Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) O. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui V. L., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas pateikė prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo ir skyrium gyvenančių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę leisti su vaikais laiką ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 16 valandos, įskaitant naktis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį; atsakovas turi teisę leisti su vaikais (įskaitant naktis tarp švenčių dienų) Romos katalikų Kūčias ir Kalėdas; atsakovas turi teisę jo bendravimo su vaikais metu išsivežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tiek tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, tiek nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios. Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. Be to, LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio, reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Kaip minėta, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiems tėvais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teismas, nustatęs laikiną bendravimo su vaikais tvarką, suteikiančią atsakovui teisę su sūnumis bendrauti Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovui, ne mažiau kaip du kartus į savaitę nuo 17 valandos iki Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio inspektorių darbo laiko pabaigos, pirmąjį atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimą skiriant 2014-12-30 nuo 17.30 val. ir nustatant, kad kitų atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų susitikimų laikas derintinas betarpiškai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovu ir ieškove O. L., iš esmės maksimaliai apribojo atsakovo bendravimo su vaikais teisę. Pagal ginčijamą teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, priklausomai nuo šalių ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovų pasiekto suderinimo ir šios įstaigos darbo laiko, atsakovas su vaikais daugiausia gali matytis du kartus per savaitę vieną kartą vieną, o kitą kartą dvi valandas. Apeliantė atskiruoju skundu siekia bendravimo tvarkos, kuri dar labiau apribotų atsakovo teisę bendrauti su vaikiais, skundą grįsdama tik aplinkybėmis, kad vaikų pristatymui į susitikimus jai reikia beveik dviejų valandų ir kad tokia bendravimo tvarka yra per intensyvi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo motyvai dėl per intensyvaus bendravimo yra visiškai nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, atsakovui suteikta teisė su vaikais bendrauti tik du kartus per savaitę po vieną arba dvi valandas. Toks laikas, vertinant, kad atsakovas turi teisę pabendrauti su dviem nepilnamečiais vaikais, yra akivaizdžiai nedidelis ir tik santykinai užtikrina vaikų ir tėvo interesus. Bendravimo tvarkos nustatymas pagal apeliantės išdėstytus reikalavimus – kas antrą savaitę vieną valandą - reikštų minimalų bendravimo nustatymą, nors pagrindų tokiam bendravimo su vaikais apribojimui nėra nustatyta. Skunde išdėstyti motyvai dėl organizacinių kliūčių pristatyti vaikus nustatytu laiku į susitikimus taip pat nesudaro pagrindo keisti laikinos bendravimo tvarkos, vertinant, kad vaikų pristatymas į susitikimo vietą galėtų būti sprendžiamas kitokiu, nei ieškovės nurodytu būdu, tėvams bendradarbiaujant. Atskirojo skundo motyvas, susijęs su pirmojo susitikimo laiku 2014 m. gruodžio 30 d. nuo 17.30 val., nebeaktualus, todėl teismas apie jį detaliau nepasisako. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė atsakovo prašomą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, šia nutartimi šalių ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nėra išspręstas iš esmės, todėl galutinė bendravimo su vaikais tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, paliekant 2014 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., teismas

nutarė:

Vilniau miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.