Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-02-29 · Civilinė byla Nr. e2A-113-524/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-29
Bylos Nr.
e2A-113-524/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05730-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas
mažosios bendrijos „Eksperts“
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-113-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05730-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.39; 2.6.4.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Eksperts“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Eksperts“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Eksperts“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, 7 432,07 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarė turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kadangi ieškovas patyrė nuostolį Vilniaus apygardos teismo 2021-11-19 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-865-779/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-514-302/2022 priteisus iš ieškovo tretiesiems asmenims atlyginti žalą, kuri susidarė dėl ieškovo netinkamai parengtos turto vertinimo ataskaitos, ieškovas 2022-10-23 pateikė prašymą atsakovui atlyginti šį nuostolį, tačiau atsakovas atsisakė, teigdamas, kad tam nėra pagrindo. Ieškovas su tuo nesutinka, nes teismo sprendimuose buvo konstatuota, jog ieškovas neįvykdė pareigos tinkamai įvertinti kilnojamąjį turtą, todėl jam kilo civilinė atsakomybė atitinkamai atlyginti AB „Lietuvos geležinkeliai“ patirtus nuostolius (5 390,00 Eur) ir UAB „Geležinkelių tiesimo centras“ 4 616,27 Eur nuostolius, susidariusius dėl naujos turto vertinimo ataskaitos užsakymo, papildomai patirtas 294,23 Eur išlaidas dėl pakartotinio notarinio registro patirtų išlaidų bei 31,57 Eur dydžio išlaidas dėl pakartotinio UAB „Geležinkelių tiesimo centras“ įstatų registravimo Registrų centre. Ieškovo įsitikinimu, jo pareikštas reikalavimas atsakovui atlyginti pastarojo patirtus nuostolius yra pripažintinas draudžiamuoju įvykiu. Atitinkamai atsakovui kyla pareiga atlyginti šią žalą ir išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje yra numatyta besąlyginė išskaita, kurios dydis yra lygus 2 900 Eur, iš atsakovo priteistina 7 432,07 Eur suma (5 390,00 Eur + 4 942,07 Eur – 2 900,00 Eur).

Atsiliepimas

3. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad reikalavimas dėl draudimo išmokos yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčo suma nėra draudimo objektas pagal Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nuostatas (II–III skyrius). Reikalavimas grąžinti sumokėtą atlygį už netinkamai atliktą turto vertinimą yra laikomas reikalavimu dėl netinkamos paslaugos kokybės, o ne reikalavimu atlyginti žalą, taikant civilinę atsakomybę. Analogiškai Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir jų draudimo objektą aiškina Lietuvos bankas – institucija, savo nutarimu patvirtinusi šias taisykles. Jų IV skyriuje yra apibrėžtas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas. Taisyklių 10.14 p. nustatyta, jog nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas, kai reikalavimas yra susijęs su išlaidomis, turėtomis taisant veiklos rezultatą arba iš naujo atliekant blogai padarytą darbą. Trečiajam asmeniui UAB „Geležinkelių tiesimo centras“ priteista naujai atlikto vertinimo kaina, notarinio registro išlaidos, išlaidos dėl įstatų registravimo Registrų centre, įvertinus jų pobūdį, pripažintinos nedraudžiamuoju įvykiu pagal Taisyklių 10.14 p.

5. Šalys pirmosios instancijos teisme pateikė dubliką ir tripliką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės MB „Eksperts“ ieškinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sumą – 5 390 Eur, kuriuos AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sumokėję ieškovui už turto vertinimo ataskaitą, taip pat 4 616,27 Eur, kurie sudarė skirtumą tarp naujai atliktos ataskaitos ir mokesčio už ieškovo atliktą vertinimą, 294,23 Eur kaip notarinio registro sąnaudas ir 31,57 Eur už naujų įstatų įregistravimą teismas laikė išlaidomis, kurias turi atlyginti MB „Eksperts“. Dėl to ir priteisė iš jo bendrą 10 332,07 Eur sumą. Ieškovas šios sumos (10 332,07 Eur) ir besąlyginės išskaitos, sudarančios 2 900 Eur, skirtumą (7 432,07 Eur) vertina kaip atsakovo jam mokėtiną draudimo išmoką, kurią atsakovas atsisako mokėti, teigdamas, kad tai nėra draudimo objektas, nes 5 390 Eur yra atlygis už netinkamai atliktą darbą, o likusi suma, susijusi su veiklos rezultato taisymu, blogai atlikus darbą.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas sutiko, kad 5 390 Eur jis iš pradžių gavo iš AB „Lietuvos draudimas“ už turto vertinimą, o vėliau juos turėjo grąžinti dėl netinkamai atlikto turto vertinimo. Taigi 5 390 Eur yra jo nuostoliai dėl netinkamai atlikto darbo (darbą atliko, bet jis liks neapmokėtas, priteisus turto vertinimo kainą AB „Lietuvos geležinkeliai“). Nagrinėjamu atveju mokestis už atliktą darbą nėra draudimo objektas. Ieškovas apdraudė savo civilinę atsakomybę dėl žalos, padarytos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Šiuo atveju 5 390 Eur suma yra paties ieškovo nuostoliai dėl jo netinkamai atlikto darbo, už kurį, grąžinęs gautą užmokestį, jis liks negavęs atlygio.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 4 616,27 Eur žalos patyrė trečiasis asmuo, t. y. ne draudimo sutarties šalis – UAB „Geležinkelio tiesimo centras“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime konstatavo, kad dėl MB „Eksperts“ aplaidaus elgesio UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ patyrė žalą, kurią sudaro naujai atliktos turto vertinimo ataskaitos kainos dalis, kurią trečiasis asmuo turėjo įsigyti tam, kad būtų ištaisyta ieškovo pateikto vertinimo klaida ir atitinkamai atliktos įstatinio kapitalo dydžio korekcijos. Kadangi atsakovas už atliktą darbą iš ieškovo gavo atlygį, žalos dydis trečiojo asmens pagrįstai buvo sumažintas atsakovo atliktos ataskaitos užmokesčio dalimi. Taigi 4 616,27 Eur sudaro skirtumas tarp naujai atliktos ataskaitos ir mokesčio už ieškovo atliktą vertinimą. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad po to, kai atliekant išorinį auditą UAB „KPMG Baltics“ 2019 m. vasario 11 d. rašte nurodė, jog MB „Eksperts“ atliktas turto vertinimas neatitinka galiojančios vertinimo metodologijos, o Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 4 d. priėmė patikrinimo aktą Nr. GT7-27, kuriuo konstatavo, kad, atlikdama MB „Eksperts“ sutartyje numatytą kilnojamojo turto vertinimą, nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ užsakymu 2019 m. kovo 12 d. UAB „Newsec valuations“ atliko to paties turto, kurį vertino ir MB „Eksperts“, vertinimą, taigi taisė ieškovo darbą.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių santykiams taikytinos Lietuvos banko valdybos 202-06-14 nutarimu Nr. 03-133 patvirtintos turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, kurių IV dalis apibrėžia, kas yra nedraudžiamasis įvykis. Šių taisyklių 10.14. p. nedraudžiamuoju įvykiu laiko žalą, susijusią su išlaidomis, turėtomis taisant veiklos rezultatą arba iš naujo atliekant blogai padarytą darbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-19 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10206-964/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės MB „Eksperts“ ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškovei MB „Eksperts“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pagrįstos proceso metu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinio skundo dalyje dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo materialinių teisės normų taikymo, reglamentuojančių draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, nurodomi šie motyvai:

12.1. Sutarties draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo profesinė civiline atsakomybe už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo netinkamai atliktų įsipareigojimų vertinant turtą arba verslą.

12.2. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos kasacinio teismo praktika dėl draudimo taisyklių, kuriose nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UAB DB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.).

Šalies argumentai

12.3. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis. Nurodo, kad ieškovė patyrė nuostolius Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-865-779/2021 ir e2A-514-302/2022, kuriose konstatuota, jog ieškovė neįvykdė pareigos tinkamai įvertinti kilnojamąjį turtą, todėl jam kilo civilinė atsakomybė ir atitinkamai pareiga atlyginti trečiųjų asmenų patirtus nuostolius.

12.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „HUAN YU“ v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-225/2010).

12.5. Šiuo atveju Ieškovas ir Atsakovas Sutartimi buvo aiškiai apibrėžę draudiko atsakomybės ribas ir numatę, kas pagal 2012-06-14 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-133 patvirtintas Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių sąlygas yra laikoma draudžiamuoju įvykiu. Draudimo taisyklių 2 punkte aiškiai įtvirtinta, kad, sudarius draudimo sutartį, taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Draudimo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo atliekamo ir (ar) atlikto turto arba verslo vertinimo. Šiuo atveju nukentėjusiuoju trečiuoju asmeniu yra laikomas asmuo (užsakovas ir (arba) trečiasis asmuo), kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris Draudimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Nukentėjusiu trečiuoju asmeniu laikomas užsakovas ir (arba) trečiasis asmuo, kuriam padaryta žala dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (Draudimo taisyklių 3.3 punktas). Draudimo taisyklių 36 punkte numatyta, jog kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba įsiteisėjusią teismo nutartį, patvirtinančią taikos sutartį.

12.6. Šiuo atveju Ieškovas patyrė žalą dėl Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-865-779/2021 ir e2A-514-302/2022. Nurodytuose teismo sprendimuose buvo konstatuota, jog Ieškovas neįvykdė pareigos tinkamai įvertinti kilnojamąjį turtą, todėl jam kilo civilinė atsakomybė ir atitinkamai atlyginti AB „Lietuvos geležinkeliai“ patirtus nuostolius (5 390 Eur), o UAB „Geležinkelių tiesimo centras“ patyrė 4 616,27 Eur nuostolius, kurie susidarė dėl naujos turto vertinimo ataskaitos užsakymo (tam, kad būtų ištaisyta Ieškovo pateikto vertinimo klaida), papildomai patyrė 294,23 Eur išlaidas dėl pakartotinio notarinio registro patirtų išlaidų bei 31,57 Eur dydžio išlaidas dėl pakartotinio UAB „Geležinkelių tiesimo centras“ įstatų registravimo Registrų centre. Taigi iš viso iš Ieškovo buvo priteista atlyginti 10 332,07 Eur sumą.

12.7. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

12.8. Šiuo atveju Draudimo taisyklių 10 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas įvykių, kuriems esant draudimo įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Nagrinėjamu atveju Ieškovo patirta žala neatitinka nė vieno iš Draudimo taisyklių 10 punkte nurodytų kriterijų.

13. Apeliacinio skundo dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nurodoma, kad teismų sprendimuose turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstyti teismo sprendimo motyvai, siekiant užtikrinti kokybišką teisingumo vykdymą. Šiuo atveju nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas Ieškovo patirtų nuostolių pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimas. Ieškovas patirtus nuostolius kildina iš tapataus nuostolių atsiradimo šaltinio, t. y. kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18/08-094 (toliau – Ataskaita). Ieškovo patirti nuostoliai ir jų dydis yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-865-779/2021 ir e2A-514-302/2022. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime diferencijavo Ieškovo patirtus nuostolius ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo sprendime konstatuota, kad 294,23 Eur notarinio registro sąnaudas ir 31,57 Eur už naujų įstatų įregistravimą pirmosios instancijos teismas vertino kaip UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ žalą dėl netinkamai atliktos Ieškovo Ataskaitos. Šią žalą, kurios atlyginimas taip pat buvo priteistas iš Ieškovo anksčiau minėtose civilinėse bylose, pirmosios instancijos teismas pripažino draudžiamuoju įvykiu ir tai sudaro teisėtą pagrindą mokėti draudimo išmoką. (Ginčijamo sprendimo 19 punktas). Šiuo atveju tiek ši žala, tiek ir kita dalis žalos, kuri buvo priteista iš Ieškovo atlyginti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Geležinkelių tiesimo centras“, yra kildinama iš to paties šaltinio, t. y. Ieškovo parengtos Ataskaitos. Todėl negali susiklostyti tokia situacija, jog dalis tos pačios žalos yra pripažintina draudžiamuoju įvykiu, o kita dalis žalos nėra pripažintina draudžiamuoju įvykiu.

15. 2023-02-03 Ieškovas buvo pateikęs prašymą Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui pateikti nuomonę dėl tam tikrų Draudimų taisyklių taikymo išaiškinimo. Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas nurodė, jog „<...> draudžiamuoju įvykiu turėtų būti laikomas įvykis, atitinkantis visus Taisyklių 7 punkte nustatytus draudžiamojo įvykio požymius bei nepriskirtinas nei vienam Taisyklių 10 punkte nurodytam nedraudžiamajam įvykiui. Atitinkamai, Jūsų nurodyto Taisyklių 10.14 papunkčio atveju draudžiamuoju įvykiu nebūtų laikomas reikalavimo, kad ir atitinkančio visais taisyklių 7 p. nurodytas sąlygas pateikimas, jei jis būtų susijęs su išlaidomis, turėtomis taisant veiklos rezultatą arba iš naujo atliekant blogai padarytą darbą, tačiau jei tos išlaidos, pavyzdžiui, būtų susidarę dėl to, kad asmuo, remdamasis turto ar verslo vertinimu, kuris vėliau paaiškėjo esant netinkamai atliktu, priėmė tam tikrus sprendimus, dėl kurių patyrė žalos (nuostolių), reikalavimas dėl tokių išlaidų galėtų būti pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu pagal Taisyklių sąlygas“.

Atsiliepimas

16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir Apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindžia, pirma, tuo, kad tam, kad draudikui atsirastų pareiga išmokėti draudimo išmoką, nukentėjęs asmuo visų pirma privalo įrodyti visas draudėjo civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, antra, pagal atitinkamą draudimo polisą ir jo sudedamąją dalį – taisykles, privalo egzistuoti sąlygos, pagrindžiančios draudiko pareigos sumokėti draudimo išmoką atsiradimą. Nesant įrodytoms draudėjo civilinės atsakomybės kilimo sąlygoms ir (ar) nesant draudžiamojo įvykio pagal draudimo sutartį ir taisykles, neatsiras ir draudiko prievolė atlyginti žalą, išmokant draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui; antra, Taisyklių 5 p. yra apibrėžtas draudimo objektas – tai draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo profesine civiline atsakomybe už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo netinkamai atliktų įsipareigojimų vertinant turtą arba verslą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalavimas (gauto atlygio už netinkamai atliktą turto vertinimą priteisimas) pagal pobūdį nėra civilinės deliktinės atsakomybės IĮ „Eksperts“ atžvilgiu taikymas. Dėl to tai nėra draudimo objektas, vadovaujantis anksčiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir Taisyklių nuostatomis (II–III skyrius), buvo pateiktas civ. byloje Nr. e2-865-779/2021. Trečia, Taisyklių IV skyriuje yra apibrėžtas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas. Taisyklių 10.14 p. nustatyta, jog nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas, kai reikalavimas yra susijęs su išlaidomis, turėtomis taisant veiklos rezultatą arba iš naujo atliekant blogai padarytą darbą. Trečiajam asmeniui UAB „Geležinkelių tiesimo centras“ priteista naujai atlikto vertinimo kaina, notarinio registro išlaidos, išlaidos dėl įstatų registravimo Registrų centre, įvertinus jų pobūdį, pripažintinos nedraudžiamuoju įvykiu pagal Taisyklių 10.14 p. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir nurodomus argumentus atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. PCAD/19/000104.

18. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad apeliantas teikiamą teismui apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, kad jo pareikštas reikalavimas draudikui (Atsakovui) atlyginti Ieškovo (draudėjo) patirtus nuostolius yra pripažintinas draudžiamuoju įvykiu ir sukuriantis pareigą draudikui išmokėti draudimo išmoką. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo tapačius argumentus, kaip ir ieškinyje pateiktus reikalavimus ir atsiliepime yra cituojami ieškinio motyvai bei skundžiamo teismo sprendimo motyvai, su kuriais atsakovė sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 621 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

20. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje Nr. e2KT-106-658/2023, sprendžiant Vilniaus apygardos teisme gautų bylų pagal apeliacinius skundus priskyrimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjams klausimą, siekiant sumažinti apygardų teismų teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvio skirtumus, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2649-XX/2023 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2A-113-524/2023. Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 18 punkte pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, teisėjai, nagrinėdami Vilniaus apygardos teismui priskirtas bylas, veiks Vilniaus apygardos teismo vardu (CPK 621 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės MB „Eksperts“ ieškinys.

24. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, kad jo pareikštas reikalavimas draudikui (atsakovui) atlyginti ieškovės (draudėjo) patirtus nuostolius yra pripažintinas draudžiamuoju įvykiu ir sukuriantis pareigą draudikui išmokėti draudimo išmoką, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina, ar pagal šalių draudimo teisinius santykius ginčo sumų susidarymas kildinamas iš ieškovės veiklos, kuri laikytina draudžiamuoju įvykiu.

Faktinės bylos aplinkybės

25. IĮ „Eksperts“ ir atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, 2017-12-21 sudarė turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas apdraudė ieškovo turtinius interesus, susijusius su draudėjo profesine civiline atsakomybe už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu draudėjos netinkamai atliktų įsipareigojimų vertinant turtą arba verslą.

26. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą e2-865-779/2021 pagal ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ (toliau – GTC) ieškinius atsakovei UAB „IĮ Eksperts“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, ir 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės IĮ „Eksperts“ ieškovei AB „Lietuvos geležinkeliai 5 390,00 Eur (be PVM) sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 390,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas tenkino ir trečiojo asmens UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ patikslintą ieškinį. Priteisė iš atsakovės IĮ „Eksperts“ trečiajam asmeniui UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ 4 942,07 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 942,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2A-514-302/2022 šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

28. 2022-10-23 ieškovė atsakovei pateikė prašymą atlyginti patirtą nuostolį, kurį Ieškovas patyrė Vilniaus apygardos teismo 2021-11-19 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-865-779/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. E2A-514-302/2022 priteisus iš ieškovės tretiesiems asmenims atlyginti žalą, kuri susidarė dėl Ieškovo netinkamai parengtos turto vertinimo ataskaitos.

29. 2023-01-10 atsakovas pateikė ieškovei atsakymą, jog jos prašymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo negali būti tenkintas, nes tam nėra pagrindo.

Dėl šalių sutartinių santykių reglamentavimo

30. Apeliantė įrodinėja, jog patyrė žalą Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-865-779/2021 ir e2A-514-302/2022, kuriose konstatuota, jog ieškovė neįvykdė pareigos tinkamai įvertinti užsakovų turtą, todėl jai kilo civiline atsakomybė ir atitinkamai atlyginti AB „Lietuvos geležinkeliai“ patirtus nuostolius (5 390,00 Eur), o UAB „Geležinkeliu tiesimo centras“ patyrė 4 616,27 Eur nuostolius, kurie susidarė dėl naujos turto vertinimo ataskaitos užsakymo, papildomai patyrė 294,23 Eur išlaidas dėl pakartotinio notarinio registro patirtų išlaidų bei 31,57 Eur dydžio išlaidas dėl pakartotinio UAB „Geležinkeliu tiesimo centras“ įstatų registravimo Registrų centre. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju žala atsirado dėl ieškovo netinkamai įvykdytos pareigos įvertinti kilnojamąjį turtą ir tai atitinka draudimo liudijime apibrėžto draudimo objekto apibrėžimą.

31. Atsakovė buvo apdraudusi MB „Eksperts“ turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo poliso Nr. PCAD 048591, laikotarpiu nuo 2017-12-25 iki 2018-12-24, besąlyginė išskaita 2 900,00 EUR. Draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama dalis – Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.

32. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012, 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006).

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad draudimo sutartyje išvardytų nedraudžiamųjų įvykių atvejais neatsiranda draudiko pareiga pagal draudimo sutartį sumokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamojo įvykio įrodinėjimo pareiga tenka draudikui, šiuo pagrindu atsisakančiam mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013 ir kt.).

34. Draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius nustato ieškovės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, kurių 5 punkte nustatyta, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo profesine civiline atsakomybe už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo netinkamai atliktų įsipareigojimų vertinant turtą arba verslą.

35. Lietuvos banko valdybos 2012-06-14 nutarimu Nr. 03-133 patvirtintos turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, kurių IV dalis apibrėžia, kas yra nedraudžiamasis įvykis. Šių taisyklių 10.14. p. nedraudžiamuoju įvykiu laiko žalą, susijusią su išlaidomis, turėtomis taisant veiklos rezultatą arba iš naujo atliekant blogai padarytą darbą.

36. Šioje byloje nustatyta, jog apeliantė 2022 m. spalio 23 d. pateikė atsakovei prašymą atlyginti patirtą nuostolį, kurį sudarė dvi sumos – 5 390 Eur ir 4 942,07 Eur, kurios priteistos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-865-779/2021. Įvertinus šio sprendimo 44 p., 66 p. ir 71 p. motyvus darytina išvada, jog šios sumos yra kildinamos iš skirtingų teisinių santykių, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl kiekvienos iš šių sumų šalių atsakovės pareigos išmokėti draudimo išmoką aspektu.

Dėl ieškovės prašymo išmokėti 5 390 Eur pagal draudimo sutartį

37. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo 44 p. civilinėje byloje Nr. e2-865-779/2021 konstatuota, kad ,,taigi, nors šalių pasirašyta sutartis įvardijama kaip paslaugų teikimo sutartis, tačiau savo esme tai yra rangos sutartis, kadangi atsakovas įsipareigojo savo rizika ne tik atlikti darbą pagal užsakovo užduotį – įvertinti turtą, bet ir perduoti šio darbo rezultatą – pateikti kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Todėl sutiktina su trečiojo asmens atsakovo pusėje pozicija, jog tokiu atveju ieškovas pirko produktą arba darbų rezultatą, kuris buvo netinkamas, todėl sukūrus darbų rezultatą, atsakovui taikoma ne civilinė atsakomybė dėl netinkamai įvykdytos sutarties, bet rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą (CK 6.665 straipsnis)‘‘.

38. Sutiktina su atsakovo motyvu, jog kasacinio teismo pažymėta, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 p.).

39. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad tiek ši žala, tiek ir kita dalis žalos, kuri buvo priteista iš ieškovės atlyginti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Geležinkelių tiesimo centras“, yra kildinama iš to paties šaltinio, t. y. ieškovo parengtos Ataskaitos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neturi pareigos išmokėti 5 390 Eur pagal draudimo sutartį, nes ši suma susijusi su išlaidomis, turėtomis taisant veiklos rezultatą arba iš naujo atliekant blogai padarytą darbą.

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 5 390 Eur yra apeliantės nuostoliai dėl netinkamai atlikto darbo (darbą atliko, bet jis liks neapmokėtas, priteisus turto vertinimo kainą AB „Lietuvos geležinkeliai“), o šis mokestis už atliktą darbą nėra draudimo objektas. Apeliantas apdraudė savo civilinę atsakomybę dėl žalos, padarytos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Šiuo atveju

5 390 Eur suma yra paties ieškovo nuostoliai dėl jo netinkamai atlikto darbo, už kurį, grąžinęs gautą užmokestį, jis liks negavęs atlygio, todėl ši suma nepatenka į draudimo apsaugos ribas, todėl apeliacinio skundo dalies dėl 5 390 Eur draudimo išmokos tenkinti nėra pagrindo.

Dėl ieškovės prašymo išmokėti 4 942,07 Eur pagal draudimo sutartį

41. Paminėtų taisyklių 10.14. p. nedraudžiamuoju įvykiu laiko žalą, susijusią su išlaidomis, turėtomis taisant veiklos rezultatą arba iš naujo atliekant blogai padarytą darbą. Atsakovė, nemokėdama ieškovei draudimo išmokos, remiasi šiuo taisyklių punktu.

42. Aiškinant šį taisyklių punktą dėl 4 942,07 Eur sumos darytina išvada, kad ją sudaro ne turto vertinimo ataskaitos trūkumų ištaisymo išlaidos, o ši suma susidarė dėl to, kad asmuo, užsakęs ieškovei turto vertinimą ir remdamasis turto ar verslo vertinimu, kuris vėliau paaiškėjo esantis netinkamai atliktas, priėmė tam tikrus sprendimus, dėl kurių patyrė žalos (nuostolių). Ir ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime.

43. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Aiškinant pagal paminėtas taisykles šį taisyklių punktą, nustatyta, kad šia Taisyklių sąlyga yra pašalinama draudikės pareiga mokėti išlaidas už darbus, kuriuos ieškovė, kaip turto vertintoja, turėjo numatyti, tačiau dėl netinkamai parengto vertinimo tie darbai nebuvo atlikti, bei išlaidas dėl paties turto vertinimo akto kaip dokumento perdarymo, naujo paruošimo.

45. Analizuojant 4 942,07 Eur sumos kilmę darytina išvada, kad ją sudaro ne turto vertinimo ataskaitos trūkumų ištaisymo išlaidos, o ši suma susidarė dėl to, kad asmuo, užsakęs ieškovei turto vertinimą ir remdamasis turto ar verslo vertinimu, kuris vėliau paaiškėjo esantis netinkamai atliktas, priėmė tam tikrus sprendimus, dėl kurių patyrė žalos (nuostolių).

46. Apeliantė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog tokios pat pozicijos laikėsi ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas, pateikdamas ieškovei 2023 m. vasario 22 d. atsakymą (ieškinio priedas Nr.7).

47. Išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-865-779/2021 nustatyta, kad trečiojo asmens užsakymu 2019 m. kovo 12 d. UAB „Newsec valuation“ atliko naują turto vertinimą ir pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-19-03-08-5516, t. y. naują turto vertinimo ataskaitą atliko ne ieškovė, o kita įmonė, todėl reikalavimas dėl tokių išlaidų galėtų būti pripažintina draudžiamuoju įvykiu pagal Taisyklių sąlygas ir pačios šalių sudarytos draudimo sutarties esmę ir dalyką.

48. Šalys 2017-12-21 sudarė turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas apdraudė ieškovo turtinius interesus, susijusius su draudėjo profesine civiline atsakomybe už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu.

49. Minėta, kad pagal Taisyklių 10.14 punktą nedraudžiamuoju įvykiu yra išlaidos, turėtos taisant veiklos rezultatą arba iš naujo atliekant blogai padarytą darbą, t. y. iš draudikės negalėtų būti priteistos išlaidos, kurios yra reikalingos ištaisyti jau parengto akto trūkumus. Tačiau remiantis šios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės reikalaujama priteisti ginčo sumos dalis yra ieškovės patirtos išlaidos ne už turto vertinimo akto trūkumų ištaisymą, bet iš ieškovės priteistas žalos atlyginimas trečiajam asmeniui dėl netinkamai ieškovės paruošto turto vertinimo akto.

50. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo 66 p. civilinėje byloje Nr. e2-865-779/2021 konstatuota, kad ,,atsakovas, netinkamai vykdęs pareigą parengti įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą, atliko neteisėtus veiksmus, kurie prisidėjo prie žalos trečiajam asmeniui padarymo‘‘.

51. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo 71 p. civilinėje byloje Nr. e2-865-779/2021 konstatuota, kad ,,dėl atsakovo aplaidaus elgesio, trečiasis asmuo patyrė žalą, kurią sudaro naujai atliktos turto vertinimo ataskaitos kainos dalis, kurią trečiasis asmuo turėjo įsigyti tam, kad būtų ištaisyta ieškovo pateikto vertinimo klaida ir atitinkamai atliktos įstatinio kapitalo dydžio korekcijos. Kadangi atsakovas už atliktą darbą iš ieškovo gavo atlygį, žalos dydis trečiojo asmens pagrįstai buvo sumažintas atsakovo atliktos ataskaitos užmokesčio dalimi. Be to, trečiasis asmuo patyrė papildomas išlaidas dėl naujų įstatų registravimo bei notarinio registro sąnaudas, dėl ko yra pagrindas trečiojo asmens patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo 4.616,27 Eur nuostolių atlyginimo, 294,23 Eur už notarinio registro sąnaudas; 31,57 Eur už naujų įstatų registravimą. Iš viso iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 4942,07 Eur žalos atlyginimo.‘‘

52. Ieškovės nurodoma 4 942,07 Eur pinigų suma neturėtų būti laikoma išlaidomis jau parengto turto vertinimo akto trūkumams ištaisyti. Todėl teisėjų kolegija atsakovės argumentus dėl šiems nuostoliams netaikytinos draudimo apsaugos atmeta kaip nepagrįstus, nes išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-865-779/2021 nustatyta, kad trečiojo asmens užsakymu 2019 m. kovo 12 d. UAB „Newsec valuation“ atliko naują turto vertinimą ir pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-19-03-08-5516. 4 616,27 Eur yra skirtumas tarp 10 006,27 Eur naujai atliktos turto vertinimo ataskaitos kainos (jos dalies), kurią trečiasis asmuo turėjo įsigyti tam, kad būtų ištaisyta apeliantės pateikto vertinimo klaida.

53. Pagal paminėtas taisykles nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo (užsakovas ir (arba) trečiasis asmuo), kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Nukentėjusiu trečiuoju asmeniu laikomas užsakovas ir (arba) trečiasis asmuo, kuriam padaryta žala dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų.

54. Paminėtų taisyklių 7 p. nustatė, kad draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo atliekamo ir (ar) atlikto turto arba verslo vertinimo, jeigu reikalavimas atitinka taisyklėse nurodytas sąlygas, nurodytas taisyklių 7.1–7.7 punktuose.

55. Atsakovė pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodė, kad ieškovės reikalavimas 4 942,07 Eur nepatenka į draudimo išmoką pagal šalių sudarytą draudimo sutartį ir paminėtas taisykles.

56. Paminėtų taisyklių 36 p. yra nustatyta, kad kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba įsiteisėjusią teismo nutartį, patvirtinančią taikos sutartį.

57. Byloje įrodyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-865-779/2021 konstatuotos aplinkybės dėl 4 942,07 Eur yra draudžiamasis įvykis, atitinkantis visus Taisyklių 7 punkte nustatytus draudžiamojo įvykio požymius bei nepriskirtinas nė vienam Taisyklių 10 punkte nurodytam nedraudžiamųjų įvykių punktui.

58. Ieškovei iš atsakovės priteistina 2042,07 Eur dydžio draudimo išmoka, kuri apskaičiuotina nuo 4 942,07 Eur (4 616,27 Eur nuostolių atlyginimo, 294,23 Eur už notarinio registro sąnaudas; 31,57 Eur už naujų įstatų registravimą) minus besąlyginė išskaita 2 900,00 EUR.

Dėl procesinių palūkanų

59. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymo nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 str.1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o 2 d. numato, kad kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 042,07 Eur dydžio draudimo išmoka ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

61. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

62. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 d.).

63. Ieškovė pirmosios instancijos teisme paduodant ieškinį sumokėjo 167 Eur žyminio mokesčio bei 2 722,50 Eur išlaidų advokato pagalbai.

64. Ieškovės reikalavimas patenkintas 27,50 procento, todėl ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teisme priteistini 45, 93 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 748,68 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

65. Ieškovė paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 167 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 45,93 Eur sumokėto žyminio mokesčio, nes jos apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies pagal paminėtas proporcijas. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl kitų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Eksperts“ iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, 2 042, 07 Eur draudimo išmokos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 792,61 bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Eksperts“ iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, 45,93 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė