Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjai R. G. ir A. G. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 3K-212 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui A. G. (toliau – ir pareiškėjas) paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą (toliau – ir Įsakymas Nr. 3K-212) ir 2023 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 3K-215 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai R. G. (toliau – ir pareiškėja) paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą (toliau – ir Įsakymas Nr. 3K-215).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjas Departamente dirba Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigose, o pareiškėja – Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigose. 2023 m. birželio 8 d. 16.15 val. į Departamento Vilniaus skyrių atvyko Rusijos Federacijos pilietis D. M. (toliau – ir Užsienietis) ir išreiškė norą pateikti prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šį norą Užsienietis nurodė pareiškėjui, kaip Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini), kurio darbo laikas jau buvo pasibaigęs 16.00 val., todėl pareiškėjas Užsienietį nukreipė pas klientų priėmimo ir aptarnavimo specialistę, dirbančią pagal darbo sutartį – O. G., kuri toliau bendravo su Užsieniečiu. Dėl šio atvejo Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 ir 15 punktais ir atsižvelgdamas į Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto V. J. 2023 m. liepos 17 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 1KPT-9 „Dėl Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų“ (toliau – ir Tyrimo išvada) ginčijamu Įsakymu 3K-212 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – pastabą. Tyrimo išvadoje, kuria vadovaujantis buvo skirta drausminė nuobauda, nustatyta, kad pareiškėjas: 1) paskyrė pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus atliki darbuotojai, dirbančiai pagal darbo sutartį, kuri neturi įgaliojimo vykdyti prieglobsčio prašymo procedūrą; 2) nesiėmė priemonių, kad Rusijos Federacijos piliečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimtas, atlikti pirminiai prieglobsčio procedūros veiksmai, 3) nepranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – ir VSAT) apie Rusijos Federacijos pilietį, kuris Lietuvoje buvo neteisėtai. Tyrimo išvadoje pripažinta, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų (valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 67 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 140¹² straipsnio 1 dalies 2 punkto (užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti pateiktas Departamentui arba VSAT), 2019 m. birželio 11 d. susitarimo Nr. 8-30/(15(2-1)7K-19 dėl bendradarbiavimo neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės srityje tarp Departamento ir VSAT (toliau – ir Susitarimas) priedo 9 punktą (Departamentas teikia informaciją ir perduoda VSAT užsienietį, neteisėtai atvykusį ir esantį arba gyvenantį valstybės teritorijoje, teisinei padėčiai nustatyti), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24 punkto (prašymas suteikti prieglobstį laikomas priimtu, kai jį priimančios institucijos ar įstaigos įgaliotas valstybės tarnautojas užregistruoja prieglobsčio prašytojo duomenis ir prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS)), 25 punkto (nustatyti prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgalioto valstybės tarnautojo veiksmai, kuriuos jis turi atlikti), 29 punkto (nustatęs, kad gali būti taikomi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, Departamentas nedelsiant perduoda informaciją apie prieglobsčio prašytojo sulaikymo tikslingumą VSAT), Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 18 punktą (vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas).

3. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamu Įsakymu Nr. 3K-215 dėl šio įvykio drausminė nuobaudą taip pat skirta ir pareiškėjai, nes: 1) ji pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus paskyrė atlikti darbuotojai, dirbančiai pagal darbo sutartį, kuri neturi įgaliojimo tai daryti, todėl pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 140¹² straipsnio 1 dalies 2 punkto, Aprašo 24 ir 25 punktų, Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 13 punkto (valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka) nuostatas.

4. Pareiškėjų teigimu, jiems paskirtos drausminės nuobaudos (pastabos) yra nepagrįstos ir neteisėtos. Pareiškėjai, pasisakydami dėl aplinkybės, kad jie pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus paskyrė atlikti darbuotoją, dirbančią pagal darbo sutartį, kuri neturi įgaliojimo tai daryti, nurodė, kad nors Tyrimo išvadoje pažymėta, jog tik valstybės tarnautojai, atliekantys Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto ir vyresniojo specialisto pareigas, yra įgalioti atlikti pirminius prieglobsčio procedūrų veiksmus, tačiau Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 4K-420 patvirtinto Departamento Vilniaus skyriaus klientų priėmimo ir aptarnavimo specialisto pareigybių aprašymo (toliau – ir Pareigybių aprašymas) 5.1 papunktyje numatyta, jog darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, priima ir aptarnauja asmenis Lietuvos Respublikos pilietybės, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir užsieniečių teisinės padėties klausimais. Pareiškėjų vertinimu, prieglobsčio procedūros veiksmai yra susiję su užsieniečių teisinės padėties klausimais, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, neturi teisės dirbti su prieglobsčio klausimais. Pareiškėjai akcentavo, kad Departamentas neorganizavo jokių mokymų dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, įgaliojimų, taip pat nebuvo jokių instrukcijų, kaip dirbti ir kaip elgtis tokiais atvejais, kai prašymas suteikti prieglobstį pareiškiamas darbo pabaigoje, o pati prieglobsčio priėmimo procedūra trunka nuo 1–1,5 val., priklausomai nuo sudėtingumo. Taigi atsakovas negali reikalauti iš pareiškėjų atsakomybės dėl dalykų, apie kuriuos Departamentas nemokė ir neinstruktavo savo darbuotojų.

5. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad esant situacijai, kai Departamento Vilniaus skyriuje buvo tik vienas valstybės tarnautojas, atliekantis kontrolės funkcijas, pareiškėjams reikėjo spręsti klausimą, kaip tinkamai organizuoti skyriaus darbą, efektyviai panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius, todėl į pagalbą dirbti su prieglobsčio klausimais buvo pasitelkti du darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis – O. G. ir O. S. (O. S.). Atskirų įgaliojimų dirbti prieglobsčio klausimais šiems darbuotojams niekas nepriskyrė. Pareiškėjas, kaip Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini), pranešė savo tiesioginei vadovei apie tai, kad skyriuje lieka tik vienas valstybės tarnautojas, tačiau į tai nebuvo sureaguota.

6. Pareiškėjai, pasisakydami dėl aplinkybių, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių, jog Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimtas ir atlikti pirminiai prieglobsčio procedūros veiksmai, nurodė, kad pagal susiklosčiusią darbo praktiką, Departamento Vilniaus skyrius tariasi su prašymą suteikti prieglobstį pateikusiais užsieniečiais dėl prašymo priėmimo laiko ir neatlieka pirminių veiksmų tą pačią dieną. Tiek Prieglobsčio skyriaus, tiek Departamento vadovams apie tokią tvarką buvo žinoma.

7. Pareiškėjai dėl nustatyto pažeidimo, susijusios su VSAT neinformavimu apie Užsieniečio neteisėtą buvimą Lietuvoje, paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis nebuvo VSAT sulaikytas – jis buvo paleistas ir jam leista gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Tai patvirtina, jog Departamento Vilniaus skyriaus specialistai teisingai įvertino, jog nėra pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 punkto nuostatų ir sulaikyti užsienietį. Taip pat, vertinant Užsieniečio teisinę padėtį, užsieniečio asmens tapatybė ir pilietybė buvo nustatyta, Užsienietis pats savanoriškai atvyko ir kreipėsi dėl prieglobsčio, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į VSAT. Pareiškėjai akcentavo, kad Departamento Vilniaus skyriaus darbuotojai nesulaukė reikiamos pagalbos nei iš Prieglobsčio skyriaus vedėjos, nei iš Departamento direktorės pavaduotojos, nei iš VSAT pareigūnų, kai dar iki šio įvykio į skyrių darbo pabaigoje buvo atvykusi kita užsienietė su dviem nepilnamečiais vaikais ir pareiškėjams reikėjo pasirūpinti jų apgyvendinimu.

8. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, nesivadovavo 2023 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 15 punktu, t. y. neinformavo darbdavio lygmens profesinės sąjungos. Pareiškėjai mano, kad, tinkamai vykdžius šią nuostatą, kilęs ginčas būtų buvęs išspręstas Departamento viduje.

9. Pareiškėjų vertinimu, jų paaiškinimuose dėl tarnybinių pažeidimų nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės tik patvirtina aplinkybes, kad: 1) Departamente nebuvo jokių mokymų, susijusių su prieglobsčio klausimais, todėl jokie kaltinimai darbuotojams negalimi; 2) Departamente su prieglobsčio klausimais dirba ir valstybės tarnautojai, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (po 2022 metų struktūrinių pokyčių iš penkių valstybės tarnautojų buvo paliktas tik vienas ir tik po daugelio pareiškėjų prašymu buvo įsteigti dar du valstybės tarnautojų etatai); 3) Departamente užsieniečių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo tą pačią dieną neregistruojami MIGRIS; 4) nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo sulaikyti Užsienietį ir pranešti VSAT.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad 2023 m. birželio 8 d. apie 16.15 val., kai į Departamento Vilniaus skyrių kreipėsi Rusijos Federacijos pilietis dėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, pareiškėjas, vykdydamas Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, pavedė priimti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus neįgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Pareiškėja, vykdydama Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, prašymus dėl prieglobsčio suteikimo pavedė priimti ir pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus atlikti pavaldiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, kai prašymus priimti ir atlikti pirminius veiksmus gali tik įgalioti valstybės tarnautojai. Departamento Vilniaus skyriuje šią funkciją (prieglobsčio prašymo priėmimo ir pirminių veiksmų atlikimo) pagal pareigybių aprašymą pavesta atlikti valstybės tarnautojams – vyriausiajam ir vyresniajam specialistams, kurie tiesiogiai pavaldūs Departamento Vilniaus skyriaus vedėjui. Šiuo atveju pareiškėja netinkamai paskirstė žmogiškuosius išteklius ir organizavo pavaldžių darbuotojų darbą.

12. Atsakovui nėra aiškūs pareiškėjų teiginiai dėl naujos Departamento struktūros, kuri įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d. Ginčui aktualus incidentas įvyko 2023 m. birželio 8 d., t. y. nuo Departamento struktūros pakeitimo praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams. Tuo metu Departamento Vilniaus skyriuje dirbo trys kontrolės funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai: M. M. (minėtose pareigose dirba nuo 2019 m. rugsėjo 23 d.), S. B. (dirba nuo 2022 m. lapkričio 22 d.), P. S. (dirba nuo 2023 m. kovo 23 d.). Visų trijų valstybės tarnautojų pareigybės aprašymuose nurodyta, kad viena iš jų funkcijų – vykdyti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus. Ginčui aktualią dieną valstybės tarnautojai faktiškai galėjo vykdyti pareigas, nes nėra duomenų apie jų laikiną nedarbingumą, atostogas ir panašiai. Šiuo atveju Užsienietį priėmė ne vienas iš valstybės tarnautojų, o darbuotojas, dirbanti pagal darbo sutartį, ir tai lėmė būtent pareiškėjų veiksmai bei netinkamas darbo Vilniaus skyriuje organizavimas.

13. Atsakovas paaiškino, kad atskirų įsakymų dėl įgaliojimų nėra priimta, nes kiekviename klientus aptarnaujančiame Departamento skyriuje paskirti valstybės tarnautojai yra įgalioti atlikti pirminius prieglobsčio veiksmus, o įgaliojimai jiems suteikti pareigybės aprašymuose. Pozicija, jog pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus turi atlikti kontrolės funkciją vykdantys valstybės tarnautojai, ne kartą buvo išsakyta vidiniuose Departamento pasitarimuose, kuriuose neabejotinai dalyvavo ir pareiškėjas, taip pat ši pozicija užfiksuota ir atsakovo struktūrinių pokyčių pristatymo gairėse.

14. Atsakovas į pareiškėjų teiginį, kad nebuvo vykdomi mokymai, nebuvo instrukcijų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo klausimais, nurodė, jog nuobaudos pareiškėjams paskirtos dėl to, kad jie pirminius veiksmus prieglobsčio procedūroje skyrė atlikti ne įgaliotiems valstybės tarnautojams, o darbuotojams, įdarbintiems pagal darbo sutartį. Tokios bendrosios taisyklės turi būti žinomos valstybės tarnautojams, užimantiems skyriaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas. Be to, Departamento skyrių (duomenys neskelbtini) kiekvieną savaitę dalyvauja pasitarime, iš esmės kiekvieną mėnesį arba pagal poreikį organizuojami vebinarai atsakovo darbuotojams, kurių metu aptariami kylantys klausimai.

15. Atsakovas dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su VSAT neinformavimu, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju į Departamento Vilniaus skyrių atvyko neteisėtai Lietuvoje esantis Užsienietis, todėl atsakovas mano, jog, atsižvelgus į Įstatymo 113 straipsnio nuostatas, turėjo būti įvertinta, kad apie tokį užsienietį būtina informuoti VSAT. Aplinkybė, kad Užsienietis nebuvo sulaikytas, atsakovo nuomone, nėra reikšminga, nes dėl to, ar užsienietis bus sulaikytas, ar ne, galutinį sprendimą priima ne Departamentas, tačiau jis privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų ir apie nustatytus riziką galbūt keliančius atvejus būtų informuotos institucijos, kompetentingos priimti atitinkamus sprendimus.

16. Atsakovas į pareiškėjų teiginį, kad Departamentas nesivadovavo 2023 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 15 punktu, nurodė, jog pareiškėjai, kuri yra Departamento darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, 2023 m. birželio 15 d. buvo įteiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, o pareiškėjui, Departamento darbuotojų profesinės sąjungos nariui, 2023 m. birželio 15 d. taip pat buvo įteiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Departamento darbuotojų profesinei sąjungai 2023 m. birželio 21 d. buvo išsiųstas raštas apie tyrimą Nr. 10K-7235, tačiau atsakymas į šį raštą nebuvo pateiktas.

II.

17. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjų R. G. ir A. G. skundą.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjams ginčijamais Įsakymais paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – dėl to, jog jie, vykdydami Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas, pavedė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo priimti ir pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus atlikti neįgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį; pareiškėjai pagal savo kompetenciją neužtikrino, kad Departamento Vilniaus skyriuje būtų vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Ginčijami Įsakymai priimti, vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 ir 15 punktais ir atsižvelgus į Tyrimo išvadą.

19. Teismas byloje nustatė, kad Departamento Vilniaus skyriuje prieglobsčio prašymo priėmimo ir pirminių veiksmų atlikimo funkcija pagal pareigybių aprašymą pavesta atlikti valstybės tarnautojams – vyriausiajam ir vyresniajam specialistams, kurie tiesiogiai pavaldūs Departamento Vilniaus skyriaus vedėjui.

20. Teismas, nustatęs, kad ginčui aktualią dieną trys Departamento Vilniaus skyriuje dirbę valstybės tarnautojai faktiškai galėjo vykdyti pareigas, vertino, kad pareiškėjai pagal savo kompetenciją neužtikrino, jog Departamento Vilniaus skyriuje būtų vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad struktūriniai pakeitimai ginčo dieną galiojo jau daugiau nei pusę metų, o pozicija, kad pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus turi atlikti kontrolės funkciją vykdantys valstybės tarnautojai, užfiksuota ir Departamento struktūrinių pokyčių pristatymo gairėse, kurios paskelbtos Departamento darbuotojams prieinamoje vidinėje interneto svetainėje.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos paskirtos Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie ne vienerius metus dirba Departamento Vilniaus skyriuje su prieglobsčio prašymais, todėl prieglobsčio srities teisės aktai, jų pakeitimai ir taikymai pareiškėjams turi būti žinomi. Kadangi pareiškėjai neteikė prieštaravimų atsakovo teiginiams, kad Departamento skyrių (duomenys neskelbtini) kiekvieną savaitę dalyvauja pasitarimuose, kuriuose aptariami einamieji klausimai, kiekvieną mėnesį (arba pagal poreikį) darbuotojams yra organizuojami vebinarai, kurių metu aptariami praktiniai kylantys klausimai, teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo teikiama informacija. Teismas vertino, kad pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie naujausią praktiką, įstatymų pasikeitimus ir darbo tvarką Departamente.

22. Teismas sutiko su atsakovu, kad į Departamento Vilniaus skyrių atvykus neteisėtai Lietuvoje esančiam (ir neteisėtai į Lietuvą atvykusiam) Rusijos Federacijos piliečiui, kuris pateikė karinį pranešimą, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio nuostatomis, turėjo būti įvertintas jo sulaikymo tikslingumas ir būtinumas informuoti VSAT. Teismas akcentavo, kad ginčo laikotarpiu buvo sustiprintas budrumas artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir ypač Rusijos Federacijos piliečių kontrolė, todėl atsakovas privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų ir apie nustatytus riziką galbūt keliančius atvejus būtų informuotos institucijos, kompetentingos priimti atitinkamus sprendimus.

23. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, t. y. tai, kad 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjams buvo įteikti pranešimai apie galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus, 2023 m. birželio 21 d. Departamento darbuotojų profesinei sąjungai buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-7235, jog Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) (pareiškėja) išrinkta į Departamente veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, kad buvo prašoma išankstinio sutikimo jai skirti tarnybinę nuobaudą, sprendė, kad abu pareiškėjai buvo informuoti ir žinojo apie dėl jų atliekamą tarnybinį tyrimą. Nors Departamento darbuotojų profesinė sąjunga nuo 2023 m. birželio 15 d. buvo informuota apie pradėtą tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjų, tačiau jokio atsakymo nepateikė.

24. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjai neveikė taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir nesilaikė kitų teisės aktų reikalavimų, todėl būtent dėl pareiškėjų netinkamo veikimo kilo neigiamos pasekmės – prieglobsčio prašymus priėmė ir pirminius prieglobsčio procedūrų veiksmus atliko neįgalioti darbuotojai; neteisėtai Lietuvoje esančiam užsieniečiui nebuvo kviečiama VSAT.

25. Teismas vertino, kad valstybės tarnautojai privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, todėl šiuo atveju negalima padaryto pažeidimo laikyti formaliu, nes įrodymų visuma pagrindžia, jog nesilaikyta numatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai neturėjo tarnybinių nuobaudų, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė pasekmes (prieglobsčio prašymus priėmė ir pirminius prieglobsčio procedūrų veiksmus atliko neįgalioti darbuotojai; neteisėtai Lietuvoje esančiam užsieniečiui nebuvo kviečiama VSAT), tačiau nusižengimas buvo padarytas esant padidėjusiam darbo krūviui, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjams paskyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą.

III.

26. Pareiškėjai R. G. ir A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti.

27. Pareiškėjų vertinimu, teismo sprendimas yra formalus, priimtas neatsižvelgiant į byloje esančias neginčijamas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus bei nesivadovaujant suformuota teismų praktika.

28. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus gali atlikti įgalioti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pagal Pareigybių aprašymą darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, yra įgalioti aptarnauti asmenis užsieniečių teisinės padėties klausimais, o Aprašo nuostatos tai leidžia ir įpareigoja daryti. Prieglobsčio procedūros, t. y. pirminiai prieglobsčio procedūros veiksmai, yra užsieniečių teisinės padėties klausimas, todėl šiuo atveju nebuvo padarytas pažeidimas, paskyrus pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus atlikti darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Departamento Vilniaus skyriuje dirbantys darbuotojai pagal darbo sutartį jau turėjo patirties atlikti prieglobsčio prašytojų apklausas bei rengti galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje projektus. Pareiškėjai pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus paskyrė atlikti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, kurie jau turėjo patirties dirbant pagal Aprašą.

29. Pareiškėjų teigimu, Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) reikėjo spręsti klausimą, kaip tinkamai organizuoti skyriaus darbą, efektyviai panaudojant turimus žmogiškuosius išteklius. Pareiškėjas rašė savo tiesioginei vadovei apie tai, kad trūksta kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų, tačiau į tai nebuvo reaguota, todėl, kai reikėjo užtikrinti visų funkcijų ir paskirtų užduočių vykdymą, pareiškėjai priėmė tinkamiausią tai situacijai sprendimą, nepažeidžiant Aprašo nuostatų. Jei tokio sprendimo pareiškėjai nebūtų priėmę – nebūtų užtikrintas tinkamas skyriaus funkcijų atlikimas, prašymų priėmimas ir aptarnavimas laiku, kontrolės užtikrinimas.

30. Pareiškėjai akcentuoja, kad teismas nesigilino į ginčo dienos situaciją, į tai, koks darbo krūvis tenka Departamento Vilniaus skyriui. Pasak pareiškėjų, Departamento struktūrinių pokyčių pristatymo gairės nėra teisės aktas, gairės nebuvo patvirtintos ir Departamento direktorės įsakymu. Šios gairės buvo pristatytos, atsakovui teikiant atsiliepimą į skundą, tačiau nebuvo jokių papildomų mokymų apie tai, kad pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus privalės atlikti tik valstybės tarnautojai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš Departamento Vilniaus skyriaus darbuotojų būtų išklausęs mokymus, susijusius su prieglobsčio suteikimo procedūromis. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovas negali reikalauti iš pareiškėjų atsakomybės, jei pats darbdavys neorganizavo mokymų ir nepatvirtino jokių naujų taisyklių.

31. Pareiškėjai taip pat laikosi pozicijos, kad nepabuvo pažeistos Aprašo 24 ir 29 punktų nuostatos, nes Užsieniečio kreipimosi dėl prieglobsčio suteikimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leido preziumuoti, jog nėra pagrindų, dėl kurių reikėtų taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatas ir informuoti VSAT dėl Užsieniečio sulaikymo. Šiuo atveju Užsienietis nebuvo VSAT sulaikytas – jis buvo paleistas ir jam leista gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, o tai įrodo, jog Departamento Vilniaus skyriaus specialistai teisingai įvertino, jog nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 punkto nuostatų.

32. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad ginčijamuose Įsakymuose nurodoma, jog pareiškėjai pažeidė Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 140 ¹² straipsnio 1 dalies 2 punkto, Aprašo 24, 25 punktų nuostatas, o pareiškėjas dar ir Aprašo 29 punkto nuostatas, tačiau atsakovas savo atsiliepime į skundą teigė, kad pareiškėjai kaltinami tik vienu – kad pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus pavedė atlikti neįgaliotiems darbuotojams, t. y. nebelieka kitų teiktų kaltinimų, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas, surašyta Tyrimo išvada bei skirtos tarnybinės nuobaudos.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovo teigimu, pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad nebuvo padarytas pažeidimas paskyrus pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus atlikti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį (o ne valstybės tarnautojams). Pasak atsakovo, aplinkybė, kad Aprašo 24 punkte minimi įgalioti valstybės tarnautojai ir įgalioti darbuotojai pagal darbo sutartį, ginčui nėra aktuali, kadangi Departamente tokie įgaliojimai suteikti tik valstybės tarnautojams, o ne darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį.

35. Atsakovas sutinka su pareiškėjais, kad Departamento struktūrinių pokyčių pristatymo gairės nėra teisės aktas, tačiau gairės yra įrodymas, kuris patvirtina, kad pareiškėjai turėjo ir galėjo suprasti, jog pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus atlieka tik valstybės tarnautojai. Ši aplinkybė buvo ne kartą aptarta tiek svarstant ir derinant Departamento struktūrinius pokyčius, pareigybės aprašymus, tiek vėliau juos pristatant Departamento darbuotojams (visuotinio darbuotojų susirinkimo metu, patalpinant informaciją (gaires) Departamento vidinėje svetainėje (intranete)).

36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad jie Departamento Vilniaus skyriaus darbą organizavo tinkamai. Ginčui aktualią dieną visi trys Departamento Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojai faktiškai galėjo vykdyti pareigas – nėra duomenų apie jų laikiną nedarbingumą, atostogas ir panašiai. Tą aplinkybę, kad prieglobsčio prašytoją priėmė ne vienas iš minėtų trijų valstybės tarnautojų, o darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, lėmė būtent pareiškėjų veiksmai ir nurodymai, netinkamas Departamento Vilniaus skyriaus vidaus darbo organizavimas.

37. Atsakovas pažymi, kad Departamentas teikia ir perduoda VSAT užsienietį, neteisėtai atvykusį ir esantį arba gyvenantį valstybės teritorijoje, teisinei padėčiai nustatyti. Galutinį sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo priima ne Departamentas, tačiau Departamentas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų ir apie nustatytus riziką galbūt keliančius atvejus būtų informuotos institucijos, kompetentingos priimti atitinkamus sprendimus. Aprašo nuostata dėl to, jog Departamentas, nustatęs, kad gali būti taikomi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, privalo nedelsiant perduoti informaciją apie prieglobsčio prašytojo sulaikymo tikslingumą VSAT, galioja nuo 2019 m. liepos 1 d. Atsakovas mano, kad šios nuostatos nevykdymas negali būti pateisinamas nežinojimu ar mokymų nebuvimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Įsakymų, kuriais pareiškėjui, kaip Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjai, kaip Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini), paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, dėl VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto, Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 140¹² straipsnio 1 dalies 2 punkto, Aprašo 24, 25 punktų (pareiškėjo atveju ir Aprašo 29 punkto), Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) (turinčio pavaldžių) pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3K-347, 13 punkto nuostatų pažeidimų, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Įsakymu Nr. 3K-212 pareiškėjui tarnybinė nuobauda (pastaba) skirta už tai, kad jis 2023 m. birželio 8 d. apie 16.15 val., vykdydamas Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, kreipiantis Rusijos Federacijos piliečiui D. M. su prašymu suteikti jam prieglobstį, nukreipė Užsienietį pas Departamento Vilniaus skyriaus Klientų priėmimo ir aptarnavimo specialistę-darbuotoją, dirbančią pagal darbo sutartį, spręsti klausimą dėl prašymo priėmimo; patikrinus MIGRIS nustatyta, kad Departamento Vilniaus skyriuje prašymus dėl prieglobsčio suteikimo priima darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, nors Departamento Vilniaus skyriuje šią funkciją pagal pareigybių aprašymą pavesta atlikti valstybės tarnautojui vyriausiajam specialistui; pareiškėjas nesiėmė priemonių, kad Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimtas, atlikti pirminiai prieglobsčio procedūros veiksmai, pranešta VSAT apie Užsienietį, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo neteisėtai, dėl to Užsienietis, neteisėtai esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo paleistas; tokiais veiksmais pareiškėjas netinkamai organizavo Departamento Vilniaus skyriaus darbą ir paskirstė žmogiškuosius išteklius.

40. Įsakymu Nr. 3K-215 pareiškėjai tarnybinė nuobauda (pastaba) skirta už tai, kad patikrinus MIGRIS nustatyta, jog Departamento Vilniaus skyriuje prašymus dėl prieglobsčio suteikimo priima pareiškėjos pavaldume esantys darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kai prašymus dėl prieglobsčio suteikimo priimti ir atlikti pirminius veiksmus gali tik valstybės tarnautojai; Departamento Vilniaus skyriuje šią funkciją pagal pareigybių aprašymą pavesta atlikti valstybės tarnautojui vyriausiajam specialistui; tokiais veiksmais pareiškėja netinkamai paskirstė žmogiškuosius išteklius ir organizavo pavaldume esančių darbuotojų darbą.

41. Pareiškėjai, nesutikdami su paskirtomis tarnybinėmis nuobaudomis, su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjai skundą iš esmės grindė argumentais, kad Departamento Vilniaus skyriaus klientų priėmimo ir aptarnavimo specialistų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių aprašymo 5.1 papunktyje yra nustatyta, jog darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, priima ir aptarnauja asmenis <...> užsieniečių teisinės padėties klausimais; pareiškėjai tvirtino, kad prieglobsčio procedūros veiksmai būtent ir yra susiję su užsieniečių teisinės padėties klausimais, todėl šiuo atveju darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra suteikti įgaliojimai dirbti su prieglobsčio klausimais; pareiškėjai akcentavo mokymų ir instrukcijų, kokius įgaliojimus turi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, darbovietėje nebuvimą; pareiškėjai nesutiko, kad 2023 m. birželio 8 d. apie 16.15 val. į Departamento Vilniaus skyrių atvykusio Užsieniečio atveju reikėjo informuoti VSAT.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjų skundą. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad Departamento Vilniaus skyriuje prieglobsčio prašymo priėmimo ir pirminių veiksmų atlikimo funkcija pagal pareigybių aprašymą pavesta atlikti tik valstybės tarnautojams – vyriausiajam ir vyresniajam specialistams, kurie tiesiogiai pavaldūs Departamento Vilniaus skyriaus vedėjui; ginčui aktualią dieną trys Departamento Vilniaus skyriuje dirbę valstybės tarnautojai faktiškai galėjo vykdyti pareigas, todėl pareiškėjai pagal savo kompetenciją neužtikrino, jog Departamento Vilniaus skyriuje būtų vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, netinkamai organizavo darbą; teismas vertino, kad pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie naujausią praktiką, įstatymų pasikeitimus ir darbo tvarką Departamente; teismas taip pat sutiko su atsakovu, kad į Departamento Vilniaus skyrių atvykus neteisėtai Lietuvoje esančiam (ir neteisėtai į Lietuvą atvykusiam) Rusijos Federacijos piliečiui, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio nuostatomis, turėjo būti įvertintas jo sulaikymo tikslingumas ir būtinumas informuoti VSAT.

43. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės laikosi tos pačios skunde išdėstytos pozicijos, kad pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus gali atlikti ir įgalioti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; pareiškėjai nesutinka, kad ginčo atveju, kai 2023 m. birželio 8 d. apie 16.15 val. į Departamento Vilniaus skyrių atvyko Užsienietis, reikėjo apie jį informuoti VSAT; pareiškėjai akcentuoja tai, kad atsakovas negali reikalauti iš pareiškėjų atsakomybės, jei pats darbdavys neorganizavo mokymų ir nepatvirtino jokių naujų taisyklių apie tai, jog pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus privalės atlikti tik valstybės tarnautojai.

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

46. Akcentuotina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjų reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjų teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; kt.).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

49. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

50. Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką nustato Aprašas. Šio Aprašo 24 punkte nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį laikomas priimtu, kai jį priimančios institucijos ar įstaigos (toliau – priimanti institucija) įgaliotas valstybės tarnautojas užregistruoja prieglobsčio prašytojo duomenis ir prašymą suteikti prieglobstį MIGRIS. Aprašo 25 punkte nurodyta, kokius veiksmus atlieka prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas.

51. Departamento direktorius 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3K-347 patvirtino Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto ir vyresniojo specialisto pareigybės aprašymus, kuriuose nurodyta pagrindinė veiklos sritis – priežiūra ir kontrolė. Šių pareigybių aprašymų 19 punkte nurodyta, kad šias pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams pavesta vykdyti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus, išduoti ir (ar) keisti užsieniečio registracijos pažymėjimus. Departamentas teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad atskirų įsakymų dėl įgaliojimų vykdyti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus nėra priimta, nes kiekviename klientus aptarnaujančiame Departamento skyriuje paskirti valstybės tarnautojai yra įgalioti atlikti pirminius prieglobsčio veiksmus, o įgaliojimai jiems suteikti pareigybės aprašymuose.

52. Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 4K-420 patvirtinto Departamento Vilniaus skyriaus klientų priėmimo ir aptarnavimo specialisto pareigybių aprašymo 5.1 papunktyje nurodyta, jog specialistas-darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, priima ir aptarnauja asmenis Lietuvos Respublikos pilietybės, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir užsieniečių teisinės padėties klausimais.

53. Pareiškėjų teigimu, Pareigybių aprašymo 5.1 papunktyje nurodyta funkcija – priima ir aptarnauja asmenis užsieniečių teisinės padėties klausimais – suteikia šiems darbuotojams ir įgaliojimą atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus. Departamentas su šiuo pareiškėjų vertinimu nesutiko, tvirtindamas, kad Departamente tokie įgaliojimai yra suteikti tik valstybės tarnautojams.

54. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjais, kad į formuluotę „užsieniečių teisinės padėties klausimai“ plačiąja prasme patenka ir prieglobsčio suteikimo klausimai, tačiau šiuo atveju darbdavys (Departamentas), tvirtindamas pareigybių aprašymus, yra išskyręs, kam konkrečiai yra pavedama dirbti su prieglobsčio procedūros klausimais, t. y. valstybės tarnautojams. Departamentas užimamų pareigų pagrindu valstybės tarnautojams suteikė įgaliojimus atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus, kas visiškai atitinka Aprašo 24 punkto nuostatas. Pozicija, kad pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus turi atlikti tik kontrolės funkciją vykdantys valstybės tarnautojai, užfiksuota Departamento struktūrinių pokyčių pristatymo gairėse, kurios paskelbtos Departamento darbuotojams prieinamoje vidinėje interneto svetainėje. Šiuo atveju pareiškėjų pateikta Pareigybių aprašymo 5.1 papunkčio nuostatų interpretacija nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad darbdavys (Departamentas), tvirtindamas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymą, suteikė jiems įgaliojimą, be kitų su užsieniečių teisine padėtimi susijusių klausimų, dirbti ir su prieglobsčio suteikimo klausimais, nes, kaip minėta, šie įgaliojimai Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto ir vyresniojo specialisto pareigybės aprašymais darbdavio suteikti tik valstybės tarnautojams.

55. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad jie dirbdami Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigose nežinojo (nebuvo mokymų, instrukcijų ir pan.), jog Departamento direktorė įgaliojimus atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus yra suteikusi tik valstybės tarnautojams. Pareiškėjai nepaneigė Departamento pateiktos informacijos, kad Departamento skyrių (duomenys neskelbtini) kiekvieną savaitę dalyvauja pasitarimuose, kuriuose aptariami einamieji klausimai; Departamento (duomenys neskelbtini) turi aktyviai veikiančius neformalios komunikacijos kanalus, kuriuose gali užduoti skubius klausimus, tokiu būdu inicijuojant itin skubių klausimų sprendimą; kiekvieną mėnesį (arba pagal poreikį) darbuotojams organizuojami vebinarai, kurių metu aptariami praktiniai kylantys klausimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu pareiškėjams kilo praktinių klausimų, kaip organizuoti darbą, kokias funkcijas gali atlikti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, o kokias valstybės tarnautojai, pareiškėjai turėjo inicijuoti tokių klausimų iškėlimą ir sprendimų paiešką, tačiau šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra.

56. Esant situacijai, kai Departamento skyriui tenka didelis darbo krūvis, skyriaus (duomenys neskelbtini) reikia spręsti klausimą, kaip tinkamai organizuoti skyriaus darbą, efektyviai panaudojant turimus žmogiškuosius išteklius, tačiau šios aplinkybės savaime nesuteikia pareiškėjams teisės skirti darbus darbuotojams, kurie neturi įgaliojimų tokius darbus atlikti. Pažymėtina, kad ginčui aktualią dieną (2023 m. birželio 8 d., kai į Departamento Vilniaus skyrių atvyko Užsienietis) trys valstybės tarnautojai faktiškai galėjo vykdyti pareigas, t. y. atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus, tačiau pareiškėjai tokiems veiksmams atlikti paskyrė darbuotoją, dirbančią pagal darbo sutartį, todėl šiuo atveju sutiktina su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai pagal savo kompetenciją netinkamai organizavo Departamento Vilniaus skyriaus darbą ir paskirstė žmogiškuosius išteklius.

57. Vertindama, ar pareiškėjai turėjo pareigą apie 2023 m. birželio 8 d. į Departamento Vilniaus skyrių atvykusį neteisėtai Lietuvoje esantį Užsienietį pranešti VSAT, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Aprašo 29 punktą, nustatęs, jog gali būti taikomi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, Departamentas nedelsiant perduoda informaciją VSAT apie prieglobsčio prašytojo sulaikymo tikslingumą. Susitarimo, sudaryto tarp Departamento ir VSAT, priedo 9 punkte nustatyta, kad Departamentas teikia informaciją ir perduoda VSAT užsienietį, neteisėtai atvykusį ir esantį arba gyvenantį valstybės teritorijoje, teisinei padėčiai nustatyti. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju į Departamento Vilniaus skyrių atvykus neteisėtai Lietuvoje esančiam (ir neteisėtai į Lietuvą atvykusiam) Rusijos Federacijos piliečiui, kuris pateikė karinį pranešimą, atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu buvo sustiprintas budrumas artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir ypač Rusijos Federacijos piliečių kontrolė, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio nuostatomis, turėjo būti įvertintas Užsieniečio sulaikymo tikslingumas ir būtinumas informuoti VSAT. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento argumentais, kad galutinį sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo priima ne Departamentas, o VSAT, tačiau Departamentas turi pareigą pranešti VSAT apie riziką galbūt keliančius atvejus. Aplinkybė, kad šiuo atveju Užsienietis nebuvo VSAT sulaikytas, t. y. kad pasitvirtino pareiškėjų spėjimas, jog nėra pagrindo Užsienietį sulaikyti, todėl nėra ir pagrindo apie jį pranešti VSAT, nekeičia situacijos teisinio vertinimo, nes nagrinėjamu atveju buvo pakankamai akivaizdžios galimos rizikos (Rusijos Federacijos pilietis, turintis karinį pranešimą, atvykęs neteisėtai artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje), apie kurias institucijos, kompetentingos priimti atitinkamus sprendimus, turėjo pagrindą žinoti.

58. Pažymėtina, kad pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytos situacijos, kai jiems būdavo sunku sulaukti pagalbos iš VSAT ir Departamento vadovybės dėl į skyrių atvykusių prieglobsčio prašytojų, kuriems reikėjo apgyvendinimo ir kitų paslaugų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateisina pareiškėjų sprendimo nepranešti VSAT apie Užsienietį. Pareiškėjas, kaip Departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini), turi ne tik pareigą, bet ir galimybę inicijuoti tokių klausimų darbdaviui iškėlimą ir sprendimą.

59. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, jog pareiškėjai neveikė taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir nesilaikė kitų teisės aktų reikalavimų, jog būtent dėl pareiškėjų netinkamo veikimo kilo neigiamos pasekmės – prieglobsčio prašymus (taip pat ir Užsieniečio prašymą) Departamento Vilniaus skyriuje priėmė ir pirminius prieglobsčio procedūrų veiksmus atliko neįgalioti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nebuvo imtasi priemonių, kad Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimtas, atlikti pirminiai prieglobsčio procedūros veiksmai, apie neteisėtai į Lietuvą atvykusį ir joje esantį Užsienietį nebuvo pranešta VSAT.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pažeidimai negali būti pripažinti mažareikšmiais ar formaliais. Tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 20 d. Departamento Vilniaus skyriuje buvo priimti 105 prašymai suteikti prieglobstį ir visus šiuos prašymus priėmė darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tokia situacija gali lemti šių darbuotojų atliktų veiksmų vertinimą jų teisėtumo aspektu. Taip pat nepranešimas VSAT apie riziką galbūt keliančius atvejus gali turėti neigiamų pasekmių ne tik neteisėtai migracijai, tačiau ir valstybės saugumui.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjams už padarytus pažeidimus skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, kuri yra proporcinga ir adekvati.

62. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (ABTĮ 15 str. 1 ir 3 d.). Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų R. G. ir A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.