Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linmedė“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Linmedė“ dėl žalos, padarytos asmens sveikatai darbo metu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą 119 361,85 Eur sumai. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas tiek teisiškai, tiek faktiškai yra pagrįstas. Prašoma priteisti suma labai didelė, atsakovo turtinė padėtis nėra aiški. Pagal viešai skelbiamą informaciją, atsakovė nuolat turėdavo socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šios aplinkybės lemia grėsmę galimo ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad prašomos sumos priteisimas itin svarbus ieškovui, nes tai lemia galimybę įsigyti plaštakos protezą ir tokiu būdu palengvinti kasdienių buitinių darbų atlikimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu – areštavo atsakovui priklausantį turtą už 119 361,85 Eur.Teismas nurodė, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, prievolės įvykdymas ieškovui nėra užtikrintas jokiu turtu, ieškovas tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Įvertinus ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, pareikšto reikalavimo sumą (119361,85 Eur), kuri laikytina pakankamai didele atsakovei ir ypač didele ieškovui, taip pat įvertinus tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati, o tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas laikė pagrįstu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nevertino atsakovo verslo pobūdžio bei ypatumų. Pritaikius piniginių lėšų, esančių banke ar kitose kredito įstaigų atsiskaitomose sąskaitose, areštą, iš esmės stabdomas atsakovės ūkinė komercinė veikla. Piniginių lėšų suvaržymo pagrindu neišvengiami ir nepagrįsti finansiniai nuostoliai.Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nevertino reliai atsakovo turtinės padėties, šios padėties pokyčio perspektyvos per teisminio ginčo naginėjimo laikotarpį, atsakovo elgesio iki bylos iškėlimo.Teismas nutartyje nenurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nesudaro preliminaraus pagrindo manyti, jog ieškinio reikalavimas gali būti tenkinamas.Teismas privalėjo pagrįsti išvadą, kodėl jo nuomone, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti neinformavus atsakovo. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškinyje pateikta pakankamai įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė pareigą užtikrinti saugias ir tinkamas darbo sąlygas, pareigą užtikrinti darbuotojų apmokymą ir tuo sukėlė didžiulės žalos ieškovui. Ieškovas dėl neteisėto darbdavio neveikimo patyrė didelę turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos (ieškovas dėl trauminės plaštakos amputacijos neteko 45 procentų darbingumo) ir išlaidos plaštakos protezui įsigyti. Taip pat ieškovas dėl atsakovės nerūpestingumo patyrė ir didžiulę neturtinę žalą. Ieškovo patirti sužalojimai itin sunkūs ir, svarbiausia, neatstatomi. Teismas ieškinio pagrįstumą vertino tik preliminariai, todėl objektyviai negalima reikalauti, kad teismas galutinai nustatytų ir argumentuotai išdėstytų visas teisines ir faktines aplinkybes, kurios turi būti sprendžiamos bylą nagrinėjant iš esmės.Teismas pirmiausia nurodė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamam turtui, kitam turtui ir turtinėms teisėms, o tik jų nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos. Taigi, teismas atsižvelgė į tai, kad piniginės lėšos yra svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei – komercinei veiklai užtikrinti, ir laikėsi ekonomiškumo ir proporcingumo principų.Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpciją, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka būtent atsakovei, suinteresuotai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu arba jų panaikinimu, o ne teismui.Teisė spręsti, ar konkrečiu atveju yra CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui, priklauso teismui. Kai tokios sąlygos nenustatomos, atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo arba vėliau prašant panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės (toliau – apeliantė) atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, konstatuojant, kad yra abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl ieškovo reikalavimų tikėtino pagrįstumo

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016). Susipažinus su ieškovo pateiktais įrodymais, konstatuotina, kad jie patvirtina preliminarų ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir negalima sutikti, kad reikalavimai visiškai nepagrįsti. Ieškovas savo reikalavimą priteisti žalą sieja su darbdavio materialine atsakomybe dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Ieškinio faktiniam pagrindui pagrįsti ieškovas pateikė darbo santykius su ieškove patvirtinantį dokumentą, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą, asmenų dirbusių su ieškovu, vadovų ir ieškovo paaiškinimus, susijusius su nelaimingu atsitikimu darbe, ginčo teisiniam santykiui taikytinus įmonės vidaus teisės aktus, ieškovo darbingumo lygio nustatymo dokumentą, pažymas apie pinigines išmokas ir kt. dokumentus. Pastebėtina, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad teismas neįvertino ieškovo ieškinio tikėtino pagrįstumo, kuomet skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje formaliai konstatavo, kad jis tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, pakartotinai įvertinęs ieškinio teisinį ir faktinį pagrindus bei jį pagrindžiančius įrodymus konstatuoja, kad nėra akivaizdžių duomenų apie ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, todėl apeliantės argumentus šiuo aspektu laiko neįrodytais.

Dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos

Ieškovas, teikdamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi ne tik įrodyti ieškinio tikėtiną pagrįstumą, bet ir pagrįsti galimo, jam palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką, t. y. pareiga įrodyti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui tenka laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Šiuo atveju ieškovas grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui grindė didele ieškinio suma ir atsakovės įsiskolinimu valstybės biudžetui, t. y. atsakovės finansine padėtimi, kuri kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.Ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš apeliantę ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66-407/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-274-186/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-178/2016). Tačiau didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė šios pareigos neįvykdė.

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. pvz., ilgalaikio materialaus turto sąrašo, išrašų apie lėšas banko sąskaitose ir pan., apie įsipareigojimus kreditoriams, gaunamus užsakymus ir kitus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie dabartinę įmonės finansinę būklę bei jos veiklos perspektyvas. Nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, nėra pagrindo daryti išvados, kad dabartinė atsakovės finansinė padėtis nekelia jokių abejonių dėl jos galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jei šis būtų palankus ieškovui.

Dėl apeliantės argumento, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės veiklos pobūdį, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės stabdo atsakovės ūkinę komercinę veiklą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į priešingų šalių interesus, areštavo atsakovės pinigines lėšas tik nustačius, kad ieškinio reikalavimui užtikrinti nepakanka ataskovei priklausančio nekilnojamo ir kilnojamo turto. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentą, kad teismas nepagrįstai nemotyvavo, kodėl ieškovo prašymas išnagrinėtas, nesuteikiant atsakovei galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui yra pranešama, kai teismas mano, jog tai būtina. Tai reiškia, kad teismui nusprendus, jog nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, atsakovo informavimas nėra privalomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepranešęs atsakovei, procesinės teisės normų nepažeidė.Apeliantė nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kodėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo ar turėtų nustatyti buvus būtinumą informuoti atsakovę. Teisė būti išklausytai atsakovei suteikta vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė apskundė atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Tokią savo teisę atsakovė realizavo ir ji nebuvo niekaip apribota. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įvertino, kad remiantis bylos medžiaga yra visos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.