Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-597-330/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-02
Bylos Nr.: e2A-597-330/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,NATALEX“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,AUM studio“

(S)(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NATALEX“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AUM studio“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo ir 2020 m. gruodžio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NATALEX“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,AUM studio“ dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįstai sumokėtų lėšų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AUM studio“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,NATALEX“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NATALEX“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,AUM studio“, prašydama priteisti nepagrįstai atsakovei sumokėtą 1 000 Eur sumą, 97 895,09 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 8 d. su atsakove sudarė projektavimo darbų rangos sutartį (toliau ir – Projektavimo sutartis) dėl blokuotų ir daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine stovėjimo aikštele žemės sklype, esančiame Vilniuje, Aukštaičių g. 31, suprojektavimo, techninio projekto parengimo, specialiųjų architektūros ir techninių sąlygų gavimo, leidimo statybai gavimo, atsižvelgiant bei įgyvendinant užsakovo (ieškovės) teisėtus reikalavimus ir pastabas. Ieškovės teigimu, su atsakove (rangovu) buvo sutarta, kad darbų trukmė yra 240 darbo dienų (12 mėnesių), tai yra sutarta, kad rangos darbai truks iki 2017 m. liepos 8 d.

3. Ieškovės vertinimu, atsakovė UAB „AUM studio“ netinkamai vykdė įsipareigojimus, prisiimtus Projektavimo sutartimi, dėl to projektavimo darbai smarkiai atsiliko nuo šalių sutarto projektavimo darbų vykdymo etapų grafiko, o galiausiai visiškai sustojo. Kadangi projektavimo darbai nebuvo baigti, atsakovė neištaisė projektą derinančiųjų institucijų pateiktų pastabų, nepašalino projekto trūkumų, ieškovė pasinaudojo įstatymų suteikta teise vienašališkai nutraukti sutartį dėl rangovo įvykdyto esminio sutarties pažeidimo.

Šalies argumentai

4. Ieškovė teigė negavusi to, ko tikėjosi sudarydama sutartį su atsakove, o dėl sustojusių projektavimo darbų patyrė ir toliau patiria nuostolius – neturėdama statybą leidžiančio dokumento, negali pradėti nekilnojamojo turto komplekso statybos darbų, be to, žemės sklypo, kuriame ketinama vystyti nekilnojamojo turto kompleksą, įsigijimas buvo kredituojamas kredito unijų, todėl užsitęsus bei sustojus projektavimo darbams nuostolingai mokamos palūkanos kredito davėjams.

5. Pasak ieškovės, atsakovė ne kartą teikė parengtą projektą į informacinę sistemą (toliau – IS) „Infostatyba“ derinti su atsakingomis institucijomis, tačiau šios fiksuodavo projekto trūkumus, kurių atsakovei nepavyko ištaisyti. Ieškovės teigimu, ji negali pradėti statybos darbų dėl projektuotojo, tai yra dėl atsakovės kaltės. Ieškovė kaip nuostolius prašė priteisti 52 525 Eur sumą, ieškovės sumokėtą atsakovei per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Be to, ieškovė pažymėjo, kad ji įnešė į kredito unija 25 000 Eur dydžio pajų tam, kad gautų kreditą statyboms, tačiau šį pajų vėliau teko perleisti už mažesnę sumą –21 250 Eur, todėl ieškovė patyrė 3 750 Eur nuostolius. Prašomus priteisti nuostolius taip pat sudaro: iki ieškinio pateikimo dienos kredito unijai LTL „Kredito unija“ sumokėtos 23 333,36 Eur palūkanos ir suskaičiuoti 104,39 Eur delspinigiai, kredito unijai „Saulėgrąža“ sumokėtos 17 355,58 Eur palūkanos ir suskaičiuoti 570 Eur delspinigiai, 106,76 Eur išlaidos notaro paslaugoms dėl hipotekos duomenų pertvarkymo.

6. Atsakovė UAB ,,AUM studio“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį visiškai atmesti. Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiais, kad UAB ,,AUM studio“ nevykdė (netinkamai vykdė) įsipareigojimų pagal Projektavimo sutartį. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypą, dėl statybų kuriame 2016 m. liepos 8 d. buvo sudaryta Projektavimo sutartis, įgijo tik 2017 m. balandžio 10 d., todėl iki tos datos atsakovė negalėjo rengti projekto. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės aiškinimą dėl projektavimo darbų atlikimo termino praleidimo paneigia pačios ieškovės veiksmai – ieškovė nereiškė pretenzijų dėl vėlavimo atlikti darbus, išskyrus 2018 m. rugsėjo 4 d. pranešimą. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė dar 2018 m. kovo 20 d. priėmė atsakovės parengtą projektą, tokiu būdu patvirtindama atliktų darbų tinkamumą.

7. Atsakovė UAB ,,AUM studio“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB „NATALEX“, kuriuo prašė priteisti 84 747,50 Eur skolą už projektavimo darbus, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovė akcentavo, kad ji tinkamai vykdė prievoles pagal Projektavimo sutartį, o prieš ieškovei nutraukiant šią sutartį, iki visiško sutarties įvykdymo buvo likęs vienas formalus veiksmas – Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo dėl projekto gavimas ir jo įkėlimas į IS „Infostatyba“. Atsakovės nuomone, iki įvykdyto Projektavimo sutarties nutraukimo buvo atlikta 90 proc. visų sutartyje numatytų darbų. Kadangi buvo įvykdyta bent 90 proc. Projektavimo sutartyje numatytų darbų, atsakovės skaičiavimu, ieškovė yra skolinga 84 747,50 Eur sumą (visa Projektavimo sutarties kaina 152 525 Eur, todėl atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį ieškovė turėtų mokėti 137 272,50 Eur (152 525 x 90 proc.), tačiau ieškovė yra sumokėjusi tik 52 525 Eur sumą.

Šalies argumentai

9. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė pabrėžė, kad kiekvienos derinančiosios institucijos sutikimas ar leidimas projektui yra reikšmingi ir svarbūs siekiant galutinio Projektavimo sutarties įgyvendinimo tikslo – statybos leidimo gavimo. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą atsakovė turėjo gauti dar projektavimo darbų pradžioje. Ieškovės teigimu, elektros transformatorinė, kurios elektros energija būtų naudojama ir ieškovės žemės sklype pastatytiems būsimiems pastatams, buvo suprojektuota ant kaimyninio sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl atsakovės teiginiai, jog statybos leidimui gauti reikėjo pateikti tik Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, nėra teisiškai pagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas ieškovei priteisė iš atsakovės 26 666,66 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o atsakovei iš ieškovės priteisė 24 475 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. papildomu sprendimu ir 2021 m. sausio 22 d. papildomu sprendimu paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas bei priteisė iš ieškovės valstybei žyminį mokestį.

11. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 8 d. tarp ieškovės UAB „NATALEX“, kaip užsakovo, ir atsakovės UAB „AUM studio“, kaip rangovo, sudaryta Projektavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo suprojektuoti blokuotus daugiabučius gyvenamuosius namus su požeminiu parkingu, pateikti techninį projektą, pagal įgaliojimą gauti specialiąsias architektūros ir technines sąlygas, gauti leidimą statybai. Projektavimo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad užsakovas pateikia rangovui žemės nuosavybės dokumentus ir įgaliojimą. Terminas, per kurį ieškovė turi pateikti rangovui žemės nuosavybės dokumentus, nebuvo numatytas, tačiau sutartyje nustatytas terminas atsakovei atlikti rangos darbus – iki 2017 m. liepos 8 d.

12. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 52 525 Eur sumą, jos sumokėtą atsakovei, teismas nurodė, kad užsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus neeliminuoja Projektavimo sutarties nutraukimas. Teismas pažymėjo, kad užsakovas rangos sutarties nutraukimo atveju privalo atsiskaityti su rangovu už darbus, kuriuos šis faktiškai atliko pagal sutartį iki jos nutraukimo. Teismo vertinimu, ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei, Projektavimo sutartyje nesant nustatyto įsipareigojimo mokėti didesnę nei 20 000 Eur avanso sumą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovę tenkino atsakovės atliekami projektavimo darbai. Ar ieškovė turi teisę susigrąžinti sumokėtą atsakovei visą sumą už darbus – 52 525 Eur, ar jos dalį, reikšminga tai, kokia darbų dalis buvo faktiškai rangovo atlikta iki sutarties nutraukimo, ir tai, ar didesnę nei numatyta sutartyje avanso sumą ieškovė sumokėjo už sutartus papildomus darbus, ar šie mokėjimai buvo atlikti pagal sutartyje numatytą rangos darbų kainą.

13. Atsakovė sutartį su ieškove dėl projektavimo darbų atlikimo sudarė žinodama, kad ieškovė nėra nuosavybės teisėmis įsigijusi žemės sklypo, kuriame turėjo būti projektuojami gyvenamieji namai. Tai leido teismui daryti išvadą, kad tokiu būdu atsakovė veikė savo rizika, todėl nuosavybės dokumentų į žemės sklypą nepateikimas atsakovei nebuvo kliūtimi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Projektavimo sutartyje nebuvo numatyti terminai, per kuriuos ieškovė turi pateikti žemės nuosavybės dokumentus atsakovei. Atsakovė, kuri parengė Projektavimo sutartį, nesiūlydama susitarti dėl tokio termino, tuo patvirtino, kad ieškovės nuosavybės teisių į sklypą neturėjimas nesudaro kliūties vykdyti projektavimo darbus. Teismas taip pat pabrėžė, kad byloje pateikta eksperto išvada apie tai, jog projektavimo darbų užsakovas nesudarė visų reikalingų sąlygų rangovui įvykdyti Projektavimo sutartyje numatytus reikalavimus, padaryta neatsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes, neįvertinus ankstesnio sklypo savininko įgaliojimo vykdyti projektavimo darbus, rangovo (projektuotojo) pareigų sudarant tokią sutartį.

14. Pripažinęs, kad atsakovė pažeidė Projektavimo sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus, o ieškovei prašant priteisti atlyginimą nuostolių, atsiradusių dėl palūkanų už paskolą mokėjimo, teismas nagrinėjo, ar ieškovės paskola buvo paimta investicijai į verslą, susijusį su užsakytais projektavimo darbais. Teismas nurodė, kad ieškovė žemės sklypo Aukštaičių g. 31,Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2017 m. balandžio 10 d., pagal kurią įsigijo 0,3175 ha ploto sklypą už 764 720 Eur. Šios kainos dalį – 450 000 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti iš jai suteikto LTL kredito unijos ir kredito unijos „Saulėgrąža“ sindikuoto kredito iki 2017 m. gegužės 10 d. Iš 2017 m. gegužės 2 d. jungtinės paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir minėtų kredito unijų, teismas nustatė, kad ieškovei buvo suteikta 450 000 Eur paskola. Kadangi paskola buvo naudojama žemės sklypo, kuriame buvo užsakyti projektavimo darbai, įsigijimui, palūkanų mokėjimas pagal tokią paskolos sutartį yra susijęs su projektavimo darbų atlikimu. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, kad projektavimo darbai bus atlikti per Projektavimo sutartyje nurodytus terminus, o paskolos grąžinimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejosi su projektavimo darbų atlikimu žemės sklype, kuriame buvo ketinama statyti gyvenamuosius namus.

15. Teismas nustatė, kad atsakovė atliko esminius projektavimo darbus ir 2018 m. kovo 20 d. aktu projektą perdavė užsakovui (ieškovei). Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktame ekspertizės akte padaryta išvada, jog užsakovui perduota projektinė dokumentacija buvo tinkama vykdymui, o tą patvirtino statinio projekto ekspertizės aktas (bendrosios ekspertizės aktas, sudarytas 2018 m. vasario 23 d. Nr. 23/1-18). Teismo vertinimu, yra įrodyta, kad rangovo UAB „AUM studio“ užsakovui UAB „NATALEX“ perduota projektinė dokumentacija – techninis projektas 2016-10-AUM-TP (2018 m. kovo 20 d. Techninio projekto priėmimo-perdavimo aktas Nr. AUM 28/001) yra atsakovės dalinis sutarties įvykdymas, techninio projekto perdavimas sudarė sąlygas ieškovei atlikti tolimesnius veiksmus realizuojant statytojo teises.

16. Teismas nurodė, kad laikotarpis, per kurį ieškovė turėjo mokėti palūkanas už paskolą, buvo užtęstas dėl atsakovės nesavalaikio įsipareigojimų vykdymo, todėl per tokį užsitęsusį laikotarpį sumokėtos palūkanos laikytinos ieškovės nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės kaltės. Teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog pagal į IS „Infostatyba“ atsakovės įkeltą techninį projektą nebuvo išduotas leidimas statybai, nereiškia, jog atlikus neesminius projekto suderinimo su atitinkamomis institucijomis veiksmus, toks leidimas negalėjo būti išduotas.

17. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą priteisti 1 000 Eur avansinę įmoką, jos sumokėtą atsakovei už detaliojo plano pakeitimo darbus, teismas nurodė, kad toks mokėjimas buvo atliktas ne pagal Projektavimo sutartį, o pagal šalių papildomą žodinį susitarimą. To neneigia abi ginčo šalys, tačiau ieškovė ir atsakovė skirtingai aiškino, koks buvo jų žodinio susitarimo turinys. Atsakovės aiškinimu, minėtas mokėjimas buvo ieškovės mokėjimas už detaliojo plano koregavimo darbus. Toks aiškinimas paremtas tuo, kad atsakovė parengė projektinius pasiūlymus, reikalingus detaliojo plano koregavimui inicijuoti, ir jų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 10 d. priėmė įsakymą leisti inicijuoti žemės sklypo detaliojo plano koregavimą. Kadangi ieškovė nepateikė argumentų, jog toks įsakymas buvo priimtas be parengtų projektinių pasiūlymų, kad jam priimti nebuvo reikalingas tam tikras atsakovės darbas, teismas sutiko su atsakovės paaiškinimu dėl 1 000 Eur mokėjimo ir padarė išvadą, kad ieškovė šią sumą apmokėjo atsakovei ne už detaliojo plano pakeitimą, o už darbą, reikalingą leidimui inicijuoti detaliojo plano koregavimą gauti.

18. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti įmokas, kurias ieškovė mokėjo pavėlavusi sumokėti palūkanas už paskolą, nes atsakovė nėra atsakinga už tai, kad ieškovė laiku nesumokėjo nustatytos palūkanų sumos. Teismas taipogi nurodė, kad ieškovė vėlavo sumokėti įmokas ir po atsakovės parengto projekto perdavimo, todėl už laikotarpį po projekto perdavimo atsakovė nėra atsakinga. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 3 750 Eur nuostolius, atsiradusius dėl pajaus pardavimo mažesne kaina, teismas pabrėžė, kad pajaus pardavimas nėra susijęs su gyvenamųjų namų statybos pradžia, tas pardavimas nesisieja tiesioginiu priežastiniu ryšiu su projektavimo darbų vykdymu, todėl tai nėra ieškovės nuostoliai dėl atsakovės veiksmų.

Šalies argumentai

19. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti 90 proc. Projektavimo sutartimi sulygtos kainos, įvertinus ieškovės faktiškai atliktą dalinį kainos mokėjimą. Teismas sutiko su ieškovės paaiškinimais, kad yra atsakovės parengto projekto trūkumų, todėl padarė išvadą, kad atsakovė neatliko didesnės nei 10 proc. dydžio darbų dalies. Teismo neįtikino nei vienos iš bylos šalių teikti argumentai dėl projektavimo darbų atlikimo dalies. Teismas padarė išvadą, kad didesnė dalis atsakovės darbų pagal sutartį buvo atlikta, kadangi projektas patvirtintas, be to, tokią išvadą pagrindžia ir statinio projekto ekspertizė. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šešiolikos derinančiųjų institucijų nepritarimas atsakovės parengtai projektinei dokumentacijai (ją įkėlus į IS „Infostatyba“), jog elektros transformatorinės, kurios tiekiama elektros energija būtų naudojama ir žemės sklype pastatytiems būsimiems pastatams, suprojektavimas ant kaimyninio sklypo, patvirtina projekto trūkumus. Atsižvelgęs į ieškovės argumentus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi atsakovei sumokėti 2/3 dalis Projektavimo sutartimi įsipareigotos sumokėti sumos, tai yra 80 000 Eur. Ieškovė buvo atsakovei sumokėjusi 52 525 Eur, todėl teismas iš ieškovės priteisė atsakovei 27 475 Eur už darbus.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas nustatė, kad abi ginčo šalys turi teisę į 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo kiekvienai iš jų priteistos sumos.

21. Priimdamas byloje 2020 m. gruodžio 3 d. papildomą sprendimą teismas nurodė, kad pagal bylos medžiagą ieškovė UAB „NATALEX“ už ieškinį sumokėjo 1 746 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovei UAB „AUM studio“ buvo atidėtas 1 496 Eur dydžio žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas.

22. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovė UAB „NATALEX“ buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 302,50 Eur sumą už ekspertizės atlikimą.

23. Įvertinęs patenkintą ieškinio dalį (26,96 proc.), teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 470,72 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Pagal patenkintą priešieškinio proporcinę dalį (34,42 proc.) teismas į valstybės biudžetą iš ieškovės priteisė 508,04 Eur žyminį mokestį už priešieškinio dalį, o iš atsakovės – 967,96 Eur žyminį mokestį už priešieškinio dalį.

Atsiliepimas

24. Atsakovė nurodė, kad ji patyrė 8 030,64 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokį išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Mokėjimo nurodymai, patvirtinantys atsakovės išlaidų turėjimą, pateikti dėl 3 560 Eur sumos. Atsižvelgęs į tai, kad patenkinta 34,42 proc. priešieškinio, teismas nustatė, kad iš ieškovės atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 2 764,15 Eur (8 030,64 x 34,42 proc.), tačiau kadangi byloje sprendžiamas klausimas nebuvo sudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, teismas priteistinas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 2 500 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas nurodė, kad už ekspertizės atlikimą bei eksperto dalyvavimą teismo posėdyje ieškovė patyrė 1 502,50 Eur išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kad priimant sprendimą buvo remtasi ekspertizės išvadomis, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 502,50 Eur išlaidų.

26. Teismas nusprendė, jog yra pagrindas: 1) iš atsakovės priteisti ieškovei 1 973,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteisti iš atsakovės 967,96 Eur žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetą; 2) iš ieškovės priteisti atsakovei 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteisti iš ieškovės 508,04 Eur žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetą.

27. Teismas 2021 m. sausio 22 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

28. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „NATALEX“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Ieškovės apeliaciniame skunde pareikštas prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

28.1. Teismas neatkreipė dėmesio ir nesigilino į faktines aplinkybes, jog atsakovė techninio projekto dokumentaciją į IS „Infostatyba“ įkėlė 2020 m. vasario 23 d., t. y. dar iki projekto pateikimo užsakovui, nors techninio projekto dokumentacijos į IS „Infostatyba“ pateikimas yra paskutinis projektavimo sutarties vykdymo etapas, jog pateikdama į IS „Infostatyba“ techninio projekto dokumentaciją atsakovė faktiškai ignoravo Projektavimo sutarties 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus arba tik imitavo juos vykdanti.

28.2. Beveik visos derinančiosios institucijos nepritarė techninio projekto sprendiniams, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar atsakovė į IS „Infostatyba“ apskritai buvo įkėlusi techninio projekto dokumentaciją, ar įkėlė būtent šio projekto dokumentus.

28.3. Kaip nepagrįstus reikia vertinti teismo teiginius, jog „<...>byloje gautame ekspertizės akte padaryta išvada, kad perduota užsakovui projektinė dokumentacija buvo tinkama vykdymui, tai patvirtino statinio projekto ekspertizės aktas“, kad „<...>techninio projekto perdavimas sudarė sąlygas ieškovui atlikti tolimesnius veiksmus, realizuojant savo kaip statytojo teises.“ Nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog ieškovei perduota techninio projekto dokumentacija buvo tinkama vykdymui.

28.4. Be jokio realaus pagrindo teismas nusprendė, kad ieškovė turi atsakovei sumokėti 2/3 dalis Projektavimo sutartyje įsipareigotos mokėti sumos.

28.5. Atsakovė neturėjo pagrindo gauti iš ieškovės 1 000 Eur avansinės sumos, nes parengti projektiniai pasiūlymai, reikalingi detaliojo plano koregavimui inicijuoti, laikytini įsipareigojimų pagal Projektavimo sutartį vykdymu, todėl už juos papildomai neturi būti atlyginama.

28.6. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl ieškovė priversta tas pačias aplinkybes įrodinėti iš naujo. Teismas atsisakė kviesti liudyti ekspertą V. M., parengusį abejotiną bendrosios ekspertizės aktą, nors jis privalėjo paaiškinti, kodėl buvo vertinama tikrovės neatitinkanti informacija, ar tokia informacija, kuri negalėjo būti vertinama (pvz., žvalgybinių geologinių tyrimų).

28.7. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ieškovės nurodytas aplinkybes, neįvertino rašytinių įrodymų visumos, o pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

29. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:

29.1. Atsakovė nuosekliai įrodinėjo, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 32 525 Eur sumą už papildomus darbus. Šią aplinkybę įrodo tiek Projektavimo sutarties turinys, tiek šalių konkliudentiniai veiksmai.

29.2. Po teigiamos projekto ekspertizės atsakovė pagrįstai pateikė projektą į IS „Infostatyba“, o ne ieškovei. Svarbiausia yra tai, kad ieškovė pritarė projektui, pasirašiusi techninio projekto priėmimo-perdavimo aktą, dėl jo nepareikšdama jokių pastabų iki Projektavimo sutarties nutraukimo dienos.

Šalies argumentai

29.3. Ieškovės skunde išdėstyti hipotetiniai klausiamieji teiginiai dėl to, kad atsakovė į IS „Infostatyba“ tariamai galėjo įkelti visiškai neparengtą, nekokybiškai parengtą, ar kitą techninį projektą ar netgi tuščius lapus.

29.4. Ieškovė nerealizavo savo procesinės teisės teikti papildomus rašytinius įrodymus, todėl byla turėjo būti išnagrinėta pagal joje esančius įrodymus.

29.5. Ieškovės kritika projekto bendrosios ekspertizės aktui yra nepagrįsta. Ieškovė turėjo teisę anksčiau reikšti prašymą apklausti ekspertą V. M., tačiau šia teise nepasinaudojo, be to, dėl ieškovės kvestionuotų bendrajame ekspertizės akte nurodytų aplinkybių pasisakė teismo paskirtas ekspertas.

29.6. Atsižvelgiant į atsakovės atliktų darbų apimtis, Projektavimo sutarties pagrindu prašoma priteisti suma atitinka faktiškai atlikto darbo mastą iki Projektavimo sutarties nutraukimo.

29.7. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės pavedimu atsakovė atliko veiksmus (darbus) siekiant įgyvendinti detaliojo plano koregavimą, todėl ieškovė pagrįstai sumokėjo atsakovei 1 000 Eur dydžio atlyginimą.

30. Atsakovė UAB ,,AUM studio“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį visiškai patenkinti. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė papildomus įrodymus. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais kertiniais motyvais:

30.1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepripažino, kad šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl Projektavimo sutarties kainos padidinimo iki 152 525 Eur.

30.2. Skundžiamo teismo sprendimo motyvas, kad šalys tariamai susitarė dėl didesnio avansinio mokėjimo, stokoja logikos. Šalys pirminiu susitarimu, kuris įtvirtintas Projektavimo sutartyje, numatė, kad 100 000 Eur mokėjimas už projektavimo darbus bus konvertuojamas į natūrą; tokiu būdu tarp šalių buvo sudaryta ekvivalentinė sutartis, kuria buvo susitarta dėl konkrečios naudos gavimo. Jeigu būtų laikomasi skundžiamame teismo sprendime išdėstytų argumentų, tai sumokėjus avansinį mokėjimą, neabejotinai turėtų būti keičiama ir galutinė atsakovės gautina nauda, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės gautinos naudos pakeitimą.

30.3. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino atsakovei priklausantį atlyginimo pagal Projektavimo sutartį dydį iki 80 000 Eur.

30.4. Kadangi ieškovei projektavimo darbai žemės sklype neprarado prasmės, ieškovė negalėjo nutraukti Projektavimo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

30.5. Skundžiamas teismo sprendimas ieškovės naudai priteisti iš atsakovės 26 666,66 Eur nuostolių atlyginimą taip pat yra nepagrįstas, kadangi nėra visų sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų.

30.6. Skundžiamame sprendime teismas neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsiliepimas

31. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Atsakovės pozicija, kad teismas esą be pagrindo nepripažino, jog šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl Projektavimo sutarties kainos padidinimo iki 152 525 Eur, yra nepagrįsta.

31.2. Atsakovė sąmoningai klaidino teismą, atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, kad projektuojamam pastatui tapus ypatingu, padidėjo projekto ir atskirų jo dalių apimtis, atsirado poreikis rengti Projektavimo sutartyje nenumatytas projekto dalis. Atsakovės apeliaciniame skunde projektuojamo statinio (ne)ypatingumo klausimas nebekeliamas.

31.3. Jeigu atsakovė būtų parengusi pilnos apimties techninį projektą, tai dėl jo neturėjo likti jokių pastabų ar pretenzijų tiek iš ieškovės, tiek iš derinančiųjų institucijų, vertinusių projektą IS „Infostatyba“, pusės.

31.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad paskolos gavimo laikotarpiu ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė vykdys įsipareigojimą sutartyje numatytu terminu atlikti pavestą užduotį. Numatytu terminu negavusi projekto ir negalėdama vykdyti namų statybos darbų, tačiau mokėdama palūkanas už gautą paskolą, ieškovė patyrė nuostolius, už kuriuos yra atsakinga atsakovė.

31.5. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta informacija turėtų būti vertinama kritiškai.

Šalies argumentai

32. Apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. papildomo sprendimo ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 3 251,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei iš ieškovės priteisti 1 225,35 Eur išlaidų atlyginimą Ieškovė pabrėžė, kad papildomame sprendime teismas pasisakė ne dėl visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas klaidingai apskaičiavo atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalį.

33. Atsakovė apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. papildomo sprendimo prašo papildomą sprendimą panaikinti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti nagrinėjant skundus dėl pagrindinio teismo sprendimo. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Žemesnės instancijos teismas

34. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. lapkričio 8 d. gautas ieškovės prašymas priimti ir pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Kartu su prašymu pateikta UAB „NATALEX“ 2020 m. gruodžio 10 d. prašymo suteikti prieigą prie IS „Infostatyba“ duomenų kopija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Statybų leidimų poskyrio rašto (2021-01- Nr. A51- /21(3.3.2.26E-VMA) kopija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindo peržengti šalių apeliaciniuose skunduose apibrėžtas bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

36. Ieškovės apeliaciniame skunde pareikštas prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė neišdėstė tokio prašymo motyvų, tik nurodė pageidaujanti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

38. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo ir nepagrindė kokiomis nors išimtinėmis aplinkybėmis, o teisėjų kolegija nenustatė būtinybės bylą nagrinėti žodiniame procese, nurodytas ieškovės prašymas netenkinamas.

Dėl ieškinio reikalavimų

39. Byloje ieškovė UAB „NATALEX“ pareiškė reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįstai atsakovei sumokėtos 1 000 Eur sumos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies – priteisė dalies reikalautų nuostolių atlyginimą ir atmetė reikalavimą dėl ieškovės sumokėtų atsakovei 1 000 Eur grąžinimo. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,AUM studio“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji (atsakovė) praleido darbų pagal Projektavimo sutartį įvykdymo terminą. Atsakovės tvirtinimu, ieškovės prašomas nuostolių atlyginimas negali būti priteisiamas, kadangi neegzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašoma grąžinti 1 000 Eur suma atsakovei perduota už šios atliktus papildomus darbus, taip pat ieškovė tvirtina, jog turėjo būti priteistas visų jos nurodytų nuostolių atlyginimas.

40. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Byloje nagrinėjamu atveju šalių kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas nurodytas sąlygas, nes nesant bent vienos iš sąlygų civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas.

41. Pirmosios instancijos teismas atsakovės neteisėtus veiksmus konstatavo nustatęs, kad atsakovė pažeidė darbų pagal šalių sudarytą Projektavimo sutartį įvykdymo terminą. Kaip šioje nutartyje jau minėta, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pagal Projektavimo sutartį visus projektavimo darbus turėjo atlikti iki 2017 m. liepos 8 d. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

42. CK 6.156 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalį projektavimo darbų rangos sutarties rangovas privalo: 1) atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; 2) parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; 3) atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; 4) sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui; 5) saugoti užsakovo komercines paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją.

43. Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiaudamos ir kooperuodamosi bei kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis).

44. 2016 m. liepos 8 d. Projektavimo sutarties 1.1 punktu atsakovė įsipareigojo savo pastangomis ir rizika suprojektuoti blokuotų ir daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine automobilių stovėjimo aikštele kompleksą 3 175 m² žemės sklype, esančiame Aukštaičių g. 31, Vilniuje, pateikti techninį projektą, pagal įgaliojimą gauti specialiąsias architektūros ir technines sąlygas, leidimą statybai, atsižvelgdama bei įgyvendindama užsakovo teisėtus reikalavimus bei pastabas. Projektavimo sutarties 1.3 punkte ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei žemės sklypo nuosavybės dokumentus bei įgaliojimą. Pagal Projektavimo sutarties 1.4 punktą atsakovė turėjo savarankiškai gauti geologinę ir topografinę nuotrauką, specialiuosius architektūrinius reikalavimus, technines sąlygas ir leidimą statyti. Projektavimo sutarties 1.5 punkte numatyta, kad atsakovė ruošia tris pagrindines techninio projekto dalis: architektūros dalį, sklypo plano dalį ir bendrąją dalį. Projektavimo sutartimi sulygti darbai atliekami pagal Projektavimo sutarties priede Nr. 2 (toliau ir – Priedas Nr. 2) pateiktą „Projektavimo darbų laiko detalizavimą“. Priede Nr. 2 buvo numatyta dešimt projekto vykdymo etapų ir nurodyta visų etapų bendra trukmė – 240 darbo dienų (12 mėnesių). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ties antru, ketvirtu, penktu, šeštu ir devintu darbų vykdymo etapais paryškinta pastaba, kad juose nurodytos procedūros atliekamos užsakovo (ieškovės) arba vykdytojo (atsakovės) pagal atskirą įgaliojimą ir terminus bei užsakovui pateikus visą reikalingą dokumentaciją šiems darbams atlikti. Ties Priede Nr. 2 nurodytais pirmu, trečiu ir septintu projekto etapais pateikta pastaba, kad darbų atlikimo terminai nurodyti be suderinimo su atsakingomis institucijomis. Be to, Priedo Nr. 2 paskutinėje eilutėje (prieš sutarties šalių atstovų parašus) nurodyta, kad į projekto vykdymo trukmę neįtrauktas laikas tarp etapų. Pirmiau išvardytos Projektavimo sutarties ir jos Priedo Nr. 2 sąlygos paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė savo įsipareigojimus pagal Projektavimo sutartį turėjo įvykdyti iki konkrečios datos – per vienerius metus nuo Projektavimo sutarties pasirašymo dienos, tai yra būtent iki 2017 m. liepos 8 d.

45. Priede Nr. 2 kaip nulinis projekto etapas įvardyta avansinė įmoka. Projektavimo sutarties 3.1 punkte susitarta, kad už atliekamus darbus ieškovė sumoka 120 000 Eur kainą, o pirma 20 000 Eur dydžio įmoka sumokama dalimis projektavimo proceso metu atskiru šalių susitarimu. Pagal į bylą pateiktus įrodymus (kasos pajamų orderis, ieškinio priedas Nr. 10) pirmą 10 000 Eur dydžio įmoką pagal sutartį ieškovė atsakovei sumokėjo 2016 m. spalio 31 d.

46. Priede Nr. 2 numatyti projektavimo etapai, sudėtis ir procedūrų (darbų) vykdymo trukmė: 1) projektinių pasiūlymų eskizas (trukmė 20 darbo dienų); 2) projektavimo užduoties sudarymas ir patvirtinimas (trukmė 20 darbo dienų); 3) projektiniai pasiūlymai (trukmė 20 darbo dienų); 4) projektinių pasiūlymų suderinimas su Vilniaus m. savivaldybės MPD (teismo pastaba – Miesto plėtros departamentas) ir KPD (teismo pastaba – Kultūros paveldo departamentas) (trukmė 20 darbo dienų); 5) KPD sąlygų gavimas (trukmė 20 darbo dienų); 6) Specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas, techninių sąlygų gavimas (trukmė 20 darbo dienų); 7) techninio projekto ruošimas (trukmė 80 darbo dienų); 8) techninio projekto suderinimas pagal specialiąsias sąlygas (trukmė 20 darbo dienų); 9) techninio projekto įkėlimas į IS „Infostatyba“, leidimas statyti (trukmė 40 darbo dienų); 10) projekto vykdymo priežiūra (vieną kartą per savaitę, 12 mėnesių).

47. Į bylą pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 24 d. rašte, kuriuo atsakyta į Kultūros departamento 2016 m. spalio 24 d. prašymą, nurodyta, kad skyriuje gauti projektiniai pasiūlymai naujai statybai Aukštaičių g. 31 (statytojas UAB „Intractus“, projekto vadovas – V. K. (teismo pastaba – atsakovės UAB „AUM studio“ vadovas)) ir šie pasiūlymai svarstyti 2016 m. lapkričio 17 d. darbiniame pasitarime bei jiems suformuotos pastabos, vėliau pataisyti minėto objekto projektiniai pasiūlymai pakartotinai svarstyti 2016 m. lapkričio 22 d. ir jiems pritarta (el. b. t. II, l. 96). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos specialiuosius paveldosaugos reikalavimus projektui daugiabučiai gyvenamieji namai Vilniuje, Aukštaičių g. 31, išdavė 2016 m. gruodžio 28 d. (el. b. t. II, l. 94-95). Taigi, pirmųjų penkių projektavimo etapų darbai (procedūros) įvykdyti laikantis Priede Nr. 2 nurodytos trukmės terminų, kaip jų pradžios atskaitos tašką įvertinant Priede Nr. 2 įvardytos avansinės įmokos sumokėjimą.

48. Atsakovė atsikirtimus ieškovei dėl projektavimo darbų atlikimo termino, be kita ko, grindė tuo, kad ieškovė ilgą laiką nepateikė dokumentų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypą, bei tuo, jog negreitai buvo pakeista žemės sklypo paskirtis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovė žemės sklypo Aukštaičių g. 31, Vilniuje, nuosavybės teisę įgijo 2017 m. balandžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą nuo 2008 m. vasario 26 d. iki 2017 m. spalio 9 d. to žemės sklypo naudojimo būdas buvo gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, o nuo 2017 m. spalio 10 d. žemės sklypo naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gegužės 29 d. rašte (atsiliepimo į ieškinį 7 priedas), kuriuo atsakyta į UAB „NATALEX“ 2017 m. balandžio 27 d. prašymą, nurodyta, kad pagal ankstesnį teisinį reguliavimą žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba – apėmė tiek vienbučius (ar dvibučius) namus, tiek daugiabučius (ar bendrabučius), tačiau pasikeitus reguliavimui žemės naudojimo būdas turi atitikti daugiabučių namų statybą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad specialieji architektūriniai reikalavimai ginčo projektui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nustatyti 2017 m. spalio 25 d. (popierinio bylos priedo 75 l. esantis diskas, failo pavadinimas 1PDF, 84-86 psl.). Vadinasi, Priede Nr. 2 numatytas šeštasis projektavimo etapas užbaigtas 2017 m. spalio 25 d.

49. Kaip minėta, Projektavimo sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė dėl blokuotų ir daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine stovėjimo aikštele projektavimo darbų (Projektavimo sutarties 1.1 punktas). Tai reiškia, kad nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo, atitinkančio daugiabučių namų statybą, ginčo projektiniai sprendiniai negalėjo būti įgyvendinami. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su byloje paskirtos teismo ekspertizės išvada, kad be nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos – nebuvo galima gauti specialiųjų architektūros reikalavimų. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad tiek žemės sklypo naudojimo būdo, tiek specialiųjų architektūrinių reikalavimų nustatymo terminas priklausė ir nuo trečiųjų asmenų (valstybės ir savivaldybės institucijų) veiksmų, darytina išvada, kad projekto šeštojo etapo užbaigimas 2017 m. spalio 25 d. nelaikytinas atsakovės įvykdytu Projektavimo sutarties sąlygų, kiek tai susiję su projektavimo darbų terminais, pažeidimu.

50. Priede Nr. 2 numatyti projekto septintas, aštuntas ir devintas etapai siejami su techninio projekto rengimu, jo suderinimu pagal specialiąsias sąlygas bei įkėlimu į IS „Infostatyba“. Ieškovė įgaliojimą, kuriuo suteikta teisė parengti statybos projektą ir pateikti jį į IS „Infostatyba“, atsakovei suteikė 2017 m. balandžio 11 d. (el. b. t. II, l. 137). Iš į bylą pateikto techninio projekto duomenų (popierinio bylos priedo 75 l. esantis diskas, failo pavadinimas 1PDF, 136, 153 psl.) taip pat matyti, kad ieškovės rašytinis įgaliojimas atsakovei pateikti statybos projektą į IS „Infostatyba“ išduotas ir 2018 m. sausio 6 d., o už savivaldybės paslaugas skirtą įmoką Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „NATALEX” sumokėjo 2018 m. sausio 30 d. Tai reiškia, kad ieškovė sudarė sąlygas atsakovei įkelti parengtą techninį projektą į IS „Infostatyba“ 2018 m. sausio 30 d. Atsakovės teigimu, 2018 m. vasario 23 d. buvo gautas projekto ekspertizės aktas ir tą pačią dieną visas techninis projektas įkeltas į IS „Infostatyba“. Apeliaciniame skunde ieškovė išsakė abejones, ar atsakovė apskritai įkėlė į IS „Infostatyba“ techninio projekto dokumentaciją, ar būtent ginčo projekto dokumentaciją įkėlė į šią informacinę sistemą, ar gavus derinančiųjų institucijų pastabas buvo vykdomi nurodymai ir šalinamos tos pastabos.

51. Į bylą pateikti atsakovės parengto techninio projekto skaitmeniniai duomenys (popierinio bylos priedo 75 l. esantis diskas, adoc formato dokumentų metaduomenys) patvirtina, kad atsakovės vadovo elektroniniu parašu techninio projekto dokumentai buvo pasirašyti 2018 m. kovo 26 d. Iš šių duomenų negalima nustatyti, ar egzistavo ir kaip atrodė ankstesnės (pirminės) atsakovės parengto techninio projekto versijos. Techninio projekto sudėtinės dalies – bendrosios ekspertizės akte – nurodyta, kad aktas parengtas 2018 m. vasario 23 d. Techniniame projekte, be kita ko, yra 2018 m. vasario 23 d. ieškovės įgalioto atstovo raštas (el. b. t. II, l. 139-140), kuriuo sutikta su projekte išvardytais projektiniais sprendiniais ir darbais. 2018 m. kovo 20 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė techninio projekto priėmimo-perdavimo aktą, nefiksuojant jokių pastabų dėl projekto kokybės, tinkamumo ar trūkumų. Aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovė turėjo sąlygas pirminę techninio projekto versiją į IS „Infostatyba“ įkelti 2018 m. vasario 23 d., todėl tikėtina, kad tokia versija ir buvo įkelta. Kita vertus, šalių pasirašytas techninio projekto priėmimo-perdavimo aktas (popierinio bylos priedo 75 l. esantis diskas, failo pavadinimas 1PDF, 140 psl.) pagrindžia, kad vėliausiai 2018 m. kovo 20 d. atsakovė buvo baigusi techninio projekto parengimą. Kadangi 2018 m. kovo 20 d. nuo Priede Nr. 2 numatyto projektavimo šešto etapo pabaigos buvo praėjusi 101 darbo diena, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės nepažeidė septintame ir aštuntame etapuose numatyto bendro 100 darbo dienų trukmės termino. Įvertinus tai, kad 2018 m. kovo 26 d. atsakovės vadovo elektroniniais parašais buvo pasirašyti visi techninio projekto dokumentai, nėra pagrindo abejoti, kad būtent tie pasirašyti dokumentai ir buvo įkelti į IS „Infostatyba“.

52. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė negali būti pripažinta pažeidusi Projektavimo sutarties Priede Nr. 2 numatytus projektavimo darbų (procedūrų) vykdymo etapų terminus. Nustačius, kad atsakovė nevėlavo (kiek tai priklausė nuo jos, bet ne nuo ieškovės ar trečiųjų asmenų veikimo) atlikti prievoles pagal Projektavimo sutartyje numatytus projektavimo etapus, darytina išvada, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų – ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas.

53. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 1 000 Eur sumą, kurią ieškovė be pagrindo sumokėjo atsakovei. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė parengė projektinius pasiūlymus, reikalingus detaliojo plano koregavimui inicijuoti (tokia atsakovės pareiga esą buvo numatyta Projektavimo sutartyje be papildomo apmokėjimo), tačiau detaliojo plano koregavimo darbus atliko kita įmonė. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad 2018 m. kovo bei gegužės mėn. šalys derino susitarimo dėl papildomo darbo sąlygas, tačiau rašytinės sutarties nesudarė ir vykdė žodinį susitarimą. Atsakovė teigė, kad parengė projektinius pasiūlymus, kurie sudarė prielaidas koreguoti sklypo detalųjį planą, o šie parengti projektiniai pasiūlymai nebuvo Projektavimo sutarties darbų dalis.

54. Iš į bylą pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo (ieškinio priedas Nr. 8) matyti, kad 2018 m. balandžio 20 d. ieškovė pervedė atsakovei 1 000 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtį: „avansas už darbus dėl sklypo detaliuosios plano pakeitimus“ (citatos kalba netaisyta sic). Į bylą pateiktas ieškovės 2018 m. gegužės 30 d. elektroninis laiškas su Projektavimo sutarties pakeitimo (papildomo susitarimo Nr. 1) derinamo teksto korekcijomis, kuriame numatyta, jog detaliojo plano korektūra 5 000 Eur, projektinių pasiūlymų korektūra 1 00 Eur <...> (atsiliepimo į ieškinį 4 priedas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. S0-2470/18(2.1.1E-TD2) (atsiliepimo į ieškinį 12 priedas) leista inicijuoti teritorijos tarp Kranto, Aukštaičių ir Zarasų gatvių detaliojo plano sprendinių koregavimą planavimo proceso inicijavimo sutarties pagrindu, pakeičiant sklypo, esančio Aukštaičių g. 31, užstatymo tipą iš sodybinio į laisvo planavimo. Šiuo įsakymu taip pat patvirtintos planavimo darbų programos detaliojo planavimo dokumentui koreguoti 6 punkte nurodyta, kad planavimo pagrindas yra UAB „NATALEX“ 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. birželio 25 d. prašymai. 2018 m. kovo 2 d. raštu (dubliko priedas Nr. 7) atsakovė įsipareigojo po statybą leidžiančio dokumento gavimo gyv. namų projektui Vilniuje, Aukštaičių g. 31, pagal papildomus susitarimus prie esančios Projektavimo sutarties atlikti detaliojo plano korektūrą dėl aukščio reglamento suvienodinimo korpusams B1 ir B2 visame sklype iki 2 aukštų su mansarda (statybos eigoje per 5 mėnesius), techninio projekto korektūrą pagal detaliojo plano korektūros reglamentus ir gauti naują statybos leidimą (statybos eigoje nemokamai), darbo projektą bei vykdyti projekto vykdymo priežiūrą (statybos eigoje už sutartinę kainą). 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė atsakovei ir UAB „Idea Urbana“ išdavė įgaliojimą dėl detaliojo plano korektūros rengimo (tripliko priedo Nr. 2).

55. Šios nutarties 54 punkte nurodyti duomenys patvirtina, kad: 1) 2018 m. balandžio ir gegužės mėn. šalys siekė bendradarbiauti inicijuojant sklypo detaliojo plano pakeitimus; 2) atsakovė detaliojo plano pakeitimų rengimui prašė papildomo atlyginimo, neįskaičiuoto į Projektavimo sutarties kainą; 3) ieškovė 1 000 Eur sumą atsakovei pervedė kaip avansą už detaliojo plano pakeitimo darbus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neužbaigė detaliojo plano koregavimo darbų. Šalys ginčijasi dėl atsakovės indėlio rengiant detaliojo plano pakeitimo dokumentus – ieškovės nuomone, atsakovė visiškai neprisidėjo prie detaliojo plano pakeitimo rengimo, atsakovė tvirtina parengusi projektinius pasiūlymus, kurių pagrindu buvo patenkintas ieškovės prašymas inicijuoti detaliojo plano pakeitimus.

56. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Analizuojamu atveju byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovei siekiant inicijuoti detaliojo plano pakeitimą, šiame procese dalyvavo ir atsakovė – šalys derėjosi dėl atlyginimo, atsakovei 2018 m. gegužės 4 d. buvo išduotas įgaliojimas dėl detaliojo plano koregavimo. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. patenkinti ieškovės 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. birželio 25 d. prašymai Vilniaus miesto savivaldybei dėl detaliojo plano inicijavimo pakeitimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki nurodytų jos prašymų Vilniaus miesto savivaldybei pateikimo būtų pareiškusi pretenzijas atsakovei dėl neveikimo inicijuojant detaliojo plano pakeitimus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ilgą šalių bendradarbiavimo laikotarpį siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, labiau tikėtina, kad atsakovė nuo siekio inicijuoti detaliojo plano pakeitimą atsiradimo dalyvavo šiame procese, rengė projektinius pasiūlymus dėl detaliojo plano pakeitimo inicijavimo. Įvertinusi aplinkybę, kad 1 000 Eur suma sudaro 1/5 dalį detaliojo plano koregavimo kainos, dėl kurios tarėsi bylos šalys, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 1 000 Eur sumos atsakovei sumokėjimą įvertino kaip atsiskaitymą už atliktus darbus.

57. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės UAB „NATALEX“ ieškinys atmestinas visiškai.

Dėl priešieškinio reikalavimų

58. Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 90 proc. Projektavimo sutartimi sutartos darbų kainos. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino iš dalies, nuspręsdamas priteisti atsakovei 2/3 dalis Projektavimo sutartimi sutartos darbų kainos.

59. Išvadą dėl atsakovei priteistino atlyginimo už projektavimo darbus dydžio pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad atsakovės parengtas techninis projektas buvo su trūkumais, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįvykdė daugiau kaip 10 proc. Projektavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas motyvais, kodėl atsakovė pripažinta įvykdžiusi 2/3 dalis sutartinių įsipareigojimų ir kodėl pagal tokį įvykdymo laipsnį jai turi būti atlyginta už atliktus darbus.

60. Ieškovė pateikė 2018 m. gegužės 3 d. duomenis iš IS „Infostatyba“ (ieškinio priedas Nr. 15), kad šešiolika derinančiųjų institucijų nepritarė atsakovės pateiktam projektui, dvi institucijos pritarė, o viena savo išvados tuo metu dar nebuvo pateikusi. Duomenų, kokias pastabas nurodė atsakovės pateiktam projektui nepritarusios institucijos, byloje nėra. Atsakovė aiškino, kad ji pataisė projektą pagal derinančiųjų institucijų pateiktas pastabas, kol galiausiai liko nepašalinta tik Nacionalinės žemės tarnybos pateikta pastaba. 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas tvirtino, kad derinančiųjų institucijų pateiktų pastabų dauguma buvo neesminės.

61. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė prašymą iš IS „Infostatyba“ išreikalauti derinančiųjų institucijų pastabas dėl projekto pateikė paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 17 d. Teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. žodine nutartimi netenkino ieškovės prašymo, nutardamas, kad bylą galima baigti nagrinėti nereikalaujant tokių duomenų, tai yra išnagrinėti bylą pagal jau pateiktus duomenis. Kitokių argumentų dėl ieškovės prašymo netenkinimo pirmosios instancijos teismas neįvardijo.

62. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį bylos šalys turi teisę teikti įrodymus. Šalių pateiktų įrodymų priėmimas teisme yra ribojamas dviem atvejais – teismui pateikti duomenys turi turėti ryšį su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis); teismas taip pat turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau ir jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. CPK 198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. CPK 199 straipsnyje nustatyta rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarka. Galiojantis teisinis reguliavimas reiškia, kad šalys turi teisę pasirinkti, kokiais leistinais įrodymais grįsti savo reikalavimus bei atsikirtimus, o tuo atveju, kai jos nedisponuoja bylos išnagrinėjimui aktualiais duomenis, gali prašyti, kad tokius duomenis išreikalautų teismas; teismo teisė atsisakyti priimti įrodymus yra apribota.

63. Kaip minėta, ieškovė atsikirtimus į priešieškinį siekė grįsti duomenimis, kurių savo žinioje ji neturi, tačiau jos prašymo išreikalauti duomenis pirmosios instancijos teismas netenkino. Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad byloje esančių įrodymų pakanka teisingam ginčo pagal priešieškinio reikalavimus išsprendimui.

64. Sprendžiant dėl atsakovės atliktų darbų kokybės ir pagrindo mažinti atsakovei priteistiną už darbus atlyginimą, atsakovės parengtam projektui pateiktos įvairių derinančiųjų institucijų pastabos (pagal turinį bei esmę) gali turėti reikšmingų šioje byloje aplinkybių požymius. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ekspertizę atlikusio eksperto 2020 m. vasario 5 d. paaiškinimais akcentuota, jog projekto rengimo laikotarpiu keitėsi tiek Statybos įstatymo normos, tiek statybos techniniai reglamentai, kai kurie iš jų – po keletą kartų, vien institucijų pastabų pateikimo faktas atsakovės parengtam projektui savaime nesuponuoja šio projekto netinkamumo. Tik žinant konkrečias priežastis, dėl kurių nebuvo pritariama atsakovės parengtam techniniam projektui, bus galima tinkamai įvertinti ieškovės prievolės atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus faktą bei šios prievolės apimtį.

65. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovės priešieškinio reikalavimus ir ieškovės pateiktų atsikirtimų pagrįstumą, sprendimą dėl atsakovės parengto projekto kokybės (atliktų darbų apimties aspektu) grindė ne byloje esančiais įrodymais, bet subjektyviu vertinimu dėl esą tinkamai atliktų darbų dalies (apimties). Kaip jau nurodyta, teismas nematė pagrindo surinkti šalių prašomus papildomus įrodymus šio klausimo išsprendimui. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas dėl priešieškinio neištyrė ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas ginčo pagal priešieškinį dalyje neatskleidė bylos esmės. Dėl šios priežasties bylos procesą, susijusį su priešieškinio reikalavimais, būtina pakartoti pirmosios instancijos teisme.

66. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tais esminiais aspektais, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismą ir vykdo jo funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės baigties ir kai kurių procesinių klausimų

67. Remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, pakeičiama ir ieškinys atmetamas visiškai, o sprendimo dalis, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

68. Kadangi dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeičiama, o dalis sprendimo – panaikinama, perduodant bylos dalį dėl priešieškinio nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. ir 2021 m. sausio 21 d. papildomi sprendimai, kuriais buvo paskirstomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, taip pat panaikinami. Susidarius tokiai procesinei situacijai, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas, kadangi šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą pagal priešieškinio reikalavimus.

69. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė (atskiru 2021 m. lapkričio 8 d. prašymu) ir atsakovė (su apeliaciniu skundu) teikė naujus duomenis – prašymo suteikti prieigą prie IS „Infostatyba“ bei atsakymo į šį prašymą kopijas, išrašą iš IS „Infostatyba“ dėl derinančiųjų institucijų 2018 m. gegužės 28-29 d. pateiktų pastabų techniniam projektui skaičiaus, UAB „Miesto mozaika“ 2019 m. parengtų statybos projektinių pasiūlymų viešinimo informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, klausimas dėl šalių prašymuose pateiktų duomenų priėmimo ir pridėjimo prie bylos paliekamas spręsti bylos dalį iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NATALEX“ ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NATALEX“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AUM studio“ priteistas 26 666,66 Eur nuostolių atlyginimas bei 6 proc. metinės palūkanos, pakeisti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NATALEX“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,AUM studio“ atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AUM studio“ priešieškinis patenkintas iš dalies ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,AUM studio“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NATALEX“ priteista 27 475 Eur skola už darbus bei 6 proc. metinės palūkanos, panaikinti ir bylos dalį dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,AUM studio“ priešieškinio perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. ir 2021 m. sausio 22 d. papildomus sprendimus panaikinti.

Teisėjai Vilija MikuckienėGintaras PečiulisAsta Radzevičienė