- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- 2-9871-1230/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01084-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Ieškovas
- A. I.
- Atsakovas
- E. K.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui A. I. (A. I.), atsakovės E. K. advokatui Rostislavui Polubianko (Rostislav Polubianko)
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov),
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei E. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. I. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovei E. K. (toliau – ir atsakovė) motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. I. ir D. I. (D. I.) atžvilgiu; 2) pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta data 2016 m. gegužės 19 d.) sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-371/2016 (ieškinyje klaidingai nurodytas bylos numeris 2-32-371/2016) (toliau – ir sprendimas) dėl išlaikymo dydžio M. I. ir D. I. ir priteisti iš atsakovės E. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 313,00 Eur iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovas ieškinyje (b. l. 1-8) nurodo, kad su atsakove turi du nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą M. I. ir (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D. I. (D. I.). Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (ieškovu), taip pat iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas nurodė, kad su atsakove kartu negyvena, vaikams teismo nustatyto išlaikymo atsakovė neteikia, motina su vaikais nebendrauja, yra visiškai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų. Atsakovė visiškai nevykdo pareigos rūpintis savo vaikais ir jų gyvenime nedalyvauja, t. y. nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais, ugdymu, sveikata, vaikų nelanko, su jais nebendrauja, nekuria tarpusavio ryšio ir neteikia išlaikymo.
Ieškovas pažymi, kad atsakovė vaikus paliko kai dukrai M. I. sukako (duomenys neskelbtini), o D. I. (duomenys neskelbtini), jų neprižiūri. Nėra jokio ryšio tarp vaikų ir jų motinos. Atsakovė nemoka teismo priteisto išlaikymo vaikams, yra susidarius išlaikymo skola, per visą laikotarpį atsakovė pervedė tik 140,16 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė skolinga 6 686,48 Eur vaikų išlaikymo išmokų sumą. Atsakovė niekada nesiekė bendravimo su vaikais, neieškojo kontaktų, vaikams visiškai abejinga. Per paskutinius 9 metus vaikai nuo mamos negavo nei vienos dovanos, nesulaukė skambučio ar žinutės. Vaikai visiškai prarado ryšį su motina ir apie ją nieko neklausia. Atsakovė iki šiol nesiėmė veiksmų savo elgesiui pakeisti. Tarp motinos ir nepilnamečių vaikų nėra susiformavusio jokio ryšio.
Teismo priteistas išlaikymas vaikams nepakankamas ir netenkina būtinųjų vaikų išlaikymo poreikių. Ieškovas pažymi, kad vienas išlaikyti vaikus nepajėgus, šeima gauna tik vaiko pinigus, auklėti vaikus bei juos finansiškai išlaikyti padeda ieškovo tėvai. Dukrai M. I. (duomenys neskelbtini), sūnui D. I. (duomenys neskelbtini), jie lanko mokyklą, ieškovas su vaikais gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovo paskaičiavimu, kiekvieno vaiko išlaikymui per reikia apie 600 Eur, kuriuos sudaro išlaidos maistui, papildams, vaistams, drabužiams ir avalynei, namų (buities) apyvokos daiktams, asmens higienos priemonėms, kirpyklai, taip pat būtinos išlaidos transporto, lavinimuisi, mokymuisi (kompiuteris, pratybos, sąsiuviniai, kuprinės), laisvalaikiui, dienpinigiams, telefonų sąskaitos papildymui. Atsakovė prie vaikų auklėjimo ir rūpinimosi jais neprisideda, todėl visa našta tenka ieškovui. Įvertinus ieškovo gaunamas išmokas vienam vaikui – savivaldybės mokami 96,25 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį (vaiko pinigai), tėvų finansinė našta išlaikyti vieną vaiką sumažėja iki 503,75 Eur. Ieškovas mano, kad atsakovė prie kiekvieno vaiko išlaikymo turi pareigą prisidėti didesne išlaikymo suma, t. y. 313 Eur (60 proc.) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 63-65) nurodė, kad atsakovės nuomonė dėl pareikštų reikalavimų jam nėra žinoma, ieškovė su juo nebendravo ir nebandė susisiekti. Atstovo nuomone, atsakovė nėra motyvuota tinkamai rūpintis savo vaikais, jų mokslais, sveikata, maistu ir kitais poreikiais, neteikia vaikams išlaikymo. Akivaizdu, kad visas savo, kaip motinos, pareigas atsakovė perkėlė tik ant ieškovo pečių, piktybiškai nevykdo savo valdžios ir nėra pagrindo tikėtis, kad jos elgesys ateityje pasikeis, todėl ieškinyje išdėstyti faktai patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir pakeisti vaikų išlaikymo dydį.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovė nepateikė, duomenų, kad į teismo posėdį atsakovė neatvyko dėl svarbių priežasčių, byloje nėra, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą (b. l. 27-37), kurioje nurodė, kad apsilankymo ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu nustatė, jog šeimos gyvenimo sąlygos geros, vaikams sudarytos sąlygos visapusiškai vystytis ir tobulėti. Ieškovas nurodė, kad motina visiškai vaikais nesidomi, jų nelanko, išlaikymo neteikia, jam rūpintis vaikais padeda tėvai. Pokalbio metu nepilnametis D. I. paaiškino, kad dabar gyvena su močiute, seneliu, sese ir tėveliu, kuris gerai juo rūpinasi, kur mama, nežino, neprisimena jos. Pokalbio metu nepilnametė M. I. paaiškino, kad tėtis gerai ja rūpinasi, kur yra jos mama, nežino, mama niekada neskambina, nebendrauja. Institucija išvadoje pažymėjo, kad susisiekus su atsakove, moteris nurodė, jog šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu atsakovės gyvenamojoje vietoje buvo išsiaiškinta, kad moteris gyvena nuomojamo namo dalyje, būstas švarus ir tvarkingas. Atsakovė dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, po skyrybų proceso, vaikų tėvas liepė jai kurį laiką prie vaikų nesiartinti, nes jis buvo pasakęs vaikams, kad ji mirusi. Anot atsakovės, maždaug prieš porą metų, ji bandė užmegzti kontaktą su vaikais, tačiau ją vaikų tėvas yra užblokavęs. Socialinėje erdvėje susirado M. I., kuriai parašė ir paklausė, ar vaikas ją atsimena, ji atrašė, kad „ne“ ir užblokavo. Paklausta apie sūnų, nurodė, kad ketino nuvažiuoti į vaiko ugdymosi įstaigą, susisiekė su mokykla, tačiau ugdymosi įstaiga paprieštaravo. Teigė, kad jai išlaikymą atskaičiuoja nuo darbo užmokesčio, šiuo metu įsiskolinimas už vaikų išlaikymą yra apie 2 000 Eur, su ieškovu susitarė, kad šią sumą padengs mokėdama kas mėnesį po 50 Eur, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes nori bendrauti ir palaikyti ryšį su vaikais, šiuo metu neturi finansinių galimybių teikti prašomo išlaikymo. Skyriaus manymu, yra teisinis pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų M. I. ir D. I. atžvilgiu, taip pat skyrius palaiko ieškovo prašymą pakeisti priteistą išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad atsakovė bendrauti su vaikais nebandė, vaikai apie mamą nebeklausia, jos neprisimena. Šiuo metu ieškovas nedirba, bet planuoja įsidarbinti, gauna nedarbo išmokas iš Užimtumo tarnybos, taip pat dirba atsitiktinius darbus, per mėnesį gauna iki 1 000 Eur pajamų, vaikų poreikiams to nepakanka. Vaikai specialiųjų poreikių neturi. Atsakovė išlaikymo nemoka, skolą išieško antstoliai.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Liudytoja K. I. teismo posėdžio metu parodė, kad sūnus A. I. vienas augina vaikus, po skyrybų atsakovė nė karto nebuvo susisiekusi su vaikais, vaikai jos neprisimena, motina išlaikymo vaikams neteikia. Pati padeda sūnui su vaikais, nes gyvena kartu.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir išvadoje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis). CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis.
Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovės (motinos) E. K. motinos valdžią jos vaikų M. I. ir D. I. atžvilgiu. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė ilgą laiką vengia atlikti motinos pareigas auklėti vaikus, vaikais visiškai nesirūpina ir nėra pagrindo tikėtis, kad jos elgesys ateityje gali pasikeisti.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai M. I. ir D. I. yra ieškovo ir atsakovės vaikai. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-371/2016 ginčo šalių santuokas nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. I.. Sprendimas įsiteisėjęs.
Išvadą teikianti institucija, apsilankiusi ieškovo ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, parengė 2024 m. liepos 16 d. Šeimos aplinkos sąlygų aktą (b. l. 30-31), kuriame nurodė, kad pagal Informacinės sistemos eSPIS šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeimai atvejo vadyba netaikoma, duomenų apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus nėra. Būstas, kuriame gyvena ieškovas su vaikais – trijų kambarių, apie 80 kv. m gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklausantis ieškovo motinai, yra visi patogumai, šildymas kieto kuro, namuose švaru ir tvarkinga, nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Apsilankymo metu ieškovas nurodė, kad vaikai sveiki, specialieji poreikiai nenustatyti. Beveik dešimt metų motina vaikais visiškai nesirūpina, jų nelanko, išlaikymo neteikia. Vaikai nežino kaip atrodo jų mama ir kuo ji vardu. Vaikais ieškovui padeda rūpintis kartu gyvenantys tėvai.
Ginčo šalių nepilnametė dukra M. I. 2024 m. liepos 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34) nurodė, kad gyvena su močiute, seneliu, broliu ir tėveliu. Nežino kur yra jos mama, paskutinį kartą ją matė, kai jai buvo ketveri metai, jos neprisimena, apie tai močiutė pasakojo. Mama niekada neskambina, su ja nebendrauja. Su tėčiu sutaria labai gerai ir nori su juo gyventi. Mokslai sekasi gerai, užbaigė (duomenys neskelbtini). Nepilnametis D. I. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams nurodė (b. l. 32), kad gyvena kartu su tėvu ir seneliais. Mokslai sekasi gerai, užbaigė (duomenys neskelbtini). Su tėčiu sutaria gerai ir nori kartu gyventi. Kur yra mama, nežino, neprisimena jos, nežino jos vardo ir kaip ji atrodo. Mama niekada neskambina, su ja visiškai nebendrauja. Taigi, nepilnamečiai vaikai, kurie yra pakankamo amžiaus, jog galėtų išsakyti savo nuomonę, mamos neprisimena ir su ja visiškai nebendrauja.
Ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo taip pat patvirtina: nuoseklūs liudytojos K. I. (ieškovo motinos) parodymai; (duomenys neskelbtini) raštas (b. l. 22), kuriame nurodyta, jog atsakovė vaikų mokymosi pasiekimais nesidomi, ugdymo įstaigoje nesilanko, su vaikais ryšio nepalaiko, vaikų ugdymu, jų pasiekimais, užklasinėmis veiklomis rūpinasi tėvas ir močiutė K. I.; 2024 m. sausio 18 d. antstolio R. V. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, kad priteistas išlaikymas išieškomas priverstinai, nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2024 m. sausio 18 d. iš atsakovės išieškota 140,16 Eur (b. l. 18); Vaiko teisių ir apsaugos tarnybos teritorinio skyriaus nustatytos aplinkybės ir byloje pateikta išvada.
Išvadą teikiančios institucijos 2024 m. liepos 12 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35) nurodyta, kad atsakovė, apsilankymo jos nuomojamoje gyvenamojoje metu, paaiškino, jog su šeima skyriumi pardėjo gyventi prieš devynerius metus. Po skyrybų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, ieškovas jai liepė prie vaikų nesiartinti. Vėliau, pati bijojo megzti ryšį su vaikais. Maždaug prieš porą metų bandė kontaktuoti su vaikais, tačiau ją vaikų tėvas yra užblokavęs. Dukra socialinėje erdvėje su ja bendrauti nepageidavo, o sūnaus paskyros surasti nepavyko. Ketino nuvažiuoti į vaiko ugdymosi įstaigą, susisiekė su mokykla, tačiau ugdymosi įstaiga susitikimui paprieštaravo. Vaikų motina patvirtino, kad šiuo metu yra susidariusi išlaikymo skola, teigė, jog išlaikymą „automatiškai“ atskaičiuoja nuo darbo užmokesčio, teikti didesnio išlaikymo neturi finansinių galimybių. Išvadai teikiančiai institucijai atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nori su vaikais bendrauti ir atkurti ryšį, todėl ketina kreiptis pagalbos į specialistus. Jai žinoma, kad vaikai gyvena pas senelius.
Teismas kritiškai vertina atsakovės išvadai teikiančiai institucijai duotus paaiškinimus apie ieškovo ir vaikų mokymosi įstaigos trukdymą (ribojimą) bendrauti su vaikais. Iš atsakovės nurodytų paaiškinimų galima spręsti, kad jai vaikų gyvenamosios ir mokymosi įstaigos vieta yra žinoma, tačiau byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti, jog atsakovė, po santuokos su ieškovu nutraukimo, būtų siekusi su vaikais bendrauti (skambinusi, atvykusi susitikti, parašiusi žinutę ir (ar) laišką). Pažymėtina ir tai, kad detali atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, apimanti tiek bendravimą telefonu ir (ar) kitomis priemonėmis, tiek susitikimus, nustatyta įsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-52-371/2016. LITEKO duomenų apie tai, kad ieškovas būtų nesilaikęs teismo nustatytos atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. atsakovė į teismą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo nesikreipė, vykdomojo rašto išduoti neprašė. Į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl pagalbos užtikrinti jos bendravimą su vaikais atsakovė taip pat nesikreipė. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės teisė bendrauti su vaikais būtų suvaržyta ar apribota dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių.
Byloje ištirtų ir įvertinų įrodymų visuma teikia pagrindą spręsti, kad atsakovė nuo motinos valdžios ir pareigų yra visiškai nusišalinusi daugiau nei devynerius metus, t. y. su vaikais visiškai nebendrauja, jų sveikata, gyvenimo ir ugdymo sąlygomis nesirūpina, laisvalaikio veikla nesidomi, išlaikymo neteikia. Atkurti su vaikais prarasto ryšio ir įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, nesiekia.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes motina yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų įgyvendinimo ir toks jos elgesys trunka itin ilgą laiką (daugiau nei devynerius metus), todėl yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų M. I. ir D. I. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią neterminuotai, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams; apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro motinos sutikimo vaikai gali būti įvaikinti; motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams, taip pat jei vaikai dar neįvaikinti (CK 3.181 straipsnis).
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Ieškovas prašo pakeisti (padidinti) teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. I. ir D. I., t. y. priteisti iš atsakovės E. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 313,00 Eur iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pagal LITEKO duomenis Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-371/2016, nutraukdamas ginčo šalių santuoką, priteisė iš atsakovės nepilnamečiams vaikams M. I. ir D. I. išlaikyti 90 Eur periodinę išmoką, mokamą kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovas A. I..
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 708,42 Eur, todėl išskaičius 96,25 Eur vaiko išmoką orientacinis vienam tėvui tenkantis mokėtino išlaikymo dydis yra apie 306,00 Eur.
Nagrinėjamu atveju išlaikymas iš atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams buvo priteistas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, t. y. prieš aštuonerius metus. Bylos nagrinėjimo metu padėtis iš esmės pasikeitusi – šalių vaikams augant natūraliai padidėjo jų poreikiai ir atsirado papildomų išlaidų, todėl atitinkamai padidėjo šiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų suma. Vaikai lanko mokyklą, būrelius, todėl be kasdieninių išlaidų (maistui, higienai) jiems būtinos priemonės mokymuisi, išlaidos edukacinėms ir laisvalaikio veikloms, drabužiams, sveikatos priežiūrai, dienpinigiams, mobiliajam ir interneto ryšiui. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad priteistas 90 Eur išlaikymas per mėnesį vienam vaikui, indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, nėra pakankamas.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.
Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma padidinti išlaikymo suma iš esmės atitinka minimalų (orientacinį) vienam vaikui reikalingą išlaikymo dydį. Nepilnamečiai vaikai ilgą laiką gyvena su tėvu (ieškovu), todėl sutikinta, kad jam tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, jų poreikius užtikrinant kiekvieną dieną. Bylos duomenis, ieškovas registruotas Užimtumo tarnyboje, netrukus ketina pradėti vykdyti individualią veiklą, pasitaikius galimybei imasi atsitiktinių darbų. Atsakovė vaikais nesirūpina, jų neprižiūri, jokių ryšių su jai nepalaiko, todėl neabejotina, kad tėvui tenka daugiau rūpintis kasdienine vaikų priežiūra. Atsakovė yra darbingo amžiaus moteris, ieškinio pateikimo metu dirbo. Duomenų apie tai, kad atsakovė turi kitų išlaikytinių ir (ar) yra kitų objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių ji negalėtų teikti vaikams orientacinio dydžio išlaikymo, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą ir teismų praktikoje pripažįstamą reikalingų išlaidų vaikui išlaikyti orientacinį dydį, tenkantį vienam tėvui, konstatuoja, kad iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka vaiko poreikių ir teisėtų interesų, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Siekiant išsaugoti protingą ir proporcingą vaikų interesų, poreikių tenkinimą ir tėvų galimybių pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas pakeisti teismo sprendimu iš atsakovės priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, padidinant priteistą periodinę išmoką iki 313 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, mokant kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos ir indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), tenkinamas.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškinys patenkintas visiškai.
Teismui pateiktame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkte nurodyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei yra 100 procentų, t. y. atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškovas ir atsakovė 100 proc. atleisti nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos vaikų M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I. (D. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-371/2016 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir nustatyti, kad atsakovė E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka po 313 Eur (tris šimtus trylika eurų) kiekvienam vaikui išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2024 m. liepos 28 d.) iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą nukreipti skubiam vykdymui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.