- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- e2-1084-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01086-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- UAB „Alite bona“
- Advokatai
- Ernestas Šapalas
- Kategorijos
- 2.5.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Alite bona“ dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo už naudojimąsi servitutu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio ir atsiliepimo argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisiti iš atsakovo UAB „Alite bona“ 51 200 Eur vienkartinę nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo 0.4082 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo 0,4082 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės direktoriaus 2016-08-04 įsakymu Nr. A1-982 patvirtintu detaliuoju planu.
Atsiliepimas
3. Ginčo žemės sklype (tarnaujančiajame sklype) yra nustatyti du servitutai: 1) požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms tiesti, aptarnauti, naudoti, kuris nustatytas 2006-07-11 ankstesniam sklypui (kurį padalijus atsirado Ginčo žemės sklypas) ir išliko suformavus Ginčo žemės sklypą; 2) kelio servitutas, nustatytas 2017-11-24 Turto atidalinimo sutartimi (sutarties 3.4.6.2. punktas). Taigi servitutai yra skirtingi, atsiradę skirtingais pagrindais ir skirtingu laiku (kelio servitutas atsirado vėliau laike). Nagrinėjamu atveju ieškiniu kompensacijos prašoma tik už sutartinį kelio servitutą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė paaiškino, kad jai buvo žinoma, kad Atsakovė komerciškai vystys žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko reikės spręsti susisiekimo klausimą ir patogiausia tai būtų daryti Ieškovės Ginčo žemės sklypo vietoje. Ieškovės tvirtinimu, derinant sklypų padalinimą (iki 2017-11-24 Turto pasidalinimo sutarties sudarymo), Ieškovė ir Atsakovė buvo sutarę, kad Atsakovė nupirks iš Ieškovės Ginčo žemės sklypą. Tik dėl šios priežasties 2017-11-24 Turto pasidalinimo sutartyje nebuvo aptartas atlyginimas Ieškovei už kelio servitutą per jos Ginčo žemės sklypą. Atsakovė susitarimo nesilaikė, Ginčo žemės sklypo iš Ieškovės nenupirko.
Atsiliepimas
5. Kelio servitutas, užimantis visą Ginčo žemės sklypą, užkerta galimybes ieškovei bet kaip kitaip praktiškai ir racionaliai naudoti Ginčo žemės sklypą, kartu tai reiškia, kad Ginčo žemės sklypas praranda bet kokią turtinę (piniginę) vertę. Tuo tarpu Atsakovė, naudodamasis kelio servitutu per ieškovės Ginčo žemės sklypą, turi konkrečios naudos - į savo sklypą, kuriame vysto komercinį dešimčių namelių poilsiui statybos projektą, patenka trumpesniu keliu. Ginčo kelio servitutas naudojamas iš esmės Atsakovo interesais, patekimui į Atsakovo sklypą.
6. Atsakovo pozicija, neva nėra įrodymų, kad ginčo kelio servitutas yra siejamas su Atsakovo sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ar kad servitutas nėra nustatytas Atsakovo sklypo naudai yra nepagrįstas. Atsakovo pozicija, kad jo sklypas nėra viešpataujantysis sklypas Ginčo žemės sklypo atžvilgiu, ar kad servitutas yra nustatytas „neapibrėžtam asmenų ratui“ prieštarauja faktinei padėčiai (faktiniam naudojimui) ir servituto atsiradimo aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui.
7. Pirma, faktinis naudojimas (2020-12-04 pateiktos ortofoto nuotraukos) rodo, kad ginčo kelio servitutu visų pirma ir daugiausia patenkama į Atsakovo sklypą (duomenys neskelbtini).
8. Antra. Atsižvelgti į ginčo kelio servituto atsiradimo aplinkybes, Ginčo kelio servitutas atsirado 2017-11-24 Turto atidalinimo sutarties pagrindu.
9. Trečia. Aiškinant kieno naudai sutartimi yra nustatytas servitutas, taikytinas sutarties uždarumo principas. 2017-11-24 Turto atidalinimo sutartyje konkrečiai (expressis vertis) nenurodyta, kad ji sudaroma trečiųjų asmenų naudai. Todėl iš sutarties kylančias teises įgyja tik sutarties šalys. Pagal tai, kaip sutartimi buvo suskirstytas sklypas ir kaip tarpusavyje jungiasi suskaidžius atsiradę sklypai, yra akivaizdu, kad ginčo kelio servitutu patenkama į Atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (prieš tai tranzitu pervažiavus kitą atsakovui priklausantį sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini)). Per Ginčo žemės sklype esantį kelio servitutą nepatenkama į jokius kitus 2017-11-24 sutartimi atsiradusius sklypus.
10. Ketvirta. Atsakovo teiginiai, kad viešame registre Atsakovo sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra nurodytas kaip viešpataujantysis, nepaneigia to, kad iš tiesų sklypas (duomenys neskelbtini) yra viešpataujantysis Ginčo žemės sklypo (ir jame nustatyto ginčo kelio servituto) atžvilgiu. A) tai išplaukia iš sutarties uždarumo principo (nurodyta aukščiau) ir faktinių sutarties sudarymo aplinkybių ir sutarties turinio; B) situacija, kai viešame registre viename iš sklypų (viešpataujančiajame ar tarnaujančiajame sklype) nepažymėtas servitutas arba konkrečiai nenurodyta kuris yra viešpataujantysis sklypas nėra reta ir nežinoma. C) jei kyla abejonių, ar servitutas skirtas mažesniam ar didesniam viešpataujančiųjų sklypų skaičiui, laikytina, kad mažesniam (toks aiškinimas kyla iš principo, kad servitutas tarnaujantįjį daiktą turi apsunkinti mažiausiu įmanomu mastu – CK 4.112 str. 2 d.).
11. Penkta. Priešingai nei teigia Atsakovė, servitutai nenustatomi „asmenų ratui“. Servitutai nustatomi viešpataujančiam daiktui ir servitutu gali naudotis visi asmenys, turintys teisę patekti (šiuo atveju) į viešpataujantįjį daiktą. Ginčo kelio servitutas nėra viešasis servitutas, kuris nustatomas administraciniais aktais arba įstatymu.
12. Nepagrįsta Atsakovo pozicija, kad jam teisę važiuoti ginčo kelio servitutu per Ginčo žemės sklypą suteikia planavimo dokumentuose numatyta galimybė ateityje Ginčo žemės sklype nutiesti gatvę. Ieškovės tvirtinimu, teritorijų planavimo procese nėra nustatomi servitutai. Pagal teismų praktiką „teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019). Be to, vien tai, kad numatoma galimybė ateityje tiesti miesto gatvę, nereiškia, kad taip iš tikrųjų ir bus, nes Teritorijų planavimo ir urbanistinio planavimo procesas yra dinamiškas laike. Ieškovės tvirtinimu, kol nėra miesto gatvės, už naudojimąsi kelio servitutu sklypo savininkui turi būti atlyginama.
13. CK 4.111 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
14. CK 4.129 straipsnis nustato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, spręsdami dėl servituto nustatymu padaromų nuostolių atlyginimo teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka dėl nustatyto servituto turtinių nuostolių; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Kompensacijos dydžiui nustatyti inter alia reikšmingi yra ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriami nepatogumai dėl privatumo apribojimų. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo aspektas tampa reikšmingu ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti parenkamas toks sprendimas, kuriuo teisė į privatumą būtų ribojama mažiausiai arba būtų galima tokio ribojimo išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).
16. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas tarnauja kaip pravažiavimui skirtas kelio servitutas patekti į Atsakovo žemės sklypą, ieškovė Žemės sklypu visiškai nebegali naudotis nei statinių statybai, nei jokiai kitai komerciškai patrauklioje vietovėje, kurioje yra Žemės sklypas, pritaikomai paskirčiai. Tuo tarpu servituto nustatymas Žemės sklype Atsakovui yra ypatingai naudingas ir ekonomiškai palankus, atsiranda patogus kelias pakliūti į jo valdomą žemės sklypą (nors tokį kelią galima įrengti ir kitur, nenaudojant Žemės sklypo tam tikslui), tuo pačiu atsakovo valdomo nekilnojamojo turto patrauklumas ir vertė ženkliai išauga.
17. LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos“ (toliau – Metodika) normomis.
18. Vadovaujantis Metodikos 9 punkte esančia formule: Nk = Sp × Vk × Kn, kurioje: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5. Vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, galiojančius ieškinio padavimo dienai. Teritorijoje (zonoje), kurioje yra Žemės sklypas, vidutinė žemės rinkos vertė yra 125 428,71 Eur/1 ha.
19. Taikant aukščiau nurodytą Metodikos 9 punkte esančią formulę, kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti Žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, apskaičiuojama taip: Nk = 0,4082 × 125428,71 × 1 = 51 200 Eur.
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Metodika nėra privaloma nustatant nuostolių dydį kai servitutas nustatomas ne administraciniu aktu, tačiau į ją yra atsižvelgtina, kaip į vieną iš kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009), taip pat atsižvelgtina į daikto rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019). Ieškovės pasiūlytu skaičiavimu atsižvelgiama tiek į Metodiką, tiek į Ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.
21. Atsakovė UAB „Alite bona“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.
22. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Ieškovės prašymas nepagrįstas, nes Ieškovės sklype numatytas kelio servitutas nėra skirtas išimtinai Atsakovo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), aptarnauti: 1) nesinaudojant Ieškovei priklausančiu 0,4082 ha ploto Ginčo žemės sklypu negali būti nutiesta teritorijų planavimo dokumentuose suplanuota (duomenys neskelbtini) miesto gatvė, kuri integruota į miesto susisiekimo sistemą ir kuria galės naudotis neapibrėžtas asmenų ratas; atitinkamai, Ieškovės žemės sklypui yra nustatytas specialus naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Be to, į Atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą galima patekti ir nesinaudojant Ieškovės žemės sklypu; 2) su Ieškovės Ginčo žemės sklypu besiribojančiam Atsakovo 0,4869 ha ploto žemės sklypui detaliuoju planu taip pat yra numatyti analogiški servitutai toms pačioms susisiekimo komunikacijoms tiesti bei jomis naudotis, neapibrėžiant naudotojų rato. Taigi tokio pobūdžio suvaržymai servitutu nustatyti ne tik Ieškovės, bet ir Atsakovo žemės sklypui (kaip tarnaujančiam daiktui). Kita vertus, susisiekimo teikiama nauda galės naudotis tiek Ieškovė, tiek Atsakovė, tiek ir visuomenė. Toliau detalizuojama Atsakovo išdėstyta pozicija.
23. Registro duomenimis Ginčo žemės sklypui (visam jo plotui) yra įregistruotas servitutas - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), taip pat kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Viešame registre nėra įvardytas konkretus subjektas, kuriam suteikiama servitutinė teisė naudotis žemės sklypu, taip pat nėra nurodytas viešpataujantis daiktas. Žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, ši sąvoka apima centralizuotų susisiekimo komunikacijų įrengimą ir eksploatavimą.
24. Analogiški duomenys Nekilnojamojo turto registre yra paskelbti apie gretimai esantį Atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,4869 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Iš Ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo apie šį žemės sklypą matyti, kad jo atžvilgiu nustatyti analogiško turinio servitutai visam žemės sklypo plotui. Šio žemės sklypo naudojimo būdas taip pat yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
25. Iš Ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo apie Atsakovei nuosavybės teise priklausantį 8,5782 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, kad šiam žemės sklypui nėra įregistruotas viešpataujančio daikto statusas Ieškovės žemės sklypo atžvilgiu. Šio Atsakovo žemės sklypo daliai taip pat yra įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis). Kaip matyti iš šio žemės sklypo plano, kelio servitutas nėra susijęs su Ieškovės žemės sklypo naudojimu.
26. Taigi iš viešo registro duomenų negalima išvada, kad Ieškovės žemės sklypui nustatytas kelio servitutas yra skirtas būtent Atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), aptarnauti, t. y. lokaliam privažiavimui prie sklypo. Ieškovės žemės sklypui yra nustatytas specialus naudojimo būdas, kurio specifika suponuoja, kad šio žemės sklypo naudojimo paskirtis yra susijusi su centralizuotų (t. y. bendro naudojimo) susisiekimo komunikacijų įrengimu ir eksploatavimu.
Motyvuojamoji dalis
27. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė taip pat gauna tiesioginę naudą iš Atsakovui priklausančio žemės sklypo, tokiu būdu nepatogumai tenka abiem gretimų žemės sklypų savininkams bei pasiekiamas gretimų žemės sklypų interesų pusiausvyros rezultatas.
28. Ieškovė procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad derinant sklypų pasidalinimą (iki 2017-11-24 Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutarties sudarymo) Ieškovė ir Atsakovė buvo sutarę, kad Atsakovė nusipirks iš Ieškovės ginčo žemės sklypą; jos tvirtinimu, tik dėl šios priežasties turto pasidalinimo sutartyje nebuvo aptartas atlyginimas Ieškovei už kelio servitutą per jos žemės sklypą; pasidalinus žemės sklypą, Atsakovė neva susitarimo nesilaikė, ginčo žemės sklypo iš Ieškovės nenusipirko. Atsakovo tvirtinimu, nurodyti argumentai neatitinka tikrovės, nes: 1) Atsakovė „sklypų pasidalijimo derinimo“ procese nedalyvavo; Atsakovė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2017-10-17 pagal pirkimo - pardavimo sutartį iš UAB „Ateities būstas“; (2) atlyginimo reikalavimas už kelio servitutą iš Atsakovo prasilenktų su sąžiningumo principu, todėl šalys negalėjo dėl to tartis; 2017-11-24 Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutartis buvo sudaryta detaliojo plano pagrindu, todėl jokio papildomo „sklypų pasidalijimo derinimo“ negalėjo būti.
29. Atsakovė nesutinka su Ieškovės teiginiu, kad 2017-11-24 Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutartimi (ir jos priedu) Ieškovės Ginčo žemės sklypui nustatytas kelio servitutas, kuris skirtas aptarnauti būtent Atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo tvirtinimu, Ieškovė netinkamai aiškina sutartį, ignoruodama jos turinį, sudarymo aplinkybes ir daugiašalį pobūdį.
30. Pirma, atsižvelgiant į sutarties turinį ir daugiašalį pobūdį, nustatytais kelio servitutais turi teisę naudotis visų be išimties Turto atidalijimo sutartyje nurodytų žemės sklypų savininkai. Be to, minėtų kelio servitutų paskirtis yra ne tik konkrečių žemės sklypų tinkamo naudojimo užtikrinimas, bet ir užtikrinimas bendro visuomenės poreikio naudotis viešu keliu (įskaitant, kad per šiuos sklypus būtų nutiesta (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams būtina C2 kategorijos gatvė).
31. Antra, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 1, 2 d.). Iš Turto atidalijimo sutarties turinio akivaizdu, kad ši sutartis sudaryta vadovaujantis teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais, kurie buvo suderinti visų tuometinių pertvarkyto žemės sklypo bendrasavininkų, įskaitant Ieškovę, valia ir patvirtinti dar iki Turto atidalijimo sutarties sudarymo.
32. Turto atidalijimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimas sudaromas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2017-11-10 sprendimu „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pagal UAB „D. projektas“ A. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtas naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir jose nustatytus kadastro duomenis ir servitutus. Visi minėti dokumentai, kaip matyti iš jų turinio, yra parengti vadovaujantis 2016-08-04 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-982 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. Taigi kartu su dubliku pateiktame Ieškovei priklausančio 0,4082 ha ploto žemės sklypo plane, kuris yra neatsiejama Turto atidalijimo sutarties dalis, nurodyto kelio servituto dydis, konfigūracija, dislokacija ir turinys atitinka patvirtinto detaliojo plano sprendinius, kurie numatė būtent tokį servitutą šiam sklypui.
33. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nėra įpareigojantys. Sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, numatantis kelią, jo išmatavimus, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Nors ginčo kelio servituto formalus atsiradimo pagrindas yra Turto atidalijimo sutartis, t. y. sandoris, tačiau Ieškovė negali paneigti, kad sandoris yra sudarytas vadovaujantis teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais ir dėl to visoms šalims išreiškus valią (Turto atidalijimo sutarties 2.1 p., 3.3 p.).
34. Ieškovė teigia, neva dėl kelio servituto ji negali panaudoti žemės sklypo jokiai kitai racionaliai paskirčiai ir tikslui bei dėl to patiria nuostolių. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nesąžiningi. 2016-08-04 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-982 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, Ieškovės Ginčo žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taigi jokiam kitam tikslui šis žemės sklypas ir negali būti naudojamas, kas Ieškovei yra gerai žinoma ir kas atitiko Ieškovės tikslus bei interesus, nes Ieškovė sutiko su detaliojo plano sprendiniais.
35. Ieškovė nurodo, kad ji negauna jokios apčiuopiamos naudos iš ginčo kelio servituto. Atsakovė nesutinka su tokia Ieškovės pozicija. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ir kiti šioje teritorijoje esantys žemės sklypai: Ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kurie detaliojo plano brėžinyje pažymėti kaip Nr. 11 (22794 m² ploto), Nr. 12 (9488 m² ploto) ir Nr. 14 (4082 m² ploto, t. y. ginčo žemės sklypas). Taigi iš ginčo kelio servituto Ieškovės gaunama nauda pirmiausia pasireiškia tuo, kad tokio servituto numatymas sudarė sąlygas visos teritorijos detaliojo plano (kuriuo buvo suformuoti ir Ieškovei priklausantys žemės sklypai, pakeistas jų naudojimo būdas ir kt.) suderinimui ir patvirtinimui.
36. Ieškovė nurodo, kad kelio servitutu faktiškai naudojasi tik Atsakovė patekimui į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vykdomas statybos projektas. Atsakovo tvirtinimu, faktinis naudojimasis kelio servitutu (keliu) neapriboja kitų Turto atidalijimo sutartį sudariusių žemės sklypų savininkų daiktinių teisių juo naudotis ir neįrodo, kad šis servitutas yra nustatytas vien Atsakovo žemės sklypui aptarnauti.
37. Ieškovės reikalavimas dėl 51 200 Eur kompensacijos priteisimo už servituto nustatymą yra nepagrįstas: Pirma, kelio servituto paskirtis nėra išimtinai Atsakovo žemės sklypo aptarnavimas, todėl Atsakovė nėra viešpataujančio daikto savininkas, kuriam tektų pareiga atlyginti Ieškovės patiriamus nuostolius/nepatogumus dėl kelio servituto nustatymo, jei tokių būtų (CK 4.129 str.). Antra, kompleksiškai vertinant detaliojo plano sprendinius akivaizdu, kad Ieškovė, prisiimdama suvaržymą kelio servitutu, iš to gauna ir ekvivalentinę naudą, o realių suvaržymų bei nuostolių nepatiria. Trečia, pagrįsdama reikalaujamos kompensacijos dydį Ieškovė remiasi Vyriausybės patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9 punkte esančia formule: Nk = Sp x Vk x Kn, nors Metodikos taikymas šioje situacijoje negalimas. Nurodytoje formulėje Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5. Šiuo atveju, ginčo kelio servitutas neapriboja Ieškovės galimybių naudotis žemės sklypu, nes pagal jo naudojimo būdą žemės sklypas yra skirtas susisiekimo komunikacijoms, t. y. kelio (gatvės) tinkamam naudojimui, aptarnavimui. Taigi nėra pagrindo taikyti aptartą Metodiką, kadangi nėra vienos iš formulės sudedamųjų dalių (arba Kn lygi 0, dėl ko aritmetinė kompensacija lygi 0).
38. Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį ir skirti ieškovei 5000 Eur baudą 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovei (CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
39. Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šio sandorio pagrindu registre įregistruotas analogiško turinio kelio servitutas (tarnaujantis): tiek Ieškovei priklausančiam 0,4082 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek su juo šiaurinėje dalyje besiribojančiam panašaus ploto ir konfigūracijos atsakovei nuosavybės teise priklausančiam 0,4869 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ir kiti šioje teritorijoje esantys žemės sklypai: Ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kurie detaliojo plano brėžinyje pažymėti kaip Nr. 11 (0,22794 ha ploto), Nr. 12 (0,09488 ha ploto) ir Nr. 14 (0,04082 ha ploto, t. y. ginčo žemės sklypas) (ieškinio priedas Nr.3). Atsakovės žemės sklypus įsigijo iš UAB „Ateities būstas“.
40. Turto atidalijimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimas sudaromas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2017-11-10 sprendimu „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pagal UAB „D. projektas“ A. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtas naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir jose nustatytus kadastro duomenis ir servitutus (tripliko priedas Nr.1). Visi minėti dokumentai, kaip matyti iš jų turinio, yra parengti vadovaujantis 2016-08-04 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-982 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. A. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtos naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylos sudaro neatskiriamą Turto atidalijimo sutarties dalį. (dubliko priedas Nr.1).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-11-24 Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutarties (Turto atidalijimo sutarties) pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Ieškovei priklausančio 0,4082 ha ploto žemės sklypo kelio servitutas (tarnaujantis). Ieškovė teigia, kad šiuo sandoriu Ieškovės 0,4082 ha ploto žemės sklypui nustatytas kelio servitutas, kuris skirtas aptarnauti būtent Atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto atidalijimo sutartyje nebuvo nustatyti ir patvirtinti šių kelio servitutų naudotojai, t. y. nenurodytas konkretus viešpataujantis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį nustatytas servitutas. Atskiro susitarimo tik tarp Ieškovės ir Atsakovės taip pat nebuvo sudaryta. Turto atidalijimo sutartyje nebuvo nustatyti ir patvirtinti šių kelio servitutų naudotojai, t. y. nenurodytas konkretus viešpataujantis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį nustatytas servitutas. Jei šalys būtų išreiškusios valią nustatyti servitutą konkrečiam žemės sklypui aptarnauti, tai šalys būtų aptarusios sutartyje, tačiau tokių nuostatų sutartyje nėra. Atskiro susitarimo tik tarp Ieškovės ir Atsakovės taip pat nebuvo sudaryta.
42. 2016-08-04 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-982, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 5 punkte nustatyta, kad inžinerinė infrastruktūra turi būti išspręsta ir įrengta žemės sklypo (-ų) savininko (-ų) lėšomis.
43. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija, patvirtinta (duomenys neskelbtini) m. sav. Tarybos 2015-05-28 sprendimu Nr. T2-166. detaliojo plano koncepcijos Susisiekimo schemoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos rytinėje dalyje suformuojamas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas C2 kategorijos gatvei, gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų 20 m (atsakovo 2020-12-20 prašymo Priedas Nr.5).
44. Atsižvelgdami į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės sąlygas ir numatytos C2 kategorijos gatvės dislokaciją, stambiausių planuojamų sklypų savininkai (Ieškovė ir UAB „Ateities būstas“) proporcingą dalį savo privačios žemės paskyrė susisiekimui. Todėl pagal detaliojo plano sprendinius atskiru sklypu buvo suformuotas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypas. Atitinkamai, iš Ieškovės nuosavybės teise valdomos žemės dalies atskaičiuota 0,4082 ha sklypo dalis (ginčo sklypas), o iš UAB „Ateities būstas“ nuosavybės teise valdytos žemės dalies atskaičiuota 0,4869 ha dalis, kuri šiuo metu nuosavybės teise priklauso Atsakovei. Detaliojo plano brėžinyje visam abiejų sklypų plotui pažymėti kelio servitutai (tarnaujantys). Pagal detaliojo plano sprendinius 2016-08-04 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-982 nustatytas specialus šių žemės sklypų naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Sutikimą su detaliojo plano sprendiniais išreiškė visi tuometiniai suplanuotų žemės sklypų savininkai, įskaitant ieškovę.
45. Ieškovei priklausančio 0,4082 ha ploto žemės sklypo plane, kuris yra neatsiejama Turto atidalijimo sutarties dalis, nurodytas kelio servituto dydis, konfigūracija, dislokacija ir turinys atitinka patvirtinto detaliojo plano sprendinius, kurie numatė tokį servitutą šiam sklypui.
46. Ieškovė nurodo, kad kelio servitutu faktiškai naudojasi tik Atsakovė patekimui į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vykdomas statybos projektas. Ieškovė remiasi į bylą pateiktomis ortofoto nuotraukomis, kuriose galima pastebėti, kad kelias intensyviausiai išvažinėtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovės sklypą (ieškovo 2020-12-04 prašymo dėl įrodymų prijungimo priedai Nr.1-3).
Įrodymų vertinimas ir teismo sprendimo argumentai
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019 22 punktą).
48. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais atvejais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 21 ir 22 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
49. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą jurispudenciją, lemiamą reikšmę turi vertinimas, ar atsakovės žemės sklypas atitinka viešpataujančio daikto (žemės sklypo) požymius.
50. Byloje nustatyta, kad Turto atidalijimo sutartimi suformavus naujus ginčo šalių sklypus nei vienam naujai suformuotam sklypui nebuvo suteiktas viešpataujančio daikto statusas, taip pat ginčo šalys nesusitarė dėl atlyginimo už servituto nustatymą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje viešpatajančio daikto nustatymo juridinis faktas taip pat nefikstuotas. Ieškovė teigia, kad šiuo sandoriu ieškovės 0,4082 ha ploto žemės sklypui nustatytas kelio servitutas, kuris skirtas aptarnauti būtent atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. atsakovės žemės sklypas yra viešpataujantis daiktas.
51. Turto atidalijimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimas sudaromas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2017-11-10 sprendimu „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pagal UAB „D. projektas“ A. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtas naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir jose nustatytus kadastro duomenis ir servitutus. Visi minėti dokumentai, kaip matyti iš jų turinio, yra parengti vadovaujantis 2016-08-04 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-982 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. A. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtos naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylos sudaro neatskiriamą Turto atidalijimo sutarties dalį.
52. Įgyvendinant administracinį aktą, atitinkamai, formuojant šalių sklypus iš Ieškovės nuosavybės teise valdomos žemės dalies atskaičiuota 0,4082 ha sklypo dalis (ginčo sklypas), o iš UAB „Ateities būstas“ nuosavybės teise valdytos žemės dalies atskaičiuota 0,4869 ha dalis, kuri šiuo metu nuosavybės teise priklauso Atsakovei. Detaliojo plano brėžinyje visam abiejų sklypų plotui pažymėti kelio servitutai (tarnaujantys). Tai gi, šalių sudaryta Turto atidalijimo sutartimi buvo įgyvendinti administracinių aktų priimtų vykdant teritorijų planavimo procedūras sprendiniai.
53. 2017-11-24 Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutartis buvo sudaryta minėto detaliojo plano pagrindu. Jokio papildomo sklypų pasidalijimo derinimo negalėjo būti, kadangi detalieji planai ir jų sprendiniai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti visų tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų valia, įskaitant ieškovę. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, byloje vertinamas servitutas nustatytas administraciniu aktu, o ne Turto atidalijimo sutartimi.
54. Atsižvelgdami į detaliojo planavimo organizatoriaus - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos - sąlygas, sklypų dislokaciją, proporcingas savo žemės dalis tuometiniai stambiausi savininkai (Ieškovė - 0,4082 ha ir UAB „Ateities būstas“ - 0,4869 ha) sąmoningai paskyrė susisiekimo komunikacijoms - keliui (gatvei). Tuo pagrindu šios žemės dalys buvo suformuotos kaip atskiri nedidelio ploto siauros konfigūracijos sklypai, kurių naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Šiems sklypams numatyti analogiški suvaržymai kelio servitutu visam jų plotui. Atsižvelgiant į šią logiką, abiem stambiausiems žemės savininkams teko ekvivalentiški suvaržymai jų sklypams kelio servitutu, tačiau tuo pačiu taip jie įgyvendino su tuo susijusias detaliojo planavimo organizatoriaus sąlygas ir iš to gauna ekvivalentinę naudą - susisiekimą. Tokiu sprendimu buvo užtikrinta abiejų stambiųjų savininkų interesų pusiausvyra. Visos nurodytos aplinkybės Ieškovei buvo žinomos iš detaliojo plano sprendinių, dėl kurių Ieškovė išreiškė savo valią ir tai patvirtino savo parašu.
55. Išdėstytos Turto atidalijimo sutarties, kurios pagrindu įregistruotas kelio servitutas, sudarymo aplinkybės patvirtina, kad pagrindo laikyti atsakovei priklausantį žemės sklypą viešpataujančiu daiktu, kurio išimtinei naudai būtų nustatytas kelio servitutas. Iš šios sutarties sudarymo aplinkybių matyti, kad Žemės sklypas skirtas keliui, kuris susisiekia su miesto infrastruktūra, gali naudotis visa visuomenė. Kadangi kelias eina per privačią žemę, o žemės savininkai turėjo pareigą išspręsti infrastruktūros klausimą savo lėšomis pagal detaliojo proceso metu nustatytus sprendinius, todėl kelio servitutas (servitutai) nustatyti žemės savininkų tarpusavio sandoriu.
56. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija, patvirtinta (duomenys neskelbtini) m. sav. Tarybos 2015-05-28 sprendimu Nr. T2-166. detaliojo plano koncepcijos Susisiekimo schemoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos rytinėje dalyje suformuojamas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas C2 kategorijos gatvei, gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų 20 m. Šios aplinkybės ir lėmė ginčo servitutų nustatymą.
57. Be to, minėtų kelio servitutų paskirtis yra ne tik konkrečių žemės sklypų tinkamo naudojimo užtikrinimas, bet ir užtikrinimas bendro visuomenės poreikio naudotis viešu keliu (įskaitant, kad per šiuos sklypus būtų nutiesta (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams būtina C2 kategorijos gatvė). Tai yra akivaizdu iš Turto atidalijimo sutarties priedų turinio ir sutarties sudarymo aplinkybių, kaip paaiškinama toliau.
58. Nustatytais kelio servitutais turi teisę naudotis visų be išimties Turto atidalijimo sutartyje nurodytų žemės sklypų savininkai. Iš to seka išvada, kad Ieškovės 0,4082 ha ploto žemės sklypui nustatytas kelio servitutas yra skirtas ne tik Atsakovės, bet ir kitų sutartyje nurodytų žemės sklypų savininkų sklypams aptarnauti. Tuo pačiu, Atsakovės 0,4869 ha ploto žemės sklypui nustatytas kelio servitutas yra taip pat skirtas šių žemės sklypų, taigi ir Ieškovės žemės sklypų, aptarnavimui.
59. Teismo vertinimu, ginčo servitutas skirti viešojo naudojimo gatvei (duomenys neskelbtini) mieste nutiesti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sklypas yra tarnaujantis daiktas vien tik atsakovės sklypui, o atsakovės sklypas yra viešpataujantis.
60. Ieškovei priklausančiam 0,4082 ha ploto žemės sklypui pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius nustatytas specialus naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taigi šio žemės sklypo naudojimas yra siejamas išimtinai su susisiekimo komunikacijų (kelių, gatvių, kitų transporto statinių) ir inžinerinių tinklų aptarnavimu. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad kelio servitutas (tarnaujantis), kurio turinys - teisė važiuoti transporto priemonėmis ir važiuoti pėsčiųjų taku, realiai neapriboja Ieškovės nuosavybės (naudojimosi juo) teisių, nes sklypas ir yra tam skirtas.
61. Pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius Ieškovės 0,4082 ha ploto žemės sklypas kartu su besiribojančiu 0,4869 ha atsakovės žemės sklypu sudaro kelio dalį, kurio paskirtis yra bendras naudojimas ir susisiekimas su miesto infrastruktūra, ir ieškovė gauna ekvivalentinę naudą iš atsakovės žemės sklypui nustatyto kelio servituto, kuris tame tarpe skirtas aptarnauti ir Ieškovės žemės sklypams.
62. Ieškovės argumentas, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu pagal ortofotonuotraukose užfiksuoto išvažinėto kelio vėžių intensyvumą yra pagrindas spręsti, kad kelias naudojamas tik patekimui į atsakovės sklype vykdomas statybas, nepagrįstas. Vien aplinkybė, kad bylos nagrinėimo metu Žemės sklypas, tikėtina, intensyviausiai naudojamas patekimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovės sklype esančia statybvietę, nereikšminga. Kaip minėta, kad ginčo servitutas yra neterminuotas ir skirtas visuomenės poreikiams tenkinti (tiesti viešo naudojimo gatvę
63. Sutiktina su atsakove, kad faktinis naudojimasis kelio servitutu (keliu) neapriboja kitų Turto atidalijimo sutartį sudariusių žemės sklypų savininkų daiktinių teisių juo naudotis ir neįrodo, kad šis servitutas yra nustatytas vien atsakovės žemės sklypui aptarnauti. Iš ieškovės pateiktų ortofotonuotraukų matyti, kad ginčo kelias neužsibaigia patekimu į atsakovės žemės sklypą, bet susisiekia su kitais keliais.
64. Ieškovas pats pasirinko ieškinio pagrindą ir dalyką (atsakovą), todėl teismui nusprendus, kad atsakovės valdomas sklypas nėra viešpataujantis daiktas ieškovės žemės sklypo atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
65. Kelio servituto paskirtis nėra išimtinai atsakovės žemės sklypo aptarnavimas, todėl atsakovė nėra viešpataujančio daikto savininkas, kuriam tektų pareiga atlyginti ieškovės patiriamus nuostolius/nepatogumus dėl kelio servituto nustatymo, jei tokių būtų (CK 4.129 str.)
66. Ieškovė, prisiimdama suvaržymą kelio servitutu, iš to gauna ir ekvivalentinę naudą, o realių suvaržymų bei nuostolių nepatiria. Su kelio servituto nustatymu susiję detaliojo plano sprendiniai sudarė sąlygas, kad apskritai toks teritorijų planavimo dokumentas būtų suderintas ir patvirtintas atsakingų institucijų, kas lėmė tiesioginę naudą ieškovei, nes jai priklausanti žemė buvo suformuota, urbanizuota, pakeistas jos naudojimo būdas ir pan. Tuo tikslu proporcinga ieškovės ir atsakovės privačios žemės dalis sąmoningai paskirta ir visuomenės poreikiams, už j ą neatlyginant. Analogiškus suvaržymus kelio servitutu patiria ir atsakovė, t. y. susisiekimas užtikrinamas ir atsakovės nuosavybės sąskaita. Ieškovė savo žemės sklypų aptarnavimui gali naudotis Atsakovei priklausančiu žemės sklypu kaip keliu. Tokiu būdu pasiektas abiejų žemės savininkų interesų pusiausvyrą užtikrinantis rezultatas.
Dėl baudos (ne)skyrimo
67. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
69. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo ieškovei skirti baudą už tai, kad ji pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Teismo vertinimu, ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nenustatyta, kad ieškovė savo veiksmais būtų vilkinusi bylos nagrinėjimą ar pareikštu ieškiniu būtų siekusi kitų, atsakovo teises pažeidžiančių tikslų, ieškinio pareiškimu atsakovui būtų padaryta žala. Be to, nepaneigta, kad ieškovė buvo sąžiningai įsitikinusi savo reikalavimo pagrįstumu. Todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
71. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
72. Atsakovei byloje atstovavo advokatas Ernestas Šapalas 2020-10-02 atstovavimo sutarties pagrindu. Atsakovė UAB „Alite bona“ prašo priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas 9559 Eur su PVM (7900 Eur be PVM) sumoje už advokato suteiktas paslaugas bei pagrindė jų realumą pateikiant: atliktų paslaugų ataskaitą, PVM sąskaitas faktūras, bankinių operacijų išrašus.
73. Bylos duomenimis, atsakovės atstovas pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atstovavo atsakovę parengiamajame teismo posėdyje 2020-12-04 (1 val.), teismo posėdžiuose 2021-01-26 (2 val.) ir 2021-02-01 (3 val.). Vadovaujantis Rekomendacijomis (8.2 p., 8.3 p., 8.19 p.) maksimali atstovavimo išlaidų suma už minėtų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą (neįskaičius PVM) sudarytų 7127,60 Eur. Atsakovės paskaičiuota atstovavimo suma (7900 Eur be PVM) viršija net maksimalias rekomendacines atstovavimo sumas. Teismo vertinimu, paslaugų ataskaitoje paskaičiuotos 74 atstovavimo valandos už procesinių dokumentų parengimą, konsultavimą, nesant bylos faktinėms aplinkybėms itin sudėtingoms, joje nereikalaujant specialių žinių turėjimo, laikytinos nepagrįstomis ir neatitinkančiomis reikalaujamų teisinio darbo sąnaudų.
74. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visa apimtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir atsakovei iš ieškovės priteistina 5500 Eur atstovavimo išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti visiškai.
Priteisti atsakovei UAB „Alite bona“ iš ieškovės A. Ž. 5500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.