Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi papildomos nutarties priėmimo klausimą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-60-798/2022, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovės A. Ž. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALITE BONA“ dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo už naudojimąsi servitutu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. 2022 m. sausio 25 d. byloje gautas atsakovės UAB „ALITE BONA“ atstovo prašymas priimti papildomą procesinį sprendimą ir priteisti iš ieškovės A. Ž. atsakovės UAB „ALITE BONA“ naudai 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Nurodė, kad atsakovės atstovas objektyviai neturėjo galimybės pateikti apeliaciniam teismui išlaidų advokato pagalbai faktą pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. 2022 m. sausio 8 d. vykusio skrydžio Vilnius-Lionas metu dingo atsakovės atstovo kelioninis bagažas, kuris atsakovės atstovui buvo sugrąžintas tik 2022 m. sausio 12 d. vėlai vakare, t. y. jau po civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovės atstovas rengėsi pateikti rašytinius įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų kelionės metu iki 2022 m. sausio 11 d., tačiau dėl minėtų nuo atsakovės atstovo valios nepriklausančių aplinkybių 2022 m. sausio 8-12 d. laikotarpiu atsakovės atstovas neturėjo galimybės per elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą pateikti teismui atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.

7. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. vasario 7 d. byloje gautas „ALITE BONA“ atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas neneigė bei neneigia, kad jam buvo žinoma apie paskirtą bylos nagrinėjimo rašytino proceso tvarka datą bei laiką. Atsakovės atstovui taip pat neabejotinai žinoma ir tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovės atstovas, įvertinęs procesines galimybes susidariusioje situacijoje, sprendė, kad nei prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nei juo labiau dokumentų teikimas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos iki nutarties priėmimo/paskelbimo (tokiu atveju dokumentų prijungimas būtų galimas tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės) būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo bei koncentruotumo principais. Taigi, dėl šių priežasčių Atsakovės atstovas vertino, jog pasinaudojimas papildomo sprendimo institutu būtų optimaliausias (labiausiai suderinamas su pagrindiniais proceso principais) procesinis veiksmas sprendžiant susidariusią situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

8. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ši civilinio proceso taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas savo prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo ir 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo grindžia tuo, kad objektyviai neturėjo galimybės pateikti apeliaciniam teismui išlaidų advokato pagalbai faktą pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

10. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo bylos proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje teismo instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2021 m. balandžio 13 d. pateikė atsiliepimą į apeliantės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei UAB „ALITE BONA“ dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo už naudojimąsi servitutu.

13. Lietuvos apeliaciniame teisme byla buvo gauta 2021 m. balandžio 14 d., o 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. sausio 11 d. 9.00 val. ir 2022 m. sausio 20 d. byla paskelbtas procesinis sprendimas.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamam klausimui aktualią teisinę reglamentaciją, formuojamą teismų praktiką, atsakovės atstovo prašyme nurodytas priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsiliepimo į prašymą argumentus bei bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės nepripažintinos reikšmingomis ir įrodančiomis, jog asmuo neturėjo realios galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dienos iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme dienos buvo pakankamai laiko pateikti įrodymams dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

15. Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovės atstovas nurodė, kad kompiuteris jam buvo grąžintas 2022 m. sausio 12 d. vakare. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovės atstovas turėjo nedelsdamas kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, tačiau vietoje to, su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmė kreipėsi praėjus 5 dienoms po to, kai buvo priimtas procesinis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-60-798/2022 pagal ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą.

16. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas nesavalaikiai, nes galėjo būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl atsakovės atstovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALITE BONA“ atstovo prašymo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.