Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, (duomenys neskelbtini) pilietė, išsiskyrusi, turinti 2 nepilnamečius vaikus, turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. G. 2025 m. gegužės 5 d. apie 18.44 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 5, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0348, nustatytas 1,97 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais L. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji L. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi ir paaiškino, kad 2025 m. gegužės 5 d. neplanuotai apie 16.00 val. atvyko draugė, prieš tai buvo gimtadienis, vartojo alkoholinius gėrimus (1 butelį šampano) ir paskambino buvęs sutuoktinis. Neplanavo niekur važiuoti, bet paskambinęs buvęs sutuoktinis prašė parvežti sūnų iš mokyklos, kadangi pats nespėja. Mokykla yra maždaug už 1 km. Buvo šalta, sūnus vienas namo pats negrįžta, buvo su mažyliu, todėl nusprendė nuvažiuoti. Pasiėmusi sūnų, važiuodama gatvėje atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykio metu vežė du sūnus. Mažiausias sūnus pradėjo lipti iš kėdutės, todėl pasisuko į sūnų ir „susimėtė“ vairas. Iš pradžių jautėsi gerai, nesijautė esanti neblaivi, neblaivumo požymių nejautė. Policiją iškvietė kaimynai, kadangi buvo apgadinti jų automobiliai, taip pat kaimynai galimai užuodė alkoholio kvapą. Galimai buvo užsiminusi, kad nekviestų pareigūnų. Neblaivumas buvo tikrintas 2 kartus. Pirmu tikrinimu buvo galimai nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, su alkotesterio rodmenimis sutiko. Paskutiniu metu po skyrybų jaučia įtampą, galimai dėl to nuo šampano butelio buvo nustatytas nurodytas neblaivumas. Patyrė emocines, psichologines ir finansines pasekmes, labai gėda. Daugiau niekada taip nesielgs, niekada taip nesielgė, gailisi dėl savo poelgio. Šiuo metu nedirba ir negauna pajamų. Sudėtingos galimybės, reikėtų skolintis, norint sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai sukeltų didelius finansinius nepatogumus. Automobilis priklauso buvusio sutuoktinio įmonei. Buvęs sutuoktinis nežinojo, kad ji vairuos neblaivi. Buvęs sutuoktinis gyvena netoli. Kai jis išsikraustė iš namų ir nebuvo oficialiai išsiskyrę, automobilis stovėjo garaže. Kartais buvusio sutuoktinio atsiklausdavo ir automobiliu pasinaudodavo. Neturėjo į ką kreiptis, kad paimtų vaiką. Sesuo netoli gyvena, bet buvo išvykusi į užsienį, mama buvo sanatorijoje, o tėtis, kuris gyvena netoli, tuo metu dirbo. Su tėčiu santykiai yra geri, dažnai bendrauja. Jam apie įvykį papasakojo tą pačią dieną, jis atvyko. Tėtis nepateisina tokio elgesio. Tėtis visada buvo ir yra autoritetas, visada klausia jo patarimų, nuomonės, palaiko gerą ryšį.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas E. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. gegužės 5 d. apie 18.40 val. dirbo lauko darbus savo sklypo valdose už kiemo tvoros prie gatvės. Išgirdo stiprų garsą. Pasižiūrėjęs į gatvės pusę pamatė, kad į sutuoktinės automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniu šonu atsitrenkęs automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio BMW, šalikelėje stovėjo automobilis „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat priklauso sutuoktinei. Priėjęs prie automobilio Toyota, pastebėjo, kad taip pat apgadintas šio automobilio kairės pusės šonas. Priėjo prie automobilio Ford. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris, kuri pasakė, kad nieko rimto neatsitiko, tik nudaužtas veidrodėlis, todėl moteris pasiūlė susiskambinti telefonu rytoj. Užuodęs, kad iš automobilio Ford vairuotojos burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, bei pastebėjęs, kad automobilyje yra du mažamečiai vaikai, nedelsdamas pasakė sutuoktinei paskambinti 112. Vairuotoja, pamačiusi, kad susitarti nepavyks, sėdo į savo automobilio vairuotojo vietą, įjungė automobilio variklį ir bandė važiuoti, tačiau automobilis nejudėjo. Pamačiusi, kad išvažiuoti nepavyks, ji išlipo iš automobilio. Jis (liudytojas) paėmė automobilio Ford užvedimo raktą. Visą laiką, kol į įvykio vietą atvyko policija, vairuotoja blaškėsi ant važiuojamos kelio dalies, kartu su ja buvo ir du mažamečiai vaikai, lyg norėjo šalintis pėsčiomis, buvo pasimetusi. Visą laiką moteris buvo jo (liudytojo) akivaizdoje. Iki atvyko policijos pareigūnai, moteris nevartojo jokių gėrimų (b. l. 92–95).

Liudytojas M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. spalio mėnesį teismas patvirtino skyrybas su L. G.. Įmonės, kurios yra generalinis direktorius, vardu registruotas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip įmonės generalinis direktorius, gali laisvai disponuoti transporto priemonėmis. Po skyrybų su L. G. jis gyvena netoliese. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikomas L. G. gyvenamojoje vietoje. Kai automobilis stovi garaže, naudojasi kitu įmonės automobiliu. Po skyrybų leisdavo L. G. vairuoti automobilį „Ford Mondeo“, tačiau ji kiekvieną kartą turėdavo atsiklausti. 2025 m. gegužės 5 d. 19.40 val. paskambino kaimynas K. ir pasakė, kad greičiau atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), nes L. G., vairuodama automobilį, atsitrenkė į kito kaimyno automobilį, kurį apgadino. Netrukus atvyko į nurodytą eismo įvykio vietą. Atvykęs sužinojo, kad L. G. vairavo automobilį, būdama neblaivi, kartu su ja automobilyje važiavo abu jų sūnūs. Tą pačią dieną su L. G. telefonu kalbėjosi jau gerokai po vidurdienio. Tikrai nebuvo kilę jokių įtarimų, kad ji yra neblaivi (b. l. 97–98).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. gegužės 5 d. apie 18.40 val. L. G., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0348, patikros sertifikato Nr. 2216062, 19.00 val. nustatytas 2,07 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis, pakartotiniu tikrinimu 19.24 val. nustatytas 1,97 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis. L. G. sukėlė eismo įvykį ir apgadino gatvėje stovėjusius automobilius BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–6).

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025 m. gegužės 5 d. apie 18.49 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kliudė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. G. svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje. Bendraujant su L. G., iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, su savimi turėjo rankinę per petį, joje buvo matomas neatidarytas butelis šampano. Moteris atrodė pasimetusi, nesuprato, kas vyksta ir ką ji blogo yra padariusi. Paaiškinti, kur važiavo, nesugebėjo. Vėliau kiti asmenys nurodė, kad kartu su L. G. automobilyje važiavo du mažamečiai vaikai. 2025 m. gegužės 5 d. 19.00 val. L. G. nustatytas 2,07 promilių neblaivumo laipsnis, pakartotiniu tikrinimu 19.24 val. – 1,97 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis (b. l. 63–64).

Iš E. D. paaiškinimo dėl eismo įvykio matyti, kad jis dirbo prie namų (duomenys neskelbtini). Išgirdo stiprų smūgio garsą, pamatė, kad į šalikelėje pastatytą sutuoktinės automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs arčiau pamatė, kad apgadintas taip pat ir kitas sutuoktinei priklausantis automobilis „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo gatvelėje už minėto automobilio BMW. Automobiliai pastatymo metu nebuvo apgadinti (b. l. 66).

Iš S. D. paaiškinimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2025 m. gegužės 5 d. apie 18.45 val. išėjo į kiemą, nes turėjo vežti dukrą. Pamatė, kad automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įvažiavęs į sūnaus automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio BMW buvo pastatytas jos automobilis, todėl jį apžiūrėjo ir pamatė, kad šis automobilis taip pat buvo kliudytas automobilio Ford vairuotojos (b. l. 67).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo dešine puse atsitrenkęs į dešinėje kelio pusėje (šalikelėje) stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dešinė automobilio pusė). Už automobilio BMW stovi automobilis „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, matomas apgadintas kairės pusės automobilio šonas. Apžiūrint automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nepastebėta. Automobilyje esantys kiti daiktai nufotografuoti. Automobilis Ford priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 17–35).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. gegužės 5 d. 19.00 val. L. G. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 19.24 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi i užsimerkusi) – negali (b. l. 68).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įraše (ID 95499856147, skambu io prad ia_ 2025-05-05 18_44_58) užfiksuota vyriškas balsas (toliau – BPC Operatorius) ir moteriškas balsas (toliau – Pranešėja):

BPC Operatorius: Vienas vienas du.

Pranešėja: Nėra, bet vairuotoja galimai neblaivi, tai ...

Pranešėja: Taip.

Pranešėja: Aš esu asmuo kviečiantis, bet nieko neturiu susijusio su eismo įvykiu.

BPC Operatorius: Neturi, o kas praeivė, pravažiuojanti esat?

Pranešėja: Mano tėvų automobilį kliudė, du, du tėvų automobilius.

Pranešėja: Gatvėj dabar vaikšto.

Pranešėja: Taip.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini), čia yra privati gatvė, „šlagbaumu“.

BPC Operatorius: (duomenys neskelbtini)? Tai manot, kad neblaivus?

Pranešėja: Taip.

Pranešėja: Ford‘as.

BPC Operatorius: Ford‘as, valstybinį numerį galite pasakyti?

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC Operatorius: Taip.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC Operatorius: (duomenys neskelbtini), o kliudė kokį automobilį?

Pranešėja: BMW.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC Operatorius: Taip.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC Operatorius: (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: Ir dar Toyota automobilis.

Pranešėja: Taip.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini)...

Pranešėja: Toyota taip.

BPC Operatorius: Toyota numerį sakykite, (duomenys neskelbtini)?

Pranešėja: (duomenys neskelbtini)...

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC Operatorius: Toliau.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC Operatorius: Taip.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC Operatorius: (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: Taip.

Pranešėja: V. D..

Pranešėja: Taip, taip.

Pranešėja: Taip.

Pranešėja: Taip.

BPC Operatorius: O kitų automobilių vairuotojai ar yra vietoje?

Pranešėja: Taip, yra abudu.

BPC Operatorius: Yra visi.

Pranešėja: Taip.

BPC Operatorius: Gerai, dėkui, informuosim pareigūnus.

Pranešėja: Dėkui, viso geriausio.

BPC Operatorius: Viso.

Pokalbio garso įrašo, kurio trukmė 02:21 min., pabaiga (b. l. 85–88).

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 73).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Ford Mondeo 2.0 EcoBlue ST-line X Aut.“, 2019 m., 1 997 cm³, 110 kW, kaina Lietuvoje yra 16 330 Eur su PVM (b. l. 76).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamoji L. G. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje L. G. inkriminuota tai, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis kaip 1,51 promilės, t. y. 1,97 promilių neblaivumas. Kaltinamoji šios aplinkybės nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Ji patvirtino, kad 2025 m. gegužės 5 d. apie 16.00 val. atvyko draugė, su kuria kartu vartojo alkoholinius gėrimus (kaltinamosios tvirtinimu – 1 butelį šampano), o vėliau važiavo pasiimti sūnų iš mokyklos. Kaltinamosios vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir liudytojo E. D. parodymai, iš kurių matyti, kad jis 2025 m. gegužės 5 d. apie 18.40 val. pamatė, kad automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja apgadino du automobilius, užuodė, kad nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas. Liudytojas M. G., tikrinant kaltinamosios blaivumą, įvykio vietoje nebuvo, tačiau apie kaltinamosios sukeltą eismo įvykį bei neblaivumą vairavimo metu jam tapo žinoma iš paskambinusio kaimyno bei pačiam atvykus į įvykio vietą.

Įvertinus kaltinamosios teisme duotus paaiškinimus, kad ji prieš vairuodama automobilį, vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat atsižvelgus į nustatytus išorinius neblaivumo požymius, elgesį po sukelto eismo įvykio bei nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog L. G. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkusi tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jai pačiai, tiek keleiviams – mažamečiams sūnums, tiek kitiems eismo dalyviams, L. G. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad L. G. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas kaltinamosios L. G. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo tėvo R. A. atsakomybei be užstato (b. l. 140). Taip pat gautas R. A. prašymas būti kaltinamosios laiduotoju (b. l. 141–142). Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galimas tik tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą ir yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Kaltinamoji L. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Turtinė ir (ar) neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkei, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamosios bei jos tėvo, kuris sutiko būti laiduotoju, paaiškinimų, kaltinamoji anksčiau niekada nevairavo neblaivi. L. G. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą, nurodė, kad niekada taip nesielgė ir daugiau taip nebesielgs. Kaltinamoji Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje anksčiau nebuvo teista (b. l. 111–112), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje buvo bausta 2 kartus (transporto priemonės vairavimas be privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonės palikimas ant šaligatvio), paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 108–110). Kaltinamoji nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, elgesio neteisino, atsakomybės išvengti nebandė. Nors kaltinamoji šiuo metu nedirbanti, tačiau nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu augina iki 3 metų vaiką (b. l. 106). Kaltinamoji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad šiuo metu nedirba ir negauna pajamų, turi du nepilnamečius vaikus. L. G. nėra registruota įskaitoje dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo (b. l. 102, 104). Aptartos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės, jos požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir savo neteisėto, pavojingo elgesio vertinimas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamoji, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajai sustiprina ir teigiamai apibūdinama R. A., kuris sutiko laiduoti už kaltinamąją, asmenybė. Tiek R. A., tiek kaltinamoji pabrėžė itin artimą jų ryšį. R. A. nurodė, kad santykiai su dukra visada buvo geri. Matė, kad L. G. po skyrybų labai pergyvena. Pabrėžė, kad šis įvykis neturėjo įvykti, kadangi dukrą auklėjo kitaip. Galimo laiduotojo ir kaltinamosios bendravimo ryšį sustiprina tai, kad jie gyveno kartu net ir tada, kai kaltinamoji sukūrė šeimą. Kai kaltinamoji su sutuoktiniu išėjo gyventi į namą, R. A. visada buvo šalia, padėdavo, kadangi gyvena apie 1,5 km atstumu nuo dukros. Su dukra bendrauja nuolat, kas antrą dieną. Aplinkybę, kad galimas laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, patvirtina ir tai, kad R. A. apie įvykį sužinojo tą pačią dieną iš pačios kaltinamosios. L. G. tėvui paskambino ir papasakojo apie įvykį, o jis iš karto atvažiavo į įvykio vietą. R. A. nurodė, kad buvo sukrėstas sužinojęs apie įvykį, mano, kad išgėrus vairuoti kategoriškai negalima. Iš pateiktos R. A. charakteristikos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jis marketingo direktoriumi dirba jau nuo 2004 m. vasario 17 d. Apibūdinamas kaip atsakingas, darbštus, kompetentingas, pasižymėjęs geru strateginiu mąstymu darbuotojas, neturėjęs jokių profesinių ar darbo etikos pažeidimų (b. l. 144). Iš pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad R. A. per mėnesį gauna apie 1 100 Eur (b. l. 143). Nors R. A. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 7 kartus dėl greičio viršijimo atvejų, Kelio ženklo pažeidimo, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, laiduotojas nebaustas dėl itin šiurkščių, su alkoholio vartojimu susijusių administracinių nusižengimų (b. l. 148–153). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. A. neteistas, jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti (b. l. 145–147), neregistruotas priklausomybės ligų gydymo įskaitoje (b. l. 128).

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad R. A. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai bei padėti jai laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas, siekiant, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bei užtikrinant tinkamą laiduotojo pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jai nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, aplinkybę, kad kaltinamoji, vairuodama transporto priemonę neblaivi, apgadino kitus automobilius, būdama neblaivu kartu vežėsi savo mažamečius vaikus, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – 2 metų terminui, kuris artimas minimaliam. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 8 d. (b. l. 119–121). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau aptartų aplinkybių specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamoji L. G. padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad L. G. nėra transporto priemonės savininkė.

Bylos duomenimis, automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 73). Šią aplinkybę patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios nurodytos aplinkybės bei 2025 m. gegužės 9 d. prašymas grąžinti automobilį (b. l. 78). Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. G. prašymas buvo patenkintas ir V. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui, automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais grąžintas 2025 m. gegužės 14 d. vyresniosios tyrėjos K. B. nutarimu grąžinti daiktus (b. l. 80–81). BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad M. G. buvo žinoma, jog kaltinamoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą vairuos neblaivi), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „Ford Mondeo 2.0 EcoBlue ST-line X Aut.“, 2019 m., 1 997 cm³, 110 kW, kaina yra 16 330 Eur su PVM (b. l. 76).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamosios gynėjas prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, nurodė, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra mažesnė, t. y. 6 300 Eur, o VšĮ „Emprekis“ neatsižvelgia į automobilio apgadinimus. Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone, nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų.

Aptariamu atveju duomenys, paneigiantys VšĮ „Emprekis“ informacinėje pažymoje nurodytą automobilio vertę, teismui nebuvo pateikti. Be to, pažymoje nurodyta vidutinė 2019 m. gamybos automobilio kaina 2025 m. (2025 m. gegužės mėn. leidinys) – 16 330 Eur, atsižvelgus į kainą, už kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo mėnesį įsigijo (nusipirko) šį automobilį – 26 500 Eur (b. l. 73), nelaikytina akivaizdžiai neteisinga ir (ar) neatitinkančia objektyvumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, kad atleidus asmenį buvo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neigiamų teisinių pasekmių, išskyrus laikiną galimybės naudotis teise vairuoti transporto priemones neturėjimą, asmuo iš esmės nepatiria (jam nėra skiriama bausmė, neturi teistumo), taip pat tai, kad kaltinamosios vairavimo esant neblaiviai pavojingumą šiuo atveju didina tai, jog ji automobilyje vežėsi savo mažamečius vaikus ir savo veika sukėlė realius padarinius (buvo apgadintas kitų asmenų turtas), iš kaltinamosios išieškotina visa konfiskuotino turto (automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 16 330 Eur. Nors priėmus sprendimą nusikalstamą veiką padariusi asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai, vis tik įvertinus kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą didinančias aplinkybes bei tai, kad nebuvo pateikti duomenys apie kaltinamosios sunkią turtinę padėtį ir objektyvios galimybės sumokėti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nebuvimą, išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertės nėra pagrindo. Tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra nedirbanti, augina du mažamečius vaikus, sunkios turtinės padėties savaime neįrodo, o kitų duomenų apie kaltinamosios sunkią turtinę padėtį, kaip jau minėta, byloje nėra.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 119–121). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- voke esantis kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

L. G., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojo R. A. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. G. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 330 Eur (šešiolika tūkstančių tris šimtus trisdešimt eurų).

L. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu grąžintą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- voke esantį kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti L. G., kad, jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.