atsisako vykdyti kolegiali valdžios institucija, už tai atsako ir yra teismo baudžiamas institucijos vadovas ar jį pavadavęs pareigūnas“, to paties įstatymo 58 straipsnio 6 dalis numato, kad „Dėl teismo sprendimo nevykdymo į teismą gali kreiptis ir pareiškėjas. Baudos skyrimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus pareiškėjui ir atsakingam už teismo sprendimo vykdymą tarnautojui“. Pirmiau pateiktos ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimo vykdymą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl baudos skyrimo ir jos dydžio į teismą gali kreiptis antstolis arba pats pareiškėjas, kurio skundas buvo patenkintas, po to kai priėmus teismo sprendimą šalis, kuri buvo įpareigota atlikti tam tikrus sprendime nurodytus veiksmus, nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, matyti, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą, t. y. teismo sprendime iš anksto numatyti, jog, atsakovėms neįvykdžius sprendimo per dviejų mėnesių terminą, atsakovėms skiriama pareiškėjos nurodyto dydžio bauda.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas visa apimtimi.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl išlaidų priteisimo

Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjos skundas netenkintas, todėl pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).

Atsakovė UAB „Ardynas“ pateikė prašymą priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatas V. R. ir advokato padėjėja L. G..

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš 2022-05-30 Darbų ataskaitos matyti, kad prašoma priteisti už susipažinimą su skundu, atsiliepimo į skundą parengimą, taip pat už atstovavimą teisme. Pateikti banko mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad UAB „Ardynas“ sumokėjo advokatui 2 420 Eur. Taigi atsakovės UAB „Ardynas“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jos realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės UAB „Ardynas“ atstovas advokatas V. R. 2022-06-15 pateikė teismui atsiliepimą į skundą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už atsiliepimą į skundą taikytinas koeficientas 2,5. Nagrinėjamu atveju maksimali priteistina išlaidų suma sudarytų 4 198,25 Eur (1 679,3 Eur (2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5).

Advokato padėjėja L. G. dalyvavo 2022-10-04 teismo posėdyje, kuris truko 1 val. Atsižvelgus teisinių paslaugų suteikimo laiką ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus priteistino atlyginimo už 1 val. trukmės atstovavimą teismo posėdyje dydis yra 178,05 Eur (1 780,5 Eur x 0,1) x 1).

Taigi, bendra maksimali priteistino atlyginimo už nagrinėjamoje administracinėje byloje advokato suteiktas paslaugas suma gali būti 4 376,3 Eur (4 198,25 Eur + 178,05 Eur).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovės UAB „Ardynas“ patirtų 2 420 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio, todėl priteistina iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ardynas“ priteisti iš pareiškėjos M. B. 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAsta UrbonienėNatalja Zelionkienė