- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 2VP-3787-772/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01343-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant išieškotojo atstovui (ei) pagal įgaliojimą D. M., skolininkui (ei) H. R., neatvykus antstolio (ės) A. L. atstovui (ei), gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) antstolio (ės) A. L. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą, skolininkui (ei) H. R. (toliau - skolininkas), išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - išieškotojas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis (ė) 2021-03-18 prašymu kreipėsi į teismą pateikdamas 2021-03-15 aktą (toliau - Aktas) ir prašydamas už išieškotojo reikalavimo nevykdymą, skirti skolininkui piniginę baudą pagal CPK 771 str. 6 d.
Akte teismui antstolis (ė) A. L. nurodė, kad jo (jos) kontoroje yra vykdomą vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020-11-12 surašytą privalomąjį nurodymą, kuris tuo pačiu yra ir vykdomasis raštas.
Antstolio (ės) A. L. kontora gavo išieškotojo prašymą, kartu 2020-11-12 privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus ir 2021-02-25 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu, kurių pagrindu ir buvo užvesta minėta vykdomoji byla.
Šalies argumentai
Prašyme antstoliui (ei) išieškotojas nurodė, kad jo įgalioti pareigūnai 2020-11-12 surašė skolininkui H. R. privalomąjį nurodymą, kuriuo pastarasis buvo įpareigotas: 1. Aptverti žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtas statyti pagalbinio ūkio pastatas, įrengti įspėjamuosius ženklus, taip užtikrinant nelaimingų atsitikimų šiame žemės sklype prevenciją. 2. Apie šio privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus 1 - ojo punkto įvykdymą informuoti Inspekcijos vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, adr. Vilniaus g. 263, Šiauliai, 313 kab. arba ei. p. info@vtpsi.lt.
Suėjus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, Inspekcijos darbuotojai atliko patikrinimą. Patikrinimo duomenys užfiksuoti 2021-02-15 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-54-(16.62), kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.
H. R. (toliau - Skolininkas) per nurodytą terminą neįvykdė privalomojo nurodymo, todėl Inspekcija prašė antstolio vykdomąjį dokumentą privalomąjį nurodymą pradėti vykdyti priverstinai CPK nustatytais terminais.
Antstolis nustatęs, kad skolininkas iki 2021-02-12 neįvykdė išieškotojo priimto privalomojo nurodymo, 2021-03-15 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-159-7359. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 771 straipsnio 6 dalimi perdavė minėtą aktą teismui dėl baudos skyrimo skolininkui H. R., t. y. prašė skirti pastarajam baudą iki 300 eurų, už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, kada privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki jis bus įvykdytas visa apimtimi.
Antstolis (ė) kartu su Aktu pateikė teismui ir vykdomąją bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti antstolio atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Išieškotojas pateikė teismui atsiliepimą su savo nuomone, kurioje nurodė, jog antstolio prašymą palaiko, nes mano, kad jis teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdžio metu atstovė D. M. pakartojo atsiliepime pateiktus motyvus ir prašė teismo tenkinti antstolio prašymą. Papildomai nurodė skolininkas statybą vykdo teisėtai, tačiau sąmoningai nepasirūpino kitų asmenų saugumu. Skolininkas buvo įspėtas ne tik išieškotojo pareigūnų, bet ir antstolio, kad savo neveikimu neužtikrina kitų asmenų saugumo. Teigė, jog nuo pažeidimo užfiksavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo praėjo daug laiko ir nors skolininkas dabar teigia, kad statybų teritoriją aptvėrė, tačiau tuo dar reikia įsitikinti. Be to inspekcija skolininko prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą netenkino dėl objektyvių priežasčių. Inspekcija neturi tikslo siekti tik nubausti asmenį, pagrindinis jos tikslas yra privalomojo nurodymo įvykdymas.. Jis turi būti įvykdytas visiškai, o ne iš dalies ar netinkamai.
Teigė, jog jis nuo 2021-01-06 serga ir yra nedarbingas. Šiuo metu praeina reabilitaciją po ištikto insulto, kuri gali tęstis iki balandžio mėnesio pabaigos. Todėl prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal LR CPK 162² str. ir 163 str. 1 d. 3 p. dėl šių priežasčių:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skolininkas H. R. duodamas paaiškinimus nurodė, kad kuomet jis privalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimą LR jau buvo įvestas karantinas ir kitos apsaugos priemonės. Dėl to jo kontaktas su kitais asmenimis buvo apsunkintas. Be to tam įtakos turėjo ir jo sveikatos būklės pablogėjimas. Laiko, jog ginčo atveju turi būti visų suinteresuotų šalių sutarimas. Kuomet rašė prašymą išieškotojui, jis dar tikėjosi, kad jam bus pratęstas terminas privalomojo nurodymo įvykdymui, tačiau jo nepratęsus jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Todėl mano, kad antstolio prašymas jam skirti baudą yra nepagrįstas. Pripažino, kad visai seniai užbaigė darbus (2021-05-09) ir teritoriją aptvėrė tvora. Taip pat palaikė savo prašymą, jog šį nagrinėjama byla turi būti sustabdyta iki administraciniame teisme bus išnagrinėtas jo prašymas. Skolininkas prašė teismo neskirti jam baudos.
Antstolio (ės) pareiškimas (aktas) tenkintinas.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamojo civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 ir 771 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio (teismo, įgalioto pareigūno) reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio (teismo ar įgalioto pareigūno) nustatytą terminą. Jeigu antstolio (teismo ar įgalioto pareigūno) reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).
Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio (teismo ar įgalioto pareigūno) reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio (teismo ar įgalioto pareigūno) reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies ir 771 str. 5 d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.
Antstolio (ės) A. L. kontoroje 2021-03-09 pradėta vykdyti vykdomoji byla pagal išieškotojo pateiktą 2020-11-12 privalomąjį nurodymą (CPK 584 str. 2 d., 587 str. 10 p.) ir 2021-02-15 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad privalomas nurodymas iki 2021-02-12 neįvykdytas. Iš vykdomosios bylos ir joje esančio procesinio dokumento matyti, kad skolininkas remiantis anksčiau nurodytais dokumentais privalėjo iki nurodyto termino įvykdyti išieškotojo (įgalioto valstybės tarnautojo) reikalavimą.
Dėl to antstolis (ė) pagal LR CPK 771 str. 1 d., nustatęs, jog privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, 2021-03-15 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-159-7359.
Sprendimo neįvykdymą patvirtina ir į vykdomąją bylą pateiktos foto nuotraukos.
Nors Skolininko nedarbingumas prasidėjo 2021-01-06, tačiau dar nuo 2020-10-13 (Fkatinių duomenų patikrinimo akto, kuris prasidėjo 2020-10-13 iki 2021-02-15 (privalomo nurodymo surašymo dienos) jis iš pradžių nesikreipė į išieškotoją dėl jau privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimo, o taip pat nepateikė ir antstoliui (ei) informacijos kokius organizacinius veiksmus jis planuoja atlikti. Tokiu atveju pripažintina, kad pats skolininkas tik imitavo veiksmų atlikimą, dėl ko išieškotojas tik nuo 2021-03-05 pasiūlė antstoliui pradėti vykdymo proceso veiksmus pagal jam pateiktą 2021-11-12 privalomąjį nurodymą ir pastarasis 2021-03-15 surašė neįvykdymo aktą, kurį perdavė teismui.
Skolininkas sąmoningai per nurodytą terminą neįvykdė įgalioto pareigūno privalomojo nurodymo, nors būdamas statytoju privalėjo jį vykdyti.
Skolininkas kaip statytojas yra atsakingas ne tik už statybos darbų organizavimą, bet ir už saugą statybos objekte. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo namų valdoje vykdoma statyba vyktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Statytojas savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms su statyba susijusioms sritims, kaip ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas konkretus asmuo. Pagal bendrą taisyklę statytojas atsako už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios anksčiau paminėtos teisės nuostatos turi būti žinomos ir skolininkui (statytojui) H. R., kurio žemės sklype yra vykdomi statybos darbai (vykdomoji byla 7-10 b. l.).
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio (ės) atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. H. R. būdamas statytoju nepateikė teismui įrodymų, kad jis ar jo įgaliotas asmuo negalėjo įvykdyti įgalioto pareigūno reikalavimų ir neprivalėjo atlikti jį įpareigojančius veiksmus. Todėl pripažintina, kad antstolis pagrįstai 2021-03-18 kreipėsi į teismą su 2021-03-15 aktu.
Antstolis (ė) 2021-03-15 akte teismui nurodė, kad skolininkas (statytojas) be teisėto pagrindo nevykdė išieškotojo 2020-11-12 privalomajame nurodyme nustatyto įpareigojimo. Šių antstolio (ės) akte įvardytų esminių aplinkybių skolininkas (statytojas) H. R. leistinais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė. Be to H. R. neinformavo ne tik antstolio (ės) kaip jis ruošiasi toliau vykdyti įgalioto pareigūno įpareigojimą pagal 2020-10-29 surašytą Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Taip pat skolininkas pavėluotai kreipėsi ir į išieškotoją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir sąmoningai nebendradarbiavo su išieškotoju. Tai, kad tuo metu LR buvo paskelbtas karantinas, o vėliau prasidėjo ir paties skolininko nedarbingumas, nėra tos aplinkybės kurių egzistavimas šalintų jo atsakomybę. Be to skolininkas (statytojas) tik duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad visai neseniai jis yra įvykdęs privalomąjį nurodymą, kas tuo pačiu patvirtina, jog jis yra pripažinęs savo neveikimą. Toks nuoširdus jo (jos) prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko anksčiau nebuvo vykdomas įgalioto pareigūno reikalavimas, leidžia teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas skolininko (statytojo) elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, jo darbinės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl statytojo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio, laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba skolininkui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad skolininkas (statytojas) turėjo galimybę pasikliauti ne tik statybos darbus vykdančių asmenų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus.
Atskirai teismas pažymi, kad statytojo atsakomybė išlieka ne tik jo darbingumo, bet ir jo nedarbingumo laikotarpiu, tokiu atveju nesant kito įgalioto asmens, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su jų asmenine kalte ir neteisėtais veiksmais. Skolininkas (statytojas) siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų nei į vykdomąją bylą, nei nagrinėjamoje byloje skolininkas nepateikė, o jo nurodyti duomenys nelaikytini tinkamais esamoje situacijoje. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo skolininkas (statytojas) H. R. pateikė teismui į bylą rašytinius įrodymus, kurie tik pagrindžia jo neveikimo pagrįstumą, bet ir kurie neturi įtakos jo atleidimui nuo privalomojo nurodymo vykdymo. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, o antstolio (ės) aktą pripažinti pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio (ės) reikalavimų neįvykdymą (nevykdymą) ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 771 str. 6 d.). Tokie anksčiau paminėti H. R. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. Skolininkas (statytojas) H. R. ar jo (jos) atstovas vykdydamas įgalioto pareigūno privalomąjį nurodymą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai pirmiausia, informuoti išieškotoją, o po to ir antstolį. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti įgalioto pareigūno privalomąjį nurodymą, skolininkas (statytojas) H. R. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą priėmusio išieškotojo, tiek vėliau ir iš antstolio. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad skolininkas (statytojas) H. R. veikdamas vienasmeniškai (ir be įgalioto asmens) pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas (a) bei nebendradarbiaudamas (a) su išieškotoju ir antstoliu (e), nepagrįstai atsisakė vykdyti įgalioto pareigūno dar 2020-11-12 surašytą privalomąjį nurodymą. Vengdamas įvykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą skolininkas H. R. nebuvo pakankamai apdairus (i) ir atsakingas (a).
Vykdant įgalioto pareigūno privalomąjį nurodymą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Suinteresuotas asmuo skolininkas H. R. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už įgalioto pareigūno priimto dokumento nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 771 str. 6 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas (a) privalomojo nurodymo iki jame nurodyto termino konkrečiai statytojas H. R. pažeidė CPK 771 str. 6 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais suinteresuotam asmeniui H. R. skirtina 150,00 Eur bauda už laikotarpį nuo 2021-02-12 (po termino pabaigos) iki teismo nutarties priėmimo 2021-05-20 įskaitytinai.
Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Teismas skirdamas statytojui H. R. piniginę baudą įvertina ir tą aplinkybę, jog jam (jai) ir ateityje vėl gali būti už netinkamą įpareigojimo įvykdymą irgi skirta piniginė bauda.
Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama statytojui H. R. už jo (jos) veiksmus, susijusius su išieškotojo 2020-11-12 privalomojo nurodyto pagrindu už reikalavimo iki nurodyto termino neįvykdymą, atsižvelgiant į tai, jog jis (ji) tuo pat metu buvo skolininkas (statytojas). Būtent skolininko (statytojo) H. R. netinkami asmeniniai veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam skyrimą.
Be to teismas skirdamas skolininkui (statytojui) piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 2 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 771 str. 6 d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio sprendimui pagal išieškotojo 2020-11-12 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus vykdant statybą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
Tuo pačiu atkreiptinas skolininko dėmesys, kad tolimesnis skolininko vengimas vykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą, gali tik dar labiau apsunkinti jo turtinę padėtį.
Dėl CPK 182 str. 1 d. 2 p. nuostatos taikymo šalių ginčui.
Susiklosčiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 d. 2 punkto nuostatą teismo nutarimas civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nutarimo tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio teismo nebuvo nagrinėti ir vertinti. Administracinio nusižengimo byloje teisės normą pažeidusio asmens veiksmai vertinami administracinio nusižengimo atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Administracinio nusižengimo ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl administracinio nusižengimo teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu – neteisėti. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti administracinio nusižengimo teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.
2020 m. lapkričio 11 d. privalomajame nurodyme yra konstatuotas, suinteresuoto asmens padarytas pažeidimas pagal LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Teisme duodamas paaiškinimus administracinėn atsakomybėn patrauktas H. R. padaryto pažeidimo fakto nepaneigė. Pakartotinai atlikus privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymą, 2021-02-15 patikrinimo akte konstatuota, jog pažeidėjas jam skirto įpareigojimo dar nėra įvykdęs. Tai, kad suinteresuotas asmuo H. R. kreipėsi į administracinės instancijos teismą, nepaneigia jo padaryto pažeidimo. Be to minėto teismo jis prašo tik pratęsti įpareigojimo įvykdymo terminą, o ne panaikinti privalomąjį nurodymą, kurio pagrindu yra konstatuotas jo padarytas pažeidimas. Todėl teismas sprendžia, kad H. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį pažeidimą.
Be to, suinteresuoto asmens H. R. padarytas administracinis nusižengimas yra konstatuotas dar 2020-10-29 Faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktu.
Tuo pačiu pastebėtina, kad vykdymo procesas yra tąsa anksčiau suinteresuoto asmens atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos, kuomet įgaliotas pareigūnas 2020-11-12 priėmė privalomąjį nurodymą. Tai, kad administracinės instancijos teismas yra pradėjęs minėto nurodymo patikrą, šią bylą nagrinėjančiam bendrosios kompetencijos teismui nesudaro teisinio pagrindo išvadai, jog nurodytas privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to kaip jau teismas yra nurodęs, suinteresuotas asmuo administracinės justicijos teismo prašo tik atnaujinti ir nustatyti naują terminą privalomojo nurodymo įvykdymui, o ne jį panaikinti.
Iš nustatytos įvykių sekos matyti, kad administracinio nusižengimo byloje suinteresuotas asmuo irgi negali paneigti iš to jam kylančios atsakomybės. Taigi valstybės įgalioto pareigūno priimtais administraciniais sprendimais yra konstatuoti H. R. nuoseklūs, kryptingi veiksmai, kuriais jis pažeidė anksčiau nurodyto įstatymo nuostatas. Šie H. R. veiksmai yra įvertinti visų administracinio nusižengimo bylos faktinių aplinkybių kontekste, o civilinės teisės požiūriu kvalifikuotini kaip aiškiai neatsargūs, nesąžiningi veiksmai, todėl nagrinėjamoje byloje jie irgi pripažintini neteisėtais.
Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo nagrinėjamoje byloje.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
CPK 163 straipsnio normose nustatyti privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindai, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.). Tokią teismo pareigą įstatymų leidėjas nustatė siekdamas išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Teismo pareiga stabdyti nurodytu pagrindu bylą aptarta teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).
CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytas vienas iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai jis pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas; kt.).
Nagrinėjamu atveju teismo nustatyta, kad neegzistuoja privalomasis pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 punktas), t. y. administracinėje byloje nustatyti faktai neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Be to, nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų esant CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytą pagrindą sustabdyti civilinę bylą. Kaip jau teismas yra nurodęs administracinėje byloje bus sprendžiamas tik klausimas dėl privalomuoju nurodymu nustatyto termino atnaujinimo ir naujo termino nustatymo, o ne dėl valstybės įgalioto pareigūno priimto privalomojo nurodymo teisėtumo. Administracinės bylos nagrinėjimas netrukdo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyti, ar suinteresuotas asmuo yra padaręs pažeidimą nevykdymas valstybės įgalioto pareigūno privalomojo nurodymo pagal LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas ir šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus.
Pažymėtina ir tai, kad civilinės bylos nestabdymas nurodytais teisiniais pagrindais neatleidžia suinteresuoto asmens nuo teisinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje. Teismui sustabdžius nagrinėjamą bylą, būtų pažeisti operatyvaus bylų išnagrinėjimo, proceso ekonomiškumo principai, taip pat institucijos teisė į bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką. Dėl to teismas nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą stabdyti civilinę bylą, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
1. Skirti skolininkui (statytojui) H. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą už laikotarpį nuo 2021-02-13 iki teismo nutarties priėmimo 2021-05-20 įskaitytinai, dėl išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos 2020-11-12 privalomojo nurodymo reikalavimo iki nurodyto termino pašalinti pažeidimus neįvykdymą.
2. Bauda išieškoma (sumokoma) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 6804, iš skolininko (statytojo) H. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų.
3. Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui (ei) A. L., skolininkui (statytojui) H. R. ir išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos.
4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui (ei) vykdomąją bylą (1 (vienas) tomas).
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.