- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-07
- Bylos Nr.
- A8.-522-743/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00034-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Vailionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė
- Advokatai
- Vilma Šeperytė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š. 2021 m. kovo 23 d. 14 val. 15 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km, krovininiu automobiliu „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno tris naudotus automobilius: „Renault Megane“ (VIN (duomenys neskelbtini), „Audi A6“ (VIN (duomenys neskelbtini), „Opel Insignia“ (VIN (duomenys neskelbtini), neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Bendra neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 9 980 Eur, t. y. 199,6 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2021 m. kovo 23 d., iš Vokietijos veždamas tris naudotus automobilius, kuriuos įsigijo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Gabenimo dokumentų nebuvo susitvarkęs, kadangi turėjo vieną krovinio važtaraštį, kurį pildydamas sugadino, ketino daugiau krovinio važtaraščių įsigyti pakeliui degalinėje, tačiau kelionės metu gedo automobilis ir apie gabenimo dokumentus visiškai pamiršo. Dėl padaryto nusižengimo gailisi.
Kauno teritorinė muitinė nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvaus; palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir prašo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti baudą inkriminuojamo administracinio nusižengimo sankcijos ribose bei spręsti dėl atitinkamos administracinio poveikio priemonės skyrimo (b. l. 35, 41).
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, V. Š. atlikti veiksmai ir jų kvalifikacija (b. l. 2).
Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas patvirtina, kad iš V. Š. paimtos trys transporto priemonės – lengvieji automobiliai: „Renault Megane“ (VIN (duomenys neskelbtini), 8703329000, vertė 1300 Eur, „Audi A6“ (VIN (duomenys neskelbtini), 8703339000, vertė 4720 Eur, „Opel Insignia“ (VIN (duomenys neskelbtini), 8703329000, vertė 3960 Eur (b. l. 3).
Iš Kauno teritorinės muitinės pareigūnų V. B. ir R. S. tarnybinių pranešimų (b. l. 10, 14), prekių sulaikymo protokolo Nr. 1KMB100271 (b. l. 13), fotonuotraukų (b. l. 20–22), transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktų (b. l. 23–25) matyti, kad 2021 m. kovo 23 d. 16 val. 28 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km, buvo sustabdytas V. Š. vairuojamas krovininis automobilis „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), kuriuo jis gabeno tris naudotus automobilius: „Renault Megane“ (VIN (duomenys neskelbtini), „Audi A6“ (VIN (duomenys neskelbtini), „Opel Insignia“ (VIN (duomenys neskelbtini), neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų; tikrinimo metu pateikė minėtų automobilių registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–19).
Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas dėl sulaikytų prekių vertės nustatymo Nr. 4BE-731 patvirtina, kad pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 1KMB100271 sulaikyti naudoti lengvieji automobiliai klasifikuoti nurodytais TARIC kodais, vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo“ nuostatomis, EB 2021 m. Kombinuotąja nomenklatūra (KN), patvirtinta 2020 m. rugsėjo 21 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1577, ir remiantis EB integruoto tarifo (TARIC) duomenimis. Nustatyta, kad prekės (automobiliai) sulaikytos Europos Sąjungos teritorijoje (Lietuvos Respublikoje), be to, automobiliai turi Europos Sąjungoje, t. y. Vokietijoje, išduotus registracijos liudijimus ir šioje šalyje buvo įgyti, todėl laikytina, kad sulaikyti automobiliai turi Sąjungos prekių muitinį statusą. Išnagrinėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ po prekių sulaikymo 2021 m. kovo 30 d. pateiktus paaiškinimą ir automobilių pirkimo dokumentą (sąskaitą) Nr. 001-21 (2021 m. kovo 23 d.), nustatyta, kad minėtoje sąskaitoje nurodytos automobilių pardavimo kainos Europos Sąjungoje (Vokietijoje): „Audi A6“ – 1 100 Eur, „Opel Insignia“ – 1 200 Eur ir „Renault Megane“ – 400 Eur, yra žymiai mažesnės už tos pačios markės ir modelio, tų pačių pagaminimo metų bei tokių pačių techninių charakteristikų automobilių rinkos vertes, esančias Muitinės departamento aprobuotame internetiniame VšĮ „Emprekis“ žinyne, be to, pateiktoje sąskaitoje Nr. 001-21 nenurodyta apmokėjimo už prekes būdas ir terminai, prekių (automobilių) pristatymo sąlygos, ir automobilių savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė muitinei objektyvios ir kiekybiškai įvertinamos informacijos (dokumentų), galinčios pagrįsti pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 1KMB100271 sulaikytų transporto priemonių mažas kainas. Įvertinus tai ir vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsnio nuostatomis, remiantis teisėtai įvežtų prekių muitiniam įvertinimui taikomais principais bei naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje, sulaikytų lengvųjų automobilių vertė nustatyta remiantis duomenimis, esančiais VšĮ „Emprekis“ žinyne: „Audi A6“ (variklio cilindrų darbinis tūris – 2967 m³, variklio galia – 171 kW, kuras – dyzelinas, pagaminimo metai – 2006) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 4 720 Eur, tame skaičiuje pridėtinės vertės mokestis (PVM) sudaro 820 Eur; „Opel Insignia“ (variklio cilindrų darbinis tūris – 1956 m³, variklio galia – 81 kW, kuras – dyzelinas, pagaminimo metai – 2009) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 3 960 Eur, tame skaičiuje PVM sudaro 687 Eur; „Renault Megane“ (variklio cilindrų darbinis tūris – 1598 m³, variklio galia – 82 kW, kuras – benzinas, pagaminimo metai – 2005) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 1 300 Eur, tame skaičiuje PVM sudaro 226 Eur. Pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 1KMB100271 sulaikytų automobilių bendra vertė yra 9 980 Eur, tame skaičiuje PVM – 1 733 Eur (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. Š. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt BBND, neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Sąskaita Nr. 001-21 Kauno teritorinei muitinei pateikta tik 2021 m. kovo 30 d. (b. l. 8–9).
Atsižvelgus į tai, V. Š. veika kvalifikuotina pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt BBND, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, nes jo veiksmuose nustatyti du pagrindiniai šios veikos požymiai – prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktas ir prekių (krovinio) vertė – 9 980 Eur, t. y. 199,6 BBND. Prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius (ANK 214 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad teismas plačiau nepasisako dėl prekių (automobilių) vertės, kadangi bet kuriuo atveju (netgi jei automobilių vertė yra 2 700 Eur, kaip nurodyta sąskaitoje Nr. 001-21 – b. l. 9) vertė viršija trisdešimt BBND, todėl šiuo atveju tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019 11 punktas). Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 214 straipsnio veikos pavojingumas – prekių gabenimas be dokumentų, pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jas gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019 11 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019 7 punktas; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-634/2017 9 punktas; 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017 6.1 punktas; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-300/2018 7 punktas). Taigi, prekių įsigijimą patvirtinančio dokumento (sąskaitos) pateikimas po to, kai nusižengimas buvo užfiksuotas, nekeičia veikos kvalifikavimo.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.
V. Š. administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, didesnė jų dalis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2018 m. baustas už akcizais apmokestinamų prekių laikymą pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį (b. l. 26–30), tačiau nagrinėjamą pažeidimą padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-41/2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-40-489/2018).
Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus tai, kad V. Š. tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, šį pažeidimą sąlygojo patirties stoka (bendrovėje dirba nuo 2021 m. vasario 15 d.) bei tai, kad turėdamas rūpesčių dėl transporto priemonės gedimo pamiršo sutvarkyti krovinio gabenimo dokumentus, jo padarytas pažeidimas neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai nesukėlė, iš sąskaitos matyti, kad ji prekių gabenimo metu buvo išrašyta, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, V. Š. vedęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Š. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes net ir minimalios baudos paskyrimas, atsižvelgiant į aukščiau aptartas pažeidėjo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, nusižengimą apibudinančias aplinkybes, šeiminę padėtį nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, ir neatitiktų teisingumo principo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali bauda bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
V. Š. transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l.77–78), išlaiko du nepilnamečius vaikus (b. l. 43–45), jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių – 1 065 Eur (b. l. 46–47), jo sutuoktinės darbo užmokesčio vidurkis – 207 Eur (b. l. 50–51), jo įsiskolinimai sudaro 11 815,92 Eur (b. l. 52–76), todėl baudos mokėjimas dėl sunkios jo turtinės padėties išdėstytinas.
ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą.
Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusižengimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusižengimų sąrašą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas privalomai taikomas, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Prekių (krovinio) konfiskavimas negali būti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-449-966/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-465-255/2017, 2020 m. vasario 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-32-361/2020).
Nors gabenimo metu V. Š. prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų neturėjo, iš vėliau pateiktos sąskaitos Nr. 001-21 matyti, kad gabentos prekės (trys naudoti lengvieji automobiliai) priklauso ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9), todėl šios prekės nekonfiskuotinos ir grąžintinos savininkei ar jos įgaliotam asmeniui nutarimui įsiteisėjus.
Sulaikytos prekės saugomos III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Kalvarijos sav. Liubavo sen. Salaperaugio k. Europos g. 21) (b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,
nutaria:
V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, nubausti jį 700 Eur (septynių šimtų eurų) bauda.
Paskirtos 700 Eur baudos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams taip: pirmuosius vienuolika mokėjimo mėnesių V. Š. privalo mokėti ne mažiau kaip po 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus), o dvyliktąjį mokėjimo mėnesį sumokėti ne mažiau kaip 62 Eur (šešiasdešimt du eurus).
Prekes, paimtas 2021 m. balandžio 9 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 21131478436) – tris lengvuosius automobilius: „Renault Megane“, VIN (duomenys neskelbtini), „Audi A6“, VIN (duomenys neskelbtini), ir „Opel Insignia“, VIN (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus grąžinti savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ar jos įgaliotam asmeniui.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Baudos pirmoji dalis turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (21131478436).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).