Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) O. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eN2-1724-862/2015 pagal ieškovės O. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui V. L., atsakovo priešieškinį, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų. Ieškovė nurodė, kad šalių bendras gyvenimas padarys žalą ieškovės ir šalių sūnui emocinei būklei bei galimai sveikatai: atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, buvo ir yra agresyvus, ne kartą grasino susidoroti, varė iš namų bei smurtavo prieš ieškovę vaikų akivaizdoje, tuo išgąsdindamas ir psichologiškai traumuodamas juos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-16 nutartimi nutarė atmesti ieškovės O. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad atsakovo gydymasis reabilitacijos centre truks pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. gydymas baigsis ne anksčiau kaip 2015-12-31, per šį laikotarpį tikėtina, kad tarp šalių kilęs ginčas jau bus išspręstas. Teismas padarė išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės 2015-07-16 nutartį panaikinti ir priimti nutartį: įpareigoti atsakovą V. L. gyventi skyrium nuo ieškovės O. L. ir šalių nepilnamečių vaikų; nutartį vykdyti skubiai.

Nurodo, kad nutartimi teismas sudarė atsakovui sąlygas būti su nepilnamečiais vaikais neribotą laiką nedalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui, o tai prieštarauja ne tik nustatytai galiojančiai bendravimo tvarkai (2014-12-23 nutartis), tačiau ir prioritetinėms vaikų teisėms ir kelia grėsmę jų psichologinei gerovei. Medicinos psichologės rekomendacijose nurodyta, kad jaunesniojo berniuko pasimatymus su tėčiu organizuoti kartu su berniukui labai reikšmingu vyresniuoju broliu, ir tik tada, kai brolis tam bus psichologiškai pasiruošęs, o vyresniojo berniuko susitikimus su tėčiu atidėti iki to laiko, kai berniukas bus tikras, kad tėvas nebegeria, nebebijos naujų nusivylimų ir gėdos dėl jo veiksmų. Apeliantė nurodė, kad atsakovas 2015-07-18 buvo atvykęs pas vyriausiąjį sūnų į moksleivių stovyklą Ignalinoje, taigi gydymas Akademijoje nesutrukdė atsakovui atvažiuoti pas sūnų. Berniukas jį pamatęs, išsigando, o atsakovas atvyko išskirtinai tikslu surinkti bylai reikalingą informaciją. Atsakovas buvo atvykęs į Vilnių, jam besigydant reabilitacijos centre. Tai reiškia, kad gydymas nėra kliūtis atsakovui nesilaikyti viešojoje erdvėje aprašytos gydymosi programos. Taigi, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinamas vien dėl gydymosi reabilitacijos yra nepagrįstas. Teismo motyvas, jog atsakovas bus gydomas iki 2015-12-31, taip preziumuojant, kad atsakovas negalės tam tikram laikui atvykti pas vaikus ir ieškovę į namus, nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis, be to paneigiamas išdėstytomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-07-16 nutartimi nutarė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – gyvenimo skyrium atsakovui nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-07-16 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir/ arba įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.

Ieškovė civilinėje byloje Nr. eN2-1724-862/2015 siekia nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Šioje byloje ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą V. L. gyventi skyrium nuo ieškovės O. L. ir šalių nepilnamečių vaikų G. ir A.. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, buvo ir yra agresyvus, ne kartą grasino susidoroti, varė iš namų bei smurtavo prieš ieškovę vaikų akivaizdoje, tuo išgąsdindamas ir psichologiškai traumuodamas juos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tinkamai nemotyvavo priimtos nutarties, todėl išdėstomi papildomi motyvai. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nevertindamas jo galimybių turėti kitą gyvenamąją patalpą, tačiau nustatęs, jog dėl šio sutuoktinio veiksmų (naudojamo fizinio ar psichologinio smurto ir pan.) bendras gyvenimas gali padaryti žalos kito sutuoktinio ar šalių nepilnamečio vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams. Iš civilinės bylos eN2-1724-862/2015 medžiagos matyti, kad šalys jau kurį laiką gyvena atskirai. Procesiniuose dokumentuose yra nurodyti skirtingi šalių adresai, atsakovas gyvena su savo motina, o ieškovė su vaikais gyvena šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė pateikė daug argumentų dėl atsakovo necivilizuoto ir agresyvaus elgesio su ieškove, tačiau šios aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais, sudarančiais pagrindą pritaikyti prašomus apribojimus. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2014-12-31 gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, duomenų, kad jis ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, siekia gyventi kartu su ieškove ir vaikais, kelia ar gali kelti grėsmę ieškovei ar nepilnamečiams vaikams, nėra.

Atskirasis skundas yra grindžiamas ir aplinkybėmis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, tačiau jos nėra susijusios su nagrinėjamu atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.