- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- eI3-3369-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00466-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2020 m. kovo 17 d. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.);
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.);
3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išleisti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjos atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2020 m. sausio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) "Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) "Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini)" pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 7VĮ-54-(14.7.2)) ir įsakymu Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) "Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) "Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)" pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 7VĮ-53-(14.7.2)) nustatė atlygintinus servituto nustatymo pagal administracinį aktą nuostolius, kuriuos turi atlyginti AB "(duomenys neskelbtini)". Įsakymu Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) ir Įsakymu Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) buvo nustatytos tokios kompensacijos už servituto nustatymą: žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2 559 Eur, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1 936 Eur. Skundžiami įsakymai buvo išleisti po pareiškėjos 2019 m. lapkričio 27 d. raginimo vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017, kuris įsigaliojo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019.
Nurodė, kad skaičiuojant kompensaciją, buvo naudotasi žemės sklypų vidutinėmis rinkos vertėmis, galiojančiomis nuo 2020 m. sausio 1 dienos, bei buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemė servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemė servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 2018 m. birželio 8 d. redakcija. Tokiu būdu buvo pažeistas teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), t. y. kompensacijai apskaičiuoti buvo naudojamasi teisės aktu, kuris 2015 metais dar nebuvo paskelbtas, bei naudotos žemės vidutinės rinkos vertės, kurios 2015 metais buvo kitokios. Kadangi pareiškėjos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės 2015 metais buvo didesnės nei 2020 metais, tai reiškia, kad naudodamasi teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (kad pagrįstai kreipėsi - pripažino Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendime), pareiškėja finansiškai tarsi nubaudžiama, nes dabartinė apskaičiuota kompensacijos suma yra gerokai mažesnė, nei buvo apskaičiuota 2015 metais. Su neigiamomis pasekmėmis nebūtų susidurta, jei skaičiuojant kompensacijos sumą už servitutą būtų naudotasi Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.
Teigė, jog VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensaciją, savavališkai manipuliavo Kn reikšme, tuo būdu dirbtinai sumažindamas kompensacijos sumą trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Iš kontrolinių skaičiavimų matyti, kad 2015 metais VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensacijos sumą pagal Metodikos redakciją, galiojusią nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., Kn reikšmę naudojo lygią 1. Tuo tarpu 2020 metais VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensacijos sumą pagal naują Metodikos redakciją, Kn reikšmę naudojo jau 0,5. Pagal Metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., 9.2 punkto nuostatas – „Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5“. Pagal naujos redakcijos Metodikos 9 punkto nuostatas – „Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5“. Tiek ankstesnėje, tiek naujoje Metodikos redakcijoje iš esmės Kn apibrėžimų prasmė sutampa – jei žemės ploto, kurį užima servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (pareiškėjos žemės sklypų atveju - statyti gyvenamosios paskirties namus), tai Kn nustatomas lygus 1. Nuo 2015 metų iki 2020 metų pareiškėjos žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis nepasikeitė. Nepasikeitė ir teisinis reglamentavimas, draudžiantis magistralinių dujotiekių apsaugos zonose (ir servituto plote, kuris yra nustatytas magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje) statyti pastatus. Taigi, nėra jokio teisinio ir logiško paaiškinimo, kokiu pagrindu remiantis VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensaciją, 2015 metais naudojo Kn koeficientą lygų 1, tačiau jau 2020 metais Kn koeficientą sumažino iki 0,5. Be to, statyti pastatus pareiškėjai nuosavybes teise priklausančiuose sklypuose negalima ne tik servituto plote, bet ir visame sklype.
Pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) aplaidžiai vykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, bei 3 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintą draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principą. NŽT, vykdydama minėtą teismo sprendimą, privalėjo užtikrinti, kad nebūtų pažeistas teisės principas lex retro non agit, t. y. duodama pavedimą VĮ Valstybės žemės fondui iš naujo apskaičiuoti kompensacijos sumą, turėjo nurodyti, kad būtina vadovautis 2015 metais galiojusia Metodika, bei naudoti 2015 metais galiojusias žemės vidutines rinkos vertes, taip pat užtikrinti, kad remiantis Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, būtų atliktas privačių gyvenamosios paskirties žemės, esančios Domeikavos seniūnijoje (kur ir yra pareiškėjai nuosavybes teise priklausantys sklypai), Kauno rajone rinkos tyrimas, o atlikus tyrimą, užtikrinti, kad rinkos tyrimas yra objektyvus, t. y. ar imtis yra reprezentatyvi, ar yra tinkamos imties skaitinės charakteristikos, koks pasikliaujamumo intervalas ir t.t. Administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 buvo pateikta turto vertintojų išvada, kad gyvenamosios paskirties žemės sklypų nuomos rinkos Lietuvoje nėra. Jei atliekant privačios žemės rinkos tyrimus būtų buvusi gauta tokia pati išvada, ko pasėkoje nebūtų objektyviai įmanoma pagal Metodikos reikalavimus apskaičiuoti Kr koeficientą, NŽT privalėjo iškelti klausimą, kaip tokiu atveju apskaičiuoti kompensaciją. Taip pat NŽT privalėjo skaičiuojant kompensaciją užtikrinti, kad iš naujo nustatyta kompensacija nepažeistų non reformatio in peius principo, t. y. naujai apskaičiuota kompensacija nebūtų mažesnė, nei buvo apskaičiuota 2015 metais.
Atsakovas NŽT su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Įsakymas Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Įsakymas Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.) yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti patikslintame skunde išdėstytais argumentais. 2017 m. spalio 9 d. Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 nusprendė panaikinti NŽT įsakymų dalis, kuriomis buvo nurodyta AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai atlyginti nuostolius dėl servituto, išmokant vienkartines kompensacijas ir įpareigojo NŽT iš naujo nustatyti pareiškėjai vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams. NŽT įvykdė 2017 m. spalio 9 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, administracinėje byloje Nr. el-133-505/2017 priimdama ginčijamus įsakymus.
Nurodė, kad NŽT 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 7SD-76-(14.7.137E.) „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ kreipėsi į UAB „Ardynas“. Vadovaudamasi Metodikos 3 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad specialiojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“, rengėja yra UAB „Ardynas“, NŽT prašė apskaičiuoti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydžius žemės sklypams, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 15 d. UAB „Ardynas“ pateikė VĮ Valstybės žemės fondo paskaičiuotas kompensacijas pareiškėjai, pridedant VĮ Valstybės žemės fondo specialistės paaiškinimą dėl skaičiavime naudotų koeficientų įvertinant žemės naudojimo paskirtį: „žemės sklypo paskirtis, įtakoja vidutinę rinkos vertę. Paprastai kitos paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė būna ženkliai didesnė nei žemės ūkio. Skaičiuojant vienkartinę kompensaciją, mokama už patirtus nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemę pagal pagrindinę jos paskirtį, naudojama formulė: Nk=Sp*Vk*Kn. Vk - yra vidutinė 1 ha žemės sklypo ploto rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius.“
Teigė, jog administracinės bylos Nr. eI-133-505/2017 nagrinėjimo metu pasikeitė teisinis reguliavimas. NŽT vykdant įpareigojimą iš naujo nustatyti žemės savininkei vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį žemės sklypams, nebereikia nustatinėti kapitalizacijos normos rodiklio. Metodikos 9 punktas nebenumato, kad kompensacijos, mokamos už Žemės sklypuose administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydžiai skaičiuojami remiantis kintamojo Kr reikšme. Taigi, NŽT, priimdama administracinius aktus, kaip ir privalėjo, vadovavosi administracinio akto priėmimo dieną galiojančiais įstatymais ir kompensacijų dydžius nustatė pagal naujoje Metodikos redakcijoje nustatytą formulę. NŽT 2020 m. sausio 16 d. kreipėsi VĮ Registrų centro Vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vertintoją ekspertą, dėl galimos klaidos nustatant vidutines rinkos vertes. 2020 m. sausio 17 d. VĮ Registrų centro Vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vertintojas ekspertas atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0849-2486, vidutinių rinkos verčių (toliau - VRV) patikrą 2017-2020 m. laikotarpiu. Patvirtino, kad VRV nustatytos be klaidų, pagal vertinimo metais galiojančius verčių žemėlapius ir vertinimo modelius. Informavo, kad 2018 m. VRV sumažėjimą lyginant su 2017 m. lėmė šios aplinkybės: atliktas naujas teritorijos zonavimas jos vertingumo požiūriu pagal sklypų ribas (2017 ir ankstesniais metais zonų ribos buvo brėžtos gyvenamųjų vietovių ribomis)ir dėl to buvo tiksliau atskirtos teritorijos, kuriuose nėra išvystyta infrastruktūra ir žema turto paklausa, nėra perspektyvos (lūkesčių) sklypus panaudoti kitai paskirčiai, jose registruojamos žemos parduodamų sklypų kainos, nuo teritorijų, priešingai, su aukštais lūkesčiais panaudojimui kitai paskirčiai ir jose fiksuojamomis aukštomis pardavimo kainomis; kita aplinkybė, sumažinusi sklypo VRV - 2018 m. įvesta magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonų žemės vertės pataisa. Žemės ūkio paskirties žemės apsaugos zonos ploto VRV mažinanti 30 procentų. 2020 m. sausio 24 d. NŽT Kauno rajono vedėjas priėmė šioje byloje skundžiamus Įsakymą Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Įsakymą Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.) ir apie tai 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. 7SD-54-(14.7.137E.) informavo AB „(duomenys neskelbtini)“.
Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1091-492/2015, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Metodika yra priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą, tačiau Metodika neužkerta kelio asmeniui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz.. rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Taigi, pareiškėjos nesutikimas su kompensacijos dydžiu, paskaičiuotu pagal Metodikos nuostatas, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui ar yra priimti pažeidžiant pagrindines procedūras. Kadangi servitutai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, asmuo įgyja įstatyminę teisę dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką arba ginčą dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo spręsti teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal Metodikos 3 punktą vienkartinės ar periodinės kompensacijos dalis už sunaikinamus pasėlius, sodinius, iškertamą mišką ir nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, ir Metodikos 10 punkte nurodytą bendrą vienkartinės ar periodinės kompensacijos sumą apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas, o ne NŽT. Tai konstatavo ir Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendime, kad NŽT įpareigotina iš naujo nustatyti žemės savininkei vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus žemės sklypuose, dydį, nes panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuostolių apskaičiavimo, būtent subjektui, kuris pagal Metodikos nuostatas yra įgaliotas remiantis Metodika apskaičiuoti konkrečius nuostolius ir priklauso pareiga juos konkrečiai apskaičiuoti ir pateikti tokį vertinimą.
Pareiškėjos patikslintas skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 8 d. priėmė įsakymą Nr.7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ ir įsakymą Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“, kuriais paminėtiems žemės sklypams nustatė servitutus, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, bei nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)" žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servitutų - išmokant vienkartines 8444 Eur ir 5120 Eur kompensacijas per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Pateikti duomenys (taip pat ir TIS Liteko) patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“, 2.5 punktą, kuriuo buvo nurodyta AB „(duomenys neskelbtini)" žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 8444 Eur per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“, 2.5 punktą, kuriuo nurodyta AB „(duomenys neskelbtini)" žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 5120 Eur per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir įpareigojo NŽT iš naujo nustatyti žemės savininkei vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019 Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas ginčijamais 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) "Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) "Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)" pakeitimo“ ir įsakymu Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) "Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) "Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)." pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) nustatė atlygintinus servituto nustatymo pagal administracinį aktą nuostolius, kuriuos turi atlyginti AB "(duomenys neskelbtini)". Įsakymu Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) ir Įsakymu Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) buvo nustatytos kompensacijos už servituto nustatymą: žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2 559 Eur, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1 936 Eur.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Įsakymo Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.), kuriais pareiškėjai perskaičiuota kompensacija dėl jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytų servitutų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Pagal šią teisės normą tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginami dvejopo pobūdžio nuostoliai: 1. sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė; 2. nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Šių nuostolių apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Pareiškėja, nesutikdama su nustatytu kompensacijos dydžiu, savo poziciją grindžia tuo, jog atsakovas nepagrįstai vadovavosi Įsakymo Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Įsakymo Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.) priėmimo metu galiojusia Metodikos redakcija.
Kaip jau buvo paminėta, servitutai pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ ir įsakymu Nr. Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“, kurias ir buvo nustatytos vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu. Minėtų įsakymų priėmimo metu galiojančios Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 9.1 punktas nustatė, jog Nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų (Nžūn) apskaičiuojami pagal formulę:
S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais);
Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu.
Metodikos 9.2 punktas nustatė, kad šios Metodikos 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti nuostoliai, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius, (Nk) apskaičiuojami pagal formulę:
Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas;
Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka;
Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina;
Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendime Nr. eI-133-505/2017 konstatavo, kad skaičiuojant kompensacijos dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus bei įpareigojo NŽT iš naujo nustatyti kompensacijos, pareiškėjai mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį. Laikotarpiu iki Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė Metodikos nuostatos, reglamentuojančios vienkartinės ar periodinės kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiavimą. Metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 8 d.) 9 punktas nustato, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę:
Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais);
Žemesnės instancijos teismas
Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka;
Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, priimdamas skundžiamus Įsakymą Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Įsakymą Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.), vadovavosi Metodikos redakcija, galiojančia nuo 2018 m. birželio 8 d., t. y. šioje administracinėje byloje ginčijamų įsakymų priėmimo metu galiojančia Metodikos redakcija. Kadangi nuo 2018 m. birželio 8 d. galiojančioje Metodikos redakcijoje pasikeitė nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formulė, nagrinėjamoje byloje aktualu, ar atsakovas, iš naujo nustatydamas pareiškėjai vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį, pagrįstai vadovavosi nuo 2018 m. birželio 8 d. galiojančia Metodikos redakcija.
Metodika yra norminis teisės aktas, kuriam taikomos bendrosios teisės aktų galiojimo laike taisyklės. Pabrėžtina, jog administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (lot. – įstatymas atgal negalioja). Vadovaujantis šiuo teisės principu teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiškiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą; 2003 m. rugsėjo 30 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016). Nagrinėjamu atveju teisė į vienkartinę ar periodinę kompensaciją, mokamą už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, pareiškėja įgijo NŽT priėmus 2015 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ ir įsakymą Nr. Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“. Ta aplinkybė, jog pareiškėja, nesutikdama su minėtais įsakymais, naudojosi teisinės gynybos teise ir Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu panaikino 2015 m. spalio 8 d. įsakymų dalis, kuriomis buvo nustatytas kompensacijos dydis, nesudaro pagrindo spręsti, jog po Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuomet atsakovui kilo pareiga iš naujo nustatyti kompensacijos dydį, tarp pareiškėjos ir atsakovo susiklostė nauji teisiniai santykiai. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas skundžiamais Įsakymu Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Įsakymu Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.) pakeisdamas 2015 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ ir įsakymą Nr. Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“, papildant juos 2.5 papunkčiais, nepagrįstai vadovavosi Metodikos redakcija, galiojančia nuo 2018 m. birželio 8 d. Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad skundžiami Įsakymas Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Įsakymas Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.) yra neteisėti ir nepagrįsti, neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto bei Metodikos reikalavimų, todėl panaikintini.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje Nr. A602-1902/2013 yra konstatavęs, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustačius, kad skundžiami Įsakymas Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Įsakymas Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.) yra neteisėti ir nepagrįsti iš esmės, t. y. priimti vadovaujantis nagrinėjamu atveju netaikytina Metodikos redakcija, ir dėl to yra pakankamas pagrindas juos panaikinti, teismas nepasisako dėl pareiškėjos argumentų, jog nustatant kompensacijos dydį nepagrįstai buvo naudojama Kn reikšmė 0,5, nepagrįstai nustatyta Vk reikšmė naudojantis nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiomis rinkos vertėmis bei dėl prašymo išaiškinti, kaip turėtų būti apskaičiuojama kompensacijos suma pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojant Kr reikšmę, jei yra žinoma, kad gyvenamosios paskirties žemės nuomos rinkos nėra ir žinant, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose iš viso negalima pastatų statyba. Pažymėtina, kad nustatant kompensaciją skundžiamais 2020 m. sausio 24 d. įsakymais, Kn ir Vk reikšmės buvo parinktos vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2018 m. birželio 8 d., o Kr reikšmė minėtoje Metodikos redakcijoje nenumatyta, todėl Kn, Vk ir Kr reikšmių nustatymas pagal ginčui aktualias Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nuostatas yra viešojo administravimo subjekto, iš naujo nagrinėsiančio klausimą dėl kompensacijos nustatymo, prerogatyva.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.). Patenkinus pareiškėjos reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, NŽT įpareigotina priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja patikslintame skunde prašo priteisti visas išlaidas, susijusias su šia byla.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė įrodymą, kad sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Kitokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta. Teismas patenkino pareiškėjos skundą, taigi pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjai M. B. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusieji tiek pareiškėjų bei jų atstovės, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus T. T. formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. B. patikslintą skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.).
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti pareiškėjai M. B. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.