Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas devyniolika kartų, paskutinis šešis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi pagal BK 64 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 65 parų arešto bausmė;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent – jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdamas tyčia, 2022 m. gegužės 4 d., 00 val. 05 min. iki 2022 m. gegužės 4 d., 07 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, išlaužęs specialios patalpos, skirtos dviračių saugojimui, magnetines duris, iš jos vidaus pagrobė V. P. priklausantį 1 110 Eur vertės elektrinį dviratį „Rock Rider E-ST500 RR V2“, su 45 Eur vertės dviračio užrakinimo grandine, 120 Eur vertės dviračio priekine lempa su 4 akumuliatoriais ir galine lempa, 10 Eur vertės dviračio priekine lempa, 10 Eur vertės dviračio galine lempa, 10 Eur vertės dviračio krepšiu, ir tokiu būdu pagrobė 1 305 Eur vertės V. P. priklausantį turtą.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, išlaužęs specialios patalpos, skirtos dviračių saugojimui, magnetines duris, iš jos vidaus pagrobė P. D. priklausantį 851,99 Eur vertės elektrinį paspirtuką „S2 Booster V E-Twow“, ir tokiu būdu pagrobė 851,99 Eur vertės P. D. priklausantį turtą.

Tokiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuotoji vagystės nusikaltimo sudėtis, kuri apima sąrašą alternatyvių vagystės padarymo būdų, įskaitant ir svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į saugyklą. Pagal minėtą BK specialiosios dalies normą asmuo, atlikęs bent vieną iš alternatyvių vagystės padarymo būdų, atsako nepriklausomai nuo pagrobtos turto vertės. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą. Įsibraunama įveikiant kliūtis – išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad J. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Visi anksčiau aptarti ir tarpusavyje sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis J. P. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 4 d., 00.05 val. iki 2022 m. gegužės 4 d., 07.00 val. iš požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), esančios specialios patalpos, skirtos dviračių saugojimui, pagrobė dviratį „Rock Rider E-ST500 RR V2“, priklausantį nukentėjusiajam V. P., bei paspirtuką „S2 Booster V E-Twow“, priklausantį nukentėjusiajam P. D.

Nors pradinės kaltinamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis J. P. nurodė, kad dviračių saugyklos, esančios požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), durų nelaužė, bet tik prakišo ranką tarp grotų ir paspaudė atidarymo mygtuką, tačiau teismas, sugretinęs šiuos kaltinamojo parodymus su baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, neturi pagrindo šioje kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties, o būtent – įsibrovimo į saugyklą požymio, dalyje vadovautis anksčiau aptartais kaltinamojo J. P. pateiktais parodymais. Teismo vertinimu, kaltinamasis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būtent jam inkriminuotu būdu – išlaužęs dviračių saugyklos duris. Šią aplinkybę patvirtina ne tik paties kaltinamojo 2022 m. birželio 21 d. pateikti parodymai, bet ir nukentėjusiųjų V. P. ir P. D. parodymai bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys. 2022 m. gegužės 4 d. apžiūrėjus dviračių saugyklą, esančią požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje yra grotuota rakinama patalpa, kurioje yra sustatyti gyventojų dviračiai. Prie įėjimo į patalpą yra įmontuota elektroninė (magnetinė) spyna. Jos pažeidimų nematyti. Ant grotuotų durų varčios bei staktos yra laužimo pėdsakas (t. 1, b. l. 8-24). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. P. nurodė, kad saugykla yra – dalis požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, atitverta metalinėmis grotomis, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas, o būtent: patekti galima tik su magnetu. Tokius turi tik namo gyventojai. Saugyklos grotos yra siauros, todėl prakišti rankos tarp jų neįmanoma. Neturint magneto, į saugyklą patekti, neišlaužant durų, neįmanoma. Jam 2022 m. gegužės 4 d. ryte pasirodė, kad saugyklos durys buvo deformuotos, lyg jas kažkas būtų laužęs. Anksčiau durys lengvai užsidarydavo jas tiesiog paleidus iš rankų, jos prisitraukdavo su magnetu prie staktos ir užsitrenkdavo, o po vagystės, jas reikia jėga pristumti prie staktos, kad užsitrenktų (t. 1, b. l. 130-133). Nukentėjusysis P. D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad saugykla yra rakinama, grotuota aikštelės dalis, maždaug 15 kv. m. ploto. Rakinama magnetu. Saugyklos viduje yra išėjimo mygtukas, tačiau paspausti jo iš išorės neįmanoma, kadangi saugyklos grotos yra labai smulkaus pynimo ir rankos pro jas neįkiši (t. 1, b. l. 124-127). Teismas, sugretinęs įvykio vietos apžiūros metu padarytų fotonuotraukų turinį, iš kurių matyti, kad dviračių saugykla pasižymi ypač sandariomis, grotuotomis durimis, su nukentėjusiųjų V. P. bei P. D., nuolat besinaudojančių aptarta dviračių saugykla, parodymais bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 21 d. pateiktais parodymais, konstatuoja, kad kaltinamasis J. P. anksčiau nuosprendyje aptartas transporto priemonės pagrobė būtent išlaužęs minėtos saugyklos duris, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pastarojo parodymų apie tai, kad jis po saugyklos durimis prakišo ranką ir nuspaudė jų atidarymo mygtuką, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Juo labiau, jų neatitikimą objektyvioje tikrovėje pasireiškusioms aplinkybėms patvirtina ir pačios dviračių saugyklos pobūdis – itin didelis minėtos patalpos sandarumas, dėl ko fiziškai joje nėra tarpo rankos prakišimui. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius įsibrovimo į saugyklą objektyvųjį požymį, kaltinamojo pagrobto turto vertė, šiuo atveju – 2156,99 Eur (1305 Eur + 851,99 Eur) reikšmės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui neturi.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teismo posėdyje pateiktus parodymus, taip pat anksčiau išvardintais įrodymais nustatytus ir patvirtintus kaltinamojo konkliudentinius veiksmus, konstatuoja, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Teismas, remdamasis anksčiau aptartais ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo inkriminavimui reikšmingais įrodymais, konstatuoja, kad J. P. šio nusikaltimo padarymui aktualiu laiku ir vietoje išlaužęs specialios patalpos, skirtos dviračių saugojimui, magnetines duris, iš jos vidaus pagrobė V. P. priklausantį 1 110 Eur vertės elektrinį dviratį „Rock Rider E-ST500 RR V2“, su 45 Eur vertės dviračio užrakinimo grandine, 120 Eur vertės dviračio priekine lempa su 4 akumuliatoriais ir galine lempa, 10 Eur vertės dviračio priekine lempa, 10 Eur vertės dviračio galine lempa, 10 Eur vertės dviračio krepšiu, bei P. D. priklausantį 851,99 Eur vertės elektrinį paspirtuką „S2 Booster V E-Twow“, ir tokiu būdu pagrobė 1 305 Eur vertės V. P. priklausantį turtą bei 851,99 Eur vertės P. D. priklausantį turtą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. P. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nusikaltimas, priskirtinas apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), taip pat įvertina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo J. P. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis J. P. šiame baudžiamajame procese jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą aplinkybę, pripažįsta, kad kaltinamojo J. P. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam teistumui - būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. P. anksčiau daug kartų (19 kartų) teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, o būtent – už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 60 parų arešto bausmę (t. 2, b. l. 11-32). Kaltinamojo J. P. teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jis iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 36-65). Pastarasis VĮ (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo 2002 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. balandžio 15 d., nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 68). Kaltinamasis J. P. taip pat 2002 m. balandžio 10 d. konsultavosi/gydėsi(duomenys neskelbtini). Nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 69).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį J. P. charakterizuojantys, duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant neseniai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po 2022 m. kovo 18 d. priimto apkaltinamojo nuosprendžio išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį, atsižvelgiant į dalies pagrobto turto gražinimo faktą, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkį. Teismo vertinimu, 2 metų trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka kaltinamojo J. P. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu nuteistajam J. P. buvo paskirta 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, į kurios laiką buvo įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., 12.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., 16.03 val. išbūtas laikas – tai yra viena para. Taip pat į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę buvo įskaitytas laikas, atliktas ir įskaičiuotas vykdant jo atžvilgiu priimtus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžius ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, o būtent – 65 paros arešto. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, paskiriant 3 metų 1 mėnesio ir 30 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. balandžio 8 d., kaltinamajam J. P. buvo paskirta 60 parų arešto bausmė.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas bausmes gali visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam J. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies didesnę nei šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės trukmę, prie kaltinamajam neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio nuostatomis, dalinio bausmių subendrinimo būdu prideda dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu bei šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis J. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nuo 2022 m. gegužės 4 d., 11.55 val. iki 2022 m. gegužės 5 d., 13.10 val., buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 157-166). Į galutinės laisvės atėmimo bausmė laiką, teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, įskaito kaltinamojo šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo terminą.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš nukentėjusiojo V. P. 2022 m. gegužės 4 d. buvo pagrobtas 1110 Eur vertės dviratis „Rock Rider E-ST500 RR V2“, ir jo priedai, kurių bendra vertė 195 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu aptariamas dviratis nukentėjusiajam V. P. buvo grąžintas, o bylos nagrinėjimo teisme metu buvo grąžinta dalis V. P. priklausančio dviračio priedų, o būtent – dviračio priekinės lempos, kurių vertė 55 Eur, todėl nukentėjusiajam V. P. liko negrąžintas 140 Eur vertės turtas, dėl kurio pastarasis bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs anksčiau nuosprendyje aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad nukentėjusiojo V. P. 140 Eur vertės turto netekimo priežastis – nusikalstami J. P. veiksmai, o būtent – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 140 Eur turtinės žalos ir J. P. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu V. P. palaikė jo ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį, patikslino jo dydį bei nurodė jam priklaususių dviračio priedų vertę.

Teismas aplinkybių, dėl kurių turėtų netikėti anksčiau aptartais ir viso proceso metu nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, nenustatė, todėl pripažįsta, kad nukentėjusiajam V. P. tikslinga iš kaltinamojo J. P. priteisti ne visą civilinio ieškinio sumą, o jos dalį, kurią bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė ir pats nukentėjusysis, o būtent – 140 Eur sumą.

Dėl turto konfiskavimo

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 16 d. nutarimu kaltinamojo J. P. 101,86 Eur vertės piniginėms lėšoms, rastoms ir išimtoms 2022 m. gegužės 4 d. atliekant asmens kratą, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtomis piniginėmis lėšomis. Turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (t. 1, b. l. 82-85).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 4 d. atlikus kaltinamojo J. P. asmens kratą, apžiūrint J. P. striukę, batus, kelnes, kelnių kišenėje rasta ir paimta 100 Eur kupiūra Nr. S26491039135 ir 1 Eur 86 cnt vertės monetos (t. 1, b. l. 77-79).

Teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Viso baudžiamojo proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis J. P. nurodė, kad jo asmens kratos metu rastos piniginės lėšos buvo gautos iš pastarojo apsilankymo kazino jau po įvykdytos vagystės. Antai, po įvykdyto nusikaltimo – transporto priemonių pagrobimo bei jų realizavimo, jis nuvyko į kazino ir ten laimėjo jo asmens kratos metu rastas bei išimtas pinigines lėšas (t. 1, b. l. 143-146, t. 2, b. l. 118-120, 132-134). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. nurodė, kad kaltinamajam už dviratį bei paspirtuką 2022 m. gegužės 4 d. ryte, po to kai jam apie 07.00 val. paskambino kaltinamasis, sumokėjo 300 Eur. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2022 m. gegužės 4 d., 11.55 val. ir būtent pastarojo asmens laikino sulaikymo ir atliktos asmens kratos metu buvo rastos aptariamos piniginės lėšos.

Teismas, atsižvelgęs į laiko tarpą, praėjusį nuo kaltinamojo susitikimo su liudytoju A. P. iki jo laikino sulaikymo, taip pat surastų piniginių lėšų kiekį, kuris nėra tapatus A. P. kaltinamajam už transporto priemonės sumokėtai sumai, taip pat byloje surinktų įrodymų visumoje įvertinęs vienintelius J. P. parodymus dėl dalies rastų piniginių lėšų kilmės, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo asmens kratos metu rastos piniginės lėšos yra pastarajam inkriminuotos ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, kuris vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo būti konfiskuotas.

Todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo aptariamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 101,86 Eur vertės piniginėms lėšoms paliekamas galioti, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinas – 101,86 Eur dydžio piniginės lėšos grąžintinos kaltinamajam J. P.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodoma, kad kaltinamajam J. P. baudžiamojoje byloje advokatė Jūratė Damanskienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 210,00 Eur (t. 2, b. l. 128-131)

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu atliko bei nuosprendžio priėmimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu kaltinamajam J. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 166-168). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis J. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti po nuosprendžio paskelbimo naikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2022 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti: kuprinė „Red Bull“ su raudonomis juostomis, tamsiai mėlynos spalvos vyriški batai, juodos spalvos vyriški batai, juoda striukė „Xtuxer“ su gobtuvu, smėlio spalvos striukė „Didrikson“ su gobtuvu, kurios vidinėje kišenėje buvo lapelis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (su SIM kortele), IMEI (duomenys neskelbtini), planšetinis kompiuteris „Huawei AGS-L09“; SIM kortelės apvalkalas Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės apvalkalas Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam J. P.;

2) 2022 m. gegužės 5 d. įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, apžiūros metu rasti ir paimti rausvos spalvos dažų likučiai nuo grotuotų durų varčios, kurie supakuoti į paketą Nr. 538548 ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

3) 2022 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti: atsuktuvas su plokščia, oranžine rankena, švirkštas, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, J. P. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi subendrintos neatliktos bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių ir J. P. nuteisti 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką J. P. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 4 d., 11.55 val. iki 2022 m. gegužės 5 d., 13.10 val. (vieną parą), vieną laikiname sulaikyme išbūtą laiką prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią J. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

Civilinio ieškovo V. P. civilinį ieškinį 195 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų) sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš J. P. V. P. naudai priteisti 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą J. P. asmens kratos metu rastoms ir išimtoms piniginėms lėšoms – 101,86 Eur (šimtui vienam eurui, aštuoniasdešimt šešiems euro centams), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po nuosprendžio įsiteisėjimo laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti ir 101,86 Eur grąžinti J. P..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2022 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini), kratos metu rastus ir paimtus: kuprinę „Red Bull“ su raudonomis juostomis, tamsiai mėlynos spalvos vyriškus batus, juodos spalvos vyriškus batus, juodą striukę „Xtuxer“ su gobtuvu, smėlio spalvos striukę „Didrikson“ su gobtuvu, kurios vidinėje kišenėje buvo lapelis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (su SIM kortele), IMEI (duomenys neskelbtini), planšetinį kompiuterį „Huawei AGS-L09“; SIM kortelės apvalkalas Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės apvalkalas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam J. P.;

2) 2022 m. gegužės 5 d. įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, apžiūros metu rastus ir paimtus rausvos spalvos dažų likučius nuo grotuotų durų varčios, kurie supakuoti į paketą Nr. 538548 ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

3) 2022 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini), kratos metu rastus ir paimtus: atsuktuvą su plokščia, oranžine rankena, švirkštą, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.