- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- 2-12179-984/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07131-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- R. V.
dalyvaujant ieškovei L. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti šalių nepilnamečių vaikų K. V. ir E. V. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog šalys yra sudarę santuoką, kuri nėra nutraukta. Santuokoje susilaukė dviejų nepilnamečių vaikų – K. V. ir E. V.. Atsakovas ne kartą naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, todėl buvo patrauktas už tai baudžiamojon atsakomybėn. Dėl alkoholio nesaikingo vartojimo atsakovas didžiąją dalį pajamų išleidžia būtent alkoholinių gėrimų įsigijimui, todėl kildavo tarpusavio konfliktai. Sutuoktiniai kartu negyvena 7 mėnesius. Atsakovas niekada pakankamai nesirūpindavo vaikų išlaikymu, auklėjimu, ugdymu ir kitų poreikių tenkinimu – tenkindavo iš esmės tik savo poreikius, neatsižvelgdavo į sutuoktinės prašymus skirti išlaikymą vaikams. Ieškovės turtinė padėtis nėra pakankamai gera, kad galėtų viena išlaikyti dukras. Tėvas tik epizodiškai bendrauja su vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo gimimo augina, auklėja vaikus ir užtikrina jų poreikių patenkinimą, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
3. Nurodo, kad per mėnesį kiekvienam vaikui reikia skirti ne mažiau, kaip 400 Eur, kuriuos sudaro: išlaidos maistui – 165 Eur (5,5 Eur per dieną x 30 dienų = 165); išlaidos drabužiams ir avalynei – 55 Eur; išlaidos buities ir higienos prekėms – 30 Eur; išlaidos būsto išlaikymui (elektra, dujos, atliekų surinkimo mokesčiai ir kt.) – 25 Eur; išlaidos gydymui – 25 Eur; išlaidos mokymosi priemonėms – 40 Eur; išlaidos neformaliam švietimui (būreliai, baseinas, sporto priemonės ir kt.) – 25 Eur; išlaidos transportui – 20 Eur; išlaidos laisvalaikiui, pramogoms (knygos, bilietai į cirką, kino teatrą, išvykos) – 15 Eur. Nuo 2019 m. spalio 1 d. ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuomai per mėnesį moka 375 Eur ir apie 90 Eur komunaliniams mokesčiams. Todėl ½ dalis buto nuomos mokesčio (187,50 Eur) turėtų būti skiriamos vaikų būtinosioms išlaidoms padengti (po 94 Eur kiekvienam vaikui). Ieškovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro 650 Eur darbo užmokestis, socialinė pašalpa ir 120 Eur išmoka vaikams (vaikų pinigai). Ieškovė teigia, kad neturi galimybės išsikelti gyventi į kitą vietą, neturi artimųjų, kurie jai galėtų padėti. Atsakovo pasirinktas netinkamas gyvenimo būdas jo neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaikus, nes atsakovo gera sveikatos būklė, jis darbingo amžiaus. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) elektromonteriu, gauna apie 1 000 Eur darbo užmokestį kas mėnesį, be to, turi nekilnojamojo turto. Vadovaujantis tuo kas nurodyta ir teismų praktikoje suformuotu orientaciniu kriterijumi dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur neatskaičius mokesčių, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vengia bendrauti su vaikais, nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos ir nėra poreikio nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį bei kitomis dienomis, visais atvejais prieš dvi dienas tikslų bendravimo laiką ir vietą SMS žinute suderinęs su ieškove.
5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutinka su ieškiniu iš dalies, t. y. sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; sutinka teikti po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui bei sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, pateikdamas savo siūlomą bendravimo tvarką. Nurodo, kad prašomas priteisti vaikų išlaikymo dydis mažintinas iki 200 Eur kiekvienam vaikui atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą, taip pat į realius vaikų poreikius. Teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtina skirtino išlaikymo dydį, tik savo subjektyvią nuomonę. Teigia, kad skiriami 400 Eur per mėnesį pilnai patenkintų vaikų poreikius. Nurodo, kad per mėnesį uždirba 700 – 750 Eur ir neturi kitų pajamų, be to, šalys turi kreditorinį įsipareigojimą pagal būsto paskolos sutartį (120 Eur/mėn.). Prašė netenkinti ieškovės prašymo priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas ir padalinti bylinėjimo išlaidas šalims pusiau.
6. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ginčo. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai kartu su ieškove ir jos sugyventiniu S. S. (S. S.) gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, (duomenys neskelbtini), kuris yra su visais patogumais. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus, mergaitės dalijasi vienu kambariu, apstatytu reikiamais baldais bei daiktais, joms sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir ugdymo sąlygos. K. V. mokosi (duomenys neskelbtini) M. M. progimnazijos 8 klasėje, papildomai lanko sporto mokyklą (duomenys neskelbtini) (15 Eur/mėn.). E. V. lanko (duomenys neskelbtini), šiuo metu jokių būrelių nelanko.
7. Tarnybos specialistei K. V. teigė, kad su mama ir seserimi (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2019 m. spalio mėn., o su tėvu ilgą laiką nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio. Teigė, kad gyvenant kartu tėvas nebendraudavo su ja, nesirūpindavo, nepirkdavo maisto, o mama yra gera, atsakinga, mylinti, besirūpinanti, būdama su ja jaučiasi laiminga ir rami. E. V. nurodė, kad jai patinka gyventi su mama ir jos draugu. Teigė, kad tėvas negamindavo valgyti ir nieko jai nepirkdavo, o mama – gerai ja rūpinasi. Nurodė, kad tėvas jai ilgai neskambino, ji nori gyventi su mama ir jos draugu, nes jie ja rūpinasi, myli.
8. Tarnyba nustatė, kad R. V. gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose buvo tvarkinga. Atsakovas teigė, kad dukros nurodytame bute gyveno iki 2019 m. spalio mėn., joms buvo skirtas atskiras kambarys. Šiuo metu vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas su dukromis nebendrauja, nes ieškovė neleidžia jam bendrauti, tačiau norėtų su dukromis bendrauti. Sutinka su mergaitėmis bendrauti kas antrą savaitę poilsio dienomis. Tarnyba neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
9. Teismo posėdyje ieškovė sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nebendrauja su vaikais, išskyrus atvejį, kai paskambino jaunesnei dukrai per jos gimimo dieną. Patvirtino, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti skiriamos išlaidos maistui – 165 Eur per mėnesį. Išlaidos drabužiams ir avalynei – 55 Eur, kuriuos grindžia pridedamais mokėjimo kvitais. Nurodė, kad išlaidos būsto išlaikymui (elektra, dujos, atliekų surinkimo mokesčiai ir kt.) sudaro 25 Eur. Teigė, kad bute gyvena 5 asmenys, komunaliniai mokesčiai sudaro apie 150 Eur per mėnesį. Išlaidos mokymosi priemonėms sudaro 40 Eur, kurios reikalingos tik K. V., o E. V., kuri nelanko mokyklos, reikalingos lėšos apmokėti darželį. Išlaidos neformaliam švietimui (būreliams, baseinui, sporto priemonėms ir kt.) sudaro 25 Eur. Nurodė, kad jaunesnioji dukra lankys būrelį darželyje, kurio suma bus apie 20 Eur per mėnesį, o vyresnioji lanko sporto mokyklas (duomenys neskelbtini), kurioms reikalinga nuo 15 iki 30 Eur ir nuo 5 iki 10 Eur per mėnesį. Į vaikų poreikių sumą įtrauktina dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos įmokos. Nuomos kaina – 375 Eur, bute gyvena 5 asmenys, todėl vieno vaiko buto nuomos lėšos – apie 75 Eur. Todėl 300 Eur suma prašoma kiekvieno vaiko išlaikymui yra nurodyta su buto nuomos mokesčio dalimi tenkančia vaikui. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jos šeimoje šiuo metu auginami trys vaikai, kiekvienam vaikui mokama valstybės po 100 Eur išmoka.
10. A. R. V. teismo posėdyje sutiko su ieškiniu iš dalies. Sutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Nesutiko su prašomo priteisti vaikams išlaikymo suma. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), elektromonteriu, gauna apie 800 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Teigė, kad tam tikros ieškovės nurodytos vaikų poreikių sumos yra per didelės. Pripažino, kad 165 Eur per mėnesį išlaidos vaikų maitinimui yra protingo dydžio. Išlaidos drabužiams ir avalynei (55 Eur) yra per didelė suma, protingas dydis – 30 Eur. 25 Eur išlaidos gydymui yra nepagrįstai didelės, per metus reikalinga suma būtų 100-150 Eur. Sutinka su likusiomis išlaidų sumomis. Viso atsakovas sutinka teikti iki 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje Tarnybos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
12. Byloje nustatyta, jog šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – K. V. ((duomenys neskelbtini)) ir E. V. ((duomenys neskelbtini)). Šiuo metu šalys gyvena skyrium. Ieškovė gyvena nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), kartu su S. S., dukromis K. V., E. V. ir (duomenys neskelbtini) ieškovei ir S. S. gimusiu sūnumi. Ieškovė prašo nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo po 300 Eur kas menesį kiekvienos dukters išlaikymui bei nustatyti ieškinyje nurodomą atsakovo su dukromis bendravimo tvarką.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
13. Ieškovė teigia, kad atsakovas ne kartą naudojo prieš ją fizinį smurtą, todėl buvo patrauktas už tai baudžiamojon atsakomybėn, o dėl alkoholio nesaikingo vartojimo tarp šalių kildavo tarpusavio konfliktai. Atsakovas nesirūpina vaikais, jų neauklėja ir nebendrauja, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Atsakovas neginčijo šio ieškinio reikalavimo, nurodė, kad retai bendrauja su vaikais, kurie 7 mėnesius gyvena su motina.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė su nepilnametėmis dukromis gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. spalio mėn.) gyvena kartu su ieškove. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo motinos pareigas vaikams, todėl Tarnyba neprieštarauja, jeigu nepilnamečių gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Abu vaikai Tarnybos specialistei teigė, kad nori gyventi su motina, kuri pasirūpina jų poreikiais ir nenori gyventi su tėvu, kuris jomis nesirūpina, neišlaiko (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo posėdyje atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad byloje nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus. Todėl ieškovės reikalavimas, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, tenkinamas (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams sumos iš atsakovo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, neperka reikalingų daiktų. Atsakovas prašė priteisti iš jo ne daugiau kaip 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymą, nurodydamas, jog tam tikros ieškovės nurodytos vaikų mėnesinių poreikių sumos yra nepagrįstai didelės.
17. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Savo ruožtu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.).
18. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga, tačiau minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio kriterijus yra tik orientacinis, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
19. Ieškinyje ieškovė nurodė išlaidų, reikalingų vaikų poreikiams patenkinti, apskaičiavimą. Ieškovės teigimu, kas mėnesį vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga skirti ne mažiau kaip 400 Eur, kuriuos sudaro: išlaidos maistui – 165 Eur (5,5 Eur per dieną x 30 dienų = 165); išlaidos drabužiams ir avalynei – 55 Eur; išlaidos buities ir higienos prekėms – 30 Eur; išlaidos būsto išlaikymui (elektra, dujos, atliekų surinkimo mokesčiai ir kt.) – 25 Eur; išlaidos gydymui – 25 Eur; išlaidos mokymosi priemonėms – 40 Eur; išlaidos neformaliam švietimui (būreliai, baseinas, sporto priemonės ir kt.) – 25 Eur; išlaidos transportui – 20 Eur; išlaidos laisvalaikiui, pramogoms (knygos, bilietai į cirką, kino teatrą, išvykos) – 15 Eur. Nurodė, kad buto nuomai skiriama 375 Eur kas mėnesį. Ieškinyje prašo šią sumą dalinti iš 4 ir vienos dukters poreikių per mėnesį sumą padidinti 94 Eur (375 Eur / 4 asmenys). Tačiau teismo posėdyje sutiko, kad ši suma dalintina iš bute šiuo metu gyvenančių asmenų skaičiaus – 5, todėl susidaro 75 Eur vienam vaikui (375 Eur / 5 asmenys). Teigė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena 5 asmenys: ieškovė su dviem nepilnametėmis dukromis, jos sugyventinis S. S., nepilnametis vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini) ieškovei ir S. S.. Ieškovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad vyresnioji dukra lanko du sporto būrelius, kuriems per mėnesį reikalinga po 30-40 Eur suma. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad K. V. mokosi (duomenys neskelbtini) 8 klasėje, lanko sporto mokyklą (duomenys neskelbtini) (15 Eur/mėn.), tačiau byloje pateiktas mokėjimo kvitas patvirtina, kad už sporto mokyklą 2020 m. vasario mėnesiui ieškovė sumokėjo 30 Eur. E. V. lanko (duomenys neskelbtini), už kurį 2020 m. kovo mėn. ieškovė sumokėjo 97,12 Eur, o už 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 52 Eur, pagal pateiktus mokėjimo kvitus. Mergaitė šiuo metu pagal bylos duomenis jokių būrelių nelanko. Ieškovė teigia, kad lankys būrelį nuo rugsėjo mėnesio, už kurį mokės apie 20 Eur, tačiau patvirtinančių tai įrodymų nepateikė. Taigi, iš viso ieškovės teigimu, vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 475 Eur per mėnesį.
20. Atsakovas nurodo, kad tam tikri vaikų poreikių dydžiai yra nepagrįstai dideli, teigia, kad išlaidos drabužiams ir avalynei (55 Eur) yra per didelės, protingas dydis šiuo atveju būtų 30 Eur. Nurodomos 25 Eur išlaidos gydymui yra nepagrįstai didelės, per metus reikalinga suma būtų 100-150 Eur (nuo 8,30 Eur iki 12,50 Eur per mėnesį).
21. Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai, jog vaikų išlaikymui galimai pakaktų mažesnių išlaidų, savaime nepaneigia ieškovės skaičiavimų. Ieškovė gyvendama kartu su dukromis gali geriau įvertinti vaikų realius poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas, įvertinęs bylos duomenis daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui – 165 Eur (5,5 Eur per dieną x 30 dienų = 165) yra pagrįstos ir protingo dydžio.
23. Atsakovas ginčijo išlaidų drabužiams ir avalynei (55 Eur) dydį, nurodydamas, jog jis yra per didelis; atsakovo nuomone vaikų drabužiams ir avalynei užtektų 30 Eur per mėnesį, kadangi tokios pinigų sumos jam užtenka. Tačiau teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais, kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė vaikų drabužiams ir avalynei skiria bent 55 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad vaikų aktyvus laisvalaikis ir fizinis augimas nulemia greitesnį drabužių ir avalynės susidėvėjimą bei poreikį dažniau keisti tiek drabužius, tiek avalynę, todėl teismas sutinka su ieškovės nurodytu išlaidų, skiriamų drabužiams ir avalynei, dydžiu.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo vertinimu, išlaidos buities ir higienos prekėms (30 Eur) yra protingo dydžio. Išlaidos būsto išlaikymui ((elektra, dujos, atliekų surinkimo mokesčiai ir kt.) – 25 Eur) yra pagrįstos byloje esančiais duomenimis – kvitais ir sąskaitomis (CPK 178 straipsnis).
25. Atsakovas teigė, kad išlaidos gydymui (25 Eur) turėtų būti sumažintos, tačiau visuotinai žinoma, kad mažamečiai vaikai dažnai serga, be to vaikams reikalingi maisto papildai bei vitaminai, todėl šiuo atveju ieškovės nurodytos sveikatos priežiūros išlaidos yra protingo dydžio.
26. Ieškovė įrodymais pagrindė išlaidas mokymosi priemonėms – 40 Eur; išlaidas neformaliam švietimui (sporto mokyklai ir kt.) – 25 Eur; išlaidas transportui – 20 Eur. Ieškovė nurodo, kad išleidžia 15 Eur laisvalaikiui ir pramogoms ((knygos, bilietai į cirką, kino teatrą, išvykos) – 15 Eur) yra protingo dydžio.
27. Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, jog apytiksliai per mėnesį ieškovė turi išleisti 40 Eur vyresniosios dukters sporto mokykloms bei mokėti 28,83 Eur per mėnesį įmokų Vartojimo kreditui elektriniam paspirtukui įsigyti. Atsakovas neginčijo, jog elektrinio paspirtuko įsigijimas buvo reikalingas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais teismo posėdyje, 25 Eur per mėnesį išlaidos K. V. neformaliam švietimui padidinamos iki 40 Eur, o išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms (15 Eur) padidinamos iki 30 Eur.
28. Taip pat pažymėtina, kad byloje pateikta 2019 m. spalio 1 d. patalpų – buto nuomos sutartis, kuri patvirtina, kad ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio nuomai per mėnesį sumoka 375 Eur (neįskaitant komunalinių mokesčių). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad 2020 m. liepos 6 d. gimus taip pat ir sūnui, šiame bute gyvena penki asmenys, todėl buto nuomos mokestis dalintinas iš penkių asmenų ir gauta suma (75 Eur) įskaitytina į vieno vaiko mėnesinę poreikių sumą. Teismas sutinka, kad ši suma taip pat įskaitytina į vaikų mėnesinių poreikių dydį (CPK 178 straipsnis).
29. Ieškinyje nurodytuose vaikų poreikių dydžiuose nėra išskirtas mokestis už vaikų darželį, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. V. lanko (duomenys neskelbtini), už kurį 2020 m. kovo mėnesiui ieškovė sumokėjo 97,12 Eur, o už 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 52 Eur, todėl darytina išvada, kad šios išlaidos (mažiausia iš įrodytų sumų – apie 50 Eur) taip pat įskaitytinos į E. V. mėnesinį poreikių dydį.
30. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), už darbą 2020 m. liepos mėn. gavo 100 Eur darbo užmokestį, už darbą 2020 m. balandžio mėn. gavo 752,64 Eur darbo užmokestį. 2020 m. rugpjūčio mėn. gavo 713,40 Eur, o 2020 m. liepos mėn. – 744,13 Eur socialinio draudimo išmokų. Ieškovė šiuo metu yra motinystės atostogose. Sūnaus susilaukė ne su sutuoktiniu (atsakovu). Ieškovė yra sudariusi 2020 m. kovo 25 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. LJT00325PLPA, elektriniam paspirtukui įsigyti, paskolos suma – 279,99 Eur, bendra įmokų suma per mėnesį – 28,83 Eur. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad augina tris vaikus, todėl kiekvienam vaikui skiriama 100 Eur valstybės išmoka.
31. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis sudaro nuo 1 988,16 Eur 2020 m. balandžio mėnesį iki 1 649,62 Eur 2020 m. liepos mėnesį (neatskaičius mokesčių). Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui, pagal 2015 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. 03A1518210712-H1, kredito suma – 15 300 Eur, kurį vykdo atsakovas. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Atsakovas kitų išlaikytinių bylos duomenimis neturi.
32. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, vaikų amžių, įrodytus bei protingus vaikų poreikius, teismas daro išvadą, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 520 Eur. Byloje nėra duomenų, jog šiuo atveju vienas iš tėvų turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, kiekvienam vaikui teikiama po 100 Eur valstybės išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikams reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
33. Minėta, kad kiekvienam vaikui per mėnesį reikalingas 520 Eur išlaikymas, kuris mažintinas 100 Eur socialinės išmokos suma, todėl nustatytina, kad 210 Eur dydžio išlaikymas, teikiamas atsakovo, visiškai patenkins nepilnamečių vaikų fiziologinius ir socialinius poreikius. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 210 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 10 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
34. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).
35. Ieškovė nurodo, kad atsakovas vengia bendrauti su vaikais, nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos ir nėra poreikio nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, todėl prašo nustatyti, kad atsakovas su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį bei kitomis dienomis, visais atvejais prieš dvi dienas tikslų bendravimo laiką ir vietą SMS žinute suderinęs su ieškove. Atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytai bendravimo tvarkai. Atsiliepime nurodė, kad galėtų su vaikais bendrauti kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgaliais, nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val., taip pat švenčių dienomis (Šv. Velykų, Šv. Kalėdų), atsižvelgiant į vaikų užimtumą, dienotvarkę, informuojant motiną prieš dvi dienas apie numatomo lankymo laiką ir vietą. Tarnybos išvadoje teigiama, kad ieškovė įsipareigojo netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį. Nepilnametės šalių dukros Tarnybai nurodė, kad tėvas nesirūpina jomis, neaplanko.
36. Pažymėtina, kad vaikai turi teisę bendrauti ir matytis su abiem tėvais, todėl turi būti nustatyta bendravimo tvarka, kuri atitinka vaikų interesus ir tėvų galimybes. Šiuo atveju atsakovas nepareiškė byloje savarankiško prašymo, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, neprašė nustatyti maksimalios bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovo gyvenamoji vieta būtų netinkama nakvoti nepilnamečiams vaikams ar atsakovas keltų pavojų vaikų saugumui, todėl nustato, kad tėvas su dukromis bendraus poriniais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį 17 val. Taip pat nustato, kad tėvas su vaikais bendraus neporinių metų švenčių pirmosiomis dienomis (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos), prieš dvi dienas tikslų bendravimo laiką ir vietą SMS žinute suderinęs su ieškove. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepareiškė byloje prašymų nustatyti platesnę nei prašoma ieškinyje bendravimo tvarką, todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad vaikų interesus atitinka ir yra pakankamas vaikų ir tėvo bendravimas kas antrą mėnesio savaitgalį. Tačiau teismas nustato, kad atsakovui pageidaujant, galimas bendravimas su vaikais ir kitu metu, suderinus su motina jo laiką ir vietą prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo. Šiuo atveju nėra duomenų, kad ieškovė trukdys atsakovui bendrauti su vaikais, Tarnyba taip pat nurodė, kad ieškovė neprieštarauja tėvo bendravimui su dukromis (CPK 178 straipsnis).
37. Teismas įvertinęs ieškovės prašomą bendravimo tvarką ir atsakovo pasiūlymus, taip pat išvadą teikiančios institucijos poziciją, remdamasis išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, tenkina ieškinį šioje dalyje ir nustato atsakovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis:
1. R. V. su dukromis K. V. ir E. V. bendrauja poriniais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. bei kitomis šalių sutartomis dienomis, R. V. prieš dvi dienas tikslų bendravimo laiką ir vietą SMS žinute suderinus su L. V..
2. R. V. su dukromis K. V. ir E. V. bendrauja neporinių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną, prieš dvi dienas tikslų bendravimo laiką ir vietą SMS žinute suderinęs su L. V..
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
39. Ieškovė kreipdamasi į teismą reiškė neturtinius reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo už kuriuos mokėtinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu nesumokėjo žyminio mokesčio, nes teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi atidėjo ieškovei 100 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Šiuo atveju teismas tenkino 100 proc. ieškinio neturtinių reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko su ieškinio visais neturtiniais reikalavimais ir prašė juos tenkinti, sprendžia, kad šiuo atveju teisinga 100 Eur žyminį mokestį už neturtinius reikalavimus priteisti lygiomis dalimis iš abiejų šalių. Todėl valstybei iš ieškovės ir atsakovo už šį reikalavimą priteistina po 50 Eur žyminio mokesčio.
40. Už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 151,20 Eur žyminis mokestis (2 520 Eur x 3 proc. = 75,60 Eur x 2 vaikai = 151,20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė vaikų išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį, atsakovas sutiko su 200 Eur išlaikymo priteisimu, konstatuotina, kad tarp šalių ginčas kilo tik dėl 100 Eur išlaikymo sumos. Kadangi teismas tenkino ieškovės reikalavimą iš dalies ir priteisė vaikams po 210 Eur išlaikymui kas mėnesį iš atsakovo, todėl valstybei iš ieškovės priteistina 90 proc., o iš atsakovo – 10 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo (100 Eur x 90 proc. / 10 proc.). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistinas 15,12 Eur žyminis mokestis, o iš ieškovės – 136,08 Eur (151,20 x 90 proc. / 10 proc.) (93 straipsnio 1 dalis).
41. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,41 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas laiko, jog teisinga pašto išlaidas iš šalių priteisti valstybei lygiomis dalimis (6,71 Eur, 6,70 Eur).
42. Viso teismas valstybei iš ieškovės priteisia 192,79 Eur (50 Eur + 136,08 Eur + 6,71 Eur), iš atsakovo priteisia 71,82 Eur (50 Eur + 15,12 Eur + 6,70 Eur).
43. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
44. Sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnis).
45. Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. V. ir E. V. išlaikymui po 210 Eur (du šimtus dešimt Eur) per mėnesį, nuo bylos iškėlimo dienos, 2020 m. kovo 10 d., iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę L. V. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. V. ir E. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo R. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. V. ir E. V., tvarką, pagal kurią:
1. R. V. su vaikais K. V. ir E. V. bendrauja poriniais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. bei kitomis šalių sutartomis dienomis, R. V. prieš dvi dienas tikslų bendravimo laiką ir vietą SMS žinute suderinus su L. V..
2. R. V. su vaikais K. V. ir E. V. bendrauja neporinių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną, prieš dvi dienas tikslų bendravimo laiką ir vietą SMS žinute suderinęs su L. V..
Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.
Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai.
Priteisti iš ieškovės L. V. į valstybės biudžetą 192,79 Eur (šimtą devyniasdešimt du Eur ir 79 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo R. V. į valstybės biudžetą 71,82 Eur (septyniasdešimt vienas Eur ir 82 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.