- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- A1.-953-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00098-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. K.
- Institucija
- Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
- 2.18Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo (ANK 71 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį surašytas už tai, kad 2020 m. gruodžio 10 d. nuo 22.25 val. iki 22.35 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gyvenamojoje sekcijoje, pareigūnams įtarus, kad yra L. K. yra apsvaigęs, t. y. kalbėjo nerišliai, pirštai virpėjo, buvo vangus ir mieguistas, buvo sulaikytas. Nuteistajam L. K. nurodžius atlikti testą apsvaigimui nustatyti, jis iš pradžių nesugebėjo nieko atlikti, o po to jam kelis kartus nurodžius pasitikrinti apsvaigimą, nuteistasis L. K. pareiškė, kad nieko neatlikinės. Nuteistajam L. K. buvo paaiškintos atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą ar neblaivumą teisinės pasekmės ir surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 2 dalies 3 punkto reikalavimus.
Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Administracinio nusižengimo protokole prašo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.
Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma.
Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra žinoma, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį užtraukia alternatyvūs veiksmai: narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo. Akivaizdu, kad atsakomybė už apsvaigimo patikrinimo vengimą galima tik esant dviem sąlygoms – asmuo turi būti sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą ir turi kilti įtarimas, kad jis apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė negalima (Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-61-366/2014; ATP-42-337/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-206-813/2020). Tad pagrindžiant kaltinimą pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, kad asmuo vengė apsvaigimo patikrinimo, būtina sąlyga yra ir asmens sulaikymas už administracinio nusižengimo padarymą bei šiuos veiksmus atliko pakartotinai.
L. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 10 d. nuo 22.25 val. iki 22.35 val. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, dėl ko buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistajam L. K. buvo paaiškintos atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą ar neblaivumą teisinės pasekmės, jog atsisakymas tikrintis apsvaigimą yra prilyginamas teigiamam testo rezultatui. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad nuteistasis L. K. vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog L. K. buvo sulaikytas, todėl L. K. vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo negali būti laikomas antrosios alternatyvios veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).
Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – nuteistasis, o jam inkriminuotas nusižengimas padarytas pataisos namuose, kur nuteistųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Kaip nustatyta iš L. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 5-7) ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus specialisto V. K. ir jaunesniojo specialisto G. B. 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d. tarnybinių pranešimų (8-9, 13), L. K. inkriminuotas nusižengimas pasireiškė pareigūnų teisėto reikalavimo greita tyrimo priemone pasitikrinti apsvaigimą nevykdymu, t. y. L. K. atsisakė atlikti testą dėl apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų vartojimo. 2021 m. kovo 1 d. administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė bendrąsias nuteistųjų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalyje (vykdyti įstatymo reikalavimus ir laikytis nustatytų nuteistiesiems elgesio taisyklių), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalyje (vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus) bei specialiąsias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus). Taigi, administracinio nusižengimo protokole iš esmės nurodyta, kad L. K. savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą.
Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistųjų atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir taikomos nuobaudos numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, o nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą (nutartys bylose Nr. A756-2072/2013, A261-1802/2013). Nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Taigi, bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-591-662/2017).
Byloje nustatyta, kad nuteistasis L. K. atsisakė tikrintis apsvaigimą, tačiau tai negali būti laikoma administraciniu nusižengimu, o tik aplinkybe, dėl kurios nuteistajam gali būti taikoma drausminė atsakomybė - skiriama nuobauda dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimo, laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Teismo vertinimu, nuteistųjų pareigos - vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus bei laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai sutapatintos su laisvėje esančių asmenų pareiga vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad būtent nuteistojo elgesys atliekant bausmę, jam skirtos nuobaudos ir paskatinimai, leidžia įvertinti nuteistojo pažangos procesą, jo nusikalstamo elgesio riziką, parinkti atitinkamas priemones jo socialinei reabilitacijai, o lygtinio paleidimo atveju įvertinti ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Nagrinėjamu atveju, pasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai gali būti vertinami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne kaip administracinis nusižengimas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, jog L. K. savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą, o ne kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką, taip pat, kad L. K. atsisakymas tikrintis apsvaigimą, nesant duomenų, kad jis buvo sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą, neužtraukia administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį, teismas konstatuoja, kad L. K. inkriminuotose veikose nėra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, L. K. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).
Byloje esanti laikmena su vaizdo įrašu, įsiteisėjus nutarimui paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636-637 straipsniais, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną, kurioje L. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį, nutraukti.
Byloje esančią laikmeną su vaizdo įrašu, įsiteisėjus nutarimui palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.