Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos komanditinės ūkinės bendrijos „Diamona Baltic Development Polocko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AUM studio“ bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs, kad atsakovė nėra nemoki, atsisakė jai iškelti bankroto bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, susipažinti su viešai prieinamais viešųjų pirkimų duomenimis.

16. Nagrinėjamu atveju atsakovės teikiami nauji įrodymai – rangos sutartis ir teismo nutartis yra Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1319-640/2022 pagal UAB „AUM studio“ ieškinį UAB „Natalex“ dėl skolos priteisimo dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, su šia informacija gali susipažinti naudodamasis Lietuvos informacine teismų sistema LITEKO. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, klausimas dėl atsakovės naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nespręstinas.

Dėl atsakovės (ne) mokumo

17. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

20. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

21. Iš byloje esančių 2022 m. liepos 8 d. balanso, sudaryto už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki liepos mėn., ir 2021 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad 2022 m. į atsakovės balansą įrašyto turto vertė sudarė viso 104 748 Eur: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 20 000 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 84 748 Eur; 2021 m. balanso duomenimis, turto vertė siekė 98 103 Eur: 96 516 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 1 587 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2020 m. atsakovės turto vertė siekė 75 199 Eur: 72 663 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 2 536 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis matyti, kad aptariamais laikotarpiais beveik visą UAB „AUM studio“ turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos.

22. Atsakovė į bylą yra pateikusi debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad jos pradelsti debitoriniai įsiskolinimai sudaro 84 748 Eur, t. y. didžiąją dalį atsakovės turto. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Natalex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu UAB ,,AUM studio“, prašydama priteisti nepagrįstai atsakovei sumokėtą 1 000 Eur sumą bei 97 895,09 Eur nuostolių atlyginimą; UAB ,,AUM studio“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš UAB „Natalex“ priteisti 84 747,50 Eur skolą už projektavimo darbus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1653-275/2020 UAB „Natalex“ iš UAB „AUM studio“ priteisė 26 666,66 Eur nuostolių atlyginimą, o UAB „AUM studio“ iš UAB „Natalex“ – 24 475 Eur skolą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-597-330/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Natalex“ priteistas nuostolių atlyginimas, panaikino ir ieškinį atmetė, o sprendimo dalį, kuria UAB ,,AUM studio“ priteista 27 475 Eur skola už darbus, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šios nutarties priėmimo dienai Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1319-640/2022 nagrinėjimas yra sustabdytas, nes UAB „Natalex“ pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-597-330/2021.

23. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės UAB „AUM studio“ apskaitoje užfiksuoti duomenys apie turimą 84 748 Eur reikalavimo teisę į UAB „Natalex“ yra pagrįsti, dėl to tokią reikalavimo teisę įtraukė į atsakovės turto masę. Apeliantė su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad tiek paties debitorinio įsiskolinimo, tiek ir jo išieškojimo realumas yra abejotinas. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės argumentais sutinka.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad debitoriniam įsiskolinimui sudarant didžiąją dalį atsakovės deklaruojamo turto, vertinant atsakovės turtinę padėtį, yra labai svarbus šio įsiskolinimo (ne)priskyrimo atsakovės turtui klausimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

25. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbu tai, kad tarp UAB „Natalex“ ir atsakovės dėl skolos už atliktus darbus dydžio vis dar vyksta ginčas teisme, UAB „Natalex“ teigiant, jog atsakovės atlikti darbai buvo nekokybiški. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-597-330/2021, grąžindamas dalį bylos nagrinėti iš naujo, nurodė, kad tik žinant konkrečias priežastis, dėl kurių nebuvo pritariama UAB „AUM studio“ parengtam techniniam projektui, bus galima tinkamai įvertinti UAB „Natalex“ prievolės atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus faktą bei šios prievolės apimtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-597-330/2021 64 punktas). Taigi, visų pirma, priešingai nei teigia atsakovė, nėra aiškus nei šio debitorinio įsiskolinimo faktas, nei jo dydis. Antra, net jei sutikti su atsakovės pozicija, kad UAB „Natalex“ jai yra skolinga 84 748 Eur sumą, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog debitorinio įsiskolinimo susigrąžinimas yra realus, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, iš UAB „Natalex“ Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-12379-1169/2022 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu priteisė 200 Eur skolą UAB „Juris LT“ naudai; UAB „Natalex“ geranoriškai teismo įsakymo neįvykdė; priteistą skolą išieškojo antstolis. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad 84 748 Eur debitorinio įsiskolinimo susigrąžinimas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra realus.

26. Iš byloje esančių balansų matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2022 m. sudarė 45 279 Eur sumą, 2021 m. – 57 375, o 2020 m. – 32 561 Eur. Atsakovė turi dvi kreditores – UAB „Projektų valdymo grupė“, kuriai yra skolinga 3 413,60 Eur, įvykdymo terminas 2022 m. gruodžio 29 d., t. y. įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, ir ieškovę, kuriai yra skolinga 41 865,14 Eur, įvykdymo terminas suėjo 2022 m. vasario 23 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė šiuo metu neturi pareigos mokėti ieškovei sprendimu už akių priteistos sumos. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino teisminių procesų reikšmę, vykstančių tarp jos ir atsakovės, todėl nepagrįstai į atsakovės pradelstus įsipareigojimus neįtraukė skolos ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutinka.

27. Pagal aktualią teismų praktiką sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas dėl UAB „AUM studio“ prievolės ieškovei yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1132- 918/2022, kurio vykdymui yra išduotas vykdomasis raštas. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eA2-17684-820/2022 atsakovei pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, 2022 m. liepos 14 d. nutartimi sustabdė sprendimo už akių ir vykdomosios bylos vykdymą iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, tėra laikino pobūdžio, reiškianti, kad sprendimas už akių negali būti vykdomas priverstinių teisinių priemonių pagalba, tačiau kuri neturi jokios įtakos sprendimo privalomumui ir niekaip nepanaikina pačios prievolės. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į pradelstus UAB „AUM studio“ įsipareigojimus įsiskolinimą ieškovei.

29. Pažymėtina, kad atsakovė nevykdo prievolių ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams, nes atsakovė dalį savo pradelstų įsipareigojimų (3 413,60 Eur) sumokėjo apeliantei tik teismine tvarka inicijavus bankroto bylos iškėlimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad dalį pradelstų įsipareigojimų sumokėjo ne pati atsakovė savo lėšomis, o su ja per valdymo organus susijęs asmuo – UAB „Projektų valdymo grupė“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra svarbu tai, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nepaaiškina, kokiu pagrindu gana nedidelės prievolės dalį už ją įvykdė UAB „Projektų valdymo grupė“. Kita vertus, iš pačios atsakovės į bylą pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovės kreditorė 3 413,60 Eur sumai tapo UAB „Projektų valdymo grupė“, t. y. labiau tikėtina, jog atsakovė dalį įsipareigojimų sumokėjo skolintomis lėšomis. Taigi aplinkybė, kad atsakovė pradelstų įsipareigojimų dalį savo kreditoriams padengė ne iš šiuo metu jos veiklos generuojamų pajamų, bet susijusio kito juridinio lėšomis, leidžia spręsti, jog atliktais mokėjimais per susijusį asmenį atsakovė siekia tik dirbtinai sukurti prievoles galinčio vykdyti juridinio asmens įvaizdį, vengdama bankroto bylos jai iškėlimo.

30. Apibendrindamas motyvus dėl atsakovės turto apimties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus atsakovės gautinų sumų, net nevertinant apeliantės argumentų dėl 20 000 Eur sumos įtraukimo į balanso eilutę „I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“, 2022 m. liepos 8 d. duomenimis jos įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę iš viso 25 279 Eur suma (20 000 Eur - 45 279 Eur), t. y. įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Taigi atsakovė pripažintina nemokia JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.

31. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

32. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo. Kaip nustatyta, atsakovė realiai nėra pajėgi mokėti finansinių įsipareigojimų savo lėšomis. Atsakovė taip pat negeneruoja pardavimo pajamų. Be to, Sodros duomenis, įmonėje nėra ir apdraustų asmenų (darbuotojų). Tai suponuoja išvadą, kad atsakovė pastaruoju metu jokios ūkinės–komercinės veiklos faktiškai nevykdo, o pagal byloje esančius duomenis pelno (nuostolių) ataskaitas atsakovės veikla iš esmės kuria tik nuostolius ir realių perspektyvų stabilizuoti padėtį nėra (jų atsakovė leistinais įrodymais neįrodė).

33. Tokių išvadų nepaneigia ir veiklos vykdymo niekaip nepatvirtina į bylą atsakovės pateiktos 2022 m. sausio 3 d., 2022 m. vasario 1 d. ir 2022 m. kovo 1 d. projektavimo darbų sutartys, sudarytos tarp atsakovės ir per valdymo organus susijusio juridinio asmens UAB „Projektų valdymo grupė“. Atsakovė tik deklaratyviai akcentuoja tokių sutarčių bendrą vertę, nedetalizuodama iš jų gautinos realios finansinės naudos (pelno), kuris galėtų būti skirtas turimiems nuostoliams padengti. Kita vertus, nurodytos sutartys sudarytos daugiau nei prieš pusmetį, tačiau į bylą nepateikti duomenys, ar atsakovė jas realiai vykdo, ar su ja bent iš dalies atsiskaityta pagal šias sutartis ir pan. Pažymėtina ir tai, kad nors civilinėje apyvartoje nedraudžiama sudaryti sutartis tarp susijusių įmonių, tačiau įvertinus, jog atsakovė neturi darbuotojų bei pardavimo pajamų, taip pat tai, kad sutartys pasirašytos to paties asmens, tiek atsakovės, tiek ir UAB „Projektų valdymo grupė“ vadovo V. K., jog sutartyse nenumatyti atsiskaitymo terminai, neatmestina, kad į bylą pateiktos projektavimo darbų sutartys sudarytos tik formaliai, siekiant pagrįsti atsakovės veiklos vykdymą.

Dėl procesinės baigties

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo yra padarytos neteisingai vertinant byloje esančius duomenis, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės finansinę padėtį bei realias jos galimybes vykdyti savo veiklą bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis).

35. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Iš byloje esančio 2022 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymo Nr. 202,418 matyti, kad apeliantės vardu 47 Eur žyminį mokestį valstybei sumokėjo advokatų profesinė bendrija Triniti Jurex, tačiau remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, kad mokesčio mokėtojas yra asmuo, turintis procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį, o ne jo atstovas ar kitas asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021), sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovei KŪB „Diamona Development Polocko“. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „AUM studio“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti komanditinei ūkinei bendrijai „Diamona Development Polocko“ 47 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2022 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 202,418 akcinė bendrovė „Swedbank“.