- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2-500-241/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- P. J., A. S., E. N., V. V., J. A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PENTACOM“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje eB2-345-413/2018 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PENTACOM“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – P. J., A. S., E. N., V. V., J. A. B. (J.A. B.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „PENTACOM“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Audata“. 2017 m. sausio 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bankroto administratorė pateikė pareiškimą pripažinti UAB „PENTACOM“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktų požymius bei to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi sustabdė klausimo dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2355-638/2017 (naujas bylos Nr. e2-965-638/2018).Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2355-638/2017 pagal ieškovių UAB „Jumaida“ ir BUAB „PENTACOM“ ieškinį atsakovams E. R. N., E. N., E. R., P. J., M. Z., UAB „Kondena“, A. S. ir UAB „Venterma“ dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje ieškovės savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia UAB „PENTACOM“ valdymo organų jiems pavestų pareigų netinkamu vykdymu, vadinamosios „fenikso schemos“ įgyvendinimu, perkeliant visą UAB „PENTACOM“ verslą į kitas įmones.Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2355-638/2017 sprendžiami klausimai yra tiesiogiai susiję su bankroto administratorės pareiškime dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytomis aplinkybėmis ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija dėl veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę. Todėl teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2355-638/2017 nustatyti faktai turės tiesioginės reikšmės bankroto administratorės įrodinėjamiems UAB „PENTACOM“ tyčinio bankroto požymiams, numatytiems ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos konstatavimui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punktu, teismas sustabdė klausimo dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2355-638/2017.Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, nagrinėdami analogiškus klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-508/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-187-436/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1635-823/2017; ir kt.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja BUAB „PENTACOM“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Klausimo dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo sustabdymas iki visiško civilinės bylos Nr. e2-2355-638/2017 išnagrinėjimo pažeidžia bankroto proceso operatyvumo principą, viešąjį interesą, BUAB „PENTACOM“ ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesus. Šio klausimo nagrinėjimo sustabdymas užvilkins UAB „PENTACOM“ bankroto bylą mažiausiai keliems metams.UAB „PENTACOM“ bankroto byloje yra sukaupta pakankamai įrodymų, reikalingų operatyviam ir teisingam klausimo dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjimui, todėl civilinėje byloje Nr. e2-2355-638/2017 nustatytos aplinkybės neturės jokios įtakos šio klausimo išsprendimui.Bylos ar atitinkamos jos dalies sustabdymas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galimas tik tada, jei teismas pats negali nustatyti bylai (ar jos daliai) išnagrinėti reikšmingų faktų. Ir priešingai – jei teismas gali nustatyti bylai (ar jos daliai) išnagrinėti reikšmingus faktus, jis neturi teisės stabdyti bylos (ar jos dalies) CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.Klausimą dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas susiejo su civilinės atsakomybės sąlygų dėl E. R. N. UAB „PENTACOM“ atžvilgiu įgyvendintos „fenikso schemos“ nustatymu, nors E. R. N. civilinė atsakomybė net negali būti laikoma prejudiciniu faktu UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimui tyčiniu. Tam, kad atitinkamas faktas galėtų būti pripažintas prejudiciniu, yra būtina, kad šis faktas patektų į abiejų bylų nagrinėjimo ribas.Suinteresuotas asmuo E. R. N. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjos bankroto administravimo išlaidų sąmatos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartimi yra sustabdoma UAB „PENTACOM“ bankroto byla ir tai pažeidžia bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, kreditorių lūkesčių apsaugos principus. Teismas sustabdė ne įmonės bankroto bylą, bet išimtinai klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą. ĮBĮ nėra įtvirtinta jokio teisinio reguliavimo, kuris trukdytų vykdyti įmonės bankroto procedūrą esant sustabdytam klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui. Be to, bankrutavusios įmonės kreditorių interesai nėra pažeidžiami – kreditoriai ir toliau turi teisę reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš, jų manymu, kaltų asmenų.Civilinėje byloje Nr. e2-2355-638/2017 ir pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu sutampa visos faktinės aplinkybės. Pati bankroto administratorė tiek įmonės bankroto byloje, tiek minėtoje civilinėje byloje teikė tuos pačius procesinius dokumentus. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas sustabdyti pareiškimo nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.Tarp minėtos civilinės bylos ir pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu egzistuoja tiek prejudicinis, tiek įrodomasis ryšys, dėl ko teismas pagrįstai sustabdė pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdytas klausimo dėl bankrutavusios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui suinteresuotas asmuo E. R. N. 2018 m. vasario 21 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. sausio 15 d. nutarimo kopiją. Šis naujas įrodymas, suinteresuoto asmens vertinimu, patvirtina, kad jau vyksta ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės bankroto aplinkybių ir dalis jau yra ištirtos, konstatavus, kad nėra padaryta nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl suinteresuoto asmens atsakomybės, bet dėl teismo nutarties, kuria CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdytas klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo, atsisako juos priimti.Pareiškėja BUAB „PENTACOM“ 2018 m. vasario 28 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą priimti naujus įrodymus, tačiau jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui kartu su prašymu ar atskirai nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl bylos esmės
Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi sustabdė klausimo dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2355-638/2017, kurioje ieškovės UAB „Jumaida“ ir BUAB „PENTACOM“ pareiškė ieškinį atsakovams E. R. N., E. N., E. R., P. J., M. Z., UAB „Kondena“, A. S. ir UAB „Venterma“ dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad minėtoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai yra tiesiogiai susiję su bankroto administratorės pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija dėl veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę, o toje byloje nustatyti faktai turės tiesioginės reikšmės bankroto administratorės įrodinėjamiems įmonės tyčinio bankroto požymiams.Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdama, jog klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo sustabdymas iki civilinės bylos Nr. e2-2355-638/2017 išnagrinėjimo pažeidžia bankroto proceso operatyvumo principą, viešąjį interesą, įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturės jokios reikšmės klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu išsprendimui, taip pat teismas klaidingai susiejo klausimo dėl E. R. N. civilinės atsakomybės ir klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto byloje nagrinėjamo klausimo sustabdymo, netinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje susidariusią individualią situaciją, abejose bylose pareikštų reikalavimų dalyką ir pagrindą, bylų ryšį, neatsižvelgė į bankroto proceso tikslus ir principus, dėl ko padarė klaidingą išvadą dėl būtinybės sustabdyti bylos dalį CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; kt.).Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-95/2012; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisinga išvada, kad dalis nagrinėjamoje byloje vertinamų aplinkybių, susijusių su buvusio įmonės vadovo veiksmais, vertinamos ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2355-638/2017, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą. Abejose bylose nagrinėjamos aplinkybės vertinamos skirtingais aspektais, kadangi skiriasi bylų įrodinėjimo dalykas. Tyčinio bankroto byloje tikrinami privedimo prie bankroto požymiai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis) ir prezumpcijos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis), o konkrečių įmonės valdymo organų atsakomybė nėra nustatinėjama. Tam, kad būtų išspręstas įmonės tyčinio bankroto klausimas, turi būti nustatinėjami ne vien tik konkretūs veiksmai ar sandoriai, lėmę įmonės bankrotą, tačiau ir įvertinta aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-597/2013). Tuo tarpu žalos atlyginimo byloje sprendžiama dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o jas nustačius sprendžiamas žalos atlyginimo priteisimo klausimas. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo bus išspręstas atsakovų civilinės atsakomybės klausimas, nagrinėjamoje byloje bet kokiu atveju turės būti įvertintos aplinkybės, susijusios su BUAB „PENTACOM“ valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, ištirti kiti bankroto administratorės pareiškime nurodyti įmonės tyčinio bankroto požymiai. Dėl nurodytų priežasčių kitoje Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neturės tiesioginės teisinės reikšmės priimant teismo procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto proceso paskirtis ir tikslas – kuo operatyviau išspręsti kreditorių reikalavimų (ne)patenkinimo klausimą, tuo pačiu likviduojant bankrutavusios įmonės skolų naštą ir taip užtikrinant skolininko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, o taip pat užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Taigi, vienas iš viešojo intereso aspektų yra greitas ir operatyvus bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynimas. Sustabdžius bylą jos nagrinėjimas gali užsitęsti neproporcingai ilgą laiką, nes pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2355-638/2017 yra didelės apimties, iš karto paskirti net trys posėdžiai (2018 m. kovo 21 d. (posėdis numatytas visai dienai), 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. balandžio 9 d.), procesinio sprendimo priėmimas šioje byloje dar nėra numatytas, be to, dėl jo gali būti duodami apeliacinis ir kasacinis skundai.Įvertinus nagrinėjamoje byloje ir kitoje civilinėje byloje, su kurios nagrinėjimu buvo siejamas pirmosios instancijos teismo konstatuotas bylos sustabdymo privalomumas, suformuluotų reikalavimų dalyką ir pagrindą, spręstina, kad šios bylos neturi tarpusavio tiesioginio ryšio, kitoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai nesudaro objektyvių kliūčių nagrinėti bylą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl kitoje byloje nustatinėjamos aplinkybės nesudaro pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir nepagrįstai sustabdė klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Esant tokiai bylos baigčiai, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens E. R. N. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.