- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- e2-567-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00322-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RCD ROOM CONCEPT DESIGN“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jūsų verslo sėkmei“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jūsų verslo sėkmei“ bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jūsų verslo sėkmei“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Jūsų verslo sėkmei“ (toliau – ir atsakovė). Nurodė, kad suteikė atsakovei paslaugas pagal išrašytą 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 81 200 Eur sumos. Atsakovė 2021 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo tik 41 200 Eur. Nors mokėjimo terminas suėjo 2021 m. sausio 10 d., tačiau atsakovė iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Ieškovei pareikalavus atsiskaityti, atsakovė savo prievolės neįvykdė iki šiol, tai patvirtina, jog atsakovė yra nemoki.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Jūsų verslo sėkmei“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šalys 2020 m. lapkričio 29 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. JVS-2020. 2021 m. gegužės 20 d. papildomu susitarimu dėl mokėjimo atidėjimo prie 2020 m. lapkričio 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. JVS-2020 ir 2020 m. gruodžio 31 d. priėmimo–perdavimo akto šalys susitarė, kad neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, serija ADM, Nr. 005584, likutis – 40 000 Eur, mokėjimo terminas atidedamas iki 2024 m. gruodžio 31 d. 2022 m. sausio 11 d. dar vienu papildomu susitarimu šalys pakartotinai sutarė, kad neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, serija ADM, Nr. 005584, likutis – 40 000 Eur, mokėjimo terminas atidedamas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taip pat nurodė, kad atsakovė yra daugiau kaip septynerius metus veikianti įmonė, kasmet įstatymų nustatyta tvarka teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra skolinga nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM). Atsakovės finansinė padėtis neatitinka nemokumo būsenos. Karantino laikotarpiu atsakovė buvo susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau toliau tęsia veiklą, iš kurios gauna pajamų ir yra pajėgi per tam tikrą laikotarpį dalimis įvykdyti įsipareigojimus ieškovei. Atsakovės turtas viršija turimus įsipareigojimus, iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų ir (ar) turimo turto atsakovė yra pakankamai pajėgi ateityje visiškai atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Jūsų verslo sėkmei“ bankroto bylą.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog skolos ieškovei, kuria remiantis ji kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, mokėjimo terminas yra atidėtas. Iš atsakovės pateikto 2022 m. sausio 11 d. papildomo susitarimo dėl mokėjimo atidėjimo prie 2020 m. lapkričio 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. JVS-2020 ir 2020 m. gruodžio 31 d. priėmimo–perdavimo akto matyti, kad atsakovė UAB „Jūsų verslo sėkmei“ ir ieškovė UAB „RCD Room concept design“, atsižvelgusios į dėl Covid-19 pandemijos susiklosčiusią situaciją, susitarė, jog neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, serija ADM, Nr. 05584, likutis – 40 000 Eur, mokėjimo terminas atidedamas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/jusu_verslo_sekmei/skolos-sodrai/) teismas nustatė, kad atsakovė moka valstybinio socialinio draudimo įmokas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nutarties priėmimo metu nėra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai atsakovės atžvilgiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, atsakovės atžvilgiu 2023 metais nėra nagrinėjama civilinių bylų dėl piniginių reikalavimų.
6. Iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų teismas nustatė, kad ji 2020 m. turėjo turto už 158 454 Eur (158 454 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 113 399 Eur (113 399 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Iš 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2020 finansinius metus atsakovė baigė pelningai – iš veiklos gavo 42 555 Eur pelno, o pardavimų pajamos buvo 112 562 Eur. Iš 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad bendrovės turtas buvo 123 840 Eur (4 572 Eur ilgalaikis turtas; 119 268 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 70 165 Eur (70 165 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). 2021 finansinius metus atsakovė baigė pelningai, iš veiklos gavo 8 620 Eur pelną, o pardavimų pajamos buvo 174 954 Eur. Iš atsakovės 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės turtas yra 66 641 Eur (66 641 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 45 957 Eur (41 500 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos; 4 457 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad atsakovė gavo 24 586 Eur pelno, o pardavimų pajamos buvo 42 358 Eur.
7. Įvertinęs atsakovės finansinius duomenis, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai apie atsakovės nemokumą, nes formaliai atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės, o palyginus atsakovės finansinę padėtį su 2021 m. nustatyta, jog atsakovės įsipareigojimai mažėjo, didėjo pardavimų pajamos, bendrovė dirba pelningai. Teismo vertinimu, ieškovei, siekiančiai paneigti atsakovės finansiniuose dokumentuose nurodytus duomenis ir pagrįsti faktinę atsakovės finansinę padėtį, kilo pareiga įrodyti teiginius dėl įmonės realios finansinės padėties ir ilgalaikio neatsiskaitymo, tačiau nagrinėjamu atveju tokių neginčytinų duomenų nepateikta, dėl to konstatuotina, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė.
8. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, bendrovės vykdomą veiklą ir gerėjančius finansinius rodiklius, nusprendė, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu pelningai vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes, pašalinus atsakovę iš rinkos, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galbūt būtų minimalus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovei UAB „Jūsų verslo sėkmei“ nemokumo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovės vadovas nepateikė teismui jokios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytos privalomos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus neįmanoma įvertinti atsakovės (ne)mokumo, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo dėl nemokumo bylos (ne)iškėlimo. Nutaręs neiškelti atsakovei nemokumo bylos, teismas pažeidė materialiąsias JANĮ normas.
9.2. Atsakovė į 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos 13 eilutę įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „Jūsų verslo sėkmei“ 2021 m. gavo 97 582 Eur pelno, nes kiti duomenys rodo, kad iš tikrųjų gavo tik 9 082 Eur pelno. Į 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos 13 eilutę taip pat įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „Jūsų verslo sėkmei“ 2022 m. gavo 24 586 Eur pelno, nors kiti duomenys rodo, jog iš tikrųjų bendrovė patyrė 32 992 Eur nuostolių.
9.3. Atsakovė 2020 m. iš veiklos gavo 42 555 Eur pelno, 2021 m. – tik 9 082 Eur pelno (t. y. beveik penkis kartus mažiau nei ankstesniais metais), o 2022 m. patyrė net 32 992 Eur nuostolių. 2021 m. bendrovės turtas buvo 123 840 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 70 165 Eur, tai reiškia, kad turtas viršijo įsipareigojimus 1,77 koeficientu. 2022 m. bendrovės turtas yra 66 641 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 45 957 Eur, tai reiškia, kad turtas viršijo įsipareigojimus jau tik 1,45 koeficientu. Taigi atsakovės finansinių rodiklių dinamika yra žymiai blogėjanti kiekvienais metais.
9.4. Teismas neįvertino aplinkybių, kad po to, kai pasikeitė atsakovės akcininkas ir vadovas, atsakovė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, be to, neturėjo nė vieno darbuotojo, ir tai įrodo, jog atsakovė yra faktiškai nutraukusi savo veiklą.
9.5. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo atsikirtimus, pateikė paslaugų teikimo sutartį Nr. JVS-2020, 2020 m. gruodžio 31 d. priėmimo–perdavimo aktą ir 2022 m. sausio 11 d. papildomą susitarimą dėl mokėjimo atidėjimo, tačiau šie dokumentai yra suklastoti, t. y. sudaryti atgaline data ir jau tada, kai ieškovė pateikė pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Ieškovė peržiūrėjo savo įmonės veiklos dokumentus ir tokių sutarčių bei papildomo susitarimo įmonės veiklos dokumentuose nėra.
Atsiliepimas
9.6. Buvusi ieškovės generalinė direktorė G. J. K. civilinėje byloje Nr. e2-5294-842/2023 pateiktame atsiliepime prisipažino, kad klastojo ieškovės buhalterinę apskaitą, kėsinosi sunaikinti apskaitos dokumentus. Toks jos neteisėtas elgesys suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad ir šioje civilinėje byloje ji suklastojo sutartis ir susitarimus, kurie yra pateikti atsakovės, siekiant nesąžiningai išvengti nemokumo bylos iškėlimo.
9.7. Aplinkybę, kad papildomas susitarimas iki pareiškimo dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo neegzistavo, patvirtina ir atsakovės elgesys, kai ieškovė jai išsiuntė įspėjimą dėl nemokumo bylos iškėlimo: atsakovė šį įspėjimą gavo, tačiau neatsikirto į ieškovės reikalavimą sumokėti skolą, o papildomą susitarimą pateikė tik teismui ir tik teismo posėdžio dėl nemokumo bylos iškėlimo dieną.
10. Atsakovė UAB „Jūsų verslo sėkmei“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nes sąskaitos apmokėjimo terminas pagal tarp šalių 2020 m. lapkričio 29 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. JVS-2020 ir papildomų susitarimų sąlygas nėra pradelstas.
10.2. Atsakovės turtas viršija turimus įsipareigojimus. Atsakovė neturi skolų valstybei, t. y. nei VSDFV, nei VMI prie FM. Todėl akivaizdu, kad atsakovė yra moki, gyvybinga ir iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų ir (ar) turimo turto yra pakankamai pajėgi ateityje visiškai atsiskaityti su ieškove.
10.3. Ieškovė nėra pareiškusi ieškinio dėl sutarties modifikavimo ar sutarties ir (ar) jos priedų, t. y. papildomų susitarimų, pripažinimo negaliojančiais. Ši sutartis ir jos priedai nėra užginčyti ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais, todėl šalių sudaryta ir pasirašyta sutartis ir jos priedai, t. y. papildomi susitarimai prie šios sutarties, šalims turi įstatymo galią.
10.4. Ieškovė turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą, teikdama pareiškimą, pateikti jį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės naujai pateikti rašytiniai įrodymai visiškai nesusiję su šia civiline byla, o pateikta neva specialisto išvada kelia pagrįstų abejonių patikimumo prasme. Kartu su išvada nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ją surašiusio asmens specialias žinias, t. y. asmens kvalifikaciją ir kompetenciją teikti išvadas finansinės atskaitomybės klausimais. Duomenų apie asmenį, surašiusį išvadą, nėra ir išvados tekste, todėl ieškovės pridėtas dokumentas negali būti laikomas specialisto išvada.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantė (ieškovė) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės UAB „Jūsų verslo sėkmei“ 2022 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, specialisto E. J. 2023 m. balandžio 21 d. išvadą, www.rekvizitai.lt duomenis, ieškovės 2021 ir 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitas, susirašinėjimą elektroniniais laiškais, G. J. K. atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-5294-842/2023, Juridinių asmenų registro duomenis apie ieškovės akcininkus, UAB „Hydrolot“ vadovą.
12. Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.
13. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad dalis apeliantės pateiktų įrodymų (atsakovės 2022 m. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, www.rekvizitai.lt duomenys apie atsakovę, ieškovės 2021 ir 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, G. J. K. atsiliepimas civilinėje byloje Nr. e2-5294-842/2023, Juridinių asmenų registro duomenys apie ieškovės akcininkus, UAB „Hydrolot“ vadovą) yra prieinami LITEKO, Juridinių asmenų registre, taip pat viešai internete ir su jais, esant poreikiui, teismas gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantė taip pat pateikė specialisto E. J. 2023 m. balandžio 21 d. išvadą. Pažymėtina tai, kad tokio pobūdžio išvada galėjo būti ieškovės gauta ir proceso pirmosios instancijos teisme metu, apeliantė (ieškovė) šią išvadą gavo ir teikia pavėluotai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie išvados nepridėta jokių ją parengusio specialisto išsilavinimą ir kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų. Apeliantės teikiamas susirašinėjimas elektroniniais laiškais nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. neturi reikšmingos įtakos atsakovės (ne)mokumo įvertinimui ir teisingam šalių ginčo dėl bankroto bylos atsakovei (ne)iškėlimo išsprendimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliantės (ieškovės) apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas.
Dėl ieškovės teisės inicijuoti nemokumo procesą ir atsisakymo iškelti atsakovei bankroto bylą (ne)pagrįstumo
18. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nurodydama, kad suteikė atsakovei paslaugas ir išrašė 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 81 200 Eur sumos; atsakovė 2021 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo tik 41 200 Eur; nors mokėjimo terminas suėjo 2021 m. sausio 10 d., tačiau atsakovė iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove.
19. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, kadangi apmokėjimo terminas pagal tarp šalių 2020 m. lapkričio 29 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. JVS-2020 ir papildomų susitarimų sąlygas nėra pradelstas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad nemokumo procesą gali pradėti asmenys, kurių teisė (pareiga) inicijuoti nemokumo procesą yra nustatyta įstatyme. Asmenys, turintys teisę ir pareigą inicijuoti nemokumo procesą, reglamentuojami JANĮ 4–5 straipsniuose. Įstatyme nustatytas nemokumo procesą inicijuojančių asmenų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.
21. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus nemokumo procesą inicijuoti turi teisę: juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
22. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuojamas nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja kreditorius. Šiuo atveju yra svarbi kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti nemokumo procesą, samprata. Skirtingai nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), JANĮ neapibrėžta įmonės kreditoriaus samprata. Sistemiškai aiškinant JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 9 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad kreditoriumi laikomas asmuo, manantis, jog skolininkas laiku nevykdė jo turtinės prievolės. Pagal formuojamą teismų praktiką kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti tiek duomenis, pagrindžiančius jo reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020), tiek duomenis, patvirtinančius, kad prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020), t. y. jog kreditoriaus reikalavimo teisė yra pradelsta.
23. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, pabaigos. JANĮ nereikalaujama iš kreditoriaus pirmiausiai įsiteisėjusiu teismo ar arbitražo sprendimu prisiteisti skolą iš nemokaus juridinio asmens ir tik tada kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).
24. JANĮ yra įtvirtintos tokios sąlygos, kurios turi būti nustatytos tam, kad kreditorius įgytų teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo: i) kreditorius turi turėti neginčijamą reikalavimo teisę; ii) kreditoriaus reikalavimo teisės įvykdymo terminas turi būti praleistas; iii) kreditorius turi informuoti skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo; iv) skolininkas per kreditoriaus pranešime nustatytą terminą neįvykdo kreditoriaus reikalavimo teisės; v) skolininkas su kreditoriumi per pranešime nustatytą terminą nesudaro susitarimo dėl pagalbos ir nėra priimamas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
25. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 29 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. JVS-2020, kurios pagrindu ieškovė tiekė atsakovei prekes ir teikė paslaugas. Šalys 2020 m. gruodžio 31 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą prie sutarties Nr. JVS-2020, kuriuo patvirtino, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas ir produkciją už 81 200 Eur sumą. Ieškovė 2020 m. gruodžio 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija ADM Nr. 005584 dėl 81 200 Eur sumos. Iš byloje esančio akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ mokėjimo nurodymo nustatyta, kad atsakovė 2021 m. vasario 9 d. pervedė ieškovei 41 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis mokėjimas PVM s/f 005584“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi likusios 40 000 Eur sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija ADM Nr. 005584.
26. Atsakovė į bylą pateikė 2022 m. sausio 11 d. papildomą susitarimą dėl mokėjimo atidėjimo prie 2020 m. lapkričio 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. JVS-2020 ir 2020 m. gruodžio 31 d. priėmimo–perdavimo akto, kuriame nurodyta, kad šalys susitarė neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros Serija ADM Nr. 005584 likučio dėl 40 000 Eur sumos sumokėjimo terminą atidėti iki 2024 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas susitarimas būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytinas galiojančiu ir sukeliančiu jame nurodytas pasekmes.
27. Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde teigia, kad papildomas susitarimas yra suklastotas, t. y. sudarytas atgaline data po to, kai ieškovė jau pateikė pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Tačiau apeliantė neprašo teismo 2022 m. sausio 11 d. papildomą susitarimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu dėl to, kad jis, kaip sandoris, laikytinas nesudarytu, nebuvus jos valios sudaryti tokį sandorį. Anot apeliantės, jeigu šis susitarimas ir būtų vertinamas kaip sudarytas, tai jis akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes yra fiktyvus ir suklastotas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis), todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pradžios). Apeliantės teigimu, niekinio ir negaliojančio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), todėl teismas turi teisę konstatuoti prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei sandorio – 2022 m. sausio 11 d. papildomo susitarimo – faktą bei taikyti atitinkamas teisines pasekmes.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad negaliojančius sandorius reikia skirti nuo nesudarytų sandorių, t. y. tokių, kurie neatsirado dėl to, jog nebuvo būtinų jų atsiradimo sąlygų. Taigi apeliantės argumentai, kad papildomas susitarimas yra negaliojantis, nes apskritai nebuvo sudarytas, yra teisiškai nepagrįsti.
29. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Taigi niekiniai yra tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus. Tokius sandorius draudžia įstatymai, todėl laikytina tokių sandorių apskritai nesant. Kadangi reiškia įstatymo pažeidimą, niekinis sandoris negalioja nuo pat sudarymo momento, nesvarbu, ar yra pareikštas reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu. Kilus ginčui, tik teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali tai padaryti. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.
30. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas).
31. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos, aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, prieina prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo teismui ex officio pripažinti ieškovės ir atsakovės 2022 m. sausio 11 d. sudarytą papildomą susitarimą negaliojančiu. Reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu nebuvo pareikštas nei pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, nei kitame procesiniame dokumente, todėl pirmosios instancijos teismas spręsti dėl šio sandorio negaliojimo galėjo tik nustatęs akivaizdų pagrindą jį pripažinti niekiniu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdaus pagrindo šalių sudarytą sandorį pripažinti niekiniu šiuo atveju nėra.
33. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad šalių sudarytas 2022 m. sausio 11 d. papildomas susitarimas dėl mokėjimo atidėjimo yra nenuginčytas ir galiojantis, o pagal jo nuostatas atsakovės prievolės vykdymo terminas dar nėra suėjęs, darytina išvada, jog ieškovė neturėjo teisės inicijuoti atsakovei nemokumo (bankroto) procesą. Tai yra teisinis pagrindas atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kartu pažymėtina tai, kad praktikoje gali susiklostyti situacija, kai kreditorius, turintis turtinę reikalavimo teisę į skolininką, kurios vykdymo terminas dar nėra suėjęs, turi pagrįstų duomenų apie faktinį įmonės nemokumą, tačiau skolininko valdymo organai nesiima priemonių nemokumo problemoms spręsti (neinicijuoja restruktūrizavimo ar bankroto procesų, nesiima kitų priemonių). Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo procesui keliamas veiksmingumo tikslas, t. y. kuo didesne apimtimi patenkinti nemokios bendrovės kreditorių reikalavimus ir padėti finansinių sunkumų turinčioms įmonėms atkurti mokumą, teisės doktrinoje keliamas klausimas, ar tais atvejais, kai įmonė akivaizdžiai susiduria su finansiniais sunkumais ir valdymo organai nesiima priemonių šioms problemoms spręsti, teisė inicijuoti nemokumo procesą neturėtų būti suteikiama ir kreditoriui, kurio reikalavimo teisės įvykdymo terminas dar nėra suėjęs. Kitu atveju gali būti iššvaistytas įmonės turtas, padidėti įmonės skoliniai įsipareigojimai, o kreditorių reikalavimo teisės patenkinimas nemokumo procese tapti neefektyviu ir neveiksmingu. Tačiau doktrinoje nurodoma, kad vis dėlto toks aiškinimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, tik akivaizdžiai nemokioms ir negyvybingoms įmonėms (E. Tamošiūnienė, V. Višinskis, M. Kirkutis, R. Jokubauskas. Nemokumo proceso inicijavimo veiksmingumo problemos. Teisė, 2020, Vol. 117, p. 47–63).
35. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančio atsakovės 2021 m. balanso duomenis atsakovė turėjo turto iš viso už 123 840 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 70 165 Eur. Iš atsakovės 2022 m. balanso duomenų matyti, kad atsakovės turtas buvo 66 641 Eur vertės, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 45 957 Eur. Nors atsakovės turimas turtas, lyginant su 2021 m., sumažėjo, tačiau sumažėjo ir mokėtinos sumos bei kiti įsipareigojimai kreditoriams. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą neneigia, kad jos teiktose finansinėse ataskaitose (pelno (nuostolių) ataskaitose) buvo padaryta techninių klaidų, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, jog 2021 m. atsakovė užbaigė pelningai. Ta aplinkybė, kad 2022 m. atsakovė, tikėtina, patyrė nuostolių, nesudaro pagrindo vien tik pagal šį rodiklį pripažinti atsakovę nemokia. Juolab kad ir pati atsakovė nurodo, jog karantino laikotarpiu dėl COVID-19 pandemijos ji buvo susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tai, tikėtina, ir turėjo reikšmingos įtakos jos veiklos nuostolingumui.
36. Atsakovės 2022 m. balanso duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai kreditoriams neviršija turimo turto vertės. Atsakovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad skolos ieškovei, kuria remdamasi ji kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir kuri sudaro didžiąją dalį atsakovės skolų kreditoriams (40 000 Eur iš 45 957 Eur), mokėjimo terminas yra atidėtas. Kitų duomenų apie ilgalaikį įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą byloje nėra. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Iš viešai prieinamų duomenų VSDFV ir VMI prie FM duomenų matyti, kad atsakovė neturi skolų valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetams. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šios nutarties priėmimo metu nėra vykdoma jokių priverstinių skolų iš atsakovės išieškojimų. LITEKO duomenimis, teismuose nėra nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšta piniginių reikalavimų.
37. Nors apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė neturi jokių darbuotojų, be to, yra išregistruota iš PVM mokėtojų, tačiau pagal viešai prieinamus VSDFV duomenis šios nutarties priėmimo metu atsakovė turi vieną darbuotoją. Be to, žymėtina tai, kad atsakovė veiklą gali vykdyti pasitelkdama asmenis kitų (ne tik darbo) sutarčių pagrindu (pvz., paslaugų teikimo ir pan.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridiniam asmeniui prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 ir 71¹ straipsniuose numatytais atvejais. Taigi tai, kad atsakovė nebėra PVM mokėtoja, nesuponuoja išvados, jog ji nevykdo jokios veiklos ir negeneruoja jokių pajamų. Juolab kad iš atsakovės 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovės pardavimo pajamos 2022 m. buvo 42 358 Eur. Tai patvirtina veiklos vykdymą ir pajamų gavimą.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų bylos duomenų visumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra akivaizdžiai nemoki ir negyvybinga įmonė, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą.
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nevertino ieškovės teisės inicijuoti atsakovės nemokumo procesą (ne)buvimo, tačiau iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.