Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. skirta galutinė bausmė 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL (2 400 eurų) bauda ir R. R. skirta galutinė subendrinta bausmė 40 (keturiasdešimt) parų arešto bei 48 MGL (2 400 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta konfiskuoti L. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruotą automobilį „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. R. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad jis 2025-07-14, apie 20:12 val., (duomenys neskelbtini) (12 - tame km) vairavo lengvąjį automobilį „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0194 (patikros sertifikato Nr. 2359294), jam buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus arba baudą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl bausmės R. R. skyrimo

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. R., taip pat atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, vadovaudamasis BK 27 straipsniu, pripažino R. R. recidyvistu, tačiau to nenurodė skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Vis tik dėl to nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos ištaisyti negali, kitaip būtų pasunkinta nuteistojo padėtis (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad R. R. anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirtos baudos nesumokėjęs, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, yra nedirbantis. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. R. skundžiamu nuosprendžiu skirtina straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė. Aplinkybė, kad nuteistasis nuosekliai ir sąžiningai davė parodymus bei pripažino savo kaltę, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant paskirtą arešto bausmę vienu trečdaliu, be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto duodamų parodymų nuoširdumą įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 281¹ straipsnio sankcijoje viešųjų darbų bausmė nėra numatyta (numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad baudą nuteistajam skirti netikslinga, kadangi jis dar nėra sumokėjęs ankstesniu (2021 m.) baudžiamuoju teismo įsakymu paskirtos baudos, taip pat nemoka ir administracinių nuobaudų, be to, pats nuteistasis baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad oficialiai neįsidarbina todėl, kad baudų išieškojimas yra perduotas antstoliams. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo itin atsainų nuteistojo požiūrį į įstatymų laikymąsi, todėl tenkinti R. R. apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis nekelia pavojaus visuomenei tačiau su tokiu skundo argumentu sutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Priešingai, nuteistasis savo elgesiu kėlė pavojų eismo saugumui, ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėmė sprendimą sėsti už automobilio vairo ir važiuoti namo – į (duomenys neskelbtini) miestą, ir niekur toliau automobiliu jis nebevyko ne dėl to, kad vis tik įvertino savo būklę, pakitusią reakciją į aplinką ir sumažėjusį budrumą, o dėl to, kad automobiliu įvažiavo į griovį ir dėl to nebegalėjo toliau važiuoti. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, sąmoningai vertina savo elgesį, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad, atlikus arešto bausmę, bus sutrikdyti nuteistojo socialiniai ryšiai, kadangi paskirta arešto bausmė yra trumpalaikė, o galimos neigiamos pasekmės galėjo ir turėjo būti nuteistojo įvertintos pasirinkus elgtis nusikalstamu ir visuomenei pavojingu būdu.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

10. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. R.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant apeliacinį skundą nuteistąjį R. R. gynė gynėja advokatė Violeta Savickienė. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš R. R. valstybės naudai priteisti 79,17 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

13. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis R. R. yra darbingo amžiaus, o išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. R. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš R. R. 79,17 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 17 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.