- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-540-372/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01343-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- H. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens H. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3787-772/2021 pagal pareiškėjo antstolio A. L. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys H. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis A. L. vykdymo procese, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, pateikė teismui Sprendimų, įpareigojančių skolininką, atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo 2021 m. kovo 15 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas).
2. Akte pareiškėjas nurodė, kad antstolis A. L. nuo 2021 m. kovo 9 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2020 m. lapkričio 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas) skolininkui H. R. Antstolis nustatė, kad skolininkas H. R. per nustatytą terminą (iki 2021 m. vasario 12 d.) neįvykdė privalomojo nurodymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašė antstolio pareiškimą tenkinti ir skolininkui H. R. skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai, paskirtą baudą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Privalomuoju nurodymu skolininką įpareigojo: 1) Aptverti žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtas statyti pagalbinio ūkio pastatas, įrengti įspėjamuosius ženklus, taip užtikrinant nelaimingų atsitikimų šiame žemės sklype; 2) Apie Privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą. Suėjus Privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, atlikus patikrinimą 2021 m. vasario 15 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Antstolio pareiškimas turėtų būti patenkintas ir skolininkui paskirta periodinė bauda, kuri užtikrintų kuo greitesnį neteisėtos statybos padarinių pašalinimą.
4. Suinteresuotas asmuo H. R. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 6 d. serga ir nuo 2021 m. kovo 27 d. gydosi ligoninėje. Prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 162² straipsnį ir 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl šių priežasčių: 1) Dėl ligos, nes šiuo metu negali dalyvauti bylos eigoje; 2) Dėl jo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmam paduoto 2021 m. kovo 16 d. prašymo „Dėl Privalomo nurodymo pašalinti pažeidimų vykdymo pratęsimo ir VLSVPD Pirmo statybos priežiūros skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. RE-71 panaikinimo“, kuriame jis prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimą (kurį gina antstolis A. L. Nr. 2VP-3787-772/2021 byloje) ir dėl susidariusių aplinkybių jį pratęsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi skyrė skolininkui (statytojui) H. R. 150 Eur baudą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 13 d. iki teismo nutarties priėmimo – 2021 m. gegužės 20 d. įskaitytinai, dėl išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. Privalomojo nurodymo reikalavimo iki nurodyto termino pašalinti pažeidimus neįvykdymą.
6. Teismas nurodė, kad skolininkas iki 2021 m. vasario 12 d. Privalomojo nurodymo neįvykdė. Antstolis A. L. 2021 m. kovo 9 d. pradėjęs vykdyti vykdomąją bylą pagal išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktą Privalomąjį nurodymą ir nustatęs, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, 2021 m. vasario 15 d. surašė Aktą.
7. Teismas pažymėjo, kad skolininko nedarbingumas prasidėjo 2021 m. sausio 6 d., tačiau dar nuo 2020 m. spalio 13 d. (Faktinių duomenų patikrinimo akto, kuris prasidėjo 2020 m. spalio 13 d. ir tęsėsi iki 2021 m. vasario 15 d. (privalomo nurodymo surašymo dienos), skolininkas iš pradžių nesikreipė į išieškotoją dėl Privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimo, taip pat nepateikė antstoliui informacijos apie planuojamus atlikti organizacinius veiksmus. Teismas pripažino, kad pats skolininkas tik imitavo veiksmų atlikimą, dėl ko išieškotojas tik nuo 2021 m. kovo 5 d. pasiūlė antstoliui pradėti vykdymo proceso veiksmus pagal jam pateiktą Privalomąjį nurodymą. Teismas padarė išvadą, kad skolininkas sąmoningai per nurodytą terminą neįvykdė įgalioto pareigūno privalomojo nurodymo, nors būdamas statytoju privalėjo jį vykdyti.
8. Teismas nurodė, kad skolininkas kaip statytojas yra atsakingas ne tik už statybos darbų organizavimą, bet ir už saugą statybos objekte. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo namų valdoje vykdoma statyba vyktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. H. R., būdamas statytoju, nepateikė teismui įrodymų, kad jis ar jo įgaliotas asmuo negalėjo įvykdyti įgalioto pareigūno reikalavimų ir neprivalėjo atlikti jį įpareigojančius veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažintino, kad antstolis pagrįstai Aktu kreipėsi į teismą. Antstolio akte nurodytų aplinkybių, kad skolininkas (statytojas) be teisėto pagrindo nevykdė išieškotojos Privalomajame nurodyme nustatyto įpareigojimo, skolininkas leistinais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė. Teismas pažymėjo, kad skolininkas pavėluotai kreipėsi ir į išieškotoją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir sąmoningai nebendradarbiavo su išieškotoju. Teismas nelaikė, kad tuo metu šalyje paskelbus karantiną, o vėliau prasidėjęs skolininko nedarbingas, yra aplinkybės šalinančios skolininko atsakomybę. Teismas akcentavo, kad skolininkas turėjo galimybę pasikliauti ne tik statybos darbus vykdančių asmenų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus.
9. Teismas nurodė, kad skolininkas tik duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad visai neseniai jis įvykdė privalomąjį nurodymą ir konstatavo, kad tuo skolininkas pripažino savo neveikimą ir atsižvelgė į tai spręsdamas dėl skiriamos baudos dydžio.
10. Teismas pažymėjo, kad statytojo atsakomybė išlieka ne tik jo darbingumo, bet ir jo nedarbingumo laikotarpiu, nesant kito įgalioto asmens, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su jų asmenine kalte ir neteisėtais veiksmais. Teismo vertinimu, skolininko į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia jo neveikimo pagrįstumą, taip pat neturi įtakos skolininko atleidimui nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo. Teismas skolininko pasyvumą bei nerūpestingumą, kai jis į bylą nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo atsikirtimų pagrįstumą, laikė nesąžiningu kitos proceso šalies atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad skolininkas veikdamas vienasmeniškai (ir be įgalioto asmens) pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas bei nebendradarbiaudamas su išieškotoju ir antstoliu, nepagrįstai atsisakė vykdyti įgalioto pareigūno Privalomąjį nurodymą. Vengdamas įvykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą skolininkas nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.
11. Teismas sprendė, kad nevykdydamas Privalomojo nurodymo iki jame nurodyto termino, statytojas H. R. pažeidė CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas imperatyvias nuostatas ir suinteresuotam asmeniui H. R. skyrė 150,00 Eur bauda už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 12 d. (po termino pabaigos) iki teismo nutarties priėmimo 2021 m. gegužės 20 d. įskaitytinai.
12. Teismas pažymėjo, kad tai, jog suinteresuotas asmuo H. R. kreipėsi į administracinės instancijos teismą, nepaneigia jo padaryto pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad minėto teismo H. R. prašo tik pratęsti įpareigojimo įvykdymo terminą, o ne panaikinti privalomąjį nurodymą, kurio pagrindu yra konstatuotas jo padarytas pažeidimas. Byloje nėra duomenų, kad Privalomasis nurodymas būtų teismo pripažintas neteisėtu.
13. Teismas nustatė, kad neegzistuoja privalomasis pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 punktas), t. y. administracinėje byloje nustatyti faktai neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Be to, nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų esant CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytą pagrindą sustabdyti civilinę bylą. Teismas akcentavo, kad administracinėje byloje bus sprendžiamas tik klausimas dėl privalomuoju nurodymu nustatyto termino atnaujinimo ir naujo termino nustatymo, o ne dėl valstybės įgalioto pareigūno priimto privalomojo nurodymo teisėtumo. Administracinės bylos nagrinėjimas netrukdo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyti, ar suinteresuotas asmuo yra padaręs pažeidimą, nevykdymas valstybės įgalioto pareigūno Privalomojo nurodymo. Teismas įvertinęs tai, kad sustabdžius nagrinėjamą bylą, būtų pažeisti operatyvaus bylų išnagrinėjimo, proceso ekonomiškumo principai, taip pat institucijos teisė į bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą stabdyti civilinę bylą, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo H. R. prašo: 1) dėl patektų objektyvių aplinkybių ir šalyje paskelbto karantino ribojimų, kurie apsunkino įpareigojimo vykdymą, panaikinti suinteresuotam asmeniui H. R. skirtą baudą, nes įpareigojimas pasibaigus ligos laikotarpiui yra operatyviai įvykdytas; 2) Nesant šioms žmogiškosioms galimybėms, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo skirtą baudą ir skirti suinteresuotam asmeniui H. R. dešimties eurų baudą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės D. M. pasiūlymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Šiaulių apylinkės teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė ir nesigilino, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas 2020 m. lapkričio 12 d., t. y. po to, kai Lietuvos Respublikos vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) įvedė šalyje visuotinį karantiną ir karantino pradžią paskelbė nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Be to, Nutarimo 2.1.7.1. punktu buvo apribotas judėjimas dėl nebūtinų priežasčių – palikti gyvenamąją vietą. Apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini), o užkonservuotas neužbaigtas statyti ūkinis pastatas, kurį reikia visą aptverti yra pastatytas (duomenys neskelbtini).
14.2. Taip pat Vyriausybė paskelbė, kad senjorai, turintys gretutinių ligų, yra padidinto pavojingumo padėtyje ir kad nuo koronoviruso infekcijos gali mirti. Apeliantui yra 68 metai, jis yra pirmos grupės invalidas sergantis kraujotakos ir sąnarių ligų sutrikimais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu pati valstybė suvaržė ir apribojo apelianto veiksmus vykdant Privalomojo nurodymo įpareigojimą, kuris buvo paskelbtas karantino metu.
14.3. Teismas neanalizavo, ką apeliantas galėjo daryti karantino metu ir ko nedaryti, ir padarė išvadą, kad apeliantas sąmoningai nevykdė įpareigojimo epidemijos ir karantino sąlygomis. Taip pat teismas nevertino fakto, kad apeliantas privalomojo nurodymo vykdymo laikotarpiu, tai yra nuo 2021 m. sausio 6 d. sirgo ir negalėjo dirbti. Nuo 2021 m. sausio 6 d. apeliantas gydėsi širdies ritmo ir prieširdžių virpėjimo sutrikimus, jį 2021 m. kovo 2 d. buvo ištikęs insultas ir jis buvau paguldytas į ligoninę, tuo metu nevaldė dešinės rankos, buvo sutrikę judesiai ir kalba. Ligoninėje karantino sąlygom apeliantas gulėjo nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. Tuo tarpu antstolis 2021 m. kovo 15 d. Akte teismui nurodė, kad apeliantas be teisėto pagrindo nevykdė nurodymo. Teismas jį kaltina, kad jis būdamas griežtame ligoninės karantine, neinformavau antstolio kaip ruošiuosi toliau vykdyti įpareigojimą.
14.4. Apeliantas pasveikęs, prieš teismui pradedant nagrinėti šią bylą, Privalomąjį nurodymą įvykdė – aptvėrė tvora neužtverta užkonservuotos statybvietės dalį.
14.5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė ir nevertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės D. M. argumentų, kuri įvertinusi aplinkybes, apelianto padėtį karantino metu, bei tai, kad Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimą įvykdytas, prašė skirti apeliantui simbolinę iki dešimties eurų baudą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis A. L. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-3787-772/2021 ir atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad antstolio Akte įvardytų esminių aplinkybių apeliantas leistinais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė. Pritaria teismo argumentams, kad apeliantas neinformavo ne tik antstolio, kaip jis ruošiasi toliau vykdyti įgalioto pareigūno įpareigojimą pagal 2020 m. spalio 29 d. surašytą Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Taip pat skolininkas pavėluotai kreipėsi ir į išieškotoją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir sąmoningai nebendradarbiavo su išieškotoju. Šalyje paskelbtas karantinas ir vėliau prasidėjęs apelianto nedarbingumas, nėra tos aplinkybės kurių egzistavimas šalintų jo atsakomybę. Apeliantas tik duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad visai neseniai įvykdė Privalomąjį nurodymą, kas tuo pačiu patvirtina, jog jis yra pripažinęs savo neveikimą.
1.2. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai pagrįstas išvadas ir nustatė, kad apeliantas veikdamas vienasmeniškai (ir be įgalioto asmens) pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas bei nebendradarbiaudamas su išieškotoju ir antstoliu, nepagrįstai atsisakė vykdyti įgalioto pareigūno dar 2020 m. lapkričio 12 d. surašytą privalomąjį nurodymą. Vengdamas įvykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą apeliantas nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-3787-772/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl karantino metu apribotų jo galimybių bei sveikatos problemų, kurios buvo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jam įvykdyti privalomąjį nurodymą, buvo išdėstytos ir jo pirmos instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose. Skundžiamoje nutartyje teismas šias aplinkybes detaliai išanalizavo ir dėl kiekvienos iš jų pasisakė – dėl kiekvienos atskirai bei bendrame išanalizuotų ir įvertintų įrodymų kontekste, todėl skolininko atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad teismas neįsigilino į šias aplinkybes ir jų nevertino yra nepagrįstas.
16.2. Nutarimu nebuvo ribojama galimybė asmenims vykti į jiems priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą, todėl karantino paskelbimas šalyje negalėjo sutrukdyti skolininkui įvykdyti privalomąjį nurodymą. Skolininkas pateikė duomenis, kad nuo 2021 m. sausio 6 d. buvo nedarbingas, todėl negalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo. 2021 m. vasario 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gavo apelianto 2021 m. sausio 15 d. raštą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nustatytais terminais neįvykdė Privalomojo nurodymo dėl šalyje paskelbto karantino. Apie tai, kad Privalomojo nurodymo neturi galimybių vykdyti dėl sveikatos problemų – skolininkas nenurodė. Mano, kad ši aplinkybė rodo, kad skolininkas pats tuo metu nelaikė, kad sveikatos problemos gali būti kliūtimi įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
16.3. Teisminio nagrinėjimo metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė teikė prašymą skirti skolininkui periodinę baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai. 2021 m. gegužės 17 d. skolininkui pateikus informacija apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, buvo atliktas patikrinimas ir 2021 m. gegužės 21 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtas statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatas, aptvertas ištisine tvora, įrengti įspėjamieji ženklai ir konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo H. R. pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų atsiliepimus, kuriuo prašo teismo žmogiškumo ir jam paskirtą 150 Eur baudą panaikinti.
17.1. Nurodė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo savo atsiliepimuose ignoravo, kad Lietuvos valstybėje buvo paskelbtas karantinas ir apeliantas šiuo laikotarpiu buvo nedarbingas, tačiau jį nedarbingą asmenį, gulinti ligoninėje, prilygino darbingu bei piktybiškai nevykdančiu įpareigojimo. Mano, kad esant tokioms aplinkybėm, apeliantui gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnis. Nenugalima jėga (force majeure).
17.2. Apie tai, kad negali laiku įvykdyti įpareigojimo, apeliantas pranešė jam 2021 m. vasario 12 d. paskambinusiam Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui A. R., kuris pranešė, kad 2021 m. vasario 15 d. važiuos patikrinti įpareigojimo įvykdymą. Taip pat jis prašė įpareigojimo termino vykdymą atidėti, tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atsakė neigiamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo antstolio pareiškimas (Aktas) dėl nuobaudos skyrimo buvo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. L. nuo 2021 m. kovo 9 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 12 d. privalomąjį nurodymą H. R. pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: 1) Aptverti žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtas statyti pagalbinio ūkio pastatas, įrengti įspėjamuosius ženklus, taip užtikrinant nelaimingų atsitikimų šiame žemės sklype prevenciją; 2) Apie Privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą. Privalomojo nurodymo terminas – 2021 m. vasario 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2020 m. spalio 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatė pažeidimus susijusius su nebaigtu statyti ūkiniu pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio statytojas yra H. R. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021 m. vasario 15 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad statytojas H. R. per nustatytą terminą Privalomo nurodymo neįvykdė – neaptvėrė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies, kuriame yra nebaigtas statyti ūkinis pastatas, neįrengė įspėjamųjų ženklų, taip užtikrinant nelaimingų atsitikimų šiame sklype prevenciją ir apie šio Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymą neinformavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą.
20. Statytojas H. R. 2021 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuriame nurodė, kad dėl COVID-19 grėsmės ir Vyriausybės karantino laikotarpiu nustatytų apribojimų, jis negali įvykdyti Privalomojo nurodymo, pažymėjo, kad nurodymą įvykdys iškarto pasibaigus karantinui ir prašė pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui. 2021 m. vasario 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybės priežiūros departamentas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nesant tam teisinio pagrindo.
21. Vykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vykdomąjį dokumentą antstolis A. L. 2021 m. kovo 15 d. surašė Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad skolininkas H. R. Privalomojo nurodymo per nustatytą terminą (iki 2021 m. vasario 12 d.) neįvykdė ir vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, Aktą perdavė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Dėl baudos skyrimo
22. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
23. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
24. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
26. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).
27. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog Privalomasis nurodymas yra galiojantis, įstatymo nustatyta tvarka ginčijamas nebuvo, taip pat 2021 m. vasario 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybės priežiūros departamento 2021 m. vasario 23 d. sprendimu atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (b. l. 50–55).
28. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jis Privalomojo nurodymo laiku neįvykdė dėl šalyje Vyriausybės Nutarimu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. nustatyto judėjimo apribojimo bei dėl viruso COVID-19 keliamos grėsmės sveikatai, be to jis nuo 2021 m. sausio 6 d. sirgo ir buvo nedarbingas, o gydymas ligoninėje truko iki 2021 m. balandžio 19 d.
29. Apie tai, kad apeliantas nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. gydėsi, o nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. gulėjo ligoninėje matyti iš byloje esančios pažymos (b. l. 58–59). Taip pat iš byloje esančio neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad H. R. nuo 2016 m. liepos 15 d. išduotas neįgalumo pažymėjimas, kuriame nurodytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 57). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 12 d. privalomąjį nurodymą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė 2020 m. spalio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pagrindu, kuriame buvo užfiksuoti nustatyti pažeidimai. Kaip minėta Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2021 m. vasario 12 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. trukęs apelianto nedarbingumas pateisina negalėjimą laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Pažymėtina tai, kad apeliantas susirgo 2021 m. sausio 6 d., t. y. likus daugiau nei mėnesiui iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigus, kai jį galėjo pradėti vykdyti nuo jo surašymo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 12 d., be to, jei apeliantas negalėjo dėl sveikatos sutrikimo pats pašalinti pažeidimus nurodytus Privalomajame nurodyme, jis galėjo kreiptis į kitus asmenis arba sudaryti sutartį su rangovu dėl darbų atlikimo. Tai, kad apeliantas gydėsi ligoninėje jau suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, t. y. nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. balandžio 19 d., nelaikytina objektyvia priežastimi atleidžianti nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas 2021 m. sausio 15 d. raštu kreipdamasis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl termino privalomajam įrodymui įvykdyti pratęsimo net neužsiminė, jog dėl to, kad gydosi, negalės laiku įvykdyti šio nurodymo. Tai, kad apeliantui nustatytas neįgalumas, taip pat nelaikytina priežastimi laiku nevykdyti Privalomojo nurodymo, juo labiau, kad apeliantui neįgalumas buvo nustatytas 2016 m.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apelianto, kaip statytojo, atsakomybė išlieka ne tik jo darbingumo, bet ir jo nedarbingumo laikotarpiu, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su jų asmenine kalte ir neteisėtais veiksmais.
31. Kaip jau minėta, apeliantas nurodė Privalomojo nurodymo negalėjimo įvykdyti priežastį dėl viruso COVID-19 keliamos grėsmės sveikatai ir Vyriausybės Nutarimu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. nustatyto judėjimo apribojimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7.1. punktu iki 2020 m. gruodžio 16 d. buvo taikoma tik rekomendacija riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių – palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų. Pagal Nutarimo 2.1.7. punkto 2020 m. gruodžio 7 d. redakciją (patvirtinta nutarimu Nr. 1364) nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Pažymėtina, kad šio Nutarimo 2021 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 113 patvirtinta 2.1.7. punkto redakcija, įsigaliojusia nuo 2021 m. vasario 25 d. ir galiojusioje iki 2021 m. kovo 15 d., buvo numatyta, kad asmenų ribojimo judėjimas netaikomas asmenims gyvenantiems besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, kai judama tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Taip pat judėjimo ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.
33. Iš minėtų Nutarimo redakcijų matyti, kad Privalomojo nurodymo vykdymo metu ir iki antstolis 2021 m. kovo 15 d. priėmė Aktą, apeliantui, gyvenančiam Šiaulių miesto savivaldybėje, ir turinčiam nuosavybės teise nekilnojamojo turto, esančio Šiaulių rajono savivaldybėje, t. y. kitoje nei jis gyveno savivaldybėje, Nutarimu niekada nebuvo nustatytas ribojimas judėti į nekilnojamojo turto vietos savivaldybę, o nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. kovo 15 d. Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėse gyvenantys asmenis, galėjo judėto be apribojimų tarp šių savivaldybių.
34. Dėl apelianto argumentų, kad dėl COVID-19 keliamos grėsmės sveikatai, buvo ribojama jo galimybė vykti į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, pažymėtina, kad Šiaulių miesto teritorija ribojasi su (duomenys neskelbtini), todėl apeliantui naudojant specialias nosį, burną dengiančias apsaugos priemones ir laikantis kitų Nutarimo 2.1.5.1. – 2.1.5.2.5 papunkčiuose nustatytų įpareigojimų, jis turėjo tokias pat galimybes išvengti užsikrėsti COVID-19 virusu tiek Šiaulių mieste, tiek (duomenys neskelbtini) kaime.
35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, kad Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, o vėliau apeliantas buvo nedarbingas, nėra aplinkybės šalinančio apelianto atsakomybę. Taip pat apeliantas nei pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, nei kartu su atskiruoju skundą nepateikė duomenų, kad jis iki 2021 m. vasario 12 d., o vėliau nuo 2021 m. kovo 9 d. antstoliui priėmus vykdyti privalomąjį nurodymą, būtų ėmėsi aktyvių veiksmų, ir bendradarbiavęs su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei antstoliu, vykdančiu vykdomąjį dokumentą, ir pateikęs pagrįstus įrodymus, įrodančius, kad jis objektyviai negali nustatytu laiku įvykdyti privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad savaime valstybėje karantino paskelbimas, nesuteikė apeliantui teisės nevykdyti Privalomojo nurodymo, kadangi neaptverta ir tinkamai nepaženklinta teritorija, kurioje yra nebaigtas statyti statinys, karantino metu kėlė tokį pat pavojų į ją patenkantiems asmenims, kaip ir iki karantino, todėl apeliantas turėjo pareigą tinkamai ir laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pats savaime valstybės mastu karantino ar ekstremalios situacijos paskelbimas, neatitinka nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų, įtvirtintų CK 6.212 straipsnyje.
36. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl laiku neįvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomojo nurodymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantas per privalomajame nurodyme nustatytą terminą įpareigojimų neįvykdė ir nenurodė savo neveikimą pateisinančių objektyvių priežasčių, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė apeliantui baudą.
38. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad 2021 m. gegužės 17 d. skolininkui H. R. pateikus informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą, buvo atliktas patikrinimas ir 2021 m. gegužės 21 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas. Taigi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino, kad apeliantas 2021 m. gegužės 21 d. Privalomąjį nurodymą įvykdė, t. y. praėjus trims mėnesiams po šio nurodymo įvykdymo termino. Pirmosios instancijos skirdamas apeliantui baudą, atsižvelgė į apelianto pasyvų elgesį vykdant privalomąjį nurodymą nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., į jo sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, bei tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo byloje duomenų, įrodančių, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija būtų konstatavusi, jog apeliantas Privalomąjį nurodymą įvykdė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant atlikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašyto akto, vien iš apelianto teismui pateiktų nuotraukų iš statybvietės, nevertino, kad apeliantas Privalomąjį nurodymą įvykdė.
39. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į apelianto skunde nurodytą aplinkybę, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė prašė teismo apeliantui skirti simbolinę 10 Eur baudą pažymi, kad kaip nustatyta iš 2021 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio garso įrašo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė baigiamosios kalbos metu, atsižvelgdama į teismų praktiką, pasiūlė teismui apeliantui skirti periodinę, t. y. už kiekvieną nevykdymo dieną, simbolinę 3 Eur dydžio baudą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą skirti ne vienkartinę, o periodinę baudą, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos paskyrė baudą už 97 nurodymo nevykdymo dienas, apelianto siūloma jam skirti 10 Eur dydžio bauda pagal institucijos atstovės siūlymą, būtų ženkliai didesnė nei jam skundžiama nutartimi baudą paskyrė pirmosios instancijos teismas.
40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui vienkartinę 150 Eur baudą, o ne apelianto skunde prašomą 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 12 d., t. y. nuo Privalomojo nurodymo termino pabaigos, iki 2021 m. gegužės 20 d. įskaitytinai, t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5. straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas antstolio prašymą (aktą) dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.