- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-505-593/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15705-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- L. G.
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Danutės Giačaitės,
atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės L. G. ir jos gynėjai advokatei Gitanai Butrimienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. G. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduota laiduotojo R. A. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 8 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. G. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 16 330 Eur (šešiolika tūkstančių trys šimtai trisdešimt eurų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad, 2025 m. gegužės 5 d. apie 18.44 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,97 promilių neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog L. G. padarė jai inkriminuotą veiką, ir atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus.
3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos L. G. gynėja advokatė Gitana Butrimienė (toliau – ir apeliantė) su skundžiamu nuosprendžiu dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo termino ir konfiskuotino turto vertės nesutinka. Apeliaciniu skundu prašoma priimti ir prijungti prie bylos pateikiamus įrodymus, pakeisti skundžiamą 2025 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį: 1) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialiąją teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, ir paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 8 d.; 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (16 330 Eur), ir iš L. G. išieškoti konfiskuotino turto ne daugiau kaip 1/2 dalies vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatant, kad konfiskuotino turto – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 6 000 Eur (t. y. išieškoti 3 000 Eur):
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, nes: 1) nepagrįstai ir neteisingai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams; 2) neteisingai nustatyta konfiskuotino turto vertė ir nepagrįstai bei neteisėtai nustatyta išieškoti tokią vertę atitinkančią pinigų sumą.
3.2. Skunde nesutinkama su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąją teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams pagrįstumu. Pabrėžiama, jog pirmos instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonė skiriama 2 metų terminui, kuris artimas minimaliam, tačiau apeliantės įsitikinimu, toks terminas, atsižvelgiant į byloje nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, L. G. charakterizuojančius duomenis, reikšmingas aplinkybes, yra laikytinas per ilgu ir turi būti sutrumpinamas.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. G. Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje ankščiau nebuvo teista, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje buvo bausta 2 kartus (transporto priemonės vairavimas be privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonės palikimas ant šaligatvio), nėra registruota įskaitoje dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo. Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, kad L. G. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, elgesio neteisino, atsakomybės išvengti nebandė, todėl manytina, kad nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės leidžia ją charakterizuoti teigiamai.
Šalies argumentai
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog L. G. labai pergyvena ir gailisi dėl savo poelgio, prašo įvertinti, kad teise vairuoti transporto priemones įprastai naudojasi ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ypač savo nepilnamečių vaikų, kuriuos po santuokos nutraukimo augina viena, poreikių tenkinimui. Pabrėžiama, jog uždraudus naudotis specialiąja teise, L. G. susidūrė su dideliais iššūkiais, susijusiais su nepilnamečių vaikų pilnavertišku ugdymu, kadangi nepilnamečiai vaikai yra aktyvūs ir veiklūs, todėl jiems reikia nuvykti į ugdymo įstaigas, popamokinių veiklų vietas, papildomas pamokas (korepetitorius), užklasines veiklas, treniruotes, stovyklas ir varžybas. Nurodoma, jog jaunesnįjį sūnų V. G. kiekvieną dieną reikia vežioti į ir iš darželio, o prireikus – į sveikatos priežiūros įstaigas, vyresnįjį sūnų J. G. kiekvieną dieną reikia vežioti į ir iš pradinės mokyklos, du kartus per savaitę vežti į papildomas pamokas (korepetitorių), kurios vyksta (duomenys neskelbtini), taip pat du kartus per savaitę vežti į karate treniruotes ir du kartus per savaitę – į futbolo treniruotes. Be to, nurodoma, jog L. G. vyresnįjį sūnų keturis kartus per savaitę turi vežti į teniso treniruotes, kurios vyksta (duomenys neskelbtini) (vyresnysis sūnus teniso treniruotes lanko jau keturi metai, dalyvauja stovyklose, varžybose, todėl tiek L. G., tiek teniso trenerio D. A. įsitikinimu, jis yra perspektyvus šiame sporte ir galbūt jame turi ateitį). Todėl L. G. privalo visomis išgalėmis stengtis užtikrinti sūnui galimybes tęsti savo veiklą teniso sporte. Taip pat skunde nurodoma, jog L. G. uždraudus naudotis specialiąja teise, ji paprašė pagalbos dėl nepilnamečių vaikų mobilumo užtikrinimo savo motinos, tačiau L. G. motina negalės ilgai padėti, nes yra senyvo amžiaus, sunkios sveikatos būklės, jai nustatytas 40 % darbingumas.
3.5. Skunde nurodoma, jog L. G. iki 2025 m. balandžio mėnesio buvo vaiko priežiūros atostogose, o jaunesniam vaikui pradėjus lankyti darželį, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu ieško darbo, nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Apeliantės nuomone, sąlyginai ilgas laikotarpis uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taip pat užkirs kelią arba bent apsunkins galimybes susirasti darbą, kurio pajamų jai reikia ne tik savo poreikiams tenkinti, nepilnamečių vaikų gyvenimu ir ugdymui užtikrinti, bet ir taip pat automobilio „Ford Mondeo“, kurį apgadino, remontavimo išlaidoms padengti.
3.6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas sąlyginai ilgą specialiosios teisės atėmimo laikotarpį grindė aplinkybėmis, jog L. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tačiau teismas neatsižvelgė į ją charakterizuojančias aplinkybes ir faktą, kad egzistuoja viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir neegzistuoja nei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, uždraudžiant naudotis specialiąja teise 2 (dvejiems) metams, yra nepagrįsta, neatitinkanti padaryto nusikaltimo, egzistuojančių lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų ir ji turėtų būti trumpinama iki 1 (vienerių) metų.
3.7. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto vertės išieškojimu, ginčijamas tokios vertės ir dydžio pagrįstumas, teisėtumas bei proporcingumas.
Žemesnės instancijos teismas
3.8. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė konfiskuotino turto vertę. Pabrėžiama, jog pirmos instancijos teismas nurodė, kad iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos matyti, kad lengvojo automobilio „Ford Mondeo (duomenys neskelbtini), kaina yra 16 330 Eur su PVM, todėl atsižvelgus į kainą, už kurią (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo mėnesį įsigijo (nusipirko) šį automobilį – 26 500 Eur, tokia kaina nelaikytina akivaizdžiai neteisinga ir (ar) neatitinkančia objektyvumo kriterijaus.
3.9. Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas absoliučiai nepagrįstai nustatė, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 16 330 Eur su PVM, kadangi VšĮ „Emprekis“ informacinėje pažymoje nurodoma ne analogiško automobilio, o tik tos paties markės, modelio, gamybos metu automobilio, tačiau skirtingo varianto, komplektacijos ir išpildymo automobilio vertė. Taip pat, apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino automobilio įgijimo (pirkimo) kainą, sumokėtą 2023 m. rugsėjo mėnesį ir visiškai nevertino automobilio nusivedėjimo, ridos, naudojimo požymių ir kitų techninių parametrų. Skunde pažymima, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė įmonės (duomenys neskelbtini) balanse sudaro 307,24 Eur.
3.10. Su apeliaciniu skundu pateikiamas priedas – 2025 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) – patvirtina, jog nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra ne 16 330 Eur su PVM, o reikšmingai mažesnė.
3.11. Turto vertinimo ataskaitos 9 lape nurodomi transporto priemonės duomenys, markė, modelis, variantas: „Ford Mondeo (duomenys neskelbtini)“, kėbulo tipas – hečbekas, o taip pat kilnojamojo ataskaitos priede Nr. 7, 34 lape, pateikiami VšĮ „Emprekis“ duomenys apie lengvojo automobilio „FORD Mondeo (duomenys neskelbtini)“, hečbeko kėbulo tipo, vertę, o būtent, kad automobilio kaina be PVM sudaro 9 538 Eur, o su PVM – 11 540 Eur.
3.12. Skunde pabrėžiama, jog kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos priede Nr. 7 pateikiama aktuali informacija 2025 m. birželio mėn. apie analogiško, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, markės, modelio, gamybos metų, varianto, komplektacijos ir išpildymo, automobilio vertę. Teigiama, jog VšĮ „Emprekis“ informacinėje pažymoje pateikiamos nors ir analogiškos markės, modelio ir gamybos metų (,,Ford Mondeo“ 2019), tačiau skirtingo varianto, komplektacijos ir išpildymo (duomenys neskelbtini) automobilio vertė, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ informacine pažyma.
3.13. Nors pagal teismų praktiką VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, tačiau šiuo atveju pasitelkta neteisinga informacinė pažyma, kurioje pateikiami ne analogiško, o skirtingo varianto, komplektacijos ir išpildymo automobilio vertė. Nusikaltimo priemonės – lengvojo automobilio „Ford Mondeo“ vertė turėtų būti nustatyta vadovaujantis pateikiamu konkretaus automobilio individualiu vertinimu.
3.14. Apeliantė pažymi, jog (duomenys neskelbtini) kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 9500 Eur (prieš apgadinimą), 6 000 Eur (po apgadinimo), nešališkai ir nepriklausomai įvertinus individualiuosius konkretaus daikto požymius ir būklę, o aplinkybę, apie automobilio vertę patvirtina ir įprastos paieškos Lietuvos skelbimų tinklalapyje rezultatai, manytinai geriausiai atskleidžiantys tikrąją daikto rinkos vertę.
3.15. Skunde pažymima, kad automobilio savininko (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 14 d. pažymoje apie transporto priemonės vertę nurodoma, jog ,,remiantis (duomenys neskelbtini) turima informacija apie naudojamus transporto priemonių kainų rodiklius Lietuvos rinkoje, įvertinus automobilio techninius parametrus, komplektaciją ir ridą, bei remiantis šaltiniais, tokiais kaip www.autoplius.lt ir kitais patikimais tinklapiais, manoma, kad: Ford Mondeo (2019 m.) preliminari rinkos vertė yra: 6 900 EUR. Ilgalaikio turto vertė įmonės balanse: 307,24 EUR“. Byloje surinkta įrodymų visuma, apeliantės nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 16 330 Eur, yra neteisinga ir nepagrįsta, neatitinkanti tikrovės.
Šalies argumentai
3.16. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog ,,<...> įvertinus kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą didinančias aplinkybes bei tai, kad nebuvo pateikti duomenys apie kaltinamosios sunkią turtinę padėtį ir objektyvios galimybės sumokėti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nebuvimą, išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertės nėra pagrindo“. Tačiau su tokiomis išvadomis, apeliantės nuomone, nėra pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, jog L. G. ypatingai pergyvena ir gailisi dėl savo poelgio. Skunde akcentuojama, jog nuteistoji yra nutraukusi santuoką ir viena augina du mažamečius vaikus, kurie po santuokos nutraukimo priskirti gyventi su motina, su vaikais gyvena savo tėvų namuose.
3.17. Taip pat skunde nurodoma, jog L. G. iki 2025 m. balandžio mėnesio buvo vaiko priežiūros atostogose, o jaunesniam vaikui pradėjus lankyti darželį užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu ieško darbo, jokių pajamų ir/ar santaupų neturi, savo vardu neturi ir jokio registruotino turto – nei nekilnojamojo turto, nei automobilių.
3.18. Skunde akcentuojama ir tai, kad net ir atleidus L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ji privalės patirti išlaidų atkuriant (remontuojant) apgadinto automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, kurį apgadino eismo įvykio metu, o pagal bylos duomenis, tokio atkūrimo (sutaisymo) išlaidos tikėtinai sudarys apie 8 241,83 Eur sumą. Todėl, apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog L. G., atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jokių neigiamų teisinių padarinių, nepatirs (išskyrus negalėjimą laikinai naudotis teise vairuoti automobilį), todėl iš jos yra išieškotina visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
3.19. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti visos transporto vertę atitinkančios pinigų sumą, nepagrįstai pripažino, jog tai atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, taip pat, jog tai nevaržo nuteistosios teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
3.20. Apeliantė skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir nurodo, jog taikant turto konfiskavimą būtina įvertinti šios priemonės proporcingumą. Pažymima, kad transporto priemonės konfiskavimas, kai asmuo nuteistas už vairavimą neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), laikomas leistina, tačiau ne visada privaloma priemone. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog automobilis tokiais atvejais laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl konfiskavimas taikomas pagal BK 72 straipsnį, nebent būtų nustatyta, kad tokia priemonė konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga. Remiamasi teisingumo ir teisinės valstybės principais – poveikio priemonės turi būti proporcingos ir atitikti siekiamus teisėtus tikslus, o intervencija į asmens teises negali būti perteklinė. Taip pat pabrėžiama, kad vairavimas apsvaigus kelia realią grėsmę visuomenės saugumui, gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymų leidėjas šią veiką pagrįstai kriminalizavo.
Žemesnės instancijos teismas
3.21. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi teismų praktikoje analogiškose situacijoje pripažįstama, kad yra pagrindas priteisti ne visą daikto vertę, o dalį (1/2) vertės atitinkančią sumą, todėl nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, tai būtų laikytina proporcinga baudžiamojo poveikio priemone.
3.22. Apeliantė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje analogiškose bylose konstatuota, kad net jei transporto priemonė formaliai nepriklauso nuteistajam (pvz., įsigyta lizingu), ji vis tiek gali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir laikoma konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnį. Tokiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, veikos pobūdį bei teisingumo ir proporcingumo principus, gali taikyti alternatyvą – išieškoti tik dalį transporto priemonės vertės. Pateikiama byla Nr. 2K-224-1073/2023, kurioje teismas nusprendė išieškoti 35 000 Eur, o ne visą 65 310 Eur sumą, kadangi automobilis priklausė lizingo bendrovei, o nuteistasis bendradarbiavo, dirbo, turėjo šeimą ir ribotas pajamas. Taip pat nurodoma, jog panašus sprendimas priimtas ir rezonansinėje byloje dėl buvusios kandidatės į Vilniaus merus, kai dėl to, kad automobilis priklausė bankui, konfiskuota tik pusė jo vertės. Todėl, apeliantės manymu, L. G. nusikalstamą veiką padarė analogiškai, vairuodama automobilį, priklausantį (duomenys neskelbtini).
3.23. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismui nusprendus išieškoti teisingą ir proporcingą konfiskuotino turto vertės dalį, L. G. turėtų objektyvias galimybes padengti sukeltos žalos pašalinimo išlaidas, o teismui nepriėmus tokio sprendimo, ji liks dvigubai nubausta, jai bus užkrauta nepakeliama finansinė našta, bus pakirstas jos pasitikėjimas teisingumu ir teisingumo vykdymu.
3.24. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, apeliantės nuomone, iš L. G. pagristai turėtu būti išieškoma ne didesnė kaip 1/2 dalies automobilio vertės atitinkanti pinigu suma, vertę skaičiuojant nuo 6 000 Eur sumos, automobilio vertės po apgadinimo (t. y. 3 000 Eur suma).
3.25. Skunde akcentuojama tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), tačiau nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nepadeda įgyvendinti baudžiamojo kodekso paskirtį, o dvigubai nubaudžia nuteistąją, nes jai ne tik atimama teisė naudoti specialiąja teise vairuoti transporto priemones savo, savo nepilnamečių vaikų ir šeimos poreikių tenkinimui, bet ir išieškoma nepagrįstai didelė pinigų suma, kuri neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paneigia L. G. žmogiškumą ir netiesiogiai nustumia ją į visuomenės paraštes, užkirsdamas kelią atlyginti sukeltus piniginius nuostolius ir resocializuotis, kad vėl taptų pilnaverte visuomenės nare.
3.26. Apeliantė pabrėžia, kad konstitucinė teisingumo samprata reikalauja ne tik formaliai teisėtų, bet ir iš esmės teisingų teismo sprendimų – vien išorinė teisėtumo regimybė nėra pakankama. Remiantis Konstitucinio Teismo praktika, Konstitucija gina ne formalų, o tikrąjį teisingumą. Akcentuojama, kad teisė yra platesnė nei įstatymas, todėl tais atvejais, kai įstatymo taikymas lemtų formalų, bet akivaizdžiai neteisingą sprendimą, prioritetas turi būti teikiamas teisingumui ir bendrajai teisės sampratai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 16 330 Eur, yra nepagrįsta, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, todėl nuosprendžio dalis turėtų būti pakeista nustatant išieškotino 1/2 daliess konfiskuotino turto (automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkanti pinigų suma – 3 000 Eur.
3.27. Skunde pažymima, jog pateikti įrodymų, kurie teikiami su šiuo apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teisme negalėjo, nes dalies įrodymų L. G. neturėjo ir jais nedisponavo ir tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl ypatingai reikšmingi su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai, patvirtinantys tikrąją nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, taip pat sunkią L. G. finansinę padėtį.
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. G. gynėja advokatė Gitana Butrimienė apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo. Skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino
6. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir skiriamos bausmės (jei ji skiriama), sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.
8. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018).
9. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą ir nustatydamas jos terminą, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nustatytas 1,97 promilių neblaivumas), taip pat į tai, jog dėl nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala kitų asmenų turtui. Be to, teismas vertino ir tai, kad L. G., būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę veždama du mažamečius vaikus. Kartu teismas įvertino ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės L. G. pripažino padarius nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi bei į tai, jog byloje nenustatyta BK numatytų sunkinančių aplinkybių.
10. Apeliaciniu skundu prašymas sutrumpinti draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą grindžiamas teigiama L. G. asmenybės charakteristika, prašoma atsižvelgti į tai, jog ji rūpinasi nepilnamečiais vaikais, kurie turi daug popamokinės veiklos, be to, prisipažino dėl veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, ar jų netaikyti – tai paliekama teismo diskrecijai (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, neadekvatus ar neproporcingas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino, kadangi poreikis naudotis transporto priemone yra įprastas daugelio asmenų gyvenimo aspektas ir savaime nepaneigia paskirtos priemonės tikslingumo bei jos prevencinio poveikio, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi įstatymų reikalavimų ir nevairuojama esant neblaiviam.
12. Paskirdamas draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, pirmosios instancijos teismas vertino siekiamą tikslą – siekimą užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje ir pagrįstai įvertino L. G. nustatytą neblaivumo laipsnį. Akivaizdu tai, jog nustačius mažesnį nei 1.50 promilių neblaivumą, kiltų ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, numatyta ANK 422 straipsnio 3 dalyje, už kurią teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Todėl spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatant 2 metų laikotarpį yra aiškiai per griežtas ir neproporcingas padarytai veikai (įvertinus reikšmingai viršytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė) – pagrindo nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir nepažeidė teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų.
Dėl konfiskuotino turto vertės
13. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-489/2020, 2K-191-719/2023).
14. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas VšĮ ,,Emprekis“ informacinėje pažymoje nurodytos L. G. vairuoto automobilio visos vertės yra proporcinga ir adekvati poveikio priemonė. Aukštesniojo teismo nuomone šis vertinimas nėra pagrįstas.
15. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šios bylos aplinkybėmis, išieškojus iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebūtų tinkamai individualizuotas ir suvaržytų šio asmens teises daugiau, negu yra būtina.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje remiamasi VšĮ „Emprekis“ informacine pažyma, kurioje nurodoma ne analogiško automobilio, o tik tos pačios markės, modelio, gamybos metų automobilio, tačiau skirtingo varianto, komplektacijos ir išpildymo automobilio vertė. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, konkrečios L. G. vairuotos transporto priemonės „FORD Mondeo (duomenys neskelbtini)“, hečbeko kėbulo tipo rinkos vertė yra 11 540 Eur. Apeliantės pateiktose automobilių skelbimų tinklapio „Autoplius“ paieškos rezultatų kopijose matyti, jog tokio paties modelio transporto priemonių vertė yra nuo 9 100 Eur iki 10 700 Eur. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 14 d. pažymose nurodyta transporto priemonės vertė – 6 900 Eur. Su apeliaciniu skundu pateiktose (duomenys neskelbtini) ataskaitose nurodyta, jog konkrečios transporto priemonės „FORD Mondeo (duomenys neskelbtini)“, hečbeko kėbulo tipo rinkos vertė prieš apgadinimą yra 9 500 Eur, po apgadinimo – 6 000 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vertė turi būti nustatoma remiantis konkretaus automobilio individualiu vertinimu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma sudaro 6000 eurų.
17. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. G., vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, sukėlė realią grėsmę tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai bei turtui, eismo įvykio metu ženkliai sugadino jos vairuotą juridiniam asmeniui priklausiusį turtą – automobilį. Vis tik, L. G. nuo pat pradžių neneigė savo kaltės, duomenų apie ankstesnius teisės pažeidimus, padarytus esant neblaiviam, baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Bylos ir apeliacinio skundo duomenimis, L. G. turi du nepilnamečius vaikus, kurie po skyrybų gyvena kartu su ja, lanko įvairias popamokines veiklas, užsiėmimus. L. G. neturi jokio registruotino turto, su vaikais gyvena savo motinos namuose. Be to, L. G. iki 2025 m. balandžio mėn. buvo vaiko priežiūros atostogose, joms pasibaigus užsiregistravo užimtumo tarnyboje ir šiuo metu ieško darbo. Skunde taip pat nurodoma, jog L. G. neturi jokių santaupų, negauna pajamų, todėl jos turtinė padėtis yra sunki. Svarbu pažymėti ir tai, jog L. G. privalės patirti išlaidas siekiant atkurti apgadintą automobilį, kuris priklauso įmonei, o šios išlaidos gali sudaryti apie 8241,83 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, išieškoti visą konfiskuotino turto vertę neatitinka proporcingumo ir teisingumo reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2241073/2023).
18. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu ir įvertinęs L. G. turtinę padėtį, asmenybę bei charakteristiką, taip pat kitas reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia, jog iš jos tikslinga išieškoti 1/2 konfiskuotino turto – automobilio „Ford Mondeo“ – vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 000 (tris tūkstančius) eurų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. G. gynėjos advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti:
Iš L. G. išieškoti dalį konfiskuotino turto – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).
Likusią Kauno rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.