- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-20
- Bylos Nr.
- 2-6956-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00133-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Atsakovas
- UAB „Raseinių butų ūkis“
- Advokatai
- Danutė Činčiuvienė
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Raseinių butų ūkis“ atstovei advokato padėjėjai A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei UAB „Raseinių butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Raseinių butų ūkis“ 2 858,48 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas K. P. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d. nusipirko automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo su defektu – buvo apgadintas automobilio bagažinės dangtis. Sutvarkęs automobilį įdėjo skelbimą ketindamas jį parduoti. Transporto priemonę ketino įregistruoti Lietuvoje, todėl 2019 m. gruodžio 28 d. atliko jos privalomąją techninę apžiūrą. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį laiko namo kieme. Daugiabučio namo, kuriame gyvena, kiemas yra bendras su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemu. 2020 m. kovo 12 d., vakare, automobilį pastatė bendrame kieme su (duomenys neskelbtini) namo kiemu. Automobilį pastatė leistinoje vietoje. 2020 m. kovo 12 d., vakare ir naktį į kovo 13 d., buvo labai stiprus vėjas. Kitos dienos, t. y. 2020 m. kovo 13 d., vakare pamatė, kad automobilis yra stipriai apgadintas, nes nuo (duomenys neskelbtini)namo stogo ant automobilio nukrito namo stogo bituminė danga. Buvo sulankstytas automobilio stogas, variklio dangtis, suskilinėję automobilio langų stiklai ir apgadintos automobilio durelės, galinis ir priekinis bamperis, apgadinti automobilio sparnai, ratlankis.
Po įvykio kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybę prašydamas nurodyti, kas yra atsakingas už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpas ir gavęs atsakymą, kad atsakingas yra UAB „Raseinių butų ūkis“, jis kreipėsi į atsakovę pranešdamas apie įvykį. Tačiau jis vis buvo nukreipiamas į kitas institucijas ir jokio atsakymo negavo. Negavęs atsakymo, atsakovei apie įvykusį įvykį parašė raštiškai. Po raštiško kreipimosi buvo atsiųsti darbuotojai sutvarkyti daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), stogą. Darbininkų, remontavusių stogą, pasiteiravo, kas juos siuntė ir sužinojo, kad darbininkus sutvarkyti namo stogą atsiuntė atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“. Jis vėl telefonu paskambino UAB „Raseinių butų ūkis“ ir pasiteiravo, kodėl niekas neatvyksta apžiūrėti nei stogo apgadinimų, nei apgadintos transporto priemonės. Jam buvo pasakyta, kad viskas yra gerai ir jam bus atsakyta. Atsakymą gavo maždaug po 20 darbo dienų. Dėl įvykio mėgino kreiptis visur, tame tarpe ir į savivaldybę, tačiau niekas nereagavo ir neatvyko apžiūrėti nei transporto priemonės, nei daugiabučio stogo. Po įvykio buvo užlipęs ant daugiabučio stogo ir matė, kad ta dalis, kuri buvo nuplėšta audros, prieš tai buvo remontuota. Šią aplinkybę, telefoninio pokalbio metu, patvirtino ir UAB „Raseinių butų ūkis“ dirbantis J. K., kuris nurodė, kad kažkas prieš tris ar keturis metus patvarkė tą stogo dalį, nes stogas nebuvo sandarus ir bėgo vanduo. Stogas buvo patvarkytas netinkamai, nes bituminė stogo danga buvo uždėta ant parapeto, buvo palikti oro tarpai, dėl ko vėjas ir atplėšė bituminę stogo dangą, kuri užkrito ant jo automobilio. Nors jam buvo teigiama, kad įvykiui taikoma force majeure aplinkybės, tačiau jo manymu, šios aplinkybės prilydomai bituminei dangai negali būti taikomos. Jis žalą patyrė būtent dėl netinkamai atlikto stogo remonto darbų. Šiandien dar kartą buvo užlipęs ant stogo ir pamatė, kad iki šiol stogas nėra sutvarkytas iki galo, nes yra palikti dideli oro tarpai, todėl stogas dar ir šiandien kelia grėsmę ne tik asmenų turtui, bet ir jų sveikatai. Jis neturi statybininko ar inžinieriaus išsilavinimo, tačiau užlipęs ant stogo akivaizdžiai matė, kad stogas sutvarkytas netinkamai. Po įvykio, bituminė stogo danga buvo išsimėčiusi po visą kiemą, taip pat buvo ir ant jo automobilio. Iki šiol ant automobilio yra likę bituminės stogo dangos likučių. Nuo nuplėštos stogo dangos nukentėjo ir daugiau asmenų, kiek jam žinoma, buvo apgadintas ir kitas automobilis bei šalia automobilio aikštelės esantis gyvenamasis namas. Po šio įvykio transporto priemonę jis eksploatuoja, nes padaryta žala netrukdo jos eksploatacijai.
2020 m. kovo 20 d., nuvyko į UAB „A“, kad būtų įvertinta automobiliui padaryta žala. Dėl žalos apskaičiavimo jis kreipėsi tik kovo mėnesio 20 d., todėl, kad tikėjosi, jog automobilio apžiūrėti atvyks UAB „Raseinių butų ūkis“ atstovai. Buvo nustatyta, kad automobiliui reikalingas variklio gaubto remontas ir dažymas; priekinių durų sparno remontas ir dažymas; priekinio bamperio remontas ir dažymas; priekinių durų remontas ir dažymas; galinių durų remontas ir dažymas; galinių durų stiklo keitimas; galinių durų chromuotos apdailos juostos keitimas; galinių durų sparno dažymas; galinio bamperio remontas ir dažymas; galinio dangčio dažymas; stogo panelio remontas ir dažymas; galinio kairio sparno dažymas; galinio ratlankio remontas ir dažymas; stogo laikiklių keitimas. Buvo sudaryta automobilio remonto darbų sąmata, kurioje nurodoma, kad bendra automobilio remonto darbų kaina yra 4 045,89 Eur. Įvertinus automobilio nusidėvėjimą, remonto darbų kaina yra 2 858,48 Eur. Tokiu būdu, jam buvo padaryta 2 858,48 Eur turtinė žala.
Kadangi automobilis buvo sugadintas dėl nuo daugiabučio stogo nukritusios bituminės dangos, jis pateikė pretenziją UAB „Raseinių butų ūkis“ dėl padarytos žalos atlyginimo ir gavo atsakymą, kad UAB „Raseinių butų ūkis“ neketina atlyginti jam turtinės žalos bei pasiūlė kreiptis į draudimo kompaniją. Esant tokiai situacijai, 2020 m. balandžio 2 d. jis kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybę, prašydamas paaiškinti, kas atsakingas už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) mieste stogo priežiūrą ir gavo atsakymą, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorius yra savivaldybės įmonė „Raseinių butų ūkis“.
Šalies argumentai
2020 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą ekspertui V. Š., prašydamas atsakyti dėl kokių priežasčių nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)mieste, nukrito bituminė danga. 2020 m. balandžio 17 d. statybinės veiklos ekspertas pateikė ataskaitą, kurioje nurodė, kad 2020 m. kovo mėnesio iš 12 į 13 dieną, pūtus smarkiam vėjui, prilydomos stogo dangos dalis buvo nuplėšta todėl, kad hidroizoliacinė stogo danga buvo prilydyta ant parapeto apskardinimo ir buvo palikta taip vadinama „sniego kišenė“, nuo kurios vėjas ir pradėjo hidroizoliacinės dangos plėšimą. Ekspertas taip pat nurodė, kad pastato administratorius yra atsakingas už statinio (duomenys neskelbtini), eksploatavimą ir dėl to galinčias kilti pasekmes, todėl jis turėjo tinkamai prižiūrėti atliekamus stogo dangos tvirtinimo, sandarinimo, skardinimo darbus. Atsižvelgdamas į eksperto išvadas, 2020 m. balandžio 17 d. pateikė pretenziją atsakovei UAB „Raseinių butų ūkis“, prašydamas atlyginti jam 2 858,48 Eur žalą už sugadintą automobilį ir 330 Eur už remonto darbų sąmatą bei eksperto išvadą. 2020 m. gegužės 6 d. iš atsakovės gavo atsakymą, kad ji nesutinka atlyginti jam turtinės žalos už sugadintą automobilį, nes deliktinei atsakomybei atsirasti nėra visų būtinų sąlygų, numatytų CK 6.246-6.249 straipsniuose, o tai, kad UAB „Raseinių butų ūkis“ administruoja daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogą nepakankamas pagrindas žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Raseinių butų ūkis“ atstovė advokato padėjėja A. P. palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui pareiškė kaip automobilio Audi A6, savininkas. Nuosavybės teises į automobilį ieškovas grindžia ne automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, o 2019 m. liepos mėn. 30 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2019 m. liepos 30 d. pinigų priėmimo kvitu. Kartu su atsiliepimu į ieškinį teikiamas VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad tiek įvykio metu, tiek ieškinio pateikimo metu automobilio Audi A6 teisinė registracija Lietuvoje nėra atlikta. Dėl nurodytų priežasčių atsakovui kyla abejonė, ar ieškovas, kaip transporto priemonės savininkas, turi pateiktame teismui ieškinyje suformuotą reikalavimo teisę. Taip pat nurodė, kad net pripažįstant, jog ieškovas turi reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo teisę, ieškinio reikalavimas nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu reguliavimu. Ieškovo automobilio sugadinimo atvejis negalėtų būti priskirtas prie griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovas UAB „Raseinių butų ūkis“ nėra pastato/statinio ar jo dalių savininkas. Taip pat ieškovas neįrodė ir bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 - 6.249 straipsniuose.
Be to, ieškovas žalos padarymo faktą įrodinėja fotonuotraukomis: automobilio fotonuotraukomis iki įvykio, kiemo aikštelės nuotrauka po įvykio, taip pat automobilio fotonuotraukomis po įvykio, tačiau minėtos nuotraukos negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ieškovo automobilis buvo apgadintas; negali nei patvirtinti, nei paneigti, dėl kokių priežasčių automobilis buvo apgadintas; negali patvirtinti automobilio apgadinimo apimties ir mąsto, todėl kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, negali būti vertinamos kaip ieškovo reikalavimus pagrindžiančios. Pateiktų po įvykio fotonuotraukų turinys neleidžia identifikuoti, ar nuotraukose užfiksuotas ieškovui priklausantis automobilis. Taip pat nėra duomenų, kada darytos apgadinto automobilio nuotraukos. Ieškovas ieškinio reikalavimus taip pat grindžia Statybos veiklos eksperto ataskaita. Ekspertas ataskaitos tikslą apibūdino kaip daugiabučio gyvenamojo namo stogo hidroizoliacinės dangos įrengimo techninės būklės ir administratoriaus atsakomybės įvertinimą. Vertinant pateikto dokumento įrodomąja reikšmę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas, pateikdamas išvadas dėl susidariusios žalos kaltės, peržengė savo kompetencijos ribas, pasisakydamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisių ir pareigų teisinio reguliavimo, pateikė teisinį administratoriaus funkcijų vertinimą. Atsakovės nuomone, statybos ekspertas turi teisę pasisakyti, pateikti išvadas tik dėl klausimų, susijusių su kvalifikacija. Šios kvalifikacijos ribos yra apibrėžiamos turimais pažymėjimais/sertifikatais. Ekspertas nurodo, kad turima kvalifikacija jam suteikia teisę eiti ypatingo statinio ir statybos ir ypatingo statinio techninės priežiūros vadovo pareigas. Neatsižvelgiant į tai, kad nėra pateiktas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, atsakovė neginčija įgytos kvalifikacijos, tačiau nesutinka, kad teisė eiti ypatingo statinio vadovo pareigas suteikia pagrindą pateikti teisinį daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijų, veiklos teisinį vertinimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nurodo, jog automobilis buvo apgadintas iš 2020 m. kovo 12 d. į 2020 m. kovo 13 d. Ekspertas daugiabuti gyvenamąjį namą apžiūrėjo 2020 m. balandžio 10 d., t. y., praėjus 1 mėn. nuo ieškovo nurodytos transporto priemonės apgadinimo datos. Dėl nurodytų priežasčių kyla abejonių dėl eksperto išvadų pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas padarytos automobiliui žalos dydį grindžia UAB „A“ remonto sąmata. Nurodytoje sąmatoje pateiktas vertinimas, kad bendrą detalių ir remonto paslaugų kainą sudaro – 4 045,89 Eur. Remonto sąmatos turinys leidžia teigti, kad tariamai keistinų detalių kaina skaičiuojama kaip naujų. Pažymėtina, kad ieškovo transporto priemonės pirmoji registracija atlikta 2008 m., automobilis nėra naujas, eksploatuojamas 12 metų, todėl keltinas klausimas dėl prašomos priteisti iš atsakovo žalos dydžio. Ieškovo pateikta Remonto sąmata negali buti vertinama kaip žalos dydį pagrindžiantis įrodymas, kadangi sąmatoje nėra įvertintas automobilio, jo detalių nusidėvėjimas/vertės sumažėjimas. Pažymėtina, kad ieškovas transporto priemonę tariamai įsigijo už 3 200 Eur, o apgadinto automobilio remonto, įskaitant naujų detalių kainą, yra 4 045,89 Eur, t. y., 845,89 Eur didesnė nei transporto priemonės įsigijimo kaina. Atkeiptinas dėmesys, ir į tai, kad aukščiau nurodyta remonto sąmata sudaryta praėjus 12 dienų nuo tariamo automobilio apgadinimo. Todėl, kyla pagrįstų abejonių, ar Remonto sąmatoje nurodytų detalių keitimas ir remonto darbai yra tiesiogiai susiję su ieškovo nurodyto įvykio aplinkybėmis. Vertinant ieškovo pateiktų reikalavimų pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nesikreipė į policijos komisariatą, kad butų užfiksuotas įvykis.
Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 įsakymu Nr. Al - 577 „Dėl Raseinių rajono daugiabučiu namu patalpų savininku (bendrasavininkiu) bendrosios nuosavybės objektu administratoriaus skyrimo“ atsakovas buvo paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, kurio pagrindinės funkcijos pagal daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus funkcijas - atlikti daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų stebėjimą/fiksavimą. Atsakovas 2017 m. lapkričio 24 d. Statinio apžiūros aktu Nr. 31 konstatavo, kad „stogo danga patenkinama, parapetų skardos parūdijusios“. Tuo pačiu Statinio apžiūros aktu buvo pateikta rekomendacija „tinkuoti cokolį, betonuoti nuogrindą“. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas vykdė daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą - apžiūrėjo daugiabutį gyvenamąjį namą, jo bendrąsias konstrukcijas, rekomendavo būtinus atlikti darbus; daugiabučio gyvenamojo namo stogo techninė būklė atitiko privalomus/būtinus reikalavimus. Atsakovas 2019 m. lapkričio 20 d. Statinio apžiūros aktu Nr. 17 apžiūrėjo daugiabutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), ir, įvertinus statinio techninę būklę rekomendavo, „šildyti sienas, stogą, keisti vamzdyną, elektros instaliaciją, langus“. Pažymėtina, kad statinio apžiūros metu buvo konstatuota, kad būtina ne keisti, tvarkyti daugiabučio gyvenamojo namo stogą, o šildyti. Atsakovo Statinio apžiūros akte Nr. 17 nurodytos rekomendacijos buvo susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtu sprendimu dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo). Kartu su atsiliepimu teikiamas 2018 m. gruodžio 11 d. Daugiabučių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 3 patvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo). Atsakovas, atlikdamas jam priskirtas pareigas tinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą - apžiūrėdavo gyvenamojo namo techninę būklę, teikė rekomendacijas dėl būtinų darbų, o daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą (balsavo) dėl daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo-atnaujinimo (renovacijos). Atsakovei Raseinių savivaldybės administracijos įsakymu pavestos vykdyti namo techninės priežiūros funkcijos, tačiau atsakovo negalima laikyti turto valdytoju. Taip pat pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad dar prieš žalos kilimą, 2017 m. namo gyventojai nusprendė dalyvauti namo modernizavimo programoje. Taigi, atsakovė atlikusi statinio pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinės įrangos apžiūrą su tikslu nustatyti atitikimą privalomiems reikalavimams, rekomendavo namo gyventojams atlikti remonto darbus ir neprivalėjo jų nedelsiant atlikti pati, nes pastato būklė nebuvo kritinė ar galima avarijos grėsmė, kurios atveju atsakovė būtų galėjusi be namo bendrasavininkų sutikimo atlikti remonto darbus.
Pažymėtina ir tai, kad civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma dėl force mąjeure aplinkybių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje tarnyba konstatuoja, kad Raseinių automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. kovo 12 d. vėjo greitis siekė 26 m/s, 2020 m. kovo 13 d. - 24 m/s. Tarnyba paaiškina, kad kai vėjo greitis siekia 20,8-24,4 m/s, apibūdinamas kaip audra, kurios metu gali būti nuplėšiami šiferio lakštai, kaminų stogeliai, lūžta didelės medžių šakos, lengvi daiktai pastumiami iš vietos. Vėjas, kai didžiausias greitis siekia 24,5-28,4 m/s, apibūdinamas kaip audra, kurios metu atsiranda sugriovimų, kai kurie medžiai lūžta, kiti išraunami su šaknimis. Įvertinus tarnybos užfiksuotą vėjo greitį, atsižvelgiant į pateiktus specialistų išaiškinimus, teigtina, kad, jeigu ir buvo padaryta žala, tačiau ne dėl stogo trūkumų, o dėl gamtos stichijos - audros.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo K. P. prašymą apžiūrėti daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), stogą ir nustatyti ar UAB „Raseinių butų ūkis‘ tinkamai prižiūri ir rūpinasi daugiabučio namo stogu. Nustačius, kad stogo priežiūra yra su klaidomis, tai yra neprižiūrima kaip atliekamas stogo remontas, jis surašė byloje ataskaitą. Pagrindiniai reikalavimai, koks stogo remontas turi būti atliktas yra nurodytos Statinių techninės priežiūros taisyklėse. Stogo remontas turi būti atliktas pagal Statybos įstatymą, statinių techninę priežiūrą ir priežiūros taisykles, pagal bendruosius statinių priežiūros reikalavimus. Minėtose taisyklėse nurodoma, kokia yra hidroizoliacinės dangos uždėjimo tvarka. Šiuo atveju, minėta hidroizoliacinės dangos uždėjimo tvarka buvo pažeista, buvo padaryta klaidų, todėl 2020 m. kovo 12 d. vėjas ir nuplėšė hidroizoliacinę dangą nuo daugiabučio stogo. Stogo danga turėjo būti pakišta po parapetu, šiuo atveju stogo danga buvo uždėta ant parapeto, be to, buvo palikta anga „sniego kišenė“, į kurią įsiveržė vėjas ir pradėjo plėšti dangą. Tai buvo pagrindinė atlikto stogo remonto klaida. Jei hidroizoliacinė stogo danga būtų prilydyta po parapetu, toks įvykis nebūtų įvykęs. Stogą jis apžiūrėjo 2020 m. balandžio 10 d., viską nufotografavo, viskas aiškiai matosi nuotraukose, kas padaryta ne taip. Šitas neatitikimas buvo pagrindinė įvykio priežastis ir stogo nepriežiūra. Niekada taip neatsitiktų jei stogo dangą būtų tinkamai prižiūrima. Apžiūrint stogą buvo matyti, kad atlikti stogo remonto darbai, tačiau stogas nebuvo tinkamai sutvarkytas, o atliktų darbų niekas nepatikrino. Pagal statybos taisykles, visada stogo parapeto skardinimas turi būti virš hidroizoliacinės dangos, schemoje matyti, kad hidroizoliacinė danga yra apačioje parapeto. Nuotraukose po įvykio matyti, kad stogo danga yra virš parapeto, 2020 m. balandžio 10 d. jo paties darytose nuotraukose, stogo danga taip pat yra virš parapeto, todėl tvarkant stogą po 2020 m. kovo 12 d. įvykio, vėl padarytos tos pačios klaidos. Statybos taisyklės visada buvo vienodos ir dėl tokių elementų niekada nesikeitė, jos galioja visiems aukštiems stogams. Savo ataskaitoje jis nurodė, kas turėtų būti padaryta vykdant namo administratoriaus priežiūrą, o klaidos padarytos dėl to, kad priežiūra nebuvo teisingai vykdoma - prilydomoji stogo danga buvo uždėta neteisingai. Namo administratorius nepatikrino kaip uždėta stogo danga, taip kad galima daryti išvadą, jog daugiabučio namo administratorius nevykdė savo pareigų. Jis teisinio išsilavinimo neturi, tačiau techninę priežiūrą vykdyti jis gali, turi tam reikalingus pažymėjimus.
Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šių metų pavasarį, tikslios datos neprisimena, vyras grįžo iš darbo apie 20 val., jai reikėjo vaikui mišiniuko, todėl išvažiavo į parduotuvę. Grįžusi iš parduotuvės, įvažiavo į savo daugiabučio namo kiemą, tą dieną buvo labai didelis vėjas, ir pamatė, kaip nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant aikštelėje stovinčių automobilių krito stogo dangos gabalas. Stogo danga vos neužkrito ant jos automobilio. Po įvykio praėjus nemažai laiko ji pamatė, kad kaimyno K. P. automobilis buvo apgadintas ir pasiteiravo, kas nutiko jo automobiliui. K. P. papasakojo kas atsitiko ir ji jam pasakė, kad kaip tik matė tą įvykį grįždama iš parduotuvės. Tuo metu, kai stogo danga krito, ji grįžusi į kiemą stovėjo prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ir prieš jos akis ta stogo danga ir nukrito. Matė, kad prie namo stovėjo nemažai automobilių, tačiau tiksliai pasakyti ant kurio automobilio užkrito stogo danga, negali. K. P. vyras parašė 2020 m. kovo 25 d., nes tik tada iš arčiau pamatė kaimyno mašiną. Taip su K. P. ir išsikalbėjo, kad ji matė 2020 m. kovo 12 d. įvykius. Tą vakarą, kai matė krentančią stogo dangą, kieme matė daug stovinčių automobilių, bet patvirtinti, kad ten stovėjo būtent K. P. automobilis, negali, tačiau mato, kad jis dažnai stato ten automobilį.
Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio išvakarėse ji grįžo iš Paulių kaimo. Parkuodama savo automobilį matė, kad K. P. automobilis stovėjo prie balto namo, tai yra aikštelėje bendroje su (duomenys neskelbtini)namo aikštele. Ryte pro langą pamatė, kad stogo bituminė dangos atplaišos buvo ant žemės bei susmigę į baltą namą. Kaimynas pasakė, kad buvo apgadintas ir jo automobilis. Matė apgadintą kaimyno automobilį. Įvykis įvyko 2020 m. kovo mėnesį, tačiau kurią tiksliai dieną, dabar neprisimena. Tą dieną buvo labai didelė audra, pūtė stiprus vėjas. Ji iš kaimo parvažiavo maždaug 20 val., audra dar tik prasidėjo, tuo metu kaimyno automobilis dar nebuvo apgadintas. Byloje esančią nuotrauką ji padarė kitą dieną. Fotografavo pro savo buto langą. Ji nuotrauką padarė dėl to, kad atlikta jų namo renovacija, manė, kad gal būt ta danga nukrito nuo jų namo stogo. Ji kitą dieną buvo nuėjusi apžiūrėti K. P. automobilį ir matė, kad visas kaimyno automobilis sugadintas bituminės dangos. Iki šiol dangos likučiai yra likę ant automobilio. Ji žino, kad stogo danga nukrito nuo (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio stogo, nes su kaimynu K. P. buvo užlipusi ant savo daugiabučio namo stogo jo apžiūrėti. Ant daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ji užlipusi nebuvo, nes jai neaktualu. Ar ten buvo užlipęs kaimynas, ji nežino.
Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tuoj pat po audros ryte sulaukė skambučio ir buvo informuotas, kad nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, buvo nuplėštas namo stogas. Tada jis pasakė rangovui, kad nuvyktų į vietą ir surinktų stogo dangos liekanas. Jų rangovas yra UAB „B“. Buvo nusiųsti du darbuotojai, kurie, kaip jis buvo informuotas, surinko maždaug 200 kg prilydomos stogo dangos. Vienas rulonas prilydomos dangos sveria apie 55 kg. kitą dieną buvo nutarta sutvarkyti namo stogą, UAB „B“ darbams atsivežė 6 ar 7 rulonus prilydomos dangos, tačiau darbams sunaudojo 5 rulonus. Kai vyko darbai, jis pats buvo užlipęs ant stogo ir nufotografavo kaip atrodo stogas. Tą dieną apie pietus sulaukė skambučio iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojo, kuris pasakė, kad šalia namo stovėjo jo automobilis ir kritusi stogo danga pažeidė jo automobilį. Nuvykęs į vietą jis nematė to automobilio. Paskui sulaukė skambučio iš dabartinio ieškovo, kuris prašė atlyginti jo automobiliui padarytą žalą. UAB „ B“ yra jų rangovas. Ne tik stogų techninę priežiūrą, bet ir daugiabučių namų techninę priežiūrą vykdo UAB „Raseinių butų ūkis“. Konkrečiai daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą vykdo techninis prižiūrėtojas V. M.. Jis pats mano, kad dėl nagrinėjamo įvykio atsakingas yra vėjas, audra, kas reiškia force majeure aplinkybes. Audra įvykio metu buvo galinga, vėjas buvo didesnis nei 24 m/s. Stogas buvo dengtas ne ištisai, pusė laiptinės stogo buvo dengta 2010 m. UAB „Raseinių butų ūkis“, vykdydami namo techninę priežiūrą, turi tikrinti ar kokybiškai atlikti stogo perdengimo ir remonto darbai. Jis pats 2010 m. su rangovais dengė tą stogą ir viskas buvo tvarkoje. Jis susipažino su eksperto pateikta ataskaita, kuri yra byloje. Ekspertas nurodė, kad susidarė oro maišas, dėl ko buvo nuplėšta stogo danga, tačiau jei būtų susidaręs oro maišas, būtų nuplėšta ne tik stogo danga, bet ir skardos. Šiuo metu namas atiduotas renovacijai, todėl papildomų lėšų į namą niekas nebedės, sutvarkyta laikinai iki renovacijos, tam kad į butus nebėgtų vanduo. Stogo danga galėjo būtų nuplėšta ne tik susidarius oro maišams. Prie ventiliacinių kanalų galėjo būti atšokusi prilydoma stogo danga, galėjo susidaryti sūkurys ir stogo dangą galėjo pakelti nuo ventiliacinių angų, o ne nuo parapetinių skardų. 2010 metais buvo dalinai dengtas stogas. Nuo to laiko jokie stogo priežiūros darbai iki nagrinėjamo įvykio nebuvo atlikti, jie buvo atlikti tik ketvirtoje laiptinėje, bet ne pirmoje apie kurią yra kalbama. UAB „Raseinių butų ūkis“ vykdo daugiabučių techninę priežiūrą. 1.1.8. punkte nurodoma, kad UAB „Raseinių butų ūkis“ vykdo Stogo ir lietaus nuotekų sistemos nuolatinė priežiūrą, pagal šitą punktą nuolatinė priežiūra norint idealiai atlikti darbą reiškia, kiekviename name turi būti žmogus kuris per parą 24 val. stebėti stogą. Jeigu techninis prižiūrėtojas prižiūri maždaug apie 60 namų, jis negali pasidalinti į 60 dalių ir kiekvieną dieną užlipti kasdien ant visų namų stogų, todėl jis gal užlipti tik kokį kartą per mėnesį. UAB „Raseinių butų ūkis“ prižiūri visus Raseinių rajone esančius daugiabučius, vien Raseiniuose jų yra 104 daugiabučiai, taip pat prižiūri ir Ariogalos, Viduklės, Nemakščių, Vosyliškio daugiabučius, o techninę priežiūrą visam rajonui vykdo tik du žmonės. Į ieškovo automobilio apžiūrą jo niekas nekvietė, jam buvo skambinta tik kartą. Tada ieškovas pasakė, kad jam turi būti atlyginta žala. Apžiūrint (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo stogą į apžiūrą jo niekas nekvietė. Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų remonto, renovacijų sprendimus priima gyventojų susirinkimas. Dėl smulkių darbų praneša patys namo gyventojai. Kai jis sulaukė ieškovo skambučio, jis jam pasakė, kad kreiptųsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iš 2020 m. kovo 12 d. į 2020 m. kovo 13 d. buvo apgadintas ieškovui K. P. priklausantis automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo apgadintas nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nukritus stogo bituminei dangai.
Ieškovo teigimu už žalą padarytą jo automobiliui yra atsakinga atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“, kuri yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorius. Atsakovė su tokiais ieškinio argumentais nesutiko teigdama, kad už padarytą žalą atsakingi daugiabučio namo butų savininkai. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas už žalą, padarytą dėl nuo daugiabučio namo stogo ant ieškovo automobilio nukritus hidroizoliacinei stogo dangai, ar atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“, kuri 2014 m. birželio 30 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, ar butų savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise, be kita ko, priklauso ir daugiabučio namo stogas.
Atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“ nesutikdama su ieškiniu, teigė, kad ieškovas nėra transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo. Ieškovas savo nuosavybės teises į automobilį įrodinėjo 2019 m. liepos mėn. 30 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2019 m. liepos 30 d. pinigų priėmimo kvitu, tačiau nei įvykio metu, nei ieškinio pateikimo metu automobilio Audi A6 teisinė registracija Lietuvoje nėra atlikta.
Atsakovės argumentai, kad dėl automobilio neįregistravimo ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti, nes atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas. Daikto registravimu siekiama išviešinti sandorio sudarymą. Tai ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris aiškindamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į daiktus atsiradimą yra konstatavęs, kad įstatymas nenustato privalomos motorinių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties teisinės registracijos; transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio perdavimas šios sutarties pagrindu yra jo įgijimo nuosavybėn momentas; viešo registro duomenys <...> nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos; viešo registro informacija apie transporto priemonės savininką paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-157-421/2018, 24–31 p.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 30 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi K. P. iš S. J. įsigijo transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kaina 3 200 Eur (b. l. 92). 2019 m. liepos 30 d. K. P. už transporto priemonę Audi A6 buvo išrašytą PVM sąskaita faktūra Nr. 071/19, kurios suma 3 200 Eur (b. l. 44). K. P. sąskaitą apmokėjo tą pačią dieną, tai patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Nr. 125/19 (b. l. 45). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad tiek ginčo įvykio dieną, tiek ieškinio teismui pateikimo metu, transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ieškovui K. P., todėl jis būdamas automobilio savininku turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos jam nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei, atlyginimo.
Be kita ko, atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė argumentais, kad ji nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ar jo dalių bendrojo naudojimo patalpų, tame tarpe ir stogo, savininke ar valdytoja, todėl jai negali kilti atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, o jos bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 - 6.249 straipsniuose neįrodytos.
CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.
Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (6.1 punktas).
Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
Savo praktikoje kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
Privalomuosius statinių reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, tame tarpe ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 971 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. šio reglamento 10.1. punkte numatyta privalomųjų darbų sąveika „privalomieji darbai“ – daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus [9.16]. Statybos techninis reglamento skyriuje „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte numatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, o pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai be kita ko yra šie: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamento 13.1. punkte numatyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita). Statybos techninis reglamentas numato, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Reglamente įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 įsakymu Nr. Al - 577 „Dėl Raseinių rajono daugiabučiu namu patalpų savininku (bendrasavininkiu) bendrosios nuosavybės objektu administratoriaus skyrimo“ atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“ buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Atsakovės kaip daugiabučio namo administratoriaus pagrindinė pareiga bei tikslas yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Raseinių butų ūkis“ kaip administratoriui buvo žinoma pastato (duomenys neskelbtini)ir jo bendrojo naudojimo patalpų būklė, tame tarpe ir stogo, esančio virš pirmos laiptinės, būklė. Tai patvirtina ir liudytojo J. K., teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad administruojamo daugiabučio (duomenys neskelbtini), stogas buvo dalinai perdengtas 2010 metais, kadangi praleido lietaus vandenį. Nuo to laiko, jokie stogo priežiūros darbai iki nagrinėjamo įvykio nebuvo atlikti. Ir nors atsakovė teigė, kad ji vykdė stogo priežiūrą, tačiau liudytojas J. K. patvirtino, kad 2010 m. atlikus dalinį stogo perdengimą niekas nepatikrino kaip buvo atlikti perdengimo darbai, nors tokią pareigą, kaip nurodė minėtas liudytojas, UAB „Raseinių butų ūkis“ kaip namo techninis prižiūrėtojas turėjo. Iš to akivaizdu, kad namo administratoriui (atsakovei) buvo žinoma apie blogą stogo būklę bei 2010 m. atliktus stogo dalinio perdengimo darbus, tačiau administratorius nepatikrino atliktų darbų kokybės. Iš to seka išvada, kad šiuo atveju atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“ netinkamai vykdė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl yra atsakinga už padarytą žalą. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta 2020 m. balandžio 17 d. nepriklausomo teismo eksperto V. Š. ataskaita, kurios išvadoje nurodyta, kad nuo namo stogo adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo mėnesį iš 12 į 13 dieną, pūtus smarkiam vėjui, buvo nuplėšta prilydomos stogo dangos dalis, kuri nukritusi apgadino automobilį Audi A6, todėl kad hidroizoliacinė stogo danga buvo prilydyta ant parapeto apskardinimo ir buvo palikta „sniego kišenė“ nuo kurios vėjas ir pradėjo hidroizoliacinės dangos plėšimą. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas (administratorius) neužtikrino Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytų statinių esminių reikalavimų per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, nesumažino avarijų tikimybės ir grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai kilimo (b. l. 16-29). Nors atsakovė kelia abejones dėl eksperto ataskaitoje pateiktų išvadų, tačiau skirti pakartotinės ekspertizės neprašė, taip pat nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių eksperto išvadas. Teismui, įvertinus tai, kad ekspertas turi reikiamą kvalifikaciją ir teisę atlikti tokias ekspertizes, taip pat, tai, kad pateiktoje ataskaitoje ekspertas vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais statinių techninę priežiūrą bei visus byloje esančius įrodymus, eksperto išvados abejonių nekelia ir yra vertinamos visos bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina ir tai, kad minėta eksperto ataskaita nevertinama kaip ekspertizės išvados procesinį statusą turintis dokumentas, o vertinama kaip rašytinis įrodymas kartus su kitais byloje esančiais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju, atsakovės UAB „Raseinių butų ūkis“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji po atliktų stogo perdengimo darbų nepatikrino kaip uždėta stogo danga, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai, nors apie blogos būklės stogą bei atliktus darbus jai buvo žinoma. Atsakovės argumentai, jog ji tinkamai vykdė daugiabučio namo techninę priežiūrą, o gyventojai buvo informuojami ir jiems pranešama apie reikiamą remontą, nepagrįsti, nes byloje tokių įrodymų nėra. Atsakovė į bylą nepateikė įrodomų, apie tai, kad gyventojai buvo informuoti apie stogo perdengimo būtinybę, o į bylą atsakovės pateikti Statinio priežiūros aktai Nr. 31, ir Nr. 17, šių aplinkybių nepatvirtina. Atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“ į bylą pateikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kasmetinių apžiūrų 2017 ir 2019 metų statinio apžiūros aktus (b. l. 77). 2017 metų statinio apžiūros akte nurodyta, jog rekomenduojama atlikti sienų ir stogo šiltinimo darbus, keisti vamzdyną, elektros instaliaciją, langus, 2019 metų statinio apžiūros akte rekomenduota atlikti cokolio tinkavimo ir nuogrindos betonavimo darbus. Pastebėtina, kad minėti aktai yra pakankamai formalūs, nes juose nėra konkretizuota, kurios konkrečiai konstrukcijos ar namo bendroji įranga reikalauja imtis būtinų priežiūros priemonių. Taip pat atsakovės UAB „Raseinių butų ūkis“ veiksmai po įvykio – stogo perdengimo darbai – patvirtina tai, jog būtent ji buvo atsakinga už stogo priežiūrą ir turėjo laiku imtis galimų neigiamų pasekmių pašalinimo veiksmų, organizuoti stogo remontą, ir taip užtikrinti Statybos įstatyme bei Statybos reglamente įtvirtintus privalomuosius statinių reikalavimus bei maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Tokie neteisėti UAB „Raseinių butų ūkis“ veiksmai (nerūpestingas neveikimas) sukėlė žalą, t.y. dėl netinkamos namo stogo priežiūros iš 2020 m. kovo 12 d. į 2020 m. kovo 13 d., esant vėjui, stogo danga buvo nuplėšta ir nukrito bei apgadino ieškovui K. P. priklausančią transporto priemonę Audi A6. Tokiu būdu konstatuotina, jog nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos – tiek kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei žala, o UAB „Raseinių butų ūkis“ yra atsakinga už ieškovo automobiliu padarytą žalą (CK 6.245-249 str.).
CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės (jeigu toks asmuo neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo, yra išaiškinęs, kad šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatomi neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).
Nagrinėjamu atveju, UAB „Raseinių butų ūkis“ atsakomybė kyla ne tik bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, bet ir CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, byloje nustačius aplinkybę, kad atsakovė netinkamai atliko savo kaip daugiabučio namo techninio prižiūrėtojo (administratoriaus) funkcijas, tai yra po atliktų stogo perdengimo darbų nepatikrino kaip atlikti stogo dengimo darbai, nors tokią pareigą turėjo, taip pat neorganizavo stogo remonto, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai, o atsiradusi žala yra tiesioginis UAB „Raseinių butų ūkis“ pareigų nevykdymo rezultatas. Ginčo atveju kilusi žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su namo, kurį administravo atsakovė, trūkumais (netinkamai prilydyta hidroizoliacinė stogo danga), lėmusiais žalos atsiradimą. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo V. Š. nurodė, kad toks įvykis nebūtų nutikęs, jei stogo danga būtų tinkamai prižiūrima. Kaip jau minėta ankščiau, UAB „Raseinių butų ūkis“ yra daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius ir vykdė bendrojo naudojimo patalpų, tarp jų stogo faktinę priežiūrą. Tokiu būdu UAB „Raseinių butų ūkis“ bendrojo naudojimo objektus administruoja CK 4.240 str. pagrindu. Pagal savo kompetenciją administratorius turi teisę pats priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros, siekiant užtikrinti esminius statinio reikalavimus. Kaip jau konstatuota aukščiau, atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“ žinodama apie stogo būklę, apie tai, kad atlikti daliniai stogo perdengimo darbai, nepatikrino jų kokybės, nesiėmė jokių veiksmų ir sąmoningai iki ginčo įvykio stogo neremontavo, tokiu būdu neužtikrino, kad būtų užkirstas kelias avarijų tikimybei bei grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai kilimui. Atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“ būdama daugiabučio gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės bendrojo naudojimo patalpų administratoriumi, pripažįstama pastato valdytoju ir jai kyla deliktinė atsakomybė be kaltės CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Namo bendraturčiai bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą buvo perdavę UAB „Raseinių butų ūkis“ ir būtent ji turėjo teisę valdyti pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas ir daryti joms poveikį.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos bei nustatytos proceso metu, išnagrinėjimu, taip pat vadovaudamasis įstatymais, daro išvadą, kad atsakovė UAB „Raseinių butų ūkis“ nepakankamai vykdė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl yra atsakinga už žalą, padarytą ieškovo K. P. transporto priemonei Audi A6.
Atsakovė, be kita ko, byloje ginčijo ir įvykio aplinkybes bei apskaičiuotos žalos dydį teigdama, jog į bylą nepateikta neginčitinų įrodymų apie tai, kad automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas būtent nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nukritus hidroizoliacinei stogo dangai. Teigė, kad ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos nepagrindžia ieškinio reikalavimų, kadangi nėra aišku, kada jos padarytos, neaiškus ir automobilio apgadinimo mastas, iš jų negalima identifikuoti ar nuotraukose užfiksuotas ieškovui priklausantis automobilis. Be to, pateiktos nuotraukos negali nei patvirtinti, nei paneigti dėl kokių priežasčių buvo apgadintas automobilis. Atsakovė pažymėjo, kad automobilis buvo apžiūrėtas ne iš karto po įvykio bei į automobilio apžiūrą atsakovė nebuvo kviečiama. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonę įsigijo už 3 200 Eur, tačiau automobilio remonto kaina siekia 4045,89 Eur, dėl mano, kad remonto sąmatoje neįvertintas automobilio, jo detalių nusidėvėjimas.
Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Tai, kad įvykis įvyko ieškovo nurodytomis aplinkybėmis byloje patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Liudytoja D. B. apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. vakare buvo labai stiprus vėjas, ji automobiliu grįžo namo. Automobilį parkuoja tame pačiame kieme kaip ir ieškovas. Tik įvažiavusi į kiemą ji pamatė kaip nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ant aikštelėje stovinčių automobilių nukrito stogo dangos gabalas. Tiksliai pasakyti ar ten stovėjo ir ieškovo automobilis, negalėjo, kadangi nepastebėjo, tačiau žino, kad ieškovas toje vietoje dažnai parkuoja automobilį. Liudytoja L. B. nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. vakare pūtė labai stiprus vėjas, ji apie 20 val. parvažiavo namo, audra dar tik prasidėjo. Ji yra ieškovo kaimynė, automobilį laiko tame pačiame kieme kaip ir ieškovas. Tą vakarą ieškodama vietos prisiparkuoti, matė, kad ieškovo automobilis stovi (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme. Be to, ieškovo pateiktos transporto priemonės apžiūros aktas (b. l. 8), fotonuotraukos (b. l. 32-41), remonto sąmata (b. l. 9-13) leidžia manyti, kad automobilis Audi A6, buvo apgadintas būtent iš 2020 m. kovo 12 d. į 2020 m. kovo 13 d. dėl ant jo nukritusios hidroizoliacinės stogo dangos. Ieškovas nurodė, jog ne kartą telefonu bei raštiškai kreipėsi tiek į savivaldybę, tiek ir į atsakovę, prašydamas dalyvauti automobilio apžiūroje, tačiau į jo prašymus niekas nereagavo, todėl 2020 m. kovo 20 d. jis kreipėsi į UAB „S“ dėl žalos apskaičiavimo. Į UAB „S“ jis kreipėsi tik po savaitės, todėl kad tikėjosi, jog kas nors atvyks apžiūrėti jo automobilio. Šiuos ieškovo argumentus patvirtina į bylą pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės (b. l. 93-96) bei 2020 m. kovo 16 d. raštiški kreipimasis su pretenzija į atsakovę (b. l.47). Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovo į bylą pateiktoje automobilio Audi A6 remonto sąmatoje nurodyta, kad automobiliui reikalingas variklio gaubto remontas ir dažymas, priekinių durų sparno remontas ir dažymas, priekinio bamperio remontas ir dažymas, priekinių durų remontas ir dažymas, galinių durų remontas ir dažymas, galinių durų stiklo keitimas, galinių durų chromuotos apdailos juostos keitimas, galinių durų sparno dažymas, galinio bamperio remontas ir dažymas, galinio dangčio dažymas, stogo panelio remontas ir dažymas; galinio kairio sparno dažymas, galinio ratlankio remontas ir dažymas, stogo laikiklių keitimas. Bendra automobilio remonto darbų kaina yra 4 045,89 Eur, tačiau įvertinus automobilio nusidėvėjimą, remonto darbų kaina yra 2 858,48 Eur (b. l. 9-13), todėl atsakovės argumentai, jog remonto sąmatoje nėra įvertintas automobilio dalių nusidėvėjimas, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytas žalos dydis 2 858,48 Eur, kuris buvo apskaičiuotas Audatex kompiuterine sistema, pripažintinas pagrįstu ir priteistinas iš atsakovės.
Dar vienas atsakovės nurodytas nesutikimo su ieškiniu argumentas yra force majure aplinkybių buvimas dėl kurių, net ir esant visoms sąlygoms leidžiančioms taikyti jos atžvilgiu CK 6.266 straipsnį, civilinė atsakomybė neturi būti taikoma, nes nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta ne dėl stogo trūkumų, bet dėl gamtos stichijos - audros. Grįsdama savo argumentus dėl force majure aplinkybių atsakovė į bylą pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad Raseinių automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. kovo 12 d. vėjo greitis siekė 26 m/s, 2020 m. kovo 13 d. - 24 m/s, o vėjo greitis siekiantis 20,8-24,4 m/s, apibūdinamas kaip audra, kurios metu gali būti nuplėšiami šiferio lakštai, kaminų stogeliai, lūžta didelės medžių šakos, lengvi daiktai pastumiami iš vietos. Vėjas, kai didžiausias greitis siekia 24,5-28,4 m/s, apibūdinamas kaip audra, kurios metu atsiranda sugriovimų, kai kurie medžiai lūžta, kiti išraunami su šaknimis. Įvertinus tarnybos užfiksuotą vėjo greitį, atsižvelgiant į pateiktus specialistų išaiškinimus, teigtina, kad, jeigu ir buvo padaryta žala, tačiau ne dėl stogo trūkumų, o dėl gamtos stichijos – audros (b. l. 78).
Pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakomybės be kaltės prigimtį, vien byloje neginčijamas faktas, jog nuo atsakovės prižiūrimo daugiabučio stogo nukritusi hidroizoliacinė danga padarė žalos ieškovo turtui, suponuoja jo civilinę atsakomybę, nebent ji paneigtų savo pareigą atlyginti statinio padarytą žalą, įrodydama nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš šios teisės normos seka, kad nagrinėjamu atveju atsakovė gindamasi nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime, nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti; pastatai projektuojami ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatomi reikalavimai, atsižvelgiant į būtiną pastatų atsparumą tam tikro Lietuvoje įprasto stiprumo vėjui. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Pagal Saffiro-Simpsono skalę priklausomai nuo intensyvumo uraganai skirstomi į 5 kategorijas. Pagrindiniai požymiai, lemiantys vėjo stiprumą, yra vėjo greitis ir griaunamoji jėga. 1 kategorijos uraganas: vėjo stiprumas siekia 33-44 m/s, 2 kategorijos uraganas: vėjo stiprumas siekia 45-51 m/s ir t.t.. Pagal Boforto skalę uraganu laikomas toks vėjas, kurio greitis nemažesnis nei 30 m/s. Žalos padarymo metu tokio vėjo Raseiniuose nebuvo. Šiame kontekste svarbi aplinkybė ir ta, kad įvykio metu (2020 m. kovo 12 -13 d.) vėjas ginčo namo apylinkėse daugiau žalos dėl nuplėštos stogo dangos nepadarė. o tai tik patvirtina faktą, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo stogo danga buvo pritvirtinta netinkamai. Pažymėtina ir tai, kad V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad tinkamai prilydytos stogo dangos joks vėjas nenuplėštų, todėl savo ataskaitos išvadoje ir nurodė, kad įvykio priežastis buvo netinkamai prilydyta stogo danga.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna stipresnių vėjų, kurie gali padaryti žalos, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, todėl kiekvienas rūpestingas statinių savininkas ar valdytojas, vykdydamas statybas, turi ir gali tai numatyti bei privalo imtis priemonių žalai išvengti. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja pastato savininko ar valdytojo elgesys ir statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis, nes būtent įtvirtintų reikalavimų statiniams vykdymas yra viena esminių pareigų, kurios laikydamasis statinio savininkas gali pagrįstai tikėtis, kad statinys bus atsparus Lietuvoje įprastoms klimato sąlygoms. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas dėl netinkamos būklės (lietaus vandenio pralaidumo) buvo remontuojamas, tačiau jo remontas buvo atliktas netinkamai ir neatitiko Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytų reikalavimų, kadangi prilydomoji stogo danga buvo prilydyta ant parapeto apskardinimo, buvo paliktos „sniego kišenės“ nuo kurių vėjas, nagrinėjamu atveju, ir pradėjo hidroizoliacinės stogo dangos plėšimą. Atsakovė būdama daugiabučio namo administratoriumi elgėsi aplaidžiai, nepatikrindama ar atlikti stogo perdengimo darbai atitiko statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ko pasekoje buvo padaryta žala ieškovo transporto priemonei. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima laikyti, kad atsakovė atleistina nuo žalos atlyginimo dėl nenugalimos jėgos. Be to, liudytojas J. K. posėdžio metu nurodė, kad stogas suremontuotas laikinai, nes numatyta gyvenamojo namo renovacija. Iš to kyla grėsmė, kad kitos audros metu gali atsitikti analogiška situacija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 386 Eur išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 950 advokato pagalbos išlaidos (b. l. 98-100), 350 Eur už eksperto ataskaitą (b. l. 31,31) ir 86 Eur žyminis mokestis (b. l. 7). Minėtos ieškovo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį tenkinus visiškai jos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo.
Trečiuoju asmeniu į bylą patrauktas ekspertas V. Š. pateikė prašymą apmokėti dėl iškvietimo į teismo posėdį ir darbą jame patirtas 295 Eur išlaidas, kurios tenkinus ieškinį taip pat priteistinos iš atsakovo.
Teismas šioje byloje patyrė 11,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių butų ūkis“, juridinio asmens kodas 302044607, 2 858,48 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 58 ct) žalai atlyginti ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių butų ūkis“, juridinio asmens kodas 302044607, ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 386 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių butų ūkis“, juridinio asmens kodas 302044607, V. Š. naudai 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 0 ct) išlaidų už atvykimą į teismo posėdį ir darbą jame.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių butų ūkis“, juridinio asmens kodas 302044607, 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.