Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui L. K. ieškinį atsakovams A. M., R. G., S. U., M. P., I. P., G. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria nutarta L. K. ieškinį atsakovams A. M., R. G., S. U., M. P., I. P., G. B. dėl 722,93 Eur skolos priteisimo.

19. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepašalino Teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi konstatuotų trūkumų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą yra suteikta kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, ši teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti ar paneigti, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).

21. Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant privalomų teisės aktuose nustatytų šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, be kita ko, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Taigi, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Konkretūs procesiniai reikalavimai, keliami asmenims, siekiantiems įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, yra nustatyti atitinkamose proceso teisės normose. Tokie reikalavimai yra nustatyti ir civilinį procesą reglamentuojančiame įstatyme, įtvirtinant jame konkrečias teisės kreiptis į teismą prielaidas, nuo kurių priklauso pačios teisės kreiptis į teismą buvimas – nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, nėra ir teisės kreiptis į teismą, ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. jis tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu šios aplinkybės paaiškėja po to, kai teismas iškėlė bylą, byla nutraukiama vadovaujantis CPK 293 straipsnyje nustatytais pagrindais.

23. Pirmiau aptarti išaiškinimai patvirtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymuose nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų; jie, kaip minėta, yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Tačiau kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Taigi, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

26. Teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

27. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 9 d. persiuntė ieškovo L. K. 2025 m. balandžio 8 d. el. laišką, kuriame išdėstytas ieškinys, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, persiunčia teismui prašymą, kad pagal kompetenciją priimtų sprendimus ir atsakytų asmeniui.

28. Vis dėl to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas – viena iš valstybės valdžių, kuriai vienintelei pavesta teisingumo vykdymo funkcija ir kurios veikla grindžiama nepriklausomumo principu. Teisingumo vykdymo funkcijos negali vykdyti jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas. Atitinkamai, teisminė valdžia negali iš kitos valstybės valdžios institucijos perimti jai priskirtų funkcijų. Teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį – vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pagal Lietuvos respublikos Konstituciją, teismų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu, nėra ir negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, 479–493 p.; šiuo aspektu taip pat žr. 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-552/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-542-756/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-552/2015).

29. Be to, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus CPK 51 straipsnio 1 dalis. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepateikė duomenų ir nenurodė, jog yra ieškovo atstovas pagal įstatymą (CPK 52 straipsnis), taip pat ši institucija nepatenka tarp asmenų galinčių būti fizinio asmens atstovu civilinėje byloje pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalis).

30. Taigi, akivaizdu, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neturėjo jokio teisinio pagrindo teismui perduoti jo žinion patekusio ieškovo ieškinio ir teismui jį pateikė kaip neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti. Vis dėl to, teismui nustačius ieškinio trūkumus, nustačius terminą jiems pašalinti ir pačiam ieškovui išreiškus valią dėl ieškinio pateikimo teismui, spręstinas klausimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

31. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodė, kad įstatyme įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos ieškiniui taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso. Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO), kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Pavyzdžiui, asmens, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (fizinio asmens vardo, pavardės arba juridinio asmens pavadinimo), nenurodymas neleidžia teismui atlikti jokių procesinių veiksmų, nes neaiškus asmuo, kuriam reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. O byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

32. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas ieškovo ieškinio trūkumus net du kartus (2025 m. balandžio 10 d. ir 2025 m. balandžio 16 d. nutartyse) nurodė, kad teikiant dokumentą elektroniniu paštu, ieškovas gali pasirašyti popierinį procesinio dokumento variantą ir pasirašytą procesinį dokumentą teikti elektroniniu būdu (elektroniniu paštu arba per teismo elektroninių paslaugų portalą) arba pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu, kad galėtų būti inicijuota byla teisme. Iš šios formuluotės galima suprasti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju kaip vieną iš galimybių ieškovui nurodė teikti pasirašytą popierinį procesinį dokumentą arba elektroniniu parašu pasirašytą procesinį dokumentą elektroniniu paštu – ką ieškovas ir padarė pasirašė ranka surašytą patikslintą ieškinį (pareiškimą) ir pateikė jo nuotrauką elektroniniu paštu teismui.

33. Vis dėl to, CPK 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data (CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis; procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).

34. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

35. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. (Aprašo 4 punktas).

36. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Tačiau, pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-306-933/2024).

37. Minėtas teisinis reglamentavimas aiškiai nustato, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme – kaip šiuo atveju – ieškinys, pareiškimas ir pan., elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami tik naudojantis LITEKO VEP posistemį, prie kurio paskyros asmuo gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Kiti procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema). Aprašo 8–9¹ punktai numato tam tikras išimtis, tačiau tai nėra dokumentų teikimas elektroniniu paštu. Asmenys būtent jungdamiesi prie LITEKO VEP posistemio ar E. pristatymo sistemos atitinkamai patvirtina savo tapatybę (Aprašo 5, 10¹ punktai).

38. Antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, L. K. neištaisė nei vieno teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi konstatuoto trūkumo. Ieškovas skirtingai nei pirminiame ieškinyje, vėlesniuose – patikslintuose ieškiniuose (pareiškimuose) iš esmės suformulavo ieškinio dalyką bei nurodė ieškinio sumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktas) – ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 722,93 Eur dydžio skolą.

39. Trečia, ieškovas pradiniame ieškinyje ir vėlesniuose nurodo dalį skirtingų atsakovų, dalies iš viso nebenurodo. Pagal vėliausiai pateiktą patikslintą ieškinį (pareiškimą) ieškovas atsakovais nurodo A. M., R. G., S. U., M. P., I. P., G. B., nurodo jų asmens kodus, el. pašto adresus, tačiau nenurodo gyvenamųjų vietų adresų ar ieškovui žinomų kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas neteigia ir neteikia įrodymų, kad nesėkmingai bandė atsakovų gyvenamąsias vietas nustatyti. Kita vertus, ieškovas ieškinio tekste mini tik vieną atsakovą.

40. Ieškovas taip pat nepašalino ir kitų esminių ieškinio trūkumų užkertančių kelią tolesniam bylos nagrinėjimui. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, ieškovas prie ieškinio nepridėjo dokumentų ir kitų įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenų, kad sumokėtas žyminis mokestis, neteikė rašymų dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Ieškovas užsimena apie jam negrąžintą žyminį mokestį, tačiau nenurodo kokiu konkrečiu pagrindu jam žyminis mokestis turėjo būti grąžintas, kaip kiekvienas iš atsakovų susijęs su šio žyminio mokesčio grąžinimu ieškovui. Vertinant tai, nėra galimybės spręsti ar ieškovo nurodomas jam negrąžintas žyminis mokestis ieškovui buvo priteistas teismo, ar turėjo būti teismo nutartimi grąžintas, ar jis turėjo būti išieškotas vykdymo procese, ar kitais pagrindais. Atsižvelgiant į tai nėra galimybės kvalifikuoti teisinių santykių. Be to, ieškovas nurodo žyminio mokesčio kvito numerį, tačiau žyminio mokesčio kvito, bankinio mokėjimo nurodymo ar pan. nepateikia, nenurodo ir nepateikia duomenų kokio dydžio žyminį mokestį sumokėjo. LITEKO duomenų apie ieškovo sumokėtą žyminį mokestį pagal ieškovo nurodomus duomenis taip pat nėra. Ieškovas neteikia motyvuoto prašymo jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).

41. Pažymėtina, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kitų ieškovo ieškinio trūkumų, kaip neturinčių reikšmės teisingam ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą spręsti, kad pakartotinis terminų ieškinio trūkumams šalinti ieškovui nustatymas nagrinėjamu atveju sudarytų sąlygas nepagrįstai ilgai vilkinti procesą. Kita vertus, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui neužkertamas kelias kreiptis į teismą su nauju procesiniu dokumentu, atitinkančiu formos ir turinio reikalavimus, bendra tvarka.

43. Vertindamas tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepašalino teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi nurodytų esminių ieškinio trūkumų – nenurodė atsakovų gyvenamųjų vietų adresų ar ieškovui žinomų kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų, nepateikė duomenų, kad nesėkmingai bandė tas gyvenamąsias vietas nustatyti, nenurodė ieškinio pagrindo ir nepateikė įrodymų grindžiančių ieškinio pagrindą, neprašė tokių įrodymų išreikalauti, nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), todėl darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.