Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir papildomų vaiko išlaikymo išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Šalių vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko gimnaziją, jam reikalingi papildomi matematikos užsiėmimai. Vaikas lanko sportinius šokius, treniruotės yra mokamos, joms reikalinga apranga bei avalynė, nemažai kainuoja dalyvavimas varžybose, festivaliuose ir koncertuose, pasirengimas jiems, transportas, taip pat reikalingos lėšos išleisti vaiką į šokių stovyklą vasarą. Vaikas taip pat lanko mados, kūrybiškumo ir modelių būrelį. Vaikas turi nuolatinį vitamino D trūkumą, todėl nuolat reikia daryti kraujo tyrimus, pirkti vitaminus, žuvų taukus. Vaiko poreikiams skirta išlaidų per mėnesį suma sudaro 1 310,32 Eur. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 1 204 Eur, prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės tėvai ir sesuo. Vaikui 2024 m. kovo 7 d. pradėtas (duomenys neskelbtini). Ieškovė už gydymą jau sumokėjo 2 025 Eur, o bendra (duomenys neskelbtini) gydymo kaina sudarys apie 4 000 Eur. Taip pat vaikui reikalingas (duomenys neskelbtini), kuris kainuos 1500 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė už vaiko (duomenys neskelbtini) gydymą yra sumokėjusi 2 025 Eur. Dėl to pusė šios sumos – 1 012,50 Eur – priteistina ieškovei iš atsakovo. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad tokių išlaidų priteisimas reikštų teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, peržiūrėjimą atgaline tvarka. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė priteisti tiek jau patirtas, tiek ir būsimas papildomas vaiko gydymo išlaidas. Dėl to argumentas, kad gali būti priteisiamos tik būsimos išlaidos, neturi teisinio pagrindo.

21. Teismas neturi pagrindo kvestionuoti gydytojos konstatuotą gydymo poreikį. Teismas sutiko su atsakovu, kad (duomenys neskelbtini) gydymas, tikėtina, galėtų būti kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tačiau šiuo atveju, kai gydymas yra pradėtas pas vieną gydytoją, nebūtų teisinga ir neatitiktų vaiko interesų teigti, kad gydymas turi būti nutraukiamas ir kreipiamasi į kitą gydytoją, kurio paslaugos galėtų būti kompensuojamos. Šiuo atveju prioritetas teiktinas vaiko sveikatai ir papildomas gydymas pripažintinas būtinu, o jo kainos pagrįstumą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 737,50 Eur būsimų išlaidų vaiko (duomenys neskelbtini) gydymui tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 750 Eur būsimų gydymo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Atsakovas L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 750 Eur papildomas išlaikymas vaiko būsimoms gydymo išlaidoms atlyginti ir 1 012,50 Eur išlaidos, patirtos vaiko dėl vaiko (duomenys neskelbtini) gydymo, ir šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 1 012,50 Eur vaiko (duomenys neskelbtini) gydymo išlaidų. Šias išlaidas ieškovė jau buvo patyrusi iki ieškinio pateikimo teismui. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas, tačiau ne jau patirtas. Iki ieškinio pateikimo dienos patirtų išlaidų priteisimas reikštų iki ieškinio pareiškimo dienos galiojusio teismo sprendimo padidinimą atgaline tvarka. Išlaikymo dydis vaikui buvo nustatytas teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu. Todėl šiuo teismo sprendimu nustatyta išlaikymo suma negali būti keičiama atgaline tvarka. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad reiškiant ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo teismo sprendimu padidinta išlaikymo suma taikytina ne nuo teismo sprendimo, kuriuo didinama išlaikymo suma, įsiteisėjimo dienos, o nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau ne nuo ankstesnės dienos, esančios iki ieškinio teismui dėl išlaikymo padidinimo pateikimo teismui dienos.

22.2. Teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu buvo nustatytas atsakovo mokamas papildomas išlaikymas, iš kurio buvo tenkinami tam tikri konkretūs vaiko poreikiai. Dėl to ieškovė privalėjo taip pat skirti papildomą išlaikymą kitiems vaiko poreikiams – (duomenys neskelbtini) gydymui. Teismo priteistos (duomenys neskelbtini) vaiko gydymui skirtos išlaidos, buvo patirtos 2024 m. kovo mėnesį. Dėl to pripažintina, kad šios išlaidos yra padengtos iš atsakovo ir ieškovės skiriamų lėšų vaiko išlaikymui. Taigi ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo mokėti šių lėšų papildomai, nes už tą laikotarpį, per kurį yra patirtos išlaidos, atsakovas yra sumokėjęs teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Ieškovė privalėjo kreiptis į teismą dar iki šių išlaidų susidarymo ir prašyti būsimų išlaidų atlyginimo.

22.3. Teismas visiškai nevertino fakto, kad ieškovės išlaidų vaiko gydymui patyrimo metu ieškovė buvo ir yra sukaupusi 2 810 Eur, kuriuos laikė vaiko vardu atidarytoje banko sąskaitoje, o vėliau persivedė į savo vardu atidarytą banko sąskaitą. Taigi šios 2 810 Eur lėšos yra sukauptos iš atsakovo ir ieškovės vaikui skiriamo išlaikymo. Dėl to ieškovė bet kuriuo atveju šias lėšas galėjo panaudoti vaiko gydymo išlaidoms, patirtoms iki ieškinio teismui pateikimo dienos, o ne reikalauti iš atsakovo priteisti patirtas vaiko gydymo išlaidas. Skundžiama teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota, priimta, pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies ir CPK 185 straipsnio reikalavimus.

22.4. Ieškovės patirtos vaiko (duomenys neskelbtini) gydymo išlaidos galėjo ir turėjo būti kompensuojamos valstybės lėšomis. Vaiko sveikatos istorijoje buvo diagnozuotos tik šios (duomenys neskelbtini) ligos, kurių kodai (duomenys neskelbtini). Šių ligų gydymas yra kompensuojamas valstybės lėšomis. Byloje pateiktas Ligonių kasų atsakymas, kuris paneigia ieškovės argumentus, kad vaikui (duomenys neskelbtini) gydymas negalėjo būti kompensuojamas valstybės lėšomis. Ieškovės teismui pateiktoje pažymoje yra nurodytos kitos trys ligos, kurių kodai (duomenys neskelbtini). Tokia pažyma prieštarauja oficialiems e-sveikatos duomenims. Ši pažyma buvo papildomai surašyta ir pateikta tik iškėlus klausimą dėl galimo gydymo išlaidų kompensavimo valstybės lėšomis. Teismas privalėjo vadovautis oficialiais e-sveikatos duomenimis. Vaiko gydymą privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje ieškovei parinkus savavališkai, teismas turėjo pripažinti, kad ieškovė privalo prisiimti tokias vaiko gydymo išlaidas.

22.5. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 750 Eur už vaiko būsimas gydymo išlaidas. (duomenys neskelbtini) gydymo procesas nėra nutraukiamas ir užbaigiamas pas tą pačią gydytoją. Po (duomenys neskelbtini) vėl gali būti tęsiama pas kitą gydytoją, kurios paslaugos yra valstybės kompensuojamos. Vaiko interesai būtų pažeisti, jeigu reikėtų nutraukti (duomenys neskelbtini) gydymo etapą ir tęsti pas kitą gydytoją, tačiau to nagrinėjamu atveju nėra. Teismas turėjo pripažinti, kad ieškovė bet kuriuo atveju privalo prisiimti tokiu būdu patirtas vaiko gydymo išlaidas ir iš atsakovo jų nepriteisti. Net ir tuo atveju, jeigu nebūtų galima šių išlaidų kompensuoti valstybės lėšomis, jos turėjo ir galėjo būti padengtos iš sukauptų lėšų vaikui .

23. Ieškovė E. S. atsiliepimu nesutiko su atsakovo apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Teismas sprendė, kad CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė priteisti tiek jau patirtas, tiek ir būsimas papildomas vaiko gydymo išlaidas, todėl argumentas, kad gali būti priteisiamos tik būsimos išlaidos, neturi teisinio pagrindo. Tokia teismo išvada yra pagrįsta tiek teisės normos analize, teik susiklosčiusia teismų praktika. Vienkartine pinigų suma yra atlyginamos papildomos laikino pobūdžio, nekasdienės gydymo išlaidos, kai jos yra reikalingos vaikui, bei kurios, vaikui pagijus, nebebus patiriamos ateityje arba kurios nėra patiriamos periodiškai ir jų kaštus būtų sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti nustatant išlaikymą periodinėmis išmokomis. Periodinis išlaikymas šių išlaidų nepadengia, todėl jos gali būti priteisiamos tvirta pinigų suma greta kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis, taip pat atskiroje civilinėje byloje gali būti reiškiami savarankiški reikalavimai dėl patirtų papildomų išlaidų atlyginimo.

23.2. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažino, kad vaikui taikomas (duomenys neskelbtini) gydymas yra būtinas pagal nustatytas diagnozės, o taip pat, kad toks gydymas valstybės lėšomis nėra kompensuojamas. Aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) gydymo būtinumo vaikui apeliaciniame skunde neginčija ir pats atsakovas. Dėl to ieškovė turėjo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo pusę jau patirtų išlaidų šiam gydymui. Ieškovė teismui pateikia papildomą rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini) nėra kompensuojamas valstybės lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

24. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovei buvo priteistos 1 012,50 Eur išlaidos, patirtos dėl nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gydymo, ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui buvo priteistas 750 Eur papildomas išlaikymas būsimoms gydymo išlaidoms atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o atsakovas sutarties 4.1 punktu įsipareigojo vaiko išlaikymui mokėti po 200 Eur kiekvieną mėnesį, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

27. Ieškovė 2024 m. spalio 3 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeiti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3107-470/2022 dalį, kuria iki vaiko pilnametystės iš atsakovo buvo priteista po 200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovei 1 012,50 Eur išlaidų, patirtų dėl vaiko (duomenys neskelbtini) gydymo, atlyginimą ir 1 737,50 Eur būsimų išlaidų vaiko (duomenys neskelbtini) gydymui atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkinto iš dalies ir pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu patvirtintos sutarties 4.1 punktą sąlygą, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 340 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo dienos, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 012,50 Eur išlaidų, patirtų vaiko (duomenys neskelbtini) gydymui atlyginimą, ir 750 Eur papildomą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, sumokamą vienkartine išmoka, būsimoms gydymo išlaidoms atlyginti. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu ieškovės patirtų vaiko gydymo išlaidų ir būsimų vaiko gydymo išlaidų atlyginimu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

29. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

30. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

Dėl papildomų išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai atlyginimo reglamentavimo

32. Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

33. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

34. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu patvirtintos sutarties 4.1 punktą sąlygą, padidindamas iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis iki 340 Eur per mėnesį, konstatuodamas, kad pasikeitė, t. y. padidėjo vaiko, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, poreikiai. Atsakovas apeliaciniu skundu šių aplinkybių ir priteistos padidintos periodinių išlaikymų sumos neginčija. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ir tam tikrų papildomų, vien tik vaiko sveikatos priežiūrai reikalingų laikinų ir aiškiai apibrėžtų išlaidų, kurių dalis jau buvo patirta ir atlyginta iš ieškovės lėšų, o dalis dar bus patirta ateityje, priteisimo iš atsakovo klausimas.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis - protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis - protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231- 969/2016).

37. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl atsiradusių nenumatytų objektyvių papildomų vaiko priežiūros poreikių (nagrinėjamoje byloje – sveikatos priežiūros) yra galimas tiek šių jau patirtų išlaidų atlyginimas tam tėvui, kuris jas jau faktiškai jas patyrė, taip pat ir pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį galimas yra ir būsimų vaiko gydymo išlaidų priteisimas vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo. Šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovas pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3107-470/2022 buvo įsipareigojęs prie jau susitarto 200 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis papildomai mokėti po 100 Eur kiekvienų metų balandžio, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais, nereiškia, kad ši papildoma suma buvo nustatyta vaiko sveikatai, taip pat, kad šių įmokų pakako.

38. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), dėl kurių rekomenduotas (duomenys neskelbtini), vaikui buvo nustatytas tik 2023 m. gegužės-liepos mėnesiais (el.b., failas 4, l. 104-112; failas 5, l. 40-41). Dėl to atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pagal teisės aktus ir teismų praktiką nėra galimybės iš jo priteisti ieškovei jau patirtų laikinų papildomų vaiko sveikatai skirtų išlaidų, taip pat, jog negalima priteisti vaikui ir būsimų sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų.

39. Nagrinėjamoje byloje taip pat yra duomenys, kad ieškovė vaiko sąskaitoje sukauptas 1 998 Eur lėšas 2024 m. rugpjūčio 22 d. perkėlė taupymui į indėlio sąskaitą, kurioje iki 2024 m. gruodžio 15 d. kartu su indėlio palūkanomis yra sukaupta 2 810,04 Eur suma (el.b., failas 4, l. 27; 30-37). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ši suma buvo sukaupta iš atsakovo vaiko išlaikymui skirtų lėšų, nes į vaiko vardu atidarytą sąskaitą pinigus periodiškai pervesdavo tik pati ieškovė iš savo sąskaitos. Pripažintina, kad atsakovas vaiko išlaikymui skirtas periodines įmokas mokėjo į ieškovės sąskaitą. Tačiau negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2 810,04 Eur indėlio suma buvo sukaupta vien tik iš atsakovo pervedamų lėšų, o ne pačios ieškovės skiriamo išlaikymo. Pripažintina, kad ši suma yra paskirta taupymui, siekiant gauti palūkanas, todėl pripažintina, kad ji taip pat yra skirta vaiko ateičiai ir jo interesams. Dėl to atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad būtent iš šios sumos ieškovė turėjo sumokėti visas vaiko sveikatos priežiūrai skirtas išlaidas, o pats atsakovas nebeturi pareigos atlyginti dalies ieškovės išlaidų, skirtų vaiko (duomenys neskelbtini) gydymui.

40. Nagrinėjamoje byloje yra objektyvūs duomenys, kad šalių vaikui UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 19 d. sveikatos pažymėjime nustatyta (duomenys neskelbtini) (el. b., failas 5, l. 40-41), taip pat UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 11 d. vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (el. b., failas 4, l. 104-112). E. sveikatos portale nurodytos vaikui sutektos paslaugos ir ligų kodai: (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 5, l. 42-57). Taip pat ieškovė pateikė teismui UAB (duomenys neskelbtini) gydytojos R. K. 2024 m. rugsėjo 11 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad šalių vaikui (duomenys neskelbtini) viso gydymo suma apie 4000 Eur, gydymas tęsis apie dvejus metus (el. b., failas 1, l. 18). Ieškovė nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) už vaiko (duomenys neskelbtini) gydymą iš viso sumokėjo 2 025 Eur (el. b., failas 1, l. 51).

41. Iš esmės byloje nėra ginčo ir atsakovas apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, kad vaikui yra reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas, tačiau teigia, kad šis gydymas turi būti kompensuojamas iš valstybinės ligonių kasos lėšų. Tuo tarpu ieškovė teikė į teismui vaikui gydymą teikusios ir šiuo metu teikiančios UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gydytojos R. K. pažymas, iš kurių 2025 m. kovo 19 d. pažymoje nurodyta, kad pagal vaiko diagnozę (duomenys neskelbtini) Valstybinė ligonių kasa gydymo nekompensuoja, pasirinktas pigesnis (duomenys neskelbtini) (el. b., failas 4, l. 172).

42. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; kt.)

43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas gana detaliai vertino šalių pateiktus duomenis apie galimą jų vaiko gydymo būdą ir kainą, ir padarė išvadą, kad įvertinti atsakovo pateiktą informaciją šiai bylai reikšmingu aspektu neturint specialių atitinkamos medicinos srities žinių nėra galimybės, taip pat atsižvelgė į tai, kad, net ir neturint specialių žinių, vien tik gydymo paslaugų kainoraštis neleidžia daryti išvados apie realią gydymo kainą, nes kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai. Dėl to pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB (duomenys neskelbtini) gydytojos R. K. 2025 m. kovo 19 d. pažyma ir pripažino, kad neturi pagrindo abejoti gydytojos kvalifikacija ir teisingos informacijos pateikimu, todėl konstatavo, jog gydymo poreikis ir jo kainos pagrįstumas yra įrodyti. Tačiau ieškovės prašomas būsimas 1 737,50 Eur išlaidas vaiko (duomenys neskelbtini) gydymui sumažino iki 750 Eur.

44. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu teikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) kainas, taip pat Valstybinės ligonių kasos informaciją apie (duomenys neskelbtini) gydymą, kurias iš šio gydymo paslaugų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmoka ligonių kasos, (duomenys neskelbtini) teikiančių įstaigų sąrašą (el.b., failas 4, l. 127-156), Valstybinės ligonių kasos atsakymą, kuriame nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl gydymo sprendžia gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir vadovaudamasis atitinkamais teisės aktais; išvardinta, kokie (duomenys neskelbtini) gali būti kompensuojami PSDF lėšomis, esant ligos kodui (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 5, l. 103-110). Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat kėlė abejones R. K. 2025 m. kovo 19 d. pažymoje nurodytomis vaikui diagnozuotomis ligomis, kurių kodai (duomenys neskelbtini), nes e. sveikatos portale yra nurodytos tik ligos, kurių kodai (duomenys neskelbtini).

45. Byloje ieškovė buvo pateikusi Valstybinės ligonių kasos atsakymą, kad gydymas (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamųjų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą, todėl gydymas (duomenys neskelbtini) nėra kompensuojamas PSDF lėšomis. Vaikams gali būti skiriami šie kompensuojamieji (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 4, l. 171). Kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė pateikė 2025 m. gegužės 16 d. PSDF atsakymą, kad (duomenys neskelbtini) gydymas, taikant (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, masto (sudėties) patvirtinimo mastą, todėl už (duomenys neskelbtini) gydymą (duomenys neskelbtini) pacientas turi mokėti savo lėšomis (el.b., failas 5, l. 191-192).

46. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad 2025 m. kovo 26 d. pateikė skundą UAB (duomenys neskelbtini) dėl vaikui teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, prašydamas paaiškinti, kodėl gydytojos 2025 m. kovo 19 d. pažymoje teismui nurodyti visiškai kiti ligos kodai, nei tos pačios gydytojos yra nustatyti vaiko ligos istorijoje. UAB (duomenys neskelbtini) raštu paaiškino atsakovui, kad ligų kodai (duomenys neskelbtini) įrašyti vidiniuose klinikos (duomenys neskelbtini) dokumentuose ir pagal šiuos kodus yra taikomas gydymas, o e.sveikatos sistemoje pasirinkta įrašyti tik vieną kodą (duomenys neskelbtini), nes tai nepakeičia pacientei pritaikyto gydymo būdo. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba 2025 m. rugsėjo 23 d. atsakovui pateikė informaciją, kad Tarnyba atsakovo skundo pagrindu planuoja atlikti UAB (duomenys neskelbtini) šalių vaikui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, kuris bus atliktas ir išvados bus pateiktos iki 2026 m. vasario 18 d.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog Tarnyboje yra sprendžiamas jo ginčas su UAB (duomenys neskelbtini) dėl neatitikimų tarp vaikui diagnozuotų ligų kodų pačioje UAB (duomenys neskelbtini) ir e. sveikatos sistemoje, tačiau skunde Tarnyboje nėra sprendžiami klausimai, ar gydymas vaikui turi būti kompensuojamas iš Valstybinės ligonių kasos lėšų. Minėtas atsakovo skundas gali būti išnagrinėtas tik iki 2026 m. vasario 18 d. Tuo tarpu nei pirmosios instancijos teismui, nei šiuo metu apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių tikslių duomenų, kad vaiko gydymui reikalingos lėšos turi būti kompensuojamos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesikreipė į kitus specialistus, galinčius pateikti išvadas dėl šalių vaiko gydymui reikalingų lėšų. Tuo tarpu ieškovė pateikė duomenis tiek apie patirtas išlaidas, tiek apie tokiam gydymui reikalingas lėšas. Dėl to pripažintina, kad atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuoto vaikui suteikto bei būsimo gydymo ir jo kainos pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

51. Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 500 Eur. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 338,70 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to ieškovei priteistinos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.

52. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovo L. S. apeliacinio skundo.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.