Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pareiškėjai prašė BUAB „Abrisas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad buvusi BUAB „Abrisas“ vadovė R. K., kuri yra taip pat ir įmonės akcininkė (40 proc. akcijų savininkė), kartu su kita įmonės akcininke A. J. (60 proc. akcijų savininke) atliko eilę veiksmų, kurie nesuderinami su bendrovės interesais, sudarė bendrovei nenaudingus sandorius, žinodamos, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, akivaizdžiai gręsiant bankrotui, pažeisdamos kitų kreditorių interesus. 2007 m. balandžio 12 d. R. K. tapo UAB „Abrisas“ vadove, jai nustatytas 300 Lt darbo užmokestis už 4 darbo valandas. Akcininkų susirinkimo 2009 m. birželio 4 d. nutarimu nuo 2009 m. liepos 1 d. R. K. buvo nustatytas 4 000 Lt darbo užmokestis už 8 darbo valandas. R. K. per keturis mėnesius sau išsimokėjo 18 175,94 Lt sumą, jai buvo priskaičiuotas 3 650,39 Lt kreditorinis reikalavimas, kuris įstatymų nustatyta tvarka būtų tenkinamas iš Garantinio fondo lėšų. Nuo R. K. padidinto darbo užmokesčio per 2009 m. 3-4 ketvirčius priskaičiuota 10 195,51 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, kai 2009 m. 1-2 ketvirtį tokių įmokų suma tebuvo 2 398,80 Lt. Įmonė nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio nebemokėjo socialinio draudimo įmokų ir mokesčių į biudžetą. BUAB „Abrisas“ direktorė taip pat padidino darbo užmokestį T. J., D. K., V. L., O. P. (buvusiai S.) ir I. D.. Nuo 2009 metų pradžios visų UAB „Abrisas“ darbuotojų atlyginimai buvo sumažinti ir tokie išliko per pirmus du 2009 m. ketvirčius. Atlyginimai padidinti 2009 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. VSDFV Vilniaus skyrius nustatė, kad VSD įmokos už 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius nebuvo sumokėtos. Darbo užmokesčių padidinimo laikotarpiu įmonė dirbo nuostolingai. Įmonės įsiskolinimai nemažėjo, o didėjo, kadangi įmonė turėjo 111 655,83 Lt įsiskolinimą UAB „Topometra“. Įmonės apyvartinės lėšos buvo palaikomos tik akcininkės paskolomis, tokiu būdu tik didinant įmonės įsiskolinimus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-959-905/2014 pripažino negaliojančiais įmonės akcininkių R. K. ir A. J. 2009 m. birželio 4 d. sprendimą, kuriuo nutarta bendrovės direktorei R. K. padidinti darbo užmokestį iki 4 000 Lt, ir 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo nutarta V. L., paskirtam laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas, priskaičiuoti 3 000 Lt darbo užmokesčio priedą, priteisė UAB „Abrisas“ solidariai iš atsakovių R. K. ir A. J. 15 166,19 Lt nuostolių atlyginimo, priteisė iš atsakovės R. K. 2 182,79 Lt nuostolių, kurie susidarė išmokėjus įmonės darbuotojams priedus prie darbo užmokesčio pagal direktorės R. K. priimtus įsakymus (D. K. sumokėta 201,72 Lt permoka, vietoj anksčiau priskaičiuotos 6 894,60 Lt skolos, bei O. S. sumokėta 1 981,07 Lt permoka, vietoj anksčiau įmonės priskaičiuotos 2 280,26 Lt skolos). UAB „Abrisas“ vadovė per paskutinį pusmetį iki bankroto bylos iškėlimo bankiniais pavedimais sau susigrąžino didelę dalį įmonės skolų, iš viso 79 500 Lt. UAB „Abrisas“ nuo 2009 m. sausio iki 2009 m. birželio buvo skolinga 3 360 Lt G. J., 357 Lt – UAB „Fosus“, 669,70 Lt – UAB „Plastmetos langai“, 160,01 Lt – Lietuvos radijo ir televizijos centrui, 111 655,83 Lt – UAB „Topometra“. Taigi, vadovės paskolų susigrąžinimo metu UAB „Abrisas“ turėjo piniginių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, laiku nemokėjo mokesčių darbuotojams, turėjo įsiskolinimų VMI, VSDF valdybai. Įmonė 2009 m. gegužės 27 d. iš VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ gavo 74 696,44 Lt, kuriuos panaudojo ne darbuotojų atlyginimams, socialinio draudimo įmokoms, ar kitoms skoloms mokėti, bet 2009 m. birželio 2 ir 3 d. R. K. bankiniais pavedimais grąžino 65 000 Lt paskolų. Susigrąžindama savo paskolas įmonės vadovė pažeidė iki 2009 m. liepos 1 d. galiojusio Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo imperatyvias normas.UAB „Abrisas“ 2009 m. balandžio 20 d. su UAB „Adonija Baltic“ sudarė apsimestinį sandorį – Paslaugų teikimo sutartį dėl kadastrinių geodezinių darbų žemės sklypuose, ribų nustatymo, duomenų pateikimo autokad DWG formate, posūkio taškų koordinavimo. Pagal šią sutartį šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus iš viso už 45 160,49 Lt. UAB „Abrisas“, UAB „Adonija Baltic“ ir VšĮ „Šeškinės poliklinika“ 2009 m. liepos 15 d. sudarė Trišalį reikalavimų įskaitymo susitarimą, kuriuo faktiškai gautinomis lėšomis iš VšĮ „Šeškinės poliklinika“ buvo padengtas UAB „Abrisas“ įsipareigojimas UAB „Adonija Baltic“. Paslaugų teikimo sutartimi UAB „Adonija Baltic“ įsipareigojo atlikti darbus, kuriems neturėjo pagal Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 20 straipsnį privalomos licencijos, taip pat nėra duomenų, kad UAB „Adonija Baltic“ apskritai būtų UAB „Abrisas“ suteikusi kokias nors paslaugas. Šio sandorio tikslas buvo panaudoti apsimestinį faktą, kad UAB „Adonija Baltic“ neva įgijo reikalavimo teisę į UAB „Abrisas“, kadangi, bankrutuojančiai įmonei įgijus 45 017,00 Lt reikalavimo teisę į VšĮ „Šeškinės poliklinika“, UAB „Abrisas“ piniginės lėšos jau buvo areštuotos pagal UAB „Topometra“ reikalavimą. Nušalintas bankroto administratorius savo veiklos ataskaitoje nurodė, kad BUAB „Abrisas“ ilgalaikį turtą sudaro tik programinė įranga, kurios vertė 22 412,00 Lt. Šio turto administratorius iš įmonės vadovės neperėmė. Tai patvirtina, kad visą BUAB „Abrisas“ ilgalaikį turtą pasiliko valdyti buvusi vadovė R. K.. Šis turtas liko BUAB „Abrisas“ buveinėje, kuri po bankroto bylos iškėlimo yra UAB „RK matavimai“ buveinė. Taigi, įmonės turtą R. K. neatlygintinai perleido UAB „RK matavimai“ ir toliau naudojo pastarosios įmonės veikloje. Buvęs administratorius perdavė naujam administratoriui tik kompiuterinių programų diskelius, visas kitas įmonės turtas yra R. K. pasisavintas neteisėtu būdu.UAB „Abrisas“ 2007 m. balandžio 5 d. savo vardu įregistravo automobilį, kurį įsigijo už 12 700 Lt. Automobilis 2008 m. rugpjūčio 7 d. buvo išregistruotas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kaip parduodamas į Kazachstaną. Pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį automobilis parduotas už 9 000 Lt J. J., tuo tarpu jo likutinė vertė sudarė 11 186,05 Lt. Įsipareigojęs už automobilį sumokėti įmonės darbuotojas A. M. pinigų nesumokėjo. R. K. tik 2009 m. lapkričio 5 d., t. y. jau iškėlus įmonei bankroto bylą, pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl darbuotojo nusikalstamų veiksmų. Akivaizdu, kad dėl nerūpestingo direktorės R. K. elgesio buvo neišsaugotas didelės vertės įmonės turtas.Bankroto administratoriui neperduoti kasos priėmimo kvitai (neužpildyti, sugadinti), taip pat jų registravimo žurnalas arba direktoriaus įsakymai dėl jų naudojimo tvarkos. Nėra perduotas labai didelis sutarčių, sudarytų su paslaugų užsakovais, skaičius. Dalyje perduotų sutarčių nurodytos sumos nesutampa su gautomis pajamomis, dažniausiai gauta suma yra per pusę mažesnė, negu nurodyta sutartyje. Todėl kyla įtarimas, kad dalies užsakymų į apskaitą galėjo būti traukiami tik avansiniai mokėjimai, o galutiniai atsiskaitymai, gaunami pagal kasos priėmimo kvitus, apskritai neįtraukiami į apskaitą. Tik taikant tokį buhalterinės apskaitos vedimo būdą galima pagrįsti įmonės savininkės virš šimto tūkstančių litų sumos įnešimą iš asmeninių lėšų į eilę metų nuostolingai dirbančią įmonę.UAB „Abrisas“ 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaita bei balansas patvirtina, kad dar 2008 m. įmonė baigė nuostolingai, 2008 m. jos įsipareigojimai viršijo turtą. Tokia pati situacija išliko ir 2009 m. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. BUAB „Abrisas“ įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt, o nuosavas kapitalas dvejus metus iš eilės buvo neigiamas. R. K. nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų, savo įnašais BUAB „Abrisas“ nuostolių nedengė. Kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Abrisas“ iškėlimo, įmonės vadovė pasinaudojo nemokumo situacija, siekdama išvengti atsiskaitymo su didžiausia kreditore UAB „Topometra“.Trečiasis asmuo R. K. nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bendrovės finansiniai sunkumai prasidėjo 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, kai UAB „Topometra“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 100 000 Lt vertės turto areštas. Dėl šios priežasties BUAB „Abrisas“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, nebegalėjo vykdyti savo veiklos, o 2009 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galimai galėjo turėti įtakos bendrovės finansinės būklės pablogėjimui. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien tik vadovo darbo užmokesčio padidėjimo faktas nelemia įmonės bankroto. Mėnesinis R. K. 4 000 Lt darbo užmokestis už 8 val. darbo dieną buvo nustatytas 2008 m. birželio 6 d. akcininkų sprendimu. Dėl tuo metu vykdytų bendrovės projektų, už kuriuos apmokėjimas buvo numatytas įgyvendinus projektą, 2009 m. vasario 2 d. akcininkų sprendimu darbo užmokestis buvo sumažintas iki 4 darbo valandų per dieną, 400 Lt/mėn. 2009 m. buvo priimtas sprendimas atstatyti darbo užmokestį, gavus apmokėjimus pagal vykdytinus projektus. Nors administratorius teigia, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, tačiau 2008 m. bendrovės nuostoliai buvo 94 304 Lt, o 2009 m. – 24 228 Lt, taigi, sumažinti 4 kartus, pelnas 2009 m. sudarė 41 112,36 Lt. Už 2009 m. rugpjūčio mėn. socialinio draudimo įmokos ir mokesčiai į biudžetą buvo sumokėti, o VSDFV 30 688,62 Lt finansinis reikalavimas susidarė po bankroto bylos iškėlimo. Paskutinis paskolos sugrąžinimas bendrovės vadovei buvo atliktas likus 3 mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo. UAB „Topometra“ reikalavimo teisė atsirado 2009 m. liepos 21 d., paskutinis skolos R. K. grąžinimas buvo atliktas 2009 m. birželio 3 d., taigi, dar iki UAB „Topometra“ reikalavimo teisės atsiradimo. Nors trečiajam asmeniui buvo grąžinta dalis suteiktų paskolų, tačiau bendrovė dar liko jai skolinga 120 334,81 Lt. Tai, kad UAB „Adonija Baltic“ suteikė paslaugas, patvirtina atliktų darbų aktai. 2009 m. balandžio 20 d. paslaugų sutartis yra galiojanti, teismine tvarka nėra nuginčyta, o reikalavimo įskaitymo sandoris žalos kreditoriams nepadarė.UAB „RK matavimai“ R. K. priklausė nuo 2000 m. rugpjūčio 31 d., jai nėra apribota galimybė dirbti kitose įmonėse ar vykdyti analogišką veiklą. Administratoriaus teiginiai, kad jam neperduota programinė įranga, yra nepagrįsti. Tai patvirtina 2009 m. gruodžio 17 d. programinės įrangos perdavimo aktas. Įmonės automobiliu naudojosi bendrovės darbuotojas A. M., jį sudaužė jo sutuoktinė. Todėl bendrovė susitarė su darbuotoju, kad jis suras pirkėją automobiliui, kuris praktiškai buvo bevertis, o skirtumas tarp automobilio likutinės vertės ir gautos pardavimo kainos bus išskaičiuotas iš darbuotojo darbo užmokesčio.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi pripažino BUAB „Abrisas“ bankrotą tyčiniu.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-959-905/2014 buvo pripažintas negaliojančiu UAB „Abrisas“ akcininkių R. K. ir A. J. 2009 m. birželio 4 d. sprendimas, kuriuo nutarta bendrovės direktorei R. K. padidinti darbo užmokestį iki 4 000 Lt, ir 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, kuriuo nutarta V. L., paskirtam laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas, priskaičiuoti 3 000 Lt darbo užmokesčio priedą, taip pat iš R. K. ir A. J. priteista 15 166,19 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos BUAB „Abrisas“. Teismo sprendime yra konstatuota, kad ginčijami atsakovių veiksmai dėl darbo užmokesčio padidinimo yra priešingi UAB „Abrisas“ veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Teismas tais pačiais motyvais vertino kaip priešingus įmonės veiklos tikslams ir atsakovės R. K. veiksmus, kuriais buvo padidinti darbo užmokesčiai (skirti darbo užmokesčio priedai) V. L., D. K., O. S.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-39-258/2016 pagal atsakovių R. K., A. J., V. L., O. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo konstatuota, kad nėra pateikta įrodymų, leidžiančių manyti, jog darbo užmokesčio padidinimas įmonės darbuotojams būtų susijęs su padidėjusiu darbo krūviu, bendrovės didesnių pajamų – pelno, gavimu. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad darbuotojams darbo užmokesčiai buvo delsiami išmokėti nuo 2009 m. pradžios, buvo pradelsti įsiskolinimai VSDFV, UAB „Topometra“. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nutartyje taip pat konstatavo, kad tiek abi įmonės akcininkės, tiek vadovė R. K., žinodamos, jog įmonė turi pradelstas prievoles atsiskaityti su kreditoriais, ginčijamais sprendimais padidindamos darbo užmokestį vadovei, elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu.Aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kaip prejudicinius faktus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sprendė, kad sprendimai (įsakymai), kuriais 2009 m. liepos – rugsėjo mėn. buvo padidintas darbo užmokestis R. K. (nuo 400 Lt iki 4 000 Lt), D. K. (nuo 400 Lt iki 1 500 Lt), T. J., L. L., O. P., R. B., I. D., pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Dėl šių sprendimų (įsakymų) buvo papildomai priskaičiuota 60 302,27 Lt atlyginimams bei socialinio draudimo įmokoms, liko 31 335,37 Lt skola darbuotojams ir 30 668,62 Lt skola valstybinio socialinio draudimo fondui. Tokiu būdu buvo iššvaistytos įmonės lėšos, padidinti įmonės įsipareigojimai darbuotojams, VSDFV Vilniaus skyriui. Teismas atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens argumentus, kad UAB „Abrisas“ tapo nemoki tik pritaikius įmonės turtui areštą 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, ir nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartyje iškelti UAB „Abrisas“ bankroto bylą konstatuota, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtą iš viso sudarė 125 310 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 271 436 Lt; pagal 2009 m. liepos 17 d. balansą įmonės turtą iš viso sudarė 131 038 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 301 392 Lt; įmonė tiek 2008 m., tiek 2009 m. dirbo nuostolingai, pradelsti įsiskolinimai viršijo įmonės turtą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-39-258/2016 taip pat yra konstatuota, kad darbuotojams darbo užmokesčiai buvo delsiami išmokėti nuo 2009 m. pradžios, buvo pradelsti įsiskolinimai VSDFV, kreditoriui UAB „Topometra“. Teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 31 d. vykusiame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo abi UAB „Abrisas“ akcininkės, buvo svarstomi 2008 m. finansiniai rezultatai, t. y. tvirtinamas 2008 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. Protokole Nr. 1 yra pažymėta, kad direktorė R. K. pranešė apie 2008 m. balanse esantį turtą ir skolas, supažindino akcininkus su sunkumais, iškilusiais uždirbant pajamas už kadastrinių matavimų paslaugas. Be to, direktorė pranešė, kad 2008 m., lyginant su 2007 m., veiklos pajamos išaugo iki 133 269 Lt, t. y. 7,1 proc., tačiau ženkliai išaugo sąnaudos, dėl ko gautas 94 304 Lt nuostolis. Teismas sutiko su pareiškėjų pozicija, kad akcininkės, įmonės vadovė, žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį, t. y. kad įmonės įsipareigojimai buvo du kartus didesni už įmonės turtą, vadinasi įmonė jau 2008 m. atitiko nemokios įmonės sąlygas.Teismas taip pat nustatė, kad per pusės metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo R. K. bankiniais pavedimais sau susigrąžino didelę dalį įmonės skolų. 2009 m. spalio 30 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas bei banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad R. K. 2009 m. sausio 30 d. sumokėta 5 000 Lt, 2009 m. balandžio 15 d. – 2 500 Lt, 2009 m. gegužės 13 d. – 7 000 Lt, 2009 m. birželio 2 d. – 50 000 Lt, 2009 m. birželio 3 d. – 15 000 Lt, iš viso R. K. nuo 2009 m. pradžios iki bankroto bylos UAB „Abrisas“ iškėlimo buvo sumokėta 79 500 Lt. UAB „Abrisas“ kreditorių sąrašas patvirtina, kad UAB „Abrisas“ nuo 2009 m. sausio iki 2009 m. birželio turėjo 3 360 Lt įsiskolinimą G. J., 357 Lt įsiskolinimą UAB „Fosus“, 669,70 Lt įsiskolinimą UAB „Plastmetos langai“, 160,01 Lt įsiskolinimą Lietuvos radijo ir televizijos centrui, 111 655,83 Lt įsiskolinimą UAB „Topometra“. 2009 m. pirmą pusmetį buvo šios skolos darbuotojams: R. K. – 2009 m. gegužės mėn. skola už tris mėn., D. K. už 7 mėn., O. S. už 2 mėn., V. L. už 3 mėn., A. P. už 5 mėn., G. G. už 4 mėn., D. Ž. už 3 mėn., birželio 15 d. UAB „Abrisas“ turėjo 2 459,64 Lt skolą VSDFV. Minėti faktai patvirtina, kad vadovės paskolų susigrąžinimo metu UAB „Abrisas“ turėjo piniginių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, laiku nemokėjo mokesčių darbuotojams, turėjo įsiskolinimų VMI, VSDF valdybai, tačiau jų nedengė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad įmonės vadovė, susigrąžindama sau dalį paskolų įmonės ir kitų kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nesilaikė pareigos vengti savo asmeninių interesų prieštaravimo įmonės interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 2.50, 2.87 straipsniai), pažeidė iki 2009 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo imperatyvias normas. Toks elgesys privedė įmonę prie situacijos, kai ji negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais ir buvo priversta bankrutuoti.Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, o kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perima įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę pereina dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šiuo atveju, teismo vertinimu, UAB „Abrisas“ buvo kryptingais veiksmais vedama prie nemokumo bei bankroto, o kreditoriams buvo užkirstas kelias gauti savo reikalavimų patenkinimą. UAB „Abrisas“ vadovė tuo pačiu metu buvo kitos, analogiška veikla užsiimančios įmonės – UAB „RK matavimai“, 100 proc. akcijų savininke. UAB „RK matavimai“ vykdo veiklą tose pačiose patalpose, kur veiklą vykdė UAB „Abrisas“, į įmonę perėjo dirbti ir kiti darbuotojai – V. L., O. S.. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad, UAB „Abrisas“ iškėlus bankroto bylą, įmonės veikla praktiškai buvo perkelta į kitą įmonę, kurios akcininke buvo R. K..Teismas nurodė, kad R. K., kaip įmonės vadovė, privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovo pareigas, įskaitant ir pareigą saugoti įmonės veiklos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrąsias įmonės nemokumo priežastis, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad iki šiol visi įmonės dokumentai ir turtas bankroto administratorei nėra perduoti. Bankroto administratorės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nėra pateikta 88 kasos priėmimo kvitai, paslaugų sutarčių (vertinimo, kadastro darbų) su užsakovais. Tai reiškia, kad įmonės vadovė neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos. Todėl teismas padarė išvadą, kad BUAB „Abrisas“ valdymo organai netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nei buvo tinkamai saugomi, nei perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų.Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas pripažinti UAB „Abrisas“ bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti visi įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimus dėl UAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto. Juolab jeigu įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų. Realūs finansiniai UAB „Abrisas“ sunkumai prasidėjo tik 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, kai UAB „Topometra“ reikalavimu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas įmonės turtas daugiau kaip 100 000 Lt sumai. Būtent dėl pritaikyto arešto bendrovė negalėjo atsikaityti už patalpų nuomą, todėl patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta. Atsiradus įsiskolinimui, VĮ „Registrų centras“ nutraukė paslaugų teikimą, todėl UAB „Abrisas“ nebegalėjo vykdyti savo veiklos, nes darbų atlikimui įmonė naudojosi VĮ „Registrų centras“ duomenų baze ir programine įranga. Dėl pritaikyto arešto įmonei buvo atjungtas internetas, bendrovė neturėjo lėšų kurui, kadangi visos lėšos buvo areštuotos.Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos sustabdė miškų urėdijų sudarytų sutarčių finansavimą. 2010 m. kovo 2 d. raštu bankroto administratorei buvo pakartotinai nurodyta, kad įmonės parengtos valstybinių miško sklypų bylos nepateiktos VĮ „Registrų centras“ registracijai valstybės vardu dėl nepakankamo finansavimo. Tos pačios aplinkybės buvo nurodytos ir VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ atsiliepime bankroto byloje. Taigi, UAB „Abrisas“ nebuvo laiku apmokama už tinkamai atliktus darbus dėl sprendimo sustabdyti finansavimą, dėl to įmonė laiku negavo planuotų gauti lėšų. Todėl 2009 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Abrisas“ iškėlimo.Teismo ekspertas pateikė specialisto išvadą dėl UAB „Abrisas“ veiklos, kurioje nurodė, kad negalima teigti, jog 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Abrisas“ grėsė bankrotas ir bendrovė buvo nemoki pagal ĮBĮ reikalavimus. Taip pat ekspertas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal UAB „Topometra“ prašymą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galėjo turėti įtakos UAB „Abrisas“ finansinės būklės pablogėjimui ir tolesniam veiklos vystymui. Taigi, pagrįstai teigtina, jog UAB „Abrisas“ tapo nemoki dėl Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos sustabdyto darbų finansavimo bei UAB „Topometra“ prašymo pagrindu 2009 m. rugpjūčio 5 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Siekiant pripažinti įmonę nemokia būtina nustatyti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir egzistuoja atitinkamas įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2008 metais bendrovės turtą sudarė 125 310 Lt, o įsipareigojimai – 271 436 Lt, teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kokia dalis šių įsipareigojimų buvo pradelsti, todėl nebuvo galima teigti, kad UAB „Abrisas“ jau 2008 metais buvo nemoki, tuo labiau, kad tokios išvados nebuvo ir teismo nutartyje, kuria bendrovei iškelta bankroto byla.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atlyginimų darbuotojams padidinimas buvo nenaudingas įmonei, dėl jo buvo iššvaistytos įmonės lėšos, dar labiau padidinti įsipareigojimai darbuotojams, VSDFV. Nors atitinkami akcininkių sprendimai buvo pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d, sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-959-905/2014, tačiau teismas šioje byloje nėra konstatavęs, kad aptariami sprendimai būtų turėję įtakos įmonės bankrotui, tuo labiau, kai vienas iš sprendimų buvo priimtas jau po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Abrisas“ iškėlimo. Bendrovė mokėjo padidintą darbo užmokestį, įsiskolinimų darbuotojams neturėjo. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 30 688,62 Lt finansinis reikalavimas susidarė po nutarties iškelti UAB „Abrisas“ bankroto bylą priėmimo. Iki minėtos nutarties priėmimo įmonė laiku mokėjo VSDFV mokesčius nuo padidintų darbo užmokesčių, todėl jokios žalos VSDFV nepadarė. Bendrovė visada laiku mokėjo visus mokesčius, vien per 2009 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Abrisas“ į valstybės ir VSDFV biudžetus sumokėjo 42 280,42 Lt mokesčių. Mokesčių įsiskolinimas susidarė ne dėl padidintų darbo užmokesčių, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir iškeltos bankroto bylos. Įsiskolinimas darbuotojams taip pat susidarė tik po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, bankroto administratorei nedelsiant nenutraukus su darbuotojais darbo sutarčių.Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad UAB „Abrisas“ pareiga mokėti UAB „Topometra“ atsirado 2009 m. liepos 21 d. Bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiai buvo padidinti anksčiau, taigi atlyginimų darbuotojams padidinimo metu bendrovė neturėjo pareigos mokėti kreditorei UAB „Topometra“, dėl ko ir šios kreditorės interesai nebuvo pažeisti darbuotojų atlyginimų padidinimu.Nuo 2009 metų pradžios visų darbuotojų atlyginimai buvo sumažinti ir tokie išliko per pirmus du 2009 metų ketvirčius dėl vykdytų ilgalaikių projektų, už kuriuos atsiskaitymas buvo numatytas projektų pabaigoje. Gavus dalinį apmokėjimą už vykdytus projektus, 2009 m. birželio 4 d. akcininkai nutarė pakelti tiek bendrovės vadovės, tiek darbuotojų darbo užmokestį. Darbo užmokesčiai buvo vėl padidinti bei buvo priskaičiuoti priedai, t. y. darbuotojų atlyginimai buvo grąžinti į pradinę padėtį.Trečiasis asmuo R. K., nors ir buvo bendrovės vadove, tačiau taip pat buvo ir jos kreditore. Paskolos (jų dalis) vadovei grąžintos nepažeidus teisės aktų reikalavimų ar kreditorių interesų. UAB „Abrisas“ buvo teikiamos beprocentės paskolos, trečiasis asmuo buvo kitiems kreditoriams lygiavertė kreditorė. Paskutinis dalies paskolos grąžinimas buvo atliktas 2009 m. birželio 3 d., t. y. likus daugiau nei trims mėnesiams iki bankroto bylos UAB „Abrisas“ iškėlimo. Trečiojo asmens reikalavimo įvykdymo terminas suėjo anksčiau, negu kitų kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl dalies paskolų grąžinimo buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Kreditorius G. J. rašytiniu susitarimu buvo atidėjęs prievolės įvykdymo terminą iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Kiti kreditorių reikalavimai 757,91 Lt sumai, atsiradę iki 2009 m. liepos 15 d., buvo abejotini, dėl to nebuvo padengti. UAB „Topometra“ reikalavimo teisė į prievolės įvykdymą atsirado tik 2009 m. liepos 21 d. Ikiteisminis tyrimas trečiojo asmens atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat buvo konstatuota, kad absoliuti dauguma UAB „Abrisas“ kreditorinių reikalavimų atsirado po nurodytų R. K. veiksmų atlikimo (dalies paskolų susigrąžinimo), t. y. po 2009 m. liepos 15 d.VSDFV 2010 m. birželio 17 d. rašte dėl bendrovės apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų pagrįstumo aiškiai nurodyta, kad UAB „Abrisas“ iki 2009 m. liepos mėn. įmokas mokėjo laiku ir įsiskolinimo VSDF biudžetui neturėjo. Teismo nurodomas įsiskolinimas darbuotojams 2009 m. sausio – birželio mėn. susidarė dėl bendrovės vykdytų sutarčių apmokėjimo sąlygų, t. y. dėl to, jog vykdytose sutartyse nebuvo numatytas avansas. Bet nuo 2009 m. liepos mėn., t. y. iš užsakovų gavus apmokėjimą, įsiskolinimas darbuotojams buvo mažinamas. Taigi, net padidinus darbuotojams darbo užmokestį, buvo mažinamas iki tol susidaręs įsiskolinimas. Tačiau nei įsiskolinimas darbuotojams, nei dalies paskolų grąžinimas trečiajam asmeniui nenulėmė UAB „Abrisas“ bankroto.R. K., neturėdama jokios pareigos, skolino UAB „Abrisas“ savo asmenines lėšas, dėl ko patyrė 120 334,81 Lt nuostolį – šią sumą bendrovė liko jai skolinga. Jei R. K. būtų siekusi įmonės bankroto, akivaizdu, kad nebūtų kėlusi bankroto bylos, kol bendrovė negrąžino net 120 tūkst. Lt, bei nebūtų iki pat bankroto teikusi bendrovei paskolų.R. K. UAB „RK matavimai“ priklausė nuo 2000 m. rugpjūčio 31 d. Trečiajam asmeniui nėra apribota galimybė dirbti kitose bendrovėse ar vykdyti analogišką veiklą, kokią vykdė UAB „Abrisas“. Jokių įrodymų apie tariamą veiklos perkėlimą į bylą nebuvo pateikta. Aplinkybė, kad V. L., O. S. po bankroto įsidarbino UAB „RK matavimai“, taip pat savaime nereiškia veiklos perkėlimo. Darbuotojai, netekę darbo, kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti analogišką veiklą vykdžiusioje įmonėje. Tai, kad abi bendrovės darbo vietas nuomojosi tame pačiame pastate, nereiškia veiklos perkėlimo, nes kabinetai buvo nuomojami kurį laiką iki UAB „Abrisas“ bankroto, nebuvo tokios situacijos, jog UAB „RK matavimai“ po įmonės bankroto pradėjo vykdyti veiklą jos darbo vietoje. Veiklos perkėlimas turi būti vertinamas mažinamų galimybių atsiskaityti su kreditoriais kontekste. Nagrinėjamu atveju įmonės veikla, jos vykdytos sutartys, klientai ar darbuotojai, bendrovės turtas jai vykdant veiklą nebuvo perkelti į jokią kitą įmonę, nebuvo sumažinta galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamoje byloje nebuvo jokių pagrįstų aplinkybių ar įrodymų apie tariamą veiklos perkėlimą. UAB „RK matavimai“ priklausė trečiajam asmeniui ir veiklą vykdė (tuo pačiu adresu) dar iki UAB „Abrisas“ bankroto, taigi po įmonės bankroto veikla tiesiog buvo tęsiama toliau.Iškėlus UAB „Abrisas“ bankroto bylą, dokumentus paskirtam bankroto administratoriui perdavė laikinai direktoriaus pareigas ėjęs V. L.. R. K. į bylą yra pateikusi dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, kuris patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 23 d. visi bendrovės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Jeigu bankroto administratorius V. B. kokių nors bendrovės dokumentų neperdavė naujajai administratorei, R. K. už tai nėra ir negali būti atsakinga. R. K. nėra pasilikusi saugoti jokių bendrovės dokumentų.Įmonės valdymo organo neveikimas, kuomet, jau įmonei esant realiai nemokiai ar inicijavus įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organas nevykdo pareigų, susijusių su dokumentų perdavimu teismui ar bankroto administratoriui, niekaip nenulemia įmonės nemokumo, todėl šių pareigų nevykdymas negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu. Dėl pastarųjų pareigų netinkamo vykdymo įmonės valdymo organui gali būti taikomos ĮBĮ numatytos poveikio priemonės. Dėl pareiškimo iškelti bendrovei bankroto bylą nepateikimo laiku įmonės valdymo organas gali būti įpareigojamas atlyginti žalą bankrutuojančios įmonės kreditoriams dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į trečiojo asmens R. K. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:VSDFV Vilniaus skyriui, teikiant kreditorinį reikalavimą BUAB „Abrisas“ bankroto byloje, kilo abejonių dėl padidintų draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo pagrįstumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi buvo atliktas draudėjo BUAB „Abrisas“ patikrinimas dėl T. J., D. K., V. L., R. B., R. K. ir O. S. paskaičiuotų draudžiamųjų pajamų už 2009 m. 3 ir 4 ketvirčius pagrįstumo.UAB „Abrisas“ VSD įmokų nesumokėjo už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „Abrisas“ išieškoti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones. 2009 m. liepos mėn. buvo pateiktas mokėjimo nurodymas kredito įstaigai, kuris buvo apmokėtas. Kadangi VSDFV Vilniaus skyrius nebuvo informuotas, jog nuo 2009 m. 3 ketvirčio, t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą, bus ženkliai padidintos darbuotojų draudžiamosios pajamos, mokėjimo nurodymai nebuvo pateikti. Nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio įmokos jau nebuvo mokamos. Atlikus piniginių srautų patikrinimą draudėjo kasoje ir banko sąskaitoje už 2009 m. gegužės 1 d. – 2009 m. spalio 31 d. laikotarpį buvo nustatyta, kad draudėjas ir kasoje, ir banko sąskaitoje turėjo lėšų, tačiau didesnė dalis lėšų buvo panaudota išmokėti darbo užmokesčiui, kuris nuo 2009 m. liepos mėn. visiems darbuotojams buvo ženkliai padidintas, priskaičiuoti priedai, mokesčiai nebuvo sumokėti. UAB „Abrisas“ vadovė elgėsi nesąžiningai, nes, matydama įmonės finansinę padėtį, turėjo žinoti ir numatyti, kad pablogins kitų kreditorių padėtį, tarp jų ir kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus, nes buvo žymiai padidintas įsiskolinimas VSDF biudžetui.Pareiškėjas R. K. atsiliepimu į trečiojo asmens R. K. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartyje iškelti UAB „Abrisas“ bankroto bylą konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pagal 2008 m. UAB „Abrisas“ balansą įmonė buvo nemoki. Be to, šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad tiek 2008 m., tiek 2009 m. bendrovė dirbo nuostolingai. Aptarti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti įmonės akcininkų susirinkimo sprendimais. Šie dokumentai neabejotinai patvirtina, kad UAB „Abrisas“ jau 2008 metais atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Teismas tinkamai nustatė ir kitą UAB „Abrisas“ nemokumo sąlygą, įtvirtintą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje – įmonės įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą. UAB „Abrisas“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. akcininkų susirinkimo protokole Nr. 5 akcininkai nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities darbo inspekcijos patikrinimo pažymą bendrovė laiku neatsiskaito su darbuotojais, su biudžetu ir tiekėjais už atliktus darbus. Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. liepos 13 d. reikalavimas patvirtina, kad bendrovė 2009 m. gegužės ir birželio mėn. nevykdė savo įsipareigojimų darbuotojams mokėti darbo užmokestį. Kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė turėjo darbo užmokesčio įsiskolinimų jau nuo 2008 metų pabaigos, kurie tęsėsi ir 2009 metais.Nors atskirajame skunde nurodyta, kad G. J. 2009 m. balandžio 7 d. susitarimu sutiko 3 360 Lt mokėjimą atidėti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., tačiau šio susitarimo tikroji data ir tikrasis tikslas yra abejotini, kadangi kreditorius G. J. tikėtinai yra suinteresuotas veikti UAB „Abrisas“ vadovės naudai. Minėtas kreditorius, bankroto byloje nušalinto bankroto administratoriaus V. B. teikimu, buvo paskirtas kreditorių komiteto pirmininku, tačiau sprendimas dėl G. J. išrinkimo kreditorių komiteto pirmininku ir kiti sprendimai buvo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4568-232/2010. Be to, tai, kad G. J. sutiko atidėti skolos sumokėjimą, nekeičia fakto, jog įmonė 2009 m. sausio – birželio mėn. nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams.Aptarti faktai apie UAB „Abrisas“ įsipareigojimų darbuotojams, VSDFV ir kitiems kreditoriams nevykdymą 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pirmame pusmetyje paneigia ir atskirojo skundo teiginius, kad bendrovės realūs finansiniai sunkumai prasidėjo tik 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžioje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kreditorės UAB „Topometra“ ieškinys ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo teisėti bei pagrįsti. Sąžiningas ir protingas bendrovės vadovas, gavęs pagrįstus kreditoriaus reikalavimus, kurių įvykdymas užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, turėtų dėti visas pastangas, kad įmonės įsipareigojimai būtų įvykdyti kuo greičiau, kad pritaikytas turto areštas būtų panaikintas. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovė elgėsi priešingai – savo interesams suteikė pirmenybę prieš bendrovės interesus, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai bendrovės ir jos kreditorės atžvilgiu, pažeisdama CK 2.87 straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintas pareigas. Todėl dėl UAB „Abrisas“ taikyto turto arešto atsakinga yra įmonės vadovė, o bendrovės bankrotą nulėmė ne turto areštas, bet vadovės veiksmai, dėl kurių bendrovei turto areštas buvo pritaikytas ar negalėjo būti panaikintas.Trečiasis asmuo savo atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad dėl pritaikyto turto arešto bendrovė negalėjo atsiskaityti už nuomą, dėl ko nuomos sutartis buvo nutraukta, kad kiti paslaugų teikėjai nutraukė sutartis. Minėti faktai bylą nagrinėjant pirmąja instancija nebuvo nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad dėl turto arešto paslaugų teikėjai su bendrove nutraukė sutartis, todėl šie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodyta, kad UAB „Abrisas“ bankrotą nulėmė VĮ „Generalinė miškų urėdija“ sustabdytas darbų finansavimas, dėl kurio UAB „Abrisas“ laiku negavo apmokėjimų iš VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ ir VĮ „Rokiškio miškų urėdija“. Trečiasis asmuo nepagrindė, kurių konkrečiai sumų negavimas nulėmė, kad bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Bylos duomenys rodo, kad VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ iki bankroto bylos iškėlimo pagal sutartis iš viso sumokėjo bendrovei 192 355,83 Lt, o dalis sumokėtos sumos buvo už darbus, kuriuos subrangos pagrindu atliko kreditorė UAB „Topometra“. Akivaizdu, kad minėtos sumos būtų pakakę UAB „Abrisas“ atsiskaityti su UAB „Topometra“, jeigu įmonės vadovė šių lėšų nebūtų panaudojusi savo paskolų susigrąžinimui bei padidinto darbo užmokesčio sau ir darbuotojams mokėjimui.Nors teismų sprendimais konstatuota, kad teisė į prievolės įvykdymą kreditorei UAB „Topometra“ atsirado 2009 m. liepos 21 d., tai nepaneigia fakto, kad įmonės vadovė, padidindama darbo užmokesčius, jau žinojo, jog su UAB „Topometra“ bendrovė turės atsiskaityti, nes tokia prievolė su atidedamuoju terminu įmonei atsirado paskutiniuoju 2009 m. gegužės 26 d. aktu priėmus iš UAB „Topometra“ darbus bei patvirtinus, kad bendra UAB „Topometra“ perduodamų darbų kaina yra 109 962,74 Lt. Žinodama, kad bendrovė turės atsiskaityti su šia kreditore, įmonės vadovė vis tiek padidino darbo užmokestį darbuotojams, tokiu būdu nepalikdama galimybės bendrovei sumokėti įsiskolinimo UAB „Topometra“. Tokie bendrovės vadovės veiksmai buvo akivaizdžiai nesąžiningi, nulėmė, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, bei šiuo metu bankrutuoja.UAB „Abrisas“ prievolių sumokėti UAB „Topometra“ atsiradimo momentas nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1777-258/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1926/2011. UAB „Abrisas“ 2009 m. gegužės 26 d. aktu patvirtino, kad bendra UAB „Topometra“ perduodamų darbų kaina yra 109 962,74 Lt. Šiuo aktu buvo perduoti visi darbai ir UAB „Abrisas“ vadovė puikiai suprato, kad už visus darbus privalės atsiskaityti su UAB „Topometra“. Tačiau įmonės vadovė UAB „Topometra“ atliktų darbų pagrindu gautas lėšas iš VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ panaudojo savo paskolų susigrąžinimui. UAB „Abrisas“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių sąrašas patvirtina, kad bendra įmonės skolų suma buvo 164 827,20 Lt, iš kurios pradelsta skola UAB „Topometra“ sudarė 109 962,74 Lt, o skola UAB „Adonija Baltic“ – 45 000 Lt. Todėl, sumokėjusi skolą šioms kreditorėms bankroto bylos iškėlimo metu, UAB „Abrisas“ galėjo turėti ne daugiau nei 9 864,46 Lt skolų. Įmonė, turėdama vos 9 864,46 Lt skolų, turėdama 46 592,80 Lt gautinų lėšų iš VĮ „Šeškinės poliklinika“, bei 25 135,93 Lt vertės ilgalaikio turto, nebūtų buvusi pripažinta nemokia ir įmonei nebūtų keliama bankroto byla. Įmonės vadovė, teikdama sau prioritetą ir susigrąžindama sau paskolas, sudarė situaciją, dėl kurios bendrovė tapo nemokia ir bankrutuojančia.UAB „Abrisas“ ir UAB „RK matavimai“ veikla buvo vykdoma tose pačiose patalpose, todėl po bankroto bylos iškėlimo, bendrovės ilgalaikis turtas, kurio įmonės vadovė neperdavė administratoriui, liko UAB „RK matavimai“. Bendrovės darbuotojai perėjo dirbti į UAB „RK matavimai“. Nors bendrovės akcininkų susirinkime 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo konstatuota, kad neliko poreikio bendrovės vykdomai veiklai, UAB „RK matavimai“ 2009 m. rugpjūčio 13 d. išduota geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencija, o 2009 m. rugsėjo 25 d. licencija atlikti žemės sklypų formavimo per pertvarkymo darbus. Tai patvirtina, kad įmonės vadovė ir toliau siekė tęsti analogišką veiklą, kurią vykdė UAB „Abrisas“, tačiau jau per kitą savo įmonę – UAB „RK matavimai“. Laikino bendrovės vadovo įgaliojimas eiti direktoriaus pareigas neatleidžia bendrovės vadovo nuo jam, kaip valdymo organui, priskirtų pareigų vykdymo. Įmonės vadovė nebuvo eilinė darbuotoja, nes kartu buvo ir valdymo organas. Reikalavimas įmonės vadovui po bankroto bylos iškėlimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus yra kilęs iš įstatymo kaip įmonės valdymo organui, todėl, net ir tuo atveju, jeigu įmonės vadovas atostogauja, jis nėra atleidžiamas nuo įmonės vadovo pareigų, kurias nustato civilinės teisės aktai, atlikimo.Faktas, kad įmonės vadovė tuo metu, kai bendrovei iškeliama bankroto byla ir atsiranda su tuo susijusios teisinės pasekmės, atostogauja bei nevykdo savo kaip bendrovės vadovės pareigų, o taip pat tokių pareigų nevykdo ir grįžusi iš atostogų, patvirtina aplaidų ir nesąžiningą įmonės vadovės elgesį bei siekį neperduoti bendrovės turto ir dokumentų, prisidengiant laikinai paskirto eiti jos pareigas darbuotojo veiksmų atlikimu ir (ar) neatlikimu. R. K., būdama įmonės vadove, buvo įpareigota įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, tačiau to nepadarė. Šios pareigos nevykdymas apsunkino administratoriui galimybes nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, nustatyti tikrąsias bendrovės nemokumo priežastis ir kartu į patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus.