- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2-3091-1134/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32690-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui M. A. dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir atsakovo M. A. dėl 5032,68 Eur žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. A. (M. A.) 5032,68 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka.
3. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 25 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, M. A., tyčia dešine ranka apėmė E. G. (E. G.) kaklą ir smaugė, nuo ko pastarasis prarado sąmonę, o paleistas krito ant grindų ir atsitrenkęs galva į jas, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. M. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-137/2014, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kaip nurodoma ieškinyje, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0800134 ir Nr. 0838767 konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. E. G. dėl 2013 m. balandžio 25 d. įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų padarinių yra nedarbingas, kadangi neteko 50 proc. darbingumo, o laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. taip pat neteko 60 proc. darbingumo. NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2993 konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. E. G. dėl patirtų sužalojimų yra netekęs 65 proc. darbingumo, o remiantis darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2474 E. G. 65 proc. darbingumo yra netekęs nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 11-17-16362, 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. PE_SP10-7879, 2016 spalio 24 d. sprendimu Nr. PE_SP10-9245, 2018 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-13450 bei 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-68757 laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. apdraustajam paskirta ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto lėšų mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.
Šalies argumentai
5. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-294/2021 tenkino VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. A. 4574,53 Eur žalos, padarytos Fondo biudžetui išmokėjus E. G. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., atlyginimą. Tęsiant netekto darbingumo pensijos mokėjimą, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. E. G. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 5032,68 Eur netekto darbingumo pensija. Kadangi E. G., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, sunkaus sveikatos sutrikdymo ir netekto darbingumo, dėl kurio jam buvo išmokėta netekto darbingumo pensija, priežastis yra neteisėta atsakovo M. A. veika, Fondo biudžetui padarytą 5032,68 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas M. A..
Žemesnės instancijos teismas
6. Teisme gautas atsakovo M. A. atsiliepimas, kuriame jis nurodė, kad sutinka Sodrai 5032,68 Eur mokėti dalimis.
7. 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. vasario 8 d. Minėta nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 1 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Iki minėtos datos, teisme nebuvo gauti šalių prašymai, paaiškinimai ar samprotavimai, todėl teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ieškovo pateiktu ieškiniu ir atsakovo atsiliepimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog 2013 m. balandžio 25 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, M. A., tyčia dešine ranka apėmė E. G. kaklą ir smaugė, nuo ko pastarasis prarado sąmonę, o paleistas krito ant grindų ir atsitrenkęs galva į jas, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. M. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-137/2014, pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0800134 ir Nr. 0838767 konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. E. G. dėl 2013 m. balandžio 25 d. įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų padarinių yra nedarbingas, kadangi neteko 50 proc. darbingumo, o laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. taip pat neteko 60 proc. darbingumo. NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2993 konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. E. G. dėl patirtų sužalojimų yra netekęs 65 proc. darbingumo, o remiantis darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2474 E. G. 65 proc. darbingumo yra netekęs nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 11-17-16362, 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. PE_SP10-7879, 2016 spalio 24 d. sprendimu Nr. PE_SP10-9245, 2018 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-13450 bei 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-68757 laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. apdraustajam paskirta ir iš Fondo biudžeto lėšų mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-294/2021 tenkino VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. A. 4574,53 Eur žalos, padarytos Fondo biudžetui išmokėjus E. G. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., atlyginimą, tačiau tęsiant netekto darbingumo pensijos mokėjimą, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. E. G. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 5032,68 Eur netekto darbingumo pensijos, todėl ieškovas teikia ieškinį dėl 5032,68 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs žalos prigimtį ar jos dydį ar visiškai atsiskaitęs su ieškovu, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pateiktu atsiliepimu atsakovas su ieškovo pateiktų ieškiniu ir jame nurodytais reikalavimais bei išdėstytai argumentais sutiko ir priteistiną 5032,68 Eur sumą nori mokėti dalimis.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo išmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).
11. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose įtvirtinta valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, regreso teisė į žalą padariusį asmenį bei tokio asmens pareiga šią žalą atlyginti, tačiau regreso teisės apimtis nereglamentuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013 ir kt.).
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (be kita ko) Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip jau minėta, 2013 m. balandžio 25 d. nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdė E. G. sveikatą. M. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-137/2014, buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Ieškovas, E. G., mokėjo netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Tačiau netektas darbingumo pensijos mokėjimas buvo pratęstas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., ko pasekoje E. G. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 5032,68 Eur netekto darbingumo pensijos (už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 5032,68 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka yra pagrįstas ir tenkintinas.
15. Iš byloje esančio atsakovo atsiliepimo matyti, jog jis neginčijo ieškinio reikalavimo priteisti iš jo žalos atlyginimą. Atsakovas sutikdamas su ieškovo ieškiniu nurodė, kad sutinka minėtą sumą mokėti dalimis.
16. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnyje išdėstytų normų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
17. Nustatęs, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
18. Kaip buvo minėta, atsakovas nurodo, kad sutinka mokėti dalimis priteistina sumą. Ieškovas minėtu klausimu pozicijos teismui nepateikė. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo svarbu atsižvelgti į galimybės įvykdyti sprendimą ateityje, taip pat svarbu atsižvelgti ir į duomenis apie ateityje pagerėsiančią skolininko finansinę padėtį. Byloje nėra jokių duomenų nei apie dabartinę atsakovo padėtį, nei duomenų apie ateityje galimai pagerėsiančią atsakovo finansinę padėtį, taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui bent dalį žalos sumos. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui. Šiuo atveju nors ir nėra ieškovo pozicijos minėtu klausimu, tačiau tenkinus atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas bei būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimo ir jo privalomumo pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
19. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 113 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)
20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,44 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo yra priteistina 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, iš atsakovo M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5032,68 Eur (penkių tūkstančių trisdešimt dviejų eurų ir 68 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 126,44 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atmesti atsakovo M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.