Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1230-442/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-20
Bylos Nr.: eA-1230-442/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00888-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas: M. B.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Ardynas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius, Uždaroji akcinė bendrovė "Ardynas"
Trečiasis asmuo: AB „Amber Grid“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-1230-442/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00888-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Ardynas“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Amber Grid“) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja M. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2022 m. kovo 24 d. įsakymus Nr. 7VĮ-181-(14.7.2) ir Nr. 7VĮ-182-(14.7.2); 2) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Ardynas“ per dviejų mėnesių terminą atlikti (duomenys neskelbtini) vietovėje privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą, kuris būtų įformintas ataskaita, kaip tai numato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Rinkos tyrimo pagrindu apskaičiuoti Kr koeficientą ir kompensacijos sumą. Per nustatytą terminą neįvykdžius darbų, nustatyti baudą – už kiekvieną pradelstą kalendorinę savaitę skaičiuoti po 100 (vieną šimtą) eurų iki to laiko, kol bus tinkamai ir tiksliai įvykdytos prievolės, numatytos Metodikoje. Apskaičiuotą sumą už vėlavimą išieškoti iš UAB „Ardynas“ M. B. naudai. Terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo kalpriėmimo dienos; 3) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių nustatyti dviejų mėnesių terminą priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą nepriėmus įsakymų, nustatyti baudą – už kiekvieną pradelstą kalendorinę savaitę skaičiuoti po 100 (vieną šimtą) eurų iki tų įsakymų priėmimo datos su sąlyga, kad šie priimti įsakymai įsigalios. Apskaičiuotą sumą už vėlavimą išieškoti iš NŽT M. B. naudai. Terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

2. Pareiškėja skunde nurodė, taip pat pareiškėjos atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. kovo 24 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas įsakymais Nr. 7VĮ-181-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“ pakeitimo“ ir Nr. 7VĮ-182-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“ pakeitimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymai) nustatė atlygintinus servituto nustatymo pagal administracinį aktą nuostolius, kuriuos turi atlyginti akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Amber Grid“. NŽT Įsakymais buvo nustatytos kompensacijos už servituto nustatymą: žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 129 Eur, žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 322 Eur. NŽT Įsakymai buvo priimti vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017. NŽT aplaidžiai vykdė teismo sprendimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir NŽT) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą ir 3 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintą draudimo keisti į blogąją pusę principą (non reformatio in peius). NŽT vykdydama teismo sprendimą privalėjo: 1) užtikrinti, kad, remiantis Metodikos 9.2 papunkčio reikalavimais, būtų atliktas privačios gyvenamosios paskirties žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, rinkos tyrimas. Atlikus tyrimą, užtikrinti, kad rinkos tyrimas yra objektyvus, t. y. ar imtis yra reprezentatyvi, ar yra tinkamos imties skaitinės charakteristikos, koks pasikliovimo intervalas ir t. t.; 2) skaičiuojant kompensaciją užtikrinti, kad iš naujo nustatyta kompensacija nebūtų mažesnė, nei buvo apskaičiuota 2015 metais. UAB „Ardynas“ NŽT pateikė dokumentą, kurio pagrindu buvo apskaičiuotas Metodikos 9.2 papunktyje nurodytas kapitalizacijos normos rodiklis Kr. Šis dokumentas neatitinka Metodikos 9.2 papunktyje nurodytų rinkos tyrimų dėl šių priežasčių: a) UAB „Marleksa“ parengė dokumentą, kuris yra tik konsultacinė išvada, o ne rinkos tyrimo ataskaita; b) Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad turtas privalomai vertinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Metodika nustato, kad, apskaičiuojant Kr koeficientą, yra atliekamas rinkos vertinimas, kurio galutinis rezultatas yra vertinimo ataskaita pagal TVVPĮ nustatytą tvarką; c) konsultacinės išvados pagrindinės klaidos: i) konsultacinėje išvadoje padaroma išvada, esą „Metodikoje nedetalizuojama, kokios privačios žemės rinkos tyrimas turėtų būti atliktas pagal daikto naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą“. Tačiau aiškiai Metodikos 9 punkto papunkčiuose kalbama, kad „nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami“ toliau nurodoma tvarka; ii) esminė klaida, padaryta anksčiau, leido UAB „Marleksa“ laisvai tyrimui pasirinkti bet kokios paskirties žemę, padarius išvadą, kad privačios gyvenamosios paskirties žemės nuomos rinkos nėra. Nepaisant to, kad teismo sprendime aiškiai buvo nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės rinkos tyrimais negalima pakeisti privačios gyvenamosios paskirties žemės nuomos rinkos tyrimų. UAB „Marleksa“, iškėlusi imties reprezentatyvumo kriterijų, be jokio patikrinimo (nors statistikos moksle imties reprezentatyvumui patikrinti yra naudojami statistiniai metodai) nutarė, kad žemės naudojimo paskirtį „kita“, kurios naudojimo būdas – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, atitinka žemės naudojimo paskirtis „žemės ūkio paskirties žemė“, kurios naudojimo būdas – „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“, nes vienintelis reprezentatyvumo kriterijus – būdvardis „kitas“. Nepaisant to, kad netirtą reprezentatyvumo kriterijų labiau atitiktų tos pačios „kitos“ žemės naudojimo paskirties sklypai, pavyzdžiui, komercinės ar gamybinės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypai; iii) žemą tyrimo lygį įrodo ir nežinojimas, kokio tipo vidurkio formulę pasirinkti vidurkio skaičiavimui. Tyrime buvo pasirinkta naudoti paprastąjį aritmetinį vidurkį, kuris naudojamas tuomet, kai tiriamojo objekto charakteristikos yra vienodos. Taigi, žemės sklypų ploto – 1 aro ar hektaro – didelio sklypo kaina bus skirtinga, skirtingai nei mažo sklypo. Tokiais atvejais statistikos mokslas nurodo naudoti svertinį aritmetinį vidurkį, kai tiriami tie patys objektai su skirtingomis charakteristikomis. Beje, toje konsultacinėje išvadoje paprastas aritmetinis vidurkis buvo vienintelis panaudotas statistinis metodas, kai normaliame rinkos tyrime statistinių metodų yra naudojama nepalyginamai daugiau. Išvardyti argumentai rodo, kad NŽT pateikta konsultacinė išvada jokiu būdu negali būti laikoma atlikto rinkos tyrimo ataskaita. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 3 dalis nurodo, kad jei nurodytus veiksmus gali atlikti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. NŽT naujus įsakymus dėl kompensacijos nustatymo priima nepateisinamai ilgai, todėl tikslinga teismo prašyti, kad jis savo sprendimu tiek NŽT, tiek UAB „Ardynas“ nustatytų konkretų jiems priskirtų pareigų įvykdymo terminą, kurį pradelsus būtų skiriamos baudos, kurios užtikrintų tinkamą įvykdymo terminą. Teismo sprendimu UAB „Ardynas“ nebuvo aiškiai nurodyta, kad ji privalo tinkamai vykdyti Metodikos nuostatas ir kad dėl to NŽT galėtų išleisti naujus įsakymus dėl kompensacijų. Teismas negalėjo protingai numatyti, kad verslo subjektas gali oficialiai atsisakyti vykdyti jam teisės aktais nustatytą prievolę ar ją ginčyti, todėl logiškai ir nenustatė teisės aktais jam numatytų prievolių. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ardynas“ atsisakė atlikti Metodikoje numatytą privačios žemės nuomos rinkos tyrimą, teismo sprendimas tampa sąlyginis, o tokius teismo sprendimus draudžia priimti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje. Taigi, siekiant išvengti situacijos, kad teismo sprendimas faktiškai ir toliau lieka sąlyginis, būtina UAB „Ardynas“ nustatyti pareigą įvykdyti Metodikos nuostatas visa apimtimi, nustatyti terminą šiai pareigai įvykdyti, taip pat nustatyti baudas, skatinančias nepraleisti teismo nustatyto termino. UAB „Ardynas“ su užsakovu AB „Amber Grid“ sudarė sutartį parengti specialųjį planą. UAB „Ardynas“ pagal sutartį darbus atliko: parengė specialųjį planą, pagal kurį administraciniu aktu buvo nustatyti žemės servitutai, šie servitutai buvo užregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, už atliktus suderėtus darbus gavo suderėtas pajamas. Kaip paaiškėjo, UAB „Ardynas“ sutartyje nenumatė privačios žemės nuomos rinkos tyrimų atlikimo, todėl, juos atlikęs savo lėšomis, UAB „Ardynas“ nėra garantuotas, kad lėšas už rinkos tyrimą padengs AB „Amber Grid“. Naujų įsakymų dėl kompensacijos dydžio priėmimas reikalauja mažų laiko ir darbo sąnaudų. Teismui eilinį kartą šiuos įsakymus panaikinus, NŽT nepatiria jokių pasekmių, tarp jų ir finansinių. Esant šiai situacijai NŽT naujus įsakymus gali leisti labai daug kartų, tai neskatina NŽT naudotis jai visomis suteiktomis galiomis (įskaitant, bet neapsiribojant, anksčiau NŽT priimtų įsakymų panaikinimą dėl administraciniu aktu nustatomų servitutų), tuo skatinant UAB „Ardynas“ kuo greičiau atlikti darbus, numatytus Metodikoje, pačiai siekti kuo greitesnio teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, siekiant šalims sudaryti nepalankias sąlygas teismo sprendimo vilkinimui, būtina nustatyti baudas, kurios, vilkinant teismo sprendimo vykdymą, šalims taptų skausmingos. Teismui nenustačius baudų arba jas nustačius nepakankamas, nei NŽT, nei UAB „Ardynas“ neturės paskatos keisti savo dabartinio elgesio modelio, toliau bus vilkinamas teismo sprendimo vykdymas ir galiausiai jis vykdomas tik formaliai.

3. Atsakovas NŽT su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti skunde išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad nebuvo pažeistas non reformatio in peius principas, nes 2015 metais apskaičiuotas kompensacijos dydis buvo teismo sprendimu panaikintas ir dabar skundžiamais NŽT Kauno rajono vedėjo įsakymais buvo priimti nauji sprendimai dėl kompensacijos dydžio. NŽT nepažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principo. Ginčijami įsakymai buvo priimti įstatymų nustatytais tikslais (kitų, negu įstatymų numatytų, tikslų nebuvo) ir turint įstatymų suteiktus reikiamus įgaliojimus. Skyrius 2022 m. vasario 23 d. gavo UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 21 d. raštą Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, kuriuo informuota, kad UAB „Ardynas“, pasitelkęs nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. Remdamasi nepriklausomų nekilnojamojo turto ekspertų UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis VĮ Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas. NŽT Kauno rajono skyrius, atsižvelgdamas į Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017, Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020, UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ pateiktus VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. vasario 3 d. Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2177-8478 A, Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2177-8478 B, dar kartą įvykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 priimdamas naujai ginčijamus įsakymus (2022 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 7VĮ-181-(14.7.2.) ir 2022 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 7VĮ-182-(14.7.2.)). Skundžiami įsakymai buvo priimti vadovaujantis UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, apskaičiavimo aktu Nr. 4400-2178-3377 A, aktu Nr. 4400-2178-3377 B. NŽT Kauno rajono skyrius neturi kompetencijos nustatyti, ar kompensacijos skaičiavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, jokiame teisės akte nenumatyta, kad NŽT ar jos teritorinis padalinys turi patikrinti, ar sprendimui dėl servituto nustatymo apskaičiuoti nuostoliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl ir buvo kreiptasi būtent į UAB „Ardynas“, kad tos srities specialistai atliktų kompensacijos skaičiavimus. Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, reglamentuojančių servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūras, nuostatos leidžia NŽT teritorinio padalinio vadovui privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti, savo sprendimu tokius servitutus nustatyti. Nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas, kurių apskaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Metodikos 3 punktas numato, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Pagal Metodikos 10 punktą, bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą (Metodikos 2 priedas), įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina vienareikšmiška išvada, kad nuostolių dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto dydžio apskaičiavimo prievolė tenka teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas servitutas, rengėjui. Pažymėjo, kad teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 konstatavo, kad priimti NŽT Kauno rajono skyriaus įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti iš esmės, t. y. priimti vadovaujantis nagrinėjamu atveju netaikoma Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2018 m. birželio 8 d., ir dėl to yra pakankamas pagrindas juos panaikinti. Teismas nepasisakė, kokia turėtų būti taikoma Kr reikšmė pagal Metodikos redakciją, galiojusią nuo 2015 m. sausio 1 d. NŽT nevilkina teismo sprendimų vykdymo. Teismo sprendimo įvykdymas konkrečiai šioje byloje priklauso ne tik nuo NŽT, bet ir nuo kitų asmenų, o būtent nuo UAB „Ardynas“, kuri šioje byloje taip pat yra atsakovas. NŽT ne kartą ragino UAB „Ardynas“ kuo greičiau ir tinkamai atlikti veiksmus tam, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas.

Šalies argumentai

5. Atsakovas UAB „Ardynas“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 9 d. buvo gautas NŽT Kauno rajono skyriaus raštas, kuriuo UAB „Ardynas“ buvo prašoma, vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), apskaičiuoti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais, dydžius žemės sklypams, įvertinus Metodikos 9.2 papunktyje nurodytus rodiklius, rekomenduojant Kr reikšmę išsiskaičiuoti, gavus informaciją iš VĮ Registrų centro apie gretimose panašiose keturiose kadastrinėse vietovėse vykusius sandorius tuo metu, kai galiojo 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 1 d. Metodikos redakcija. Tarp UAB „Ardynas“ ir UAB „Marleksa“ buvo sudaryta sutartis, kurios tikslas – konsultacinio pobūdžio išvados parengimas dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio nustatymo objektui, nurodytam sutarties 1 punkte (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.). UAB „Ardynas“, pasitelkusi nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. Vadovaujantis nepriklausomų nekilnojamojo turto ekspertų UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis, VĮ Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas. 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 NŽT Kauno rajono skyriui buvo pateikti: Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2177-8478 B; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2177-8478 A; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2178-3377 B; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2178-3377 A. Kartu su minėtu raštu NŽT Kauno rajono skyriui buvo pateikta ir nepriklausomo nekilnojamojo turto eksperto UAB „Marleksa“ parengta 2022 m. sausio 26 d. Konsultacinė išvada dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio Nr. NT 21-12-21K (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad remiantis atliktu tyrimu nustatyta, kad kapitalizacijos rinkos rodiklis 2015 m. sausio mėn. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., yra apie 0,021 (dvidešimt vieną tūkstantąją), tai atitinka 2,1 proc. Parengtoje Išvadoje yra pateikta išsami atlikto tyrimo detalizacija ir skaičiavimai. Vadovaujantis Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 9.2 papunkčiu, Kr kapitalizacijos normos rodiklis nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Vadovaujantis TVVPĮ 1 straipsnio 12 punktu, turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto vertinimo ataskaita yra surašoma atliekant turto arba verslo vertinimą. Kaip matyti, atliekant turto vertinimą yra nustatoma turto vertė. Nagrinėjamu atveju Metodikos 9.2 papunktyje nustatytas reikalavimas ne atlikti tos vietovės privačios žemės (žemės sklypų) (turto) vertinimą, bet atlikti tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus išreiškiant santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Išvadoje aiškiai parašyta, kad ši konsultacinė išvada nėra turto (verslo) vertinimo ataskaita, kaip ji suprantama pagal TVVPĮ, t. y. konsultacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo, atlikus rinkos tyrimą, nustatomas kapitalizacijos rinkos rodiklis. Nei Metodikos 9.2 papunktyje, nei jokiame kitame Metodikos punkte nėra nurodyta, kad rinkos tyrimo galutinis rezultatas yra vertinimo ataskaita pagal TVVPĮ nustatytą tvarką. To ir negalėtų būti, kadangi šiuo atveju Kr reikšmė apskaičiuojama ne atliekant žemės vertinimą (nustatant žemės sklypų vertę), bet atliekant rinkos tyrimą, išreiškiamą santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, o tai šiuo atveju ir buvo atlikta. Šiuo atveju tiek TVVPĮ, tiek Turto ir verslo vertinimo metodika reglamentuoja, jog turi būti skaičiuojama turto vertė (pvz., rinkos vertė, atkuriamoji vertė, mokestinė ir kitos), o ne kapitalizacijos normos rodiklis, kurio nustatymo būdas yra detalizuotas Metodikoje. Pagal Metodikos 9 punktą, nuostoliai 9.1 papunktyje nurodomu būdu yra skaičiuojami dėl žemės sklypų savininko galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, t. y. nuostoliai yra skaičiuojami, kai asmuo praranda galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Metodikos 9.2 papunktyje nurodoma, kad Kr reikšmė nustatoma atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiama santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, tačiau neįvardyta, kokios paskirties ir naudojimo būdo žemė turi būti vertinama. Parengtoje išvadoje yra pagrindžiama, kodėl nėra nagrinėti analogiški sklypai, kurių naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (nurodoma, kad nėra tokio naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos). Atsižvelgiant į tai, Išvadoje pabrėžiama, kad minėtoje metodikoje nėra detalizuota, kokios privačios žemės rinkos tyrimas turėtų būti atliktas (kaip turėtų būti apskaičiuojamas rodiklis nesant rinkos pagal naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą). Pareiškėja skunde pripažįsta, kad dar nuo administracinės bylos Nr. eI-133-505/2017 nagrinėjimo buvo žinoma, kad Kauno rajone nėra privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties nuomos rinkos. Nesant kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos, kapitalizacijos rodiklį buvo pasirinkta skaičiuoti pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir pardavimo sandorių santykį. 2015 m. spalio 8 d. NŽT Kauno rajono skyrius priimdamas įsakymus Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) ir Nr. 7VĮ-1205-2(14.7.2), kuriais nustatė servitutus, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, ir nurodė, kad AB „Amber Grid“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servitutų išmokėdama vienkartines 8 444 Eur ir 5 120 Eur kompensacijas per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, apskritai neatliko rinkos tyrimo ir keliamas klausimas, kad teisės aktai numato reikalavimus, kurių įgyvendinti viešojo administravimo subjektas neturi galimybių, Kr reikšmė buvo nustatyta pagal NŽT ministerijos pateiktas rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 nuostatas dėl nuomos mokesčio tarifo nustatymo už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono. Nors pareiškėja ir nesutinka su skundžiamuose įsakymuose jai išmokėti nustatyta kompensacijos suma, ginčija išvados pagrįstumą, tačiau pati pareiškėja nėra pateikusi į bylą jokių skaičiavimų ar pareiškėjos užsakymu parengto vertinimo, kaip tai numatyta Metodikos 9.2 papunktyje, kurie leistų teigti, kad išvadoje kapitalizacijos normos rodiklis apskaičiuotas netinkamai. Nagrinėjamu atveju UAB „Ardynas“ pateikti kompensacijų skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, o Kr reikšmė buvo nustatyta atlikus privačios žemės rinkos tyrimus (nesant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos, pasirenkant vertinti kuo lygiavertiškesnius žemės ūkio paskirties žemės sklypus), vadovaujantis NŽT Kauno rajono skyriaus pateikta rekomendacija, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti UAB „Ardynas“ atlikti naują (duomenys neskelbtini) vietovėje privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą ir jo pagrindu apskaičiuoti kompensaciją.

Šalies argumentai

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad NŽT ir UAB „Ardynas“ veiksmai siekiant byloje susidariusią situaciją išspręsti objektyviausiu būdu laikytini pakankamais, o NŽT įsakymai, kuriais nustatytos konkrečios kompensacijų sumos, yra pagrįsti objektyviais duomenimis. NŽT kartu su skundžiamais įsakymais pareiškėjai pateikė ir UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 21 d. raštą Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ su priedais, tarp kurių ir Konsultacinė išvada, kuri laikytina Įsakymų motyvuojamąja dalimi, nes joje pateikiamas kompensacijos apskaičiavimo pagrindimas, kuris yra tinkamai ir pakankamai motyvuotas, pagrindžiant tokio skaičiavimo taikymą šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje. Pareiškėja, teigdama, kad įsakymai nėra teisėti ir / ar pagrįsti, nepateikia nei argumentų, nei juos patvirtinančių įrodymų dėl kompensacijos apskaičiavimo.

II.

9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, UAB „Ardynas“ priteisį iš pareiškėjos 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais žemės sklypuose, skaičiavimo.

11. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

11.1. Pareiškėja M. B. yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., savininkė.

11.2. Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendė 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. TS-250 „Dėl Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ 1 punktu patvirtinti Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas). Sprendimo tikslas – patvirtinti parengtą Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialųjį planą. Specialiojo plano teritorija – Kauno r. sav. Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijos.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. ((duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, 2.5 punktą, kuriuo buvo nurodyta AB „Amber Grid“ žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 8 444 Eur – per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, 2.5 papunktį, kuriuo nurodyta AB „Amber Grid“ žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 5 120 Eur – per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, ir įpareigojo NŽT iš naujo nustatyti žemės savininkei vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r., ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019 Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.4. Atsakovas NŽT 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“ pakeitimo“ ir įsakymu Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“ pakeitimo“ Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) nustatė atlygintinus servituto nustatymo pagal administracinį aktą nuostolius, kuriuos turi atlyginti AB „Amber Grid“. Įsakymu Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) ir Įsakymu Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) buvo nustatytos kompensacijos už servituto nustatymą: žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 559 Eur, žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 936 Eur.

11.5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 pareiškėjos M. B. patikslintą skundą dėl Įsakymo Nr. 7VĮ-53-(14.7.2) ir Įsakymo Nr. 7VĮ-54-(14.7.2) panaikinimo patenkino visiškai ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą Žemės sklypams.

11.6. Teismas sprendime konstatavo, kad Įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti iš esmės, t. y. priimti vadovaujantis nagrinėjamu atveju netaikytina Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2018 m. birželio 8 d., ir dėl to yra pakankamas pagrindas juos panaikinti. teismas nepasisakė, kokia turėtų būti taikoma Kr reikšmė pagal Metodikos redakciją, galiojusią nuo 2015 m. sausio 1 d.

11.7. NŽT Skyrius, vadovaudamasis Metodikos 3 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialiojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“, rengėja yra UAB „Ardynas“, ir siekdamas įvykdyti teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020, 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 7SD-7301-(14.7.137 E.) „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos skaičiavimo“ kreipėsi į UAB ,,Ardynas“, prašydamas, vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), apskaičiuoti ir Skyriui pateikti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais minėtiems žemės sklypams, dydžius.

11.8. Atsakovas NŽT 2020 m. gruodžio 28 d. gavo UAB „Ardynas“ vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais, skaičiavimus ir paaiškinimą. Paaiškinime pažymėta, kad Metodikos 9 punktas reglamentuoja nuostolių apskaičiavimą dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Vienas iš Metodikos 9.2 papunktyje įtvirtintos formulės dėmenų yra Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina.

11.9. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. 20-1027(12.147.) „Dėl nuostolių skaičiavimo“ nurodė, kad, nesant tam tikros paskirties privačios žemės nuomos sandorių, nustatant vidutines pajamas iš žemės nuomos, galima atsižvelgti į rajono savivaldybės, kurioje yra žemės sklypas, kuriam nustatomas servitutas, tarybos nustatytą nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą. Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžio 2014 m. birželio 19 d. sprendime Nr. TS-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2014 m. tarifų nustatymo“ Kauno rajone gyvenamųjų teritorijų paskirties žemėje nustatytas 0,45 proc. tarifas, t. y. kapitalizacijos normos rodiklis – 0,0045, tačiau atlikus žemės ūkio paskirties rinkos tyrimus kapitalizacijos normos rodiklis gautas 0,0249.

2. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1, 2 ir 8 dalyse, Metodikos 3 ir 10 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad teismas administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 nenustatė atsakovių veiksmų vykdymo vilkinimo. Teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje priklauso ne tik nuo NŽT veiksmų, bet ir nuo kitų asmenų, o būtent nuo UAB „Ardynas“, kuri šioje byloje taip pat yra atsakovas. NŽT ne kartą ragino UAB „Ardynas“ kuo greičiau ir tinkamai atlikti veiksmus tam, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas. Visa tai galima matyti ir iš faktinių aplinkybių: UAB „Ardynas“ siekdama tinkamai įvykdyti skaičiavimus kreipėsi konsultacijų į institucijas ir specialistus. Be to, pagal byloje pareikštus reikalavimus, jei UAB „Ardynas“ bus nustatytas dviejų mėnesių terminas atlikti veiksmus (kaip nurodyta reikalavimuose) ir ji juos atliks tik paskutinę termino dieną, tai NŽT jau iš karto turės mokėti baudas, nes jai bus neįmanoma įgyvendinti pareiškėjos trečiojo reikalavimo laiku.

3. Teismas vertino, kad atsakovai atliko faktiškai visus įmanomus veiksmus siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus apskaičiuojant vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais minėtiems žemės sklypams, dydžius. Tinkamai nustatyti kapitalizacijos normos rodiklio nėra galimybių, nes Metodikoje nėra nustatytos alternatyvos, kaip apskaičiuoti kapitalizacijos normos rodiklį, nesant pakankamai sudarytų tam tikros žemės paskirties žemės nuomos sandorių, skaičiuojant kompensaciją už servitutus buvo priimtas žemės ūkio paskirties žemės sklypų kapitalizacijos normos rodiklis – 0,0249, kuris yra didesnis, nei taikomas kitos paskirties žemės sklypams.

4. Teismas vertino NŽT 2021 m. vasario 18 d. rašto Nr. 7SD-1261-(14.7.137 E.) „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, UAB „Ardynas“ 2021 m. vasario 25 d. atsakymo, NŽT 2021 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 7SD-4074-(14.7.137 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, UAB „Ardynas“ 2021 m. birželio 1 d. rašto, NŽT 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. 7SD-5628-(14.7.137 E.) „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, UAB „Ardynas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakymo, M. B. 2021 m. rugsėjo 13 d. raginimo „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“ turinį.

5. Teismas taip pat nustatė:

15.1. Skyrius kreipėsi į NŽT Teisės departamentą, prašydamas tarnybinės pagalbos išspręsti esamą situaciją ir įvykdyti teismo sprendimą. NŽT Teisės departamentas, įvertinęs visas aplinkybes, 2021 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. TR-5194-(5.34 E.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“, pasiūlė Skyriui: 1) pakartotinai kreiptis į UAB „Ardynas“ dėl kompensacijos už servitutą apskaičiavimo, vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., nurodant kompensacijos apskaičiavimo pateikimo Kauno rajono skyriui 20 darbo dienų terminą, rekomenduojant Kr reikšmę išsiskaičiuoti, gavus informaciją iš VĮ Registrų centro apie gretimose panašiose keturiose kadastrinėse vietovėse vykusius sandorius tuo metu, kai galiojo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Metodikos redakcija; 2) iki nustatyto 20 darbo dienų termino pabaigos negavus kompensacijos skaičiavimų, kreiptis į teismą dėl UAB „Ardynas“ įpareigojimo atlikti veiksmus; 3) apie kreipimąsi informuoti M. B.

15.2. NŽT 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 7SD-7763-(14.7.137 E.) „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ kreipėsi į UAB „Ardynas“, prašydama per 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos, vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), apskaičiuoti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais, dydžius žemės sklypams, įvertinus Metodikos 9.2 papunktyje nurodytus rodiklius, rekomenduojant Kr reikšmę išsiskaičiuoti, gavus informaciją iš VĮ Registrų centro apie gretimose panašiose keturiose kadastrinėse vietovėse vykusius sandorius tuo metu, kai galiojo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Metodikos redakcija.

15.3. NŽT 2021 m. gruodžio 6 d. gavo UAB „Ardynas“ raštą, kuriuo informuojama, kad UAB „Ardynas“, siekdama visoms pusėms priimtino taikaus šio klausimo sprendimo, šiuo metu kartu su VĮ Valstybės žemės fondu ieško potencialaus nekilnojamojo turto rinkos tyrėjo, kuris galėtų atlikti rinkos tyrimą, ir šiuo metu organizuoja paslaugų sutarties su nekilnojamojo turto vertinimo ekspertais UAB „Marleksa“ sudarymą, kurie žada per 30 darbo dienų atlikti reikalingus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiuoti Kr reikšmę. Apskaičiavus Kr reikšmę, VĮ Valstybės žemės fondas įmanomai trumpiausiais terminais patikslins kompensacijų skaičiavimus. UAB „Ardynas“ informuos Skyrių apie anksčiau išvardytų darbų eigą, jei reikės konsultuosis, kad atlikti tyrimai ir skaičiavimai būtų tinkami visoms šalims ir ateityje tiek UAB „Ardynas“, tiek Skyriui nebūtų pateikta pretenzijų dėl skaičiavimų korektiškumo. UAB „Ardynas“ prašė pratęsti terminą 40 darbo dienų, nes 30 darbo dienų reikia Kr reikšmei nustatyti ir dar papildomai 10 darbo dienų kompensacijų patikslinimui atlikti.

15.4. NŽT 2021 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 7SD-8464-(14.7.137E.) „Dėl termino pratęsimo“ pratęsė nustatytą 20 darbo dienų terminą dar 40 darbo dienų nuo UAB „Ardynas“ prašymo, išdėstyto 2021 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 7-280, dienos.

15.5. NŽT 2022 m. vasario 23 d. gavo UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 20 d. raštą Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, kuriuo informavo, kad UAB „Ardynas“, pasitelkusi nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. Remdamasis nepriklausomų nekilnojamojo turto ekspertų UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis VĮ Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas.

15.6. NŽT, atsižvelgdama į Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017, Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020, UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ pateiktus VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. vasario 3 d. Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2177-8478 A, Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2177-8478 B, priėmė ginčijamus įsakymus (2022 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 7VĮ-181-(14.7.2.) ir 2022 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 7VĮ-182-(14.7.2.)).

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju netaikomas non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamą sprendimą skundėjo nenaudai) principas, kuris nereiškia draudimo priimti suinteresuotai šaliai neigiamą (nenaudingą) sprendimą. Minėtas principas nebuvo pažeistas, nes 2015 metais apskaičiuotas kompensacijos dydis buvo teismo sprendimu panaikintas ir dabar skundžiamais NŽT Kauno rajono vedėjo įsakymais buvo priimti nauji sprendimai dėl kompensacijos dydžio. Minėtas principas nebus pažeistas tuo atveju, kai skundžiamą sprendimą priėmęs subjektas atlieka pakartotinį patikrinimą ir priima naują sprendimą.

7. Teismas pažymėjo, kad NŽT Kauno rajono skyrius nepažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principo. Ginčijami įsakymai buvo priimti įstatymų nustatytais tikslais (kitų, negu įstatymų numatytų, tikslų nebuvo) ir turint įstatymų suteiktus reikiamus įgaliojimus. Be to, įsakymai buvo priimti vadovaujantis UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, apskaičiavimo aktu Nr. 4400-2178-3377 A, aktu Nr. 4400-2178-3377 B. Teisės aktai nenumato, kad NŽT ar jos teritorinis padalinys turėtų patikrinti, ar sprendimui dėl servituto nustatymo apskaičiuoti nuostoliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl ir buvo kreiptasi į UAB „Ardynas“, kad tos srities specialistai atliktų kompensacijos skaičiavimus.

8. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad, teismui panaikinus įsakymus, atsakovai nepatiria jokių padarinių, tarp jų finansinių. Nurodė, kad priešingai, atsakovai patiria tiesioginius neigiamus padarinius, tarp jų finansinius, nes, teismui panaikinus įsakymus ir pralaimėjus bylą, atsiranda bylinėjimosi išlaidos, kurios priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, kurios paprastai būna nemažos; atsiranda teismo sprendimo įvykdymo pareiga, kuri taip pat sudaro ne tik finansines, bet žmogiškąsias ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai įvykdyti skaičiavimus buvo atlikta daug veiksmų. Buvo siekiama pavestą užduotį atlikti kuo tiksliau, buvo konsultuojamasi su kitomis institucijomis, kreiptasi į Ministeriją, galiausiai pasitelkta specialistų pagalba.

9. Teismas nurodė, kad UAB „Ardynas“ kartu su VĮ Valstybės žemės fondu ieškojo potencialaus nekilnojamojo turto rinkos tyrėjo, kuris galėtų atlikti rinkos tyrimą. 2021 m. gruodžio 13 d. tarp UAB „Ardynas“ ir UAB „Marleksa“ buvo sudaryta sutartis Nr. NT21-12-21K, kurios tikslas – konsultacinio pobūdžio išvados parengimas dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio nustatymo objektui, nurodytam sutarties 1 punkte (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.). Be to, UAB „Ardynas“, siekdama kuo didesnio aiškumo dėl Kr reikšmės apskaičiavimo, 2021 m. lapkričio 29 d. papildomai savo iniciatyva kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, prašydama pateikti nuomonę, kokiu būdu galėtų / turėtų būti nustatyta (apskaičiuota) Metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., 9.2 papunktyje pateiktos nuostolių apskaičiavimo formulės dėmens – kapitalizacijos normos rodiklio reikšmė, kai dėl sandorių trūkumo vietovėje nėra galimybės šios reikšmės nustatyti Metodikoje nurodytu būdu (nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina). Ministerijai kartu su prašymu buvo pateiktas ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020, taip pat visa UAB „Ardynas“ ir NŽT Kauno rajono skyriaus komunikacija (susirašinėjimas raštu). Ministerija, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakymą į paklausimą „Dėl kompensacijos už servituto nustatymą apskaičiavimo“ (toliau – ir Atsakymas).

10. Teismas apžvelgė Ministerijos Atsakymo turinį bei nurodė, kad, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, UAB „Ardynas“, pasitelkusi nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. Vadovaujantis nepriklausomų nekilnojamojo turto ekspertų UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis, VĮ Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas. 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 NŽT Kauno rajono skyriui buvo pateikti: Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2177-8478 B; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2177-8478 A; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2178-3377 B; Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2178-3377 A. Kartu su minėtu raštu NŽT Kauno rajono skyriui buvo pateikta ir nepriklausomo nekilnojamojo turto eksperto UAB „Marleksa“ parengta 2022 m. sausio 26 d. Konsultacinė išvada dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio Nr. NT 21-12-21K, kurioje nurodyta, kad remiantis atliktu tyrimu nustatyta, kad kapitalizacijos rinkos rodiklis 2015 m. sausio mėn. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., yra apie 0,021 (dvidešimt vieną tūkstantąją), tai atitinka 2,1 proc. Parengtoje Išvadoje yra pateikta išsami atlikto tyrimo detalizacija ir skaičiavimai.

11. Teismas padarė išvadą, kad, remiantis Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 9.2 papunkčiu, Kr kapitalizacijos normos rodiklis nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina.

12. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis TVVPĮ 1 straipsnio 12 punktu, turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto vertinimo ataskaita yra surašoma atliekant turto arba verslo vertinimą. Kaip matyti, atliekant turto vertinimą yra nustatoma turto vertė. Metodikos 9.2 papunktyje nustatytas reikalavimas ne atlikti tos vietovės privačios žemės (žemės sklypų) (turto) vertinimą, bet atlikti tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus. Išvadoje aiškiai parašyta, kad ši konsultacinė išvada nėra turto (verslo) vertinimo ataskaita, kaip ji suprantama pagal TVVPĮ, tai konsultacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo, atlikus rinkos tyrimą, nustatomas kapitalizacijos rinkos rodiklis. Nei Metodikos 9.2 papunktyje, nei kitame Metodikos punkte nėra nurodyta, kad rinkos tyrimo galutinis rezultatas yra vertinimo ataskaita pagal TVVPĮ nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju Kr reikšmė apskaičiuojama ne atliekant žemės vertinimą (nustatant žemės sklypų vertę), bet atliekant rinkos tyrimą, išreiškiamą santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, o tai ir buvo atlikta. Kapitalizacijos normos rodiklio nustatymo būdas yra detalizuotas Metodikoje.

13. Teismas apžvelgė Metodikos 9 punktą bei pabrėžė, kad nuostoliai 9.1 papunktyje nurodomu būdu yra skaičiuojami dėl žemės sklypų savininko galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, t. y. nuostoliai yra skaičiuojami, kai asmuo praranda galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Metodikos 9.2 papunktyje nurodoma, kad Kr reikšmė nustatoma atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiama santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina, tačiau neįvardyta, kokios paskirties ir naudojimo būdo žemė turi būti vertinama. Parengtoje išvadoje yra pagrindžiama, kodėl nėra nagrinėti analogiški sklypai, kurių naudojimo būdas vienbučių / dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (nurodoma, kad nėra tokio naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos). Atsižvelgiant į tai, Išvadoje pabrėžiama, kad minėtoje metodikoje nėra detalizuota, kokios privačios žemės rinkos tyrimas turėtų būti atliktas (kaip turėtų būti apskaičiuojamas rodiklis nesant rinkos pagal naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą).

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjos teigimas, jog Metodikoje aiškiai nurodyta Kr reikšmei vertinamos žemės paskirtis ir naudojimo būdas, yra nepagrįstas.

15. Teismas akcentavo, jog pareiškėja skunde pripažįsta, kad dar nuo administracinės bylos Nr. eI-133-505/2017 nagrinėjimo buvo žinoma, kad Kauno rajone (pareiškėjos teigimu, ir visoje Lietuvoje) nėra privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties nuomos rinkos. Nesant kitos paskirties vienbučių / dvibučių gyvenamųjų namų naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos, kapitalizacijos rodiklį buvo pasirinkta skaičiuoti pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir pardavimo sandorių santykį (išsamūs paaiškinimai ir skaičiavimai pateikti byloje esančioje Išvadoje).

16. Teismas analizavo Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 pateiktus motyvus ir išvadas bei pažymėjo, kad išnagrinėtu atveju apskritai nebuvo atliktas rinkos tyrimas ir keliamas klausimas, kad teisės aktai numato reikalavimus, kurių įgyvendinti viešojo administravimo subjektas neturi galimybių, Kr reikšmė buvo nustatyta pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 nuostatas dėl nuomos mokesčio tarifo nustatymo už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono.

17. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėja ir nesutinka su skundžiamuose įsakymuose jai išmokėti nustatyta kompensacijos suma, ginčija Išvados pagrįstumą, tačiau pati pareiškėja nėra pateikusi į bylą jokių skaičiavimų ar pareiškėjos užsakymu parengto vertinimo, kaip tai numatyta Metodikos 9.2 papunktyje, kurie leistų teigti, kad Išvadoje kapitalizacijos normos rodiklis apskaičiuotas netinkamai. Siekdama apginti savo pažeistas teises į teismą kreipėsi pareiškėja ir jai atitenka pareiga įrodyti, kas ir kokiu būdu pažeidė jos teises. Vien tik nesutikimas su atsakovų atliktais veiksmais skaičiuojant kompensacijos sumą nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus įsakymus. Administracinių aktų panaikinimo pagrindus numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio nuostatos. Skunde nenurodytas nei vienas iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus įsakymus.

18. Teismas sprendė, kad UAB „Ardynas“ pateikti kompensacijų skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis Metodikos 9.2 apunkčio reikalavimais, o Kr reikšmė buvo nustatyta atlikus privačios žemės rinkos tyrimus (nesant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos, pasirenkant vertinti kuo lygiavertiškesnius žemės ūkio paskirties žemės sklypus), vadovaujantis NŽT pateikta rekomendacija, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti UAB „Ardynas“ atlikti naują (duomenys neskelbtini) vietovėje privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą ir jo pagrindu apskaičiuoti kompensaciją.

19. Teismas pažymėjo, kad pagal notarės D. J. NŽT pateiktus mokėjimo nurodymus, M. B. 2020 m. vasario 5 d. yra išmokėta ne tik 504 Eur kompensacija už servituto nustatymą pagal minėtą įsakymą, kuris yra galiojantis, bet ir 2 559 Eur ir 1 936 Eur pagal įsakymus nustatytos kompensacijos, nors įsakymai teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 pagal pareiškėjos M. B. 2020 m. kovo 17 d. skundą yra panaikinti.

20. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl administracinių aktų panaikinimo, atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus. Dėl pareiškėjos reikalavimo skirti atsakovams baudas akcentavo, kad ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimo vykdymą, leidžia daryti išvadą, kad dėl baudos skyrimo ir jos dydžio į teismą gali kreiptis antstolis arba pats pareiškėjas, kurio skundas buvo patenkintas, po to kai priėmus teismo sprendimą šalis, kuri buvo įpareigota atlikti tam tikrus sprendime nurodytus veiksmus, nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą.

21. Teismas kitus skundo argumentus laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, todėl jų detaliau nedėstė ir neanalizavo.

22. Teismas, atsižvelgdamas į bylos išsprendimo rezultatą bei vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimi, atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovo UAB „Ardynas“ prašymą dėl 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjos priteisimo, įvertinęs šias išlaidas pagal teisės aktus galimo priteisti maksimalaus už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio aspektu bei pagrindžiančius dokumentus, tenkino.

III.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėja teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas dėl esminių proceso teisės ir materialinės teisės pažeidimų, yra šališkas, formalus, nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjos teisę kreiptis į teismą.

25. Pasak pareiškėjos, teismas teisingai nurodė skundo dalyką ir pagrindą, tačiau, neatskleidęs bylos esmės, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nebetikrino skundo pagrindo. Kadangi įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 konstatuota, kad „atliekant skaičiavimus dėl kompensacijos už servitutų nustatymą konkrečiu atveju taip pat nebuvo nurodyta, pagrįsta, kad remiantis teisės aktų reikalavimais tinkamai nustatyti minėtą kapitalizacijos normos rodiklį nėra įmanoma“, tai skundo pagrindą sudarė teiginys, kad NŽT įsakymuose nurodyta kompensacijos suma buvo apskaičiuota neatlikus privačios gyvenamosios paskirties žemės sklypų nuomos rinkos tyrimų. Tai sudarė bylos esmę ir teismas privalėjo ištirti, ar šis skunde nurodytas pagrindas yra pagrįstas. Teismas nebegalėjo tirti, ar egzistuoja / neegzistuoja tokia žemės rinka, ar galimai nėra tokių duomenų arba nesant nepakankamai tokių duomenų, ar juos galima pakeisti savo nuožiūra į bet kokios kitos paskirties žemės rinkos tyrimus. Visi šie klausimai jau buvo tirti 2017 metais bylos nagrinėjimo metu ir teismas dėl jų jau pasisakė. Teismui atsiliepimuose į skundą atsakovų pateikta informacija nėra nauja, ši informacija atsakovams jau buvo žinoma 2017 metų bylos nagrinėjimo metu, todėl nebegalėjo būti tiriama iš naujo.

26. Pareiškėja teigia, kad teismas, veikdamas ultra vires, viršijo savo įgaliojimus ir pakeitė 2017 metų teismo sprendimą. Teismo konstatavimas, kad „remiantis bylos medžiaga, darytina išvada, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis tinkamai nustatyti kapitalizacijos normos rodiklio nėra galimybių, nes Metodikoje nėra nustatytos alternatyvos, kaip apskaičiuoti kapitalizacijos normos rodiklį, nesant pakankamai sudarytų tam tikros žemės paskirties žemės nuomos sandorių“, skiriasi nuo 2017 metų teismo sprendimo padarytos išvados, kurioje nurodyta, kad „atliekant skaičiavimus dėl kompensacijos už servitutų nustatymą konkrečiu atveju taip pat nebuvo nurodyta, pagrįsta, kad remiantis teisės aktų reikalavimais tinkamai nustatyti minėtą kapitalizacijos normos rodiklį nėra įmanoma, nebuvo keliamas klausimas, kad teisės aktai numato reikalavimus, kurių įgyvendinti viešojo administravimo subjektas neturi galimybių“. Tokiu būdu teismas paneigė įsiteisėjusio sprendimo res judicata galią, rungimosi principo esmę, neužtikrino sąžiningo proceso.

27. Pareiškėja pažymi, kad teismas netyrė, ar NŽT atlikti veiksmai – susirašinėjimas su UAB „Ardynas“ – yra tinkamas ir veiksmingas būdas, siekiant pasiekti, kad UAB „Ardynas“ per kuo trumpiausią laiką atliktų veiksmus pagal Metodikos reglamentavimą ir pateiktų skaičiavimus, kurie NŽT įsakymais būtų įteisinami. NŽT iš tarnybos teisės skyriaus gavo išaiškinimą, kad 2017 metų teismo sprendimo įgyvendinimui būtina kreiptis į teismą dėl UAB „Ardynas“ įpareigojimo atlikti veiksmus, ko NŽT nepadarė. Dėl UAB „Ardynas“ įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą. Teismas 2017 metų teismo sprendimą padarė sąlyginiu, vengdamas užtikrinti įsigaliojusio teismo sprendimo įvykdymą baudos NŽT skyrimu.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai cituoja Metodikos 9.1 ir 9.2 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Teismo vertinimas dėl Metodikos 9.2 papunkčio taikymo nėra nuoseklus. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas rinkos tyrimo atlikimo pareigą uždeda pareiškėjai, pažeisdamas rungimosi principą ir paskirdamas pareiškėjai sunkiai įvykdomą naštą.

Šalies argumentai

29. Pareiškėjos teigimu, yra visos aplinkybės vertinimui, ar nebuvo pažeistas non reformatio in peius principas: skundžiamų įsakymų pavadinimų analizė įrodo, kad šie įsakymai nėra savarankiški ta prasme, kad jie savo turiniu yra nauji, bet jie yra tokio tipo įsakymai, kuriais keičiamas 2015 m. spalio 18 d. NŽT priimtų įsakymų turinys; 2015 m. NŽT priimtų ir vėliau panaikintų įsakymų 2.5 papunkčiu pareiškėjai buvo nustatyta 13 564 Eur kompensacija už administraciniu aktu nustatomą servitutą; šioje byloje NŽT skundžiamais sprendimais pareiškėjai yra nustatyta 11 451 Eur kompensacija. Akivaizdu, kad NŽT nesivadovavo minėtu principu. Teismo argumentai aptariamo principo aspektu yra nesuderinami su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais.

30. Pareiškėja nurodo, kad teismas, vertindamas UAB „Marleksa“ parengtą dokumentą, kuris neatitinka rinkos tyrimo ataskaitos reikalavimų, nesinaudojo specialistų pagalba, kaip tai numato ABTĮ 60 straipsnis. Teismo vertinimas šiuo aspektu yra prieštaringas. Teismas klaidingai aiškino Metodikos 9.2 papunkčio reglamentavimą.

Atsiliepimas

31. Pareiškėja tvirtina, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi iš esmės UAB „Ardynas“ atsiliepimu, nevertindamas su atsiliepimu pateiktu įrodymų, akcentuodamas įrodymus, kurių nėra byloje, kas įrodo teismo šališkumą.

Šalies argumentai

32. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad priešingai, nei nurodo teismas, nepripažino ir neteigė, kad gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos nėra. UAB „Ardynas“ teiginys „nėra pakankamai duomenų“ nepaneigiamai įrodo, kad mažiausiai yra bent vienas toks atvejis, kuris neleidžia teigti, esą gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos nėra. Nesant ginčui tarp šalių, kad tokios rinkos nėra, teismas išėjo už skundo pagrindo ribų.

Atsiliepimas

33. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovas teigia, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai atmetami, o kurie ne. Todėl teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

35. Atsakovas pabrėžia, kad teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje priklauso ne vien tik nuo NŽT, bet ir nuo UAB „Ardynas“. NŽT ne kartą ragino UAB „Ardynas“ kuo greičiau ir tinkamai atlikti veiksmus tam, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas. Jeigu UAB „Ardynas“ būtų nustatytas dviejų mėnesių terminas atlikti veiksmus ir jie būtų atlikti paskutinę termino dieną, tai NŽT negalėtų įgyvendinti pareiškėjos reikalavimo laiku.

36. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos minimas non reformatio in peius principas nebuvo pažeistas, kadangi 2015 metais apskaičiuotas kompensacijos dydis teismo sprendimu buvo panaikintas ir NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo skundžiamais šioje byloje įsakymais buvo priimti nauji sprendimai dėl kompensacijos dydžio. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesivadovavo VAĮ įtvirtintais principais.

37. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiami įsakymai yra priimti neviršijant kompetencijos ribų, vadovaujantis UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“, apskaičiavimo aktu Nr. 4400-2178-3377 A, aktu Nr. 4400-2178-3377 B. UAB „Ardynas“ 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 7-25 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo“ informavo, kad UAB „Ardynas“ pasitelkęs nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. Remiantis nepriklausomų nekilnojamojo turto ekspertų UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis VĮ Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas. NŽT Kauno rajono skyrius neturi kompetencijos nustatyti, ar kompensacijos skaičiavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, jokiame teisės akte nenumatyta, kad NŽT ar jos teritorinis padalinys turi patikrinti, ar sprendimui dėl servituto nustatymo paskaičiuoti nuostoliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Metodikos 3 punkte aiškiai nurodyta, kad vienkartinę ar periodinę kompensaciją, mokamą už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas, t. y. UAB „Ardynas“. Todėl ir buvo kreiptasi į UAB „Ardynas“, kad atliktų kompensacijos skaičiavimus.

Atsiliepimas

38. Atsakovas UAB „Ardynas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai taikė tiek proceso, tiek materialinės teisės normas, vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

40. Atsakovas dėl pareiškėjos argumento, jog nebuvo atskleista bylos esmė, akcentuoja, kad teismas išsiaiškino visas reikšmingas administracinės bylos Nr. eI3-5355-402/2022 aplinkybes, analizavo ir vertino šiam ginčui aktualias teisės aktų, įskaitant Metodiką, nuostatas, ir atitinkamai vertino, ar šiuo konkrečiu atveju kompensacijos dydis už administraciniais aktais nustatytus servitutus buvo paskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai. Teismas turėjo tirti, ar Metodikos 9.2 papunktyje nurodytas kapitalizacijos normos rodiklis buvo nustatytas pagrįstai ir ar pagrįstai skundžiamais administraciniais aktais NŽT nustatė kompensacijos sumas, ką ir atliko.

Atsiliepimas

41. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo teiginiui, kad teismas būtų viršijęs įgaliojimus. Konkrečioje byloje buvo sprendžiama dėl Metodikoje nurodyto kapitalizacijos normos rodiklio reikšmės apskaičiavimo ir atsakovo NŽT Kauno rajono skyriaus priimtų ginčijamų įsakymų teisėtumo. Teismas nekeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo. Be to, pareiškėja klaidingai interpretuoja minėtą teismo sprendimą. Teismas nenustatė atsakovų veiksmų vykdymo vilkinimo. Paaiškino, kad sprendimo įvykdymas priklauso ne tik nuo NŽT veiksmų, bet ir nuo kitų asmenų, o būtent nuo UAB „Ardynas“. UAB „Ardynas“, siekdama tinkamai įvykdyti skaičiavimus, kreipėsi konsultacijų į institucijas ir specialistus. Teismas pasisakė ne dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo, bet dėl pareiškėjos reikalavimų ir sprendimo šioje administracinėje byloje.

42. Atsakovas, išdėstydamas Metodikos 9 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, nuostolių 9.2 papunkčio pagrindu skaičiavimo mechanizmą, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju UAB „Ardynas“ užsakymu parengtoje Išvadoje yra paaiškinama, kodėl nebuvo nagrinėti analogiški sklypai, kurių naudojimo būdas vienbučių / dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos - nėra tokio naudojimo būdo žemės sklypų nuomos rinkos. Metodikoje nėra detalizuota, kokios privačios žemės rinkos tyrimas turėtų būti atliktas. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos teiginiai, jog Metodikoje aiškiai nurodyta Kr reikšmei vertinamos žemės paskirtis ir naudojimo būdas, yra nepagrįsti.

43. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas non reformatio in peius principas, kadangi 2015 metais apskaičiuotas kompensacijos dydis buvo teismo sprendimu panaikintas. Šioje byloje skundžiamais įsakymais buvo priimti nauji sprendimai dėl kompensacijos dydžio.

Atsiliepimas

44. Atsakovo teigimu, pareiškėja neįrodė, kad UAB „Marleksa“ Išvadoje pateikta kapitalizacijos normos rodiklio reikšmė būtų paskaičiuota netinkamai. Abstrakčiai kalbama apie neva egzistuojančias kitas formules, pagal kurias, pareiškėjos vertinimu, turėjo būti atliktas rinkos tyrimas ir nustatyta kapitalizacijos normos rodiklio reikšmė, tačiau jokių savo konkrečių skaičiavimų, kokia turėtų būti „teisinga“ kapitalizacijos normos rodiklio reikšmė pareiškėja į bylą nepateikė.

45. Atsakovas ABTĮ nuostatų dėl įrodymų vertinimo kontekste kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad teismas neturėjo teisės vertinti UAB „Marleksa“ parengtos ataskaitos, nes neturi specialiųjų žinių. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Ardynas“, pasitelkęs nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus UAB „Marleksa“, atliko reikalingus papildomus rinkos tyrimus ir jų pagrindu apskaičiavo Kr reikšmę. UAB „Marleksa“ Išvadoje dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio yra pateikta išsami atlikto rinkos tyrimo detalizacija ir skaičiavimai.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtina, jog teismas pažeidė res judicata principą. Pareiškėja 2017 metų teismo sprendime padarytas išvadas nepagrįstai cituoja neatskleisdama tokių išvadų padarymo konteksto, taip pat netinkamai aiškina res judicata principo esmę. Įsiteisėjusiame teismo sprendime nėra konstatuotas prejudicinę galią turintis faktas, kad kompensacija pareiškėjai privalo būti apskaičiuojama tik atlikus privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas nebegalėjo tirti, ar egzistuoja / neegzistuoja privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinka.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad vertinant 2017 metų byloje priimto sprendimo motyvus, nustatant vienkartinę kompensaciją, mokėtiną pareiškėjai už žemės sklypuose nustatytus servitutus, turėjo būti arba atliktas privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimas, arba pateiktas pagrindimas, jog tokio tyrimo atlikimas yra neįmanomas. Šiuo atveju, NŽT skyrius bei UAB „Ardynas“ apskaičiuodami ir (ar) nustatydami pareiškėjai mokėtiną kompensaciją būtent ir pagrindė (kas nebuvo padaryta 2015 metais apskaičiuojant pareiškėjai mokėtinas kompensacijas), kad remiantis teisės aktų reikalavimais tinkamai nustatyti minėtą kapitalizacijos normos rodiklį nėra įmanoma ir tokį pagrindimą teismas pagrįstai pripažino tinkamu ir pakankamu.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad byloje įrodyta, jog vadovaujantis Metodika tinkamai nustatyti kapitalizacijos normos rodiklio, t. y. atlikti privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą, faktiškai nėra įmanoma, nes nebuvo sudarytų tiek gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos sandorių, kad būtų galima įvykdyti išsamią rinkos analizę, atitinkamai nėra įmanoma susisteminti duomenų ne tik (duomenys neskelbtini) kaime, bet ir visoje Kauno rajono vietovėje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad tokia rinka egzistavo. Be to, ankstesnėse bylose pareiškėja aktyviai tvirtino, kad aptariamos rinkos nėra. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad tinkamai nustatyti kapitalizacijos normos rodiklio nėra galimybių, nes Metodikoje nėra nustatytos alternatyvos, kaip apskaičiuoti kapitalizacijos normos rodiklį, nesant pakankamai sudarytų tam tikros žemės paskirties žemės nuomos sandorių, skaičiuojant kompensaciją už servitutus buvo priimtas žemės ūkio paskirties žemės sklypų kapitalizacijos normos rodiklis – 0,0249, kuris yra didesnis, nei taikomas kitos paskirties žemės sklypams.

Atsiliepimas

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad siekdamas tinkamai įgyvendinti pareigą apskaičiuoti pareiškėjai mokėtinas kompensacijas, UAB „Ardynas“ kreipėsi į UAB „Marleksa“ prašydama nustatyti kapitalizacijos rodiklį 2015 m. sausio mėnesiui. UAB „Marleksa“ parengė Išvadą dėl kapitalizacijos normos rodiklio.

Šalies argumentai

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad iš pareiškėjos procesinių dokumentų ir jos atstovų pasisakymų teismo posėdyje kyla pagrįsta abejonė, ar pareiškėja kreipėsi į teismą, jog būtų apginta jos galbūt pažeista teisė į kompensaciją. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad teismo prašo, kad atsakovai tiksliai įvykdytų 2019 metais įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vadinasi, nepaisant to, kad 2017 metų byloje priimtame teismo sprendime ir nebuvo padaryta išvada, jog pareiškėjos teisė į kompensaciją gali būti apginta tik atlikus privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos rinkos tyrimą, pareiškėja būdama nepagrįstai įsitikinusi priešinga teismo išvada, nori, kad būtų atlikti skaičiavimai, kurie, ką patvirtino ir ji pati bei jos atstovai, nėra įmanomi. Todėl manytina, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes iš esmės siekia, jog būtų priimtas neįvykdomas teismo sprendimas, taip užprogramuojant nesibaigiančius teisminius procesus.

52. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėja, formuluodama skundo dalyką, prašo teismo jos teises apginti tokiu būdu, kuris, ką ne kartą ankstesnėse bylose pripažino ir pati pareiškėja bei jos atstovai bei įrodė atsakovai, yra neįmanomas. Be to, nepagrįsta laikytina ir patikslinto skundo reikalavimo dalis įpareigoti UAB „Ardynas“ rinkos tyrimą įforminti ataskaita, kaip tai numato TVVPĮ, kuris nėra taikytinas, nes kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Metodika.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad ginčijami įsakymai nėra administracinės procedūros sprendimai VAĮ prasme, todėl non reformatio in peius principas nėra aktualus.

54. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nepagrįstai nurodo ir tai, kad teismas, vertindamas konsultacinę išvadą, turėjo pasinaudoti specialisto išvada. Pažymi, kad skundo pagrindą iš esmės sudarė aplinkybės dėl kompensacijos apskaičiavimo būdo parinkimo, o ne pačio rezultato. Klausimas, ar kompensacija buvo apskaičiuota parinkus tinkamą skaičiavimo metodą, nereikalauja specialių žinių, nes tai teisės klausimas. Aktualu tai, kad pareiškėja neteikė jokių įrodymų, kad kompensacija apskaičiuota neteisingai, t. y., kad pritaikius kitą skaičiavimo metodą būtų gauta kita kompensacijos suma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

55. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2022 m. kovo 24 d. įsakymų Nr. 7VĮ-181-(14.7.2) ir Nr. 7VĮ-182-(14.7.2) teisėtumo ir pagrįstumo.

56. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 7VĮ-181-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“ pakeitimo“ ir 2022 m. kovo 24 d įsakymu Nr. 7VĮ-182-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“ pakeitimo“ nustatė atlygintinus servituto nustatymo pagal administracinį aktą nuostolius, kuriuos turi atlyginti AB „Amber Grid“. Minėtais NŽT Kauno rajono skyriaus įsakymais buvo nustatytos vienkartinės kompensacijos už servituto nustatymą: žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 129 Eur, žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 322 Eur.

57. Kitos faktinės aplinkybės yra nurodytos šios teismo nutarties 11 punkte. Ginčo dėl jų nėra, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių nekartoja.

58. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

59. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl NŽT Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, visapusiškai ir objektyviai įvertino faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiami ginčijami NŽT Įsakymai, išsamiai išanalizavo juose nurodytą teisinį reguliavimą bei priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus. Pareiškėja apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja ir detaliai nevertina visų pareiškėjos apeliacinio skundo motyvų.

60. Ginčijami administraciniai sprendimai yra priimti vykdant Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 pagal pareiškėjos M. B. skundą, kuriuo teismas įpareigojo NŽT priimti naujus įsakymus, kuriais būtų naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą, nustatytą minėtiems žemės sklypams. Teismas šiame sprendime nurodė, kad, apskaičiuodamas kompensaciją, atsakovas privalėjo vadovautis Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d., o ne Metodikos redakcija, kuri galiojo minėtoje administracinėje byloje ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo momentu.

61. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, privalėjo vadovautis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl teisės taikymo, priimant ginčijamus NŽT Įsakymus, pagrįstumo.

62. Metodikos 1 punktas (Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 nutarimo Nr. 1185 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nustatė, kad vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ši Metodika), reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (toliau – administracinis aktas) nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą.

63. Taigi vienkartinė kompensacija, mokama už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti apskaičiuota tik vadovaujantis Metodikos nuostatomis.

64. Metodikos 9 punkte (Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 nutarimo Nr. 1185 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) buvo numatyta, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami taip: 9.1. papunktis: nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų (Nžūn) apskaičiuojami pagal formulę: Nžūn = 15 xSxKp, čia: S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu; 9.2. papunktis: šios Metodikos 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti nuostoliai, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius, (Nk) apskaičiuojami pagal formulę: Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn, čia: Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas; Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr. 146-7536), nustatyta tvarka; Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5 (Vyriausybės 2013 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 21 redakcija galiojusi nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.).

65. Pareiškėja savo reikalavimą panaikinti NŽT Įsakymus iš esmės grindžia aplinkybe, kad apskaičiuojant vienkartines kompensacijas, neteisingai buvo nustatytas kapitalizacijos normos rodiklis (Kr) ir dėl to, pareiškėjos nuomone, buvo neteisingai apskaičiuotos vienkartinės kompensacijos.

66. Vienkartinių kompensacijų apskaičiavimo detalus faktinis bei teisinis pagrindimas yra išdėstytas dokumentuose, kurie yra NŽT Įsakymų priedai ir kurie kartu su NŽT Įsakymais buvo pateikti pareiškėjai. Todėl vertintina, kad NŽT įsakymai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

67. Kaip matyti iš NŽT Įsakymų priedų kapitalizacijos rodiklis buvo nustatytas remiantis UAB „Marleksa“ atlikto rinkos tyrimo rezultatais. Byloje yra UAB „Marleksa“ konsultacinė išvada dėl kapitalizacijos rinkos rodiklio Nr. NT 21-12-21K ir išsami detalizacija bei skaičiavimai, kuriais grindžiama išvada. Pagal šią išvadą VĮ Valstybės žemės fondas perskaičiavo vienkartines kompensacijas.

68. Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose tik nurodyti abstraktaus pobūdžio samprotavimai, kuriais kvestionuojamas atsakovo nustatytas kapitalizacijos normos rodiklio dydis bei vienkartinių kompensacijų apskaičiavimo teisingumas, tačiau pareiškėja nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų ar detalių skaičiavimų, kuriais būtų grindžiamos pareiškėjos abejonės dėl neteisingo vienkartinių kompensacijų apskaičiavimo, taip pat nepateikta jokių objektyvių faktinių duomenų ar skaičiavimų apie tai, koks, pareiškėjos teigimu, turėtų būti kapitalizacijos normos rodiklis, koks turėtų būti vienkartinių kompensacijų dydis. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius duomenis, susijusius su kapitalizacijos normos rodiklio nustatymu bei vienkartinių kompensacijų apskaičiavimu, neturi teisinių pagrindų nesutikti su atsakovo pateiktu vienkartinių kompensacijų apskaičiavimu tiek jų pagrįstumo, tiek ir teisėtumo aspektais.

69. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, 2.5 papunkčiu buvo nurodyta AB „Amber Grid“ pareiškėjai atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 8 444 Eur. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, 2.5 papunkčiu buvo nurodyta AB „Amber Grid“ pareiškėjai atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 5 120 Eur. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 šie įsakymai buvo panaikinti, o NŽT buvo įpareigota iš naujo nustatyti žemės savininkei M. B. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r., žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r., žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r.

70. Pareiškėjos teigimu, priimant ginčijamus NŽT Įsakymus buvo pažeistas non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas. Kaip matyti iš šios nutarties 79 punkte nurodytų administracinių aktų bei NŽT Įsakymų turinio, ginčijamais NŽT Įsakymais pareiškėjai yra apskaičiuotos mažesnės vienkartinės kompensacijos.

71. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju non reformatio in peius principas nėra pažeistas, nes administracinis teismas, panaikinęs NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1204-(14.7.2) ir 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1205-(14.7.2) 2.5 papunkčius, įpareigojo viešojo administravimo subjektą iš naujo nustatyti vienkartinių ar periodinių kompensacijų, mokamų už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydžius.

72. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamus NŽT Įsakymus. Atmetus pareiškėjos reikalavimus dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo, netenkintini ir kiti išvestiniai skundo reikalavimai.

73. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

74. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

75. Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

76. Atsakovas UAB „Ardynas“ prašo priteisti iš pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 095,05 Eur atstovavimo išlaidas.

77. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

78. Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjos 1 095,05 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas kartu su prašymu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis minėtas bylinėjimosi išlaidas yra patyręs.

79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė advokatas V. R., kuris atstovavo atsakovo interesus ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos medžiaga jam buvo žinoma, į advokato suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendžia, kad atsakovui UAB „Ardynas“ iš pareiškėjos priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ardynas“ iš pareiškėjos M. B. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusRičardas PiličiauskasDainius Raižys