- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- I3-2318-426/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07975-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. G., A. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) per „Zoom“ programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. G. ir R. G. teismo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenis neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ A. G. paskirtą pastabą ir 2024 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenis neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai R. G. paskirtą pastabą. Pareiškėjai mano, kad jiems paskirtos drausminės nuobaudos yra neteisėtos ir nepagrįstos.
Skunde pareiškėjai nurodo, kad atsakovas, skirdamas drausmines nuobaudas, vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto V. J. T. nusižengimo tyrimo 2023 m. liepos 17 d. išvada Nr. (duomenis neskelbtini) „Dėl Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų“. Mano, jog atliktas tyrimas įrodo, kad drausminės nuobaudos jiems skirtos nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjai nesutinka, kad atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus paskyrė darbuotojai, dirbančiai pagal darbo sutartį, kuri neturėjo įgaliojimo tai daryti.
Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. gegužės 3 d. įsigaliojo nauja Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) redakcija, kurioje nurodyta, kad dėl prieglobsčio gali kreiptis ir neteisėtai atvykęs užsienietis, kai anksčiau kreiptis galėjo tik teisėtai atvykę užsieniečiai.
Pareiškėjai pabrėžia, kad atsakovas neorganizavo mokymų, nebuvo jokių instrukcijų, kaip dirbti ir kaip elgtis tokiais atvejais. Skunde akcentuoja, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Aprašas) numatyti privalomi mokymai dėl prieglobsčio suteikimo, o tarnautojai, atliekantys prieglobsčio prašytojų apklausas, turi būti dalyvavę specializuotuose mokymuose.
Pareiškėjai akcentuoja, kad ir Tyrimo išvadoje patvirtinta, jog mokymų Migracijos departamente nebuvo, todėl mano, kad ši aplinkybė patvirtina faktą, jog atsakovas negali iš jų reikalauti atsakomybės.
Skunde pareiškėjai pabrėžia, kad Rusijos pilietis prašymą suteikti prieglobstį norėjo pateikti 16.15 val. Migracijos departamento darbo laikas – iki 16.30 val., o prieglobsčio priėmimo procedūra trunka nuo 1–1,5 val.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškina, kad, prasidėjus prieglobsčių prašytojų krizei, karui Ukrainoje, padidėjus pabėgėlių iš Baltarusijos srautui, Migracijos departamente besikreipiančius prieglobsčiui teikti prašymus asmenis darbuotojai priimdavo paskirdami laiką kitai dienai arba iškart, priklausomai nuo tos dienos užimtumo. Pažymi, kad nuo 2022 m. lapkričio mėnesio struktūros pasikeitimo visame Vilniaus skyriuje dirba trys valstybės tarnautojai. Kai šiame skyriuje dirbo tik vienas valstybės tarnautojas, į pagalbą buvo pasitelkti du darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, vadovavosi jų pareigybės aprašymais. Pažymi, kad atskirų įgaliojimų spręsti prieglobsčio klausimus niekam nepaskirta.
Skunde nurodo, kad 2021 m. buvo masinis migrantų antplūdis iš Baltarusijos, todėl prieglobsčio skyriuje buvo priimta apie 50 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kurie atliko visus prieglobsčio procedūros veiksmus. Pareiškėjų žiniomis, jie nebuvo atskirai įgalioti, nors mano, kad tai turėjo būti numatyta pareigybių aprašyme. Teigia, kad Apraše tai išlikę iki šiol. Pareiškėjai akcentuoja, kad Tyrimo išvada patvirtina tokią paskutinių metų darbo praktiką.
Pareiškėjai mano, kad pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus skyrė atlikti kompetentingiems ir patyrusiems darbuotojams, mokantiems 2 kalbas bei galintiems dirbti su pažeidžiamais asmenimis, nes tokių prašymų priėmimas reikalauja specifinių kompetencijų. Teigia, kad vienas iš darbuotojų, dirbantis pagal darbo sutartį, jau turėjo patirties atlikti prieglobsčio prašytojų apklausas bei rengti galutinius sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nes 2021 m. migrantų krizės metu jis nagrinėjo prašymus suteikti prieglobstį. Vadovaujantis pareigybių aprašymu, jie yra įgalioti aptarnauti asmenis užsieniečių teisinės padėties klausimams.
Pareiškėjai aiškina, kad įvertinus tuometinę situaciją, jiems reikėjo spręsti klausimą, kaip tinkamai organizuoti skyriaus darbą, efektyviai panaudojant turimus žmogiškuosius išteklius. A. G. teigia, jog tiesioginei vadovei rašė apie tai, kad lieka tik 1 valstybės tarnautojas, tačiau į tai nesureagavo. Mano, kad jei toks sprendimas nebūtų priimtas – atsakovas nebūtų užtikrinęs tinkamo skyriaus funkcijų atlikimo, savalaikio užsieniečių priėmimo ir aptarnavimo bei jų kontrolės.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nesutinka, kad R. G. nesiėmė priemonių, jog R. F. piliečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimtas, kad būtų atlikti pirminiai prieglobsčio procedūros veiksmai. Skunde pareiškėjai paaiškina, kad piliečiui buvo paskirtas artimiausias laikas, kada buvo galima priimti ir užregistruoti jo prašymą MIGRIS sistemoje. Pagal esamą reglamentavimą Rusijos pilietis turėjo galimybę pateikti prašymą suteikti prieglobstį ir jį pateikė, o Migracijos departamento Vilniaus skyrius turėjo 10 darbo dienų užregistruoti prieglobsčio prašymą MIGRIS sistemoje.
Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog apie tai, kad Vilniaus skyrius tariasi su prašymą suteikti prieglobstį pateikusiais užsieniečiais dėl priėmimo laiko ir neatlieka pirminių veiksmų tą pačią dieną, tiek Prieglobsčio skyriaus, tiek Migracijos departamento vadovai žinojo. Mano, kad reikalavimas prašymą suteikti prieglobstį priimti tą pačią dieną nepagrįstas nei teisės aktais, nei vidinėmis tvarkomis ar žodiniais susitarimais.
Pareiškėjai teigia, kad pareiga taikyti Aprašo 29 punktą atsiranda tada, kai nustatomi UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Nurodo, kad užsieniečio kreipimosi dėl prieglobsčio suteikimo į Vilniaus skyrių metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leido preziumuoti, jog nėra pagrindų, dėl kurių reiktų taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pažymi, kad Tyrimo išvadoje šie aspektai neanalizuojami, nepagrindžiama, kodėl taikomas Aprašo 24 ir 29 punktai, nepaneigiami darbuotojų pateikti paaiškinimai. Pareiškėjai pažymi, kad R. F. pilietis nebuvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT), jam buvo leista gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Pareiškėjai akcentuoja, kad buvo nustatyta Rusijos piliečio tapatybė ir pilietybė, teisinė padėtis – prieglobsčio prašytojas, todėl nebuvo pagrindo teikti informaciją ir užsienietį perduoti VSAT, jis pats savanoriškai atvyko ir kreipėsi, todėl nebuvo sprendžiamas klausimas dėl grąžinimo, kad asmuo kelia grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjų įsitikinimu, nebuvo pagrindo kreiptis į VSAT pagal UTPĮ 113 straipsnio 4 dalį.
Pareiškėjai taip pat pažymi, kad atsakovas, tirdamas 2023 m. birželio 15 d. tarnybinius nusižengimus, nesivadovavo 2023 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 15 punktu.
Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovai skundą palaikė ir prašė tenkinti. R. G. nuomone, šiuo atveju nėra pažeidimo sudėties. Atsakovas neatkreipė dėmesio, kokia situacija tuo metu buvo, nes trūko darbuotojų Vilniaus skyriuje, vadovus apie tai informavo. Pareiškėjos manymu, VSAT Ir Migracijos departamento vadovai nebendradarbiavo tarpusavyje.
Pareiškėjas A. G. akcentavo, jog žmogiškuosius išteklius organizavo optimaliausiai, esant 3 valstybės tarnautojams, tik 1 iš jų – patyręs darbuotojas. Pareiškėjų atstovės nuomone, šiuo atveju pareiškėjai liko situacijos įkaitais, tam turėjo įtakos ir vykęs NATO viršūnių susitikimas. Mano, jog atsakovas turėjo spręsti iškilusią problemą kompleksiškai, tačiau neorganizavo tinkamai darbo.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad 2023 m. birželio 8 d. apie 16.15 val., kai į Vilniaus skyrių kreipėsi R. F. pilietis dėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, A. G., vykdydamas Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas, pavedė priimti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo ir atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus neįgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. R. G., vykdydama Migracijos departamento Vilniaus skyriaus patarėjo pareigas, prašymus dėl prieglobsčio suteikimo pavedė priimti ir pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus atlikti pavaldiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, kai prašymus priimti ir atlikti pirminius veiksmus gali tik įgalioti valstybės tarnautojai. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje šią funkciją (prieglobsčio prašymo priėmimas ir pirminių veiksmų atlikimas) pagal pareigybių aprašymą pavesta atlikti valstybės tarnautojams – vyriausiajam ir vyresniajam specialistams, kurie tiesiogiai pavaldūs Vilniaus skyriaus vedėjui. Atsakovas mano, kad R. G. žmogiškuosius išteklius paskirstė ir organizavo pavaldžių darbuotojų darbą netinkamai.
Atsakovas nurodo, jog nesupranta pareiškėjų paaiškinimų dėl naujos Migracijos departamento struktūros, kuri įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d., ir neva 1 valstybės tarnautojo, vykdančio kontrolės funkcijas. Pažymi, kad ginčui aktualus incidentas įvyko 2023 m. birželio 8 d., t. y. nuo Migracijos departamento struktūros pakeitimo praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams. Tuo metu Vilniaus skyriuje dirbo 3 kontrolės funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai: M. M. (minėtose pareigose dirba nuo 2019 m. rugsėjo 23 d.), S. B. (dirba nuo 2022 m. lapkričio 22 d.), P. S. (dirba nuo 2023 m. kovo 23 d.). Visų 3 valstybės tarnautojų pareigybės aprašymuose nurodyta, kad viena iš jų funkcijų – vykdyti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus. Atsakovas akcentuoja, kad ginčui aktualią dieną valstybės tarnautojai faktiškai galėjo vykdyti pareigas, nes nėra duomenų apie jų laikiną nedarbingumą, atostogas ir pan. Atsakovas daro išvada, kad prieglobsčio prašytoją priėmė ne vienas iš valstybės tarnautojų, o dirbanti pagal darbo sutartį darbuotoja, lėmė būtent pareiškėjų veiksmai ir nurodymai, netinkamas Vilniaus skyriaus vidaus darbo organizavimas.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad atskirų įsakymų dėl įgaliojimų nėra priimta dėl to, kad kiekviename klientus aptarnaujančiame Migracijos departamento skyriuje paskirti valstybės tarnautojai, įgalioti atlikti pirminius prieglobsčio veiksmus, o įgaliojimai jiems suteikti pareigybės aprašymuose. Atsakovas teigia, kad pozicija, jog pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus turi atlikti kontrolės funkciją vykdantys valstybės tarnautojai ne kartą išsakyta vidiniuose Migracijos departamento pasitarimuose, kuriuose neabejotinai dalyvavo ir A. G., taip pat ji užfiksuota ir atsakovo struktūrinių pokyčių pristatymo gairėse.
Atsakovas mano, kad skunde nurodyti teiginiai dėl 2021 m. masinio antplūdžio iš Baltarusijos ir priimtus 50 darbuotojų, kurie atliko prieglobsčio procedūros veiksmus, nesusiję su ginčo esme. Pareiškėjai mini 2021 m. įvykius, kai Lietuvoje buvo kilęs masinis užsieniečių antplūdis ir dėl jo paskelbta ekstremalioji situacija. Užsieniečius registravo mobilios užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, apklausų grupės, suformuotos vykdant Vidaus reikalų ministrės, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės, 2021 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 10V-5. Ginčui aktuali situacija priskirtina kasdieniam, įprastam Vilniaus skyriaus darbui.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Aprašo 24 punkte minimi ir įgalioti valstybės tarnautojai, ir galioti darbuotojai pagal darbo sutartį ginčui nėra aktuali, kadangi Migracijos departamente tokie įgaliojimai suteikti tik valstybės tarnautojams, o ne darbuotojams pagal darbo sutartį.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad 2023 m. gegužės 3 d. įsigaliojus naujai UTPĮ redakcijai prieglobsčio gali prašyti ir neteisėtai atvykęs užsienietis, atkreipia dėmesį, kad skunde netiksliai nurodomos aplinkybės, susijusios su aptariamo Įstatymo nuostatomis. Pažymi, jog UTPĮ nuostata, kad paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas Migracijos departamentui tik tai atvejais, kai užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, galiojo nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. Mano, kad pareiškėjai turėjo žinoti prieglobsčio prašymo priėmimo tvarką, nes apie teisės aktų pasikeitimus Migracijos departamente el. paštu operatyviai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teisės akto paskelbimo Teisės aktų registre, pranešta skyrių vedėjams (taip pat ir pareiškėjui). Atsakovas pažymi, kad pareiškėja R. G. daugiau kaip 10 metų dirbo Migracijos departamento Prieglobsčio skyriuje, todėl mano, kad prieglobsčio srities teisės aktus ji taip pat turėjo žinoti.
Atsakovas į pareiškėjų teiginį, kad nevykdė mokymų, nebuvo instrukcijų, atsikerta, jog nuobaudos jiems paskirtos dėl to, kad jie pirminius veiksmus dėl prieglobsčio prašytojams atlikti skyrė ne įgaliotiems valstybės tarnautojams, o darbuotojams, įdarbintiems pagal darbo sutartį. Mano, kad tokios bendrosios taisyklės turi būti žinomos valstybės tarnautojams, užimantiems skyriaus vedėjo ir patarėjo pareigas. Be to, Migracijos departamento skyrių vedėjai ir vadovai kiekvieną savaitę dalyvauja pasitarime, kuriame gali būti aptariami ir tokie klausimai, iš esmės kiekvieną mėnesį arba pagal poreikį organizuojami vebinarai atsakovo darbuotojams, kurių metu aptariami kylantys klausimai.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjų paaiškinimai, susiję su prieglobsčio prašymo priėmimo terminais, dokumentų surinkimu ir kt. neaktualūs šiai bylai, kadangi pareiškėjams nuobauda skirta ne dėl šių veiksmų (neveikimo).
Atsakovas dėl pareiškėjų argumentų dėl VSAT neinformavimo pažymi, kad Aprašo 29 punkte numatyta, jog nustačius, kad gali būti taikomi UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, Migracijos departamentas nedelsiant perduoda informaciją apie prieglobsčio prašytojo sulaikymo tikslingumą šiai tarnybai. Atsiliepime paaiškina, kad 2019 m. birželio 11 d. susitarimo Nr. 8-30/(15(2-1)7K-19 dėl bendradarbiavimo neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės srityje tarp Migracijos departamento ir VSAT priedo 9 punkte numatyta, kad „Migracijos departamentas teikia informaciją ir perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai užsienietį, neteisėtai atvykusį ir esantį arba gyvenantį valstybės teritorijoje, teisinės padėties nustatymui. Esant šiai formuluotei Migracijos departamentas teikia ir perduoda VSAT užsienietį, neteisėtai atvykusį ir esantį arba gyvenantį valstybės teritorijoje, teisinės padėties nustatymui. Nagrinėjamu atveju į Vilniaus skyrių atvyko neteisėtai Lietuvoje esantis ir neteisėtai atvykęs R. F. pilietis. Atsakovas mano, kad atsižvelgus į UTPĮ 113 straipsnio nuostatas, turėjo būti įvertinta, kad apie tokį užsienietį būtina informuoti VSAT. Pareiškėjai skunde teigia, kad užsienietis nebuvo sulaikytas, tačiau, atsakovo įsitikinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga. Dėl to, ar užsienietis bus sulaikytas, ar ne, galutinį sprendimą priima ne Migracijos departamentas, tačiau privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų ir apie nustatytus riziką galimai keliančius atvejus būtų informuotos institucijos, kompetentingos priimti atitinkamus sprendimus. Atsakovas pažymi, kad Aprašo nuostata, jog Migracijos departamentas, nustatęs UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje numatytų užsieniečių sulaikymo pagrindus, privalo nedelsiant perduoti informaciją apie prieglobsčio prašytojo sulaikymo tikslingumą VSAT, galioja nuo 2019 m. liepos 1 d., todėl šios nuostatos nevykdymas negali būti pateisinamas nežinojimu ar mokymų nebuvimu.
Atsiliepimas
Atsakovas į pareiškėjų teiginį, kad Migracijos departamentas nesivadovavo 2023 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 15 punktu, atsiliepime atsikerta, jog 2023 m. birželio 15 d. R. G., kuri yra Migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. A. G., Migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos nariui, 2023 m. birželio 15 d. įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Be to, 2023 m. birželio 21 d. Migracijos departamento darbuotojų profesinei sąjungai buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-7235, kad tyrimo metu nustatyta, jog Migracijos departamento Vilniaus skyriaus patarėja R. G. yra išrinkta į Migracijos departamente veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu buvo prašoma išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą R. G.. Atsakovas pažymi, kad abu pareiškėjai buvo informuoti ir žinojo apie atliekamą tarnybinį tyrimą, apie kurį Migracijos departamento darbuotojų profesinė sąjunga buvo informuota 2023 m. birželio 15 d., tačiau atsakymo į atsakovo 2023 m. birželio 21 d. raštą nepateikė.
Atsakovas mano, kad pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys aiškus, nedviprasmiškas. Iš pateiktų pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad jie pasisakė dėl funkcijų atlikti prieglobsčio prašymo pirminius veiksmus skyrimo kitiems darbuotojams, o ne kontrolės funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams. Atsakovas mano, kad procedūrinių pažeidimų atliekant tyrimą nebuvo padaryta, todėl prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atsiliepimą ir teiktus paaiškinimus palaiko ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai akcentavo, jog pareiškėjai netinkamai organizavo skyriaus darbą. Prieglobsčio prašymus priima kontrolieriai. Tuo metu dirbo 3 valstybės tarnautojai, užduotis paskirta neįgaliotam darbuotojui. Jei pareiškėjams nepavyko jos išspręsti, galėjo kreiptis į vadovus. Atsakovo atstovė akcentavo, jog pareiškėjai – vadovų lygmens valstybės tarnautojai, nebuvo pasiruošę nestandartinei situacijai. Šiuo atveju paskirta švelniausia nuobauda, nes nekilo neigiamų pasekmių.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. įsakymų Nr. (duomenis neskelbtini) ir Nr. (duomenis neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2023 m. birželio 8 d. apie 16.15 val. Migracijos departamento į Vilniaus skyrių kreipėsi R. F. pilietis dėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimo. Pareiškėjas A. G., Vilniaus skyriaus vedėjas, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, pavedė priimti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo ir atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus. Pareiškėja R. G., vykdydama Migracijos departamento Vilniaus skyriaus patarėjo pareigas Migracijos departamento Vilniaus skyriuje, prašymus dėl prieglobsčio suteikimo priimti ir pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus atlikti pavedė pavaldiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį.
Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas V. J. priėmė Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2023 m. liepos 17 d. išvadą Nr. (duomenis neskelbtini) „Dėl Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų“ (toliau – Išvada) t. I, b. l. 31–63), kurioje nurodė, kad A. G. ir R. G., vykdydami Vilniaus skyriaus vedėjo ir patarėjo pareigas, pavedė priimti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo ir atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus neįgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį; pagal savo kompetenciją neužtikrino, kad Vilniaus skyriuje būtų vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai.
Atsakovas 2023 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 3K-212 (I t., b. l. 24) pripažino, kad A. G. padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, UTPĮ 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 140¹² straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2019 m. birželio 11 d. susitarimo Nr. 8-30/(15(2-1)7K-19 dėl bendradarbiavimo neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės srityje tarp Migracijos departamento ir VSAT priedo 9 punktą, Aprašo 24 – 25, 29 punktus, Migracijos departamento Vilniaus skyriaus nuostatų, patvirtintų Migracijos departamento direktoriaus 2022 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 3K-333, 9.16, 14.1,14.6 papunkčius, Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3K-164, 18 punktą. A. G. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 3K-215 (t. I, b. l. 29) pripažinta, kad R. G. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, UTPĮ 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 140¹² straipsnio 1 dalies 2 punktą, Aprašo 24 punktą, 25 punktą, Migracijos departamento Vilniaus skyriaus patarėjo (turinčio pavaldžių) pareigybės aprašymo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3K-347, 13 punktą. R. G. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Šie įsakymai priimti vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 ir 15 punktais ir atsižvelgus į Išvadą.
Išvadoje nurodoma, kad A. G. ir R. G., vykdydami Vilniaus skyriaus vedėjo ir patarėjo pareigas, pavedė priimti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo ir atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus neįgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį; pagal savo kompetenciją neužtikrino, kad Vilniaus skyriuje būtų vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai.
Pareiškėjai, nesutikdami su priimtais Įsakymais, kreipiasi į teismą, prašo juos panaikinti.
VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybės tarnautojai turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.
To paties įstatymo 4 punktas nustato, kad valstybės tarnautojai turi tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis. 33 straipsnis numato tarnybines nuobaudos valstybės tarnautojams. To paties straipsnio 3 dalimi numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.
UTPĮ 67 straipsnis numato prašymo suteikti prieglobstį pateikimą, o minėto straipsnio 1 dalis – kad 1) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui.
UTPĮ 113 straipsnyje nurodyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, šio Įstatymo 4 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pagal UTPĮ 140¹² straipsnio 1 dalies 2 punktą užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas Lietuvos Respublikos teritorijoje – Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
2019 m. birželio 11 d. susitarimo Nr. 8-30/(15(2-1)7K-19 dėl bendradarbiavimo neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės srityje, tarp Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, priedo 9 punkte numatyta, kad „Migracijos departamentas teikia informaciją ir perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai užsienietį, neteisėtai atvykusį ir esantį arba gyvenantį valstybės teritorijoje, teisinės padėties nustatymui“.
Aprašo 24 punktas numato, kad prašymas suteikti prieglobstį laikomas priimtu, kai jį priimančios institucijos ar įstaigos (toliau – priimanti institucija) įgaliotas valstybės tarnautojas užregistruoja prieglobsčio prašytojo duomenis ir prašymą suteikti prieglobstį MIGRIS. 25 punkte nurodyta, kokius prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas atlieka veiksmus.
Aprašo 29 punkte nurodyta, kad nustatęs, jog gali būti taikomi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, Migracijos departamentas nedelsiant perduoda informaciją apie prieglobsčio prašytojo sulaikymo tikslingumą VSAT, kurios pareigūnai, nustatę sulaikymo pagrindą arba perėmę prieglobsčio prašytoją iš Migracijos departamento, kreipiasi į apylinkės teismą su teikimu sulaikyti prieglobsčio prašytoją arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, atsisakymo jį sulaikyti arba dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo VSAT nedelsdama pateikia per MIGRIS arba elektroniniu paštu Migracijos departamentui.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas), 14 punktas numato, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 15 punkte nurodyta, kad Motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.
Šio ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjai, vykdydami Vilniaus skyriaus vedėjo ir patarėjo pareigas, pavedė priimti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo ir atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus neįgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį; pagal savo kompetenciją neužtikrino, kad Vilniaus skyriuje būtų vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai.
Nustatyta, kad A. G., vykdydamas Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas, pavedė priimti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo ir atlikti pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus neįgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. R. G. vykdydama Migracijos departamento Vilniaus skyriaus patarėjo pareigas, pavedė Migracijos departamento Vilniaus skyriuje prašymus dėl prieglobsčio suteikimo priimti ir pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus atlikti pavaldume esantiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, Migracijos departamento Vilniaus skyriuje prieglobsčio prašymo priėmimo ir pirminių veiksmų atlikimo funkcija pagal pareigybių aprašymą pavesta atlikti valstybės tarnautojams – vyriausiajam ir vyresniajam specialistams, kurie tiesiogiai pavaldūs Vilniaus skyriaus vedėjui. Nustačius, kad ginčui aktualią dieną trys valstybės tarnautojai faktiškai galėjo vykdyti pareigas, teismas laiko, kad pareiškėjai pagal savo kompetenciją neužtikrino, jog Vilniaus skyriuje būtų vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Reaguojant į pareiškėjų teiginius ir argumentus apie atsakovo struktūros pakeitimus, teismas pažymi, kad struktūriniai pakeitimai ginčo dieną galiojo jau daugiau nei pusę metų, o pozicija, kad pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus turi atlikti kontrolės funkciją vykdantys valstybės tarnautojai, užfiksuota ir Migracijos departamento struktūrinių pokyčių pristatymo gairėse, kurios paskelbtos Migracijos departamento darbuotojams prieinamoje vidinėje interneto svetainėje.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nuobaudos paskirtos skyriaus vedėjui ir patarėjai, kurie ne vienerius metus dirba Migracijos departamento Prieglobsčio skyriuje, todėl vertintina, kad prieglobsčio srities teisės aktai, jų pakeitimai ir taikymai pareiškėjams turi būti žinomi. Kadangi pareiškėjai neteikia prieštaravimų atsakovo teiginiams, kad Migracijos departamento skyrių vedėjai ir vadovai kiekvieną savaitę dalyvauja pasitarimuose, kuriuose aptariami einamieji klausimai, kiekvieną mėnesį (arba pagal poreikį) organizuojami darbuotojams vebinarai, kurių metu aptariami praktiniai kylantys klausimai, teismas neturi pagrindo abejoti teikiama atsakovo informacija ir ja vadovaujantis, laiko, kad vis dėl to pareiškėjai yra tinkamai informuoti apie naujausią praktiką, įstatymų pasikeitimus ir darbo tvarką Departamente.
Aprašo 29 punkte numatyta, jog nustatęs, kad gali būti taikomi UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, Migracijos departamentas nedelsiant perduoda informaciją apie prieglobsčio prašytojo sulaikymo tikslingumą VSAT. 2019 m. birželio 11 d. susitarimo Nr. 8-30/(15(2-1)7K-19 dėl bendradarbiavimo neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės srityje, tarp Migracijos departamento ir VSAT, priedo 9 punkte numatyta, kad „Migracijos departamentas teikia informaciją ir perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai užsienietį, neteisėtai atvykusį ir esantį arba gyvenantį valstybės teritorijoje, teisinės padėties nustatymui“. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovu kad į Vilniaus skyrių atvykus neteisėtai Lietuvoje esančiam (ir neteisėtai į Lietuvą atvykusiam) R. F. piliečiui, kuris pateikė karinį pranešimą, vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio nuostatomis, turėjo būti įvertintas jo sulaikymo tikslingumas ir būtinumas informuoti VSAT. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu buvo sustiprintas budrumas artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir ypač R. F. piliečių kontrolė. Įvertinus išdėstytą, teismas konstatuoja, jog atsakovas privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų ir apie nustatytus riziką galimai keliančius atvejus būtų informuotos institucijos, kompetentingos priimti atitinkamus sprendimus.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, t. y. tai, kad 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjams buvo įteikti pranešimai apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, 2023 m. birželio 21 d. Migracijos departamento darbuotojų profesinei sąjungai buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-7235, jog Migracijos departamento Vilniaus skyriaus patarėja R. G. išrinkta į Migracijos departamente veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, kad buvo prašoma išankstinio sutikimo jai skirti tarnybinę nuobaudą, laiko, kad abu pareiškėjai buvo informuoti ir žinojo apie jų atžvilgiu atliekamą tarnybinį tyrimą. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamento darbuotojų profesinė sąjunga nuo 2023 m. birželio 15 d. buvo informuota apie pradėtą tarnybinį tyrimą, tačiau jokio atsakymo nepateikė.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjai neveikė taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir nesilaikė kitų teisės aktų reikalavimų ir kad būtent dėl jų netinkamo veikimo kilo neigiamos pasekmės – prieglobsčio prašymus priėmė ir pirminius prieglobsčio procedūrų veiksmus atliko neįgalioti darbuotojai, neteisėtai esantiems užsieniečiams nebuvo kviečiama VSAT.
Tarnybinė atsakomybė kyla valstybės tarnautojui pažeidus viešosios teisės normų įtvirtintą tarnybinę tvarką, kuri numato valstybės tarnautojo prievoles atliekant priskirtas viešojo administravimo funkcijas.
Tarnybinis nusižengimas – viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).
Sprendžiant klausimą dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-529/2014).
Išanalizavus šalių pasisakymus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog šiuo atveju tarnybinio nusižengimo subjektas – pareiškėjai, pažeidimo objektas – jų tarnybos pareigų, valstybės tarnybos, neatlikimas ar netinkamas atlikimas. Laikytina, kad kaltė pasireiškė neatsargumo forma. Pareiškėjai neveikė taip, kaip numatyta jų pareigybės aprašymuose ir taip, kaip numato įstatymai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga – įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015).
Teismo vertinimu, valstybės tarnautojai privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, negalima laikyti padaryto pažeidimo formaliu, nes įrodymų visuma pagrindžia, jog nesilaikyta numatytų reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai neturėjo tarnybinių nuobaudų, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė pasekmes (prieglobsčio prašymus priėmė ir pirminius prieglobsčio procedūrų veiksmus atliko neįgalioti darbuotojai, neteisėtai esantiems užsieniečiams nebuvo kviečiama VSAT), bet pažeidimas padarytas esant padidėjusiam darbo krūviui, teismas sutinka, kad buvo padarytas mažareikšmį tarnybinis nusižengimas ir tarnybinė nuobauda pareiškėjams nebuvo neskirta. Teismo nuomone, tikslinga pripažinti, kad pareiškėjai padarė tarnybinį nusižengimą ir atsakovas pagrįstai paskyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas laiko, kad atsakovo 2023 m. liepos 18 d. įsakymai Nr. 3K-212 ir Nr. 3K-215 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundai atmestini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. G. ir A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.