- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1490-577/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00956-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., uždaroji akcinė bendrovė „P. v.“, V. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus suinteresuoto asmens A. D. prašymą dėl teismo nutarties vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aurimo Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „P. v.“, A. D., V. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi iš esmės tenkinęs antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą, skyrė suinteresuoto asmens (skolininkės) UAB „P.v.“ vadovui A. D. 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo dieną išieškotojo (ieškovo) V. K. naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisė suinteresuotam asmeniui V. K. iš suinteresuoto asmens UAB „P.v.“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-955-656/2023 minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Suinteresuotas asmuo A. D. pateikė teismui prašymą dėl teismo nutarties vykdymo išdėstymo - prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, nes jo atlyginimas nėra didelis, o UAB „P.v.“ sunkiai verčiasi. Be to, suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimą, už kurio netinkamą vykdymą jam paskirta bauda, įvykdė antrą kartą 2023 m. kovo 10 d. – patalpindamas paneigimą laikraštyje „L. l.“ pirmame puslapyje.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. K. su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad iki šiol neįvykdytas teismo sprendimas dėl informacijos paneigimo, t. y. UAB „P.v.“ iki šiol nėra tinkamai paskelbusi paneigimo laikraštyje „L. l.“ vedamajame straipsnyje ir nėra tinkamai paskelbusi paneigimo internetiniame portale (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad UAB „P.v.“ ir jo vadovo pateikti paneigimai neatitinka Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-434-589/2022 nurodytų sąlygų. Teigia, kad suinteresuotas asmuo A. D. turi ir kitų skolinių įsipareigojimų, kurių nevykdo, todėl prašymas dėl baudos išdėstymo dalimis laikytinas tik vykdomojo proceso vilkinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens A. D. prašymo dėl teismo nutarties vykdymo išdėstymo.
5. Teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo A. D. prašymą iš esmės grindžia sunkia turtine padėtimi, t. y. mažomis pajamomis, tačiau nepateikė duomenų apie savo aktualią turtinę padėtį (apsiribodamas pranešimu apie darbovietę). Atkreipė dėmesį, kad ši byla nepatenka į tą kategoriją bylų, kuriose teismas privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Taip pat teismas pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo A. D. nepateikė jokių įrodymų, jog jo turtinė padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimas, už kurio netinkamą vykdymą suinteresuotam asmeniui A. D. skirta periodinė bauda, įsiteisėjo 2022 m. spalio 24 d. ir turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. spalio 27 d.; procesas dėl baudos skyrimo šioje byloje buvo inicijuotas dar 2023 m. sausio 19 d., todėl, teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo per šį laikotarpį galėjo sukaupti ženklią sumą. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo sumokėjo bent dalį paskirtos baudos.
7. Taip pat teismas nurodė, kad šioje bylos stadijoje (išnagrinėtoje byloje) teismas nesprendžia ar suinteresuoti asmenys UAB „P.v.“ ir jo vadovas A. D. po teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo tinkamai įvykdė įpareigojimus, už kuriuos buvo skirta bauda. Tačiau teismas, susipažinęs su suinteresuoto asmens A. D. pateiktais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, taip pat suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimais, pažymėjo, jog, preliminariu vertinimu, UAB „P.v.“ ir atitinkamai jos vadovas suinteresuotas asmuo A. D. iki šiol neįvykdė/netinkamai įvykdė teismo išduotą vykdomąjį raštą, t. y. UAB „P.v.“ iki šiol nėra tinkamai paskelbęs paneigimo laikraštyje „L. l.“ vedamajame straipsnyje (2023 m. kovo 10 d. laikraštyje paskelbtas paneigimas ne vedamojo straipsnio vietoje ir gerokai mažesniu šriftu, paraštėje) ir nėra tinkamai paskelbęs paneigimo internetiniame portale (duomenys neskelbtini) (nėra pateikta duomenų apie tokio paneigimo paskelbimą po teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo).
8. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju suinteresuotas asmuo A. D. nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo nutarties vykdymą, o nesant suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. K. sutikimo išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą, laikė, jog suinteresuoto asmens A. D. prašymo patenkinimas pažeistų išieškotojo V. K. teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl suinteresuoto asmens prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Suinteresuotas asmuo A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atleisti arba ženkliai sumažinti jam paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo šališkumo. Teisėjas P. L. neva nežino, kad jo kolegos iš Vilniaus miesto apylinkės teismo dešimt metų persekioja apeliantą už teisėtą veiklą; per tą laiką varžytinėse parduoti apeliantui ir jo sutuoktinei priklausę žemės sklypai tariamai žalai atlyginti. Minėtas teismas ir Vilniaus apygardos teismas yra įvedę cenzūrą ir už jos nepaisymą iškėlė penkias baudžiamąsias bylas, padarė didžiulę žalą. Kuomet apeliantas bando kelti bylas persekiojantiems už teisėtą veiklą teisėjams, jų kolegos skiria baudas už tariamą netinkamą teismo sprendimo vykdymą. Toks persekiojimas yra neteisėtas, priimtas šališko teismo. Gavęs teismo pranešimą, apeliantas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad antstolis teismui pateikė žinomai melagingus duomenis, jog teismo sprendimas nėra neįvykdytas; teismui pateikė ir „L. l.“ maketą su atspausdintu paneigimu. Pažymėjo, kad paneigimas buvo įdėtas ne tik popieriniame „L. l.“ numeryje, tačiau ir interneto portale (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, teismas nusprendė išplėsti civilinės bylos ribas, ir nagrinėti skundą nė dėl neįvykdymo, tačiau dėl netinkamo įvykdymo. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 265 straipsnio 2 dalį. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė.
9.2. Dėl tariamai netinkamai įvykdyto teismo sprendimo. Negalima įvykdyti teismo sprendimo per tris dienas, nes leidinys leidžiamas kas septynias dienas. Nesuprantama, kodėl šalia paneigimo teismas įpareigojo įdėti ir V. K. nuotrauką. Teismo paneigimas buvo įdėtas 2022 m. gruodžio 2 d. savaitraščio „L. l.“ numeryje. Paneigimas buvo įdėtas pavėluotai tik todėl, kad maketuotoja, kuriai apeliantas persiuntė įdėti paneigimą, užmiršo tai padaryti. Tačiau tai nekeičia esmės - jis buvo įdėtas ir paviešintas. Tekstas apie ieškovą buvo išspausdintas keliuose leidinio puslapiuose, todėl nesuprantama, koks skirtumas, ar jis įdėtas į 3 ar 5 puslapį. Teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai ir toje pat vietoje. Paneigimas portale (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas kartu su visu teismo sprendimu tada, kai tik buvo gautas - tai yra spalio 25 d. Remdamasis CPK 265 straipsniu, apeliantas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, arba sumažinti paskirtos baudos dydį iki proporcingos tariamam pažeidimui.
9.3. Teismo nurodymas kaupti pinigus teismo sprendimui įvykdyti yra keistas; šeimos pinigai su nekilnojamuoju turtu yra paimti nuteisus suinteresuotą asmenį A. D. už teisėtą veiklą.
9.4. Teisėjai atsisako panaikinti cenzūrą. Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas. Teigia esantis persekiojamas dėl to, kad sąžiningai atlieka savo, kaip žurnalisto, pareigą informuoti visuomenę. Teismas nė karto nepasisakė, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, ir tai laikytina esminiu CPK normos pažeidimu. Šiuo atveju teisėjai sąmoningai ir tyčia ignoruoja Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, veikia tiesiogine tyčia persekiodami žmones už teisėtą veiklą. Apeliantas prašo skubiai spręsti klausimą dėl cenzūros panaikinimo, kadangi antstoliai, pardavę du apelianto turėtus žemės sklypus, kėsinasi parduoti ir paskutinį šeimos gyvenamąjį plotą. Namo pardavimas padidins žalą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas dėl teismo nutarties vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teisėjo (teismo) šališkumo
12. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai yra šališki, skiria baudas keršydami už tai, jog suinteresuotas asmuo yra inicijavęs bylas teisėjams. Šiuos teiginius apeliantas grindžia ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, analizuoja (vertina) jų turinį.
13. Pažymėtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Vien teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas (teismas) buvo šališkas, nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjo šališkumo, kuris galėjo lemti procesinio sprendimo turinį. Atskirajame skunde nenurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad teisėjas tiesiogiai ar netiesiogiai būtų suinteresuotas bylos baigtini, susijęs su kuriuo nors bylos dalyviu ir pan. Be to, apeliantas turėjo teisę pasinaudoti ir pasinaudojo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį instancine tvarka. Taigi, apelianto argumentai dėl teisėjo (teismo) šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
14. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai.
15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas išdėstyti baudos mokėjimą per šešis mėnesius, nurodė, kad teismas priteisė nemažą sumą, o jo atlyginimas UAB „P.v.“ nėra didelis, be to, pati bendrovė sunkiai verčiasi. Taip pat prašyme atkreiptas dėmesys, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas du kartus, t. y. paneigimas išspausdintas du kartus, ko iš esmės ir siekė ieškovas. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio prašymo, be kita ko, nurodė, jog suinteresuotas asmuo A. D. nepateikė jokių aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį (apsiribojo pranešimu apie darbovietę).
18. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo klausimus, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme dėstomas faktines aplinkybes.
19. Apeliantas neneigdamas skundžiamoje nutartyje pateikto išaiškinimo, kad ši byla nepatenka į tuos atvejus, kai teismas jose privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog teisėjas turėjo žinoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme dešimt metų nagrinėtos (nagrinėjamos) bylos, kuriose dalyvauja apeliantas; teigia, kad per šį laiką varžytynėse parduoti jam bei sutuoktinei priklausę žemės sklypai.
20. Visų pirma, pažymėtina, kad vien informacija apie konkretaus turto pardavimą iš varžytynių savaime neįrodytų poreikio išdėstyti nutarties vykdymą, nes neatskleidžia kitų suinteresuoto asmens turtinę padėtį apibūdinančių duomenų, t. y. kito turimo turto, gaunamų pajamų dydžio, piniginių lėšų, esančių bankuose ir pan. Apeliantas nenurodė teismui konkrečios bylos, kurioje yra faktiniai duomenys apie aktualią jo turtinę padėtį ir neprašė jais remtis. Atskirajame skunde taip pat nedetalizuotos aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie poreikį išdėstyti teismo nutarties vykdymą.
21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad suinteresuotas asmuo per atitinkamą laikotarpį galėjo sukaupti ženklią sumą baudos sumokėjimui, teigia, jog pinigai kartu su nekilnojamuoju yra paimti nuteisus apeliantą. Pasisakydamas dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pats suinteresuotas asmuo A. D., prašė išdėstyti teismo nutarties vykdymą per šešių mėnesių laikotarpį, kas reiškia, jog pripažino, kad toks laikotarpis yra pakankamas nutarties įvykdymui. Priešinga pozicija leistų manyti, kad išdėstyti nutarties vykdymą netikslinga. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015, 2023 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-420-553/2023). Be to, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022). Taigi apelianto argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, neturinčias įtakos nagrinėjamam klausimui. Apeliantas ir su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad vykdo teismo nutartį savo prašyme nurodytu būdu.
22. Apeliantas atskirajame skunde, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, kartu suformulavo prašymą atleisti arba ženkliai sumažinti jam paskirtą baudą. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde (šiuo atveju atskirajame skunde) negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas, į tai, kad suinteresuotas asmuo teikė prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, be to, 2023 m. kovo 2 d. teismo nutartis, kuria paskirta bauda, yra įsiteisėjusi, dėl naujai formuluojamų reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.