Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal ieškovo D. B. ir atsakovės sodininkų bendrijos ,,Klevas” apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimo ir atsakovės sodininkų bendrijos ,,Klevas” atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Klevas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų, atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

32. Kauno apygardos teismo 2023m.lapkričio 23d. nutartimi sujungtos civilinės bylos pagal atsakovės sodininkų bendrijos „Klevas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties (civilinės bylos Nr. e2S-1412-390/2023) ir pagal ieškovo D. B. ir atsakovės sodininkų bendrijos „Klevas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 18 d. sprendimo (civilinės bylos Nr. e2A-1411-390/2023) civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Klevas“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir nutarta jas nagrinėti kaip vieną civilinę bylą Nr.e2A-1411-390/2023.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

33. Bylos duomenimis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-valymo įrenginys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai – Nekilnojamasis turtas), įgyti 2015 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2-3105), sudarytos tarp ieškovo, kaip pirkėjo, ir D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bei F. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (kuris yra atsakovės pirmininkas), kaip pardavėjų, pagrindu ir 2019 m. gruodžio 6 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 pagrindu.

34. 2017 m. gegužės mėnesį ieškovo Žemės sklype buvo pastatyta metalinė segmentinė tvora (toliau – ir Tvora).

35. 2020 m. balandžio 24 d. ekskavatoriaus operatorius nukasė dalį ieškovo Žemės sklype buvusios žemės bei sunaikino nuolatinius Žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius. Nėra ginčo dėl to, jog, vykdant minėtus Žemės sklypo dalies kasimo (ardymo) darbus, juos organizavo atsakovės pirmininkas F. T..

38. Vėliau, ieškovas 2022 m. spalio 12 d. pareiškimu padidino prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimą ir prašė teismą iš atsakovės priteisti 4 226,51 Eur žalai atlyginti.

39. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėję bylą ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas įvertinęs šalių veiksmus taikė mišriąją civilinę atsakomybę. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas pašomą priteisti žalos atlyginimą sumažino iki 354,59 Eur.

40. Dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė ieškovas ir atsakovė.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

41. Ieškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė materialinės teisės normas, pažeidė visišką nuostolių atlyginimo principą, be pagrindo taikė mišrią civilinę atsakomybę tuo pažeisdamas CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus ieškovo įrodymus, padarė procesinės teisės normų pažeidimus nustatydamas atlygintinos žalos dydį. Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto apeliaciniame skunde dėstoma argumentacija.

42. Pagal byloje pateiktus duomenis ir tokias aplinkybes nustatė apylinkės teismas, kad šalių neginčijamos aplinkybės, jog atliekant T. gatvės platinimo darbus per apsirikimą buvo neteisėtai nukasti 9 kv. m. ieškovo sklypo. Tačiau atsakovė nesutinka, kad dėl tokių veiksmų išsikraipė tvora, ji neteko stabilumo, neužsidaro varteliai dėl susidariusio tarpo tarp vartelių stulpo ir pačių vartelių. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nesutinka, kad dėl jos veiksmų ieškovui atsirado pareiga atlyginti žalos atlyginimą.

43. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir remdamasis bylos duomenimis padarė labiau tikėtiną išvadą, kad iki ieškovo žemės sklypo dalies nukasimo tvora nebuvo pakrypusi, o atsakovė atsikirtimų pagrindu nepateikė duomenų, jog iki žemės sklypo nukasimo tvora turėjo vienokių ar kitokių trūkumų. Byloje pateiktais įrodymais, tame tarpe ir 2020 m. gruodžio 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad yra matomi tvoros stulpų betono pamatai, vietomis tvoros stulpai pasvirę į gatvės pusę, (į nukasto šlaito pusę), sklypo šiaurinėje pusėje įrengti varteliai neužsidaro dėl atsiradusio tarpo tarp vartelių ir tvoros stulpo. Kaip jau minėta, kad atsakovė šių nustatytų aplinkybių byloje nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta aplinkybė, kad iki atsakovė pradėjo kasimo darbus tvora buvo be trūkumų.

44. Pagal CK 6.251 straipsnį žala padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistinų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimo turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-327-687/2015).

45. Civilinė atsakomybė atsiranda egzistuojant visoms privalomoms sąlygoms: nevykdant įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), žala (nuostoliai), priežastiniam ryšiui tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kaltei, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6. 246-6.249 straipsniai). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6. 246 straipsnio 1 dalis ). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad neteisėtumas bendriausia prasme yra asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. lapkričio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

46. Byloje nustatyta, kad santykyje su gatve ieškovo sklypas yra sukeltas, ginčo tvora įrengta šlaite. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, kad ieškovo tvora buvo įrengta nesilaikant statybos techninio reglamento reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas atlikęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą (2022 m. birželio 17 d. statybos ekspertizės aktas, 2023m. balandžio 19d. statybos techninės ekspertizės aktas) nustatė, kad ieškovo tvoros daliniam stabilumo netekimui poveikį iš esmės padarė tinkamai nesuformuotas sklypo reljefas, tvoros dalį tarp stulpelių 9-13 pastačius ant kintamo nuolydžio nuo 38 % iki 55 % smėlinio grunto šlaito, kai norminis nuolydis tik iki 12 %, neįrengus grunto atraminės sienos bei iš sklypo pusės tvoros apatinę dalį iki 25 cm aukščiu užpylus gruntu ar jam natūraliai užslinkus. Taip pat teismas konstatavo, kad tvoros stabilumui neigiamos įtakos turėjo tvoros tarp 8 ir 13 stulpų įrengimas ant šlaito, kurio nuolydis viršija STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9. 5 p. nurodytą leistiną nuolydį (12 %) (prieš statant tvora nuolydis turėjo būti sumažintas formuojant sklypo reljefą – įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.), ir tai, kad tvoros segmentai šitame ruože apačioj apkrauti gruntu, o taip pat, kad neigiamos įtakos turėjo ir tai, jog paties ieškovo iš dalies buvo sudaryta galimybė paviršiniams vandenims šlaitu plauti sklypo gruntą žemyn. Tokie byloje nustatyti faktai ir kitų byloje pateiktų duomenų visuma kolegijos nuomone, apylinkės teismui leido daryti išvadą, kad 2020 m. balandžio 24 d. atsakovės suorganizuotas, platinant kelią, dalies grunto nuo ieškovo žemės sklypo nukasimas buvo neteisėti atsakovės veiksmai. Teismas pažymėjo, kad aptarti atsakovės veiksmai tuo metu buvo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, didesne dalimi nulėmusi tai, kad ieškovo tvoros dalis iš karto po dalies grunto nuo ieškovo žemės sklypo iki tvoros iš gatvės pusės nukasimo pradėjo po tuputį krypti į gavės pusę, kas reiškia, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms pritaria pažymėdama, kad nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados yra teisingos ir padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).

47. Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą sutiko su atsakove, kad atsakovės kaltės forma pasireiškė neatsargumu, nes byloje neįrodyta, kad atsakovė ar jos įgalioti asmenys tyčia siekė pabloginti ieškovo tvoros būklę ir norėjo, kad ji, kelio ir jo šalikelių tvarkymo rezultate nukasus dalį ieškovo ginčo žemės sklypo grunto, taptų nestabili ir pakryptų į gatvės pusę. Kolegijos nuomone, tokia apylinkės teismo konstatuota aplinkybė yra pagrįsta. Pagal CK 6.248 straipsnį kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga gali pasireikšti kaltės formomis – tyčia ir neatsargumu. Tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Neatsargiu laikomas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Neatsargumas savo ruoštu skirstomas į didelį neatsargumą ir paprastą neatsargumą. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Paprastas neatsargumas – tai griežtesnių rūpestingumo, atidumo taisyklių nepaisymas.

48. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlyginti nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Aiškinant šią teisės normą suprantama, kad šio straipsnio dalyje įtvirtintas mišrios kaltės principas. Tai reiškia, kad galimos situacijos, kai žala atsiranda ne vien dėl skolininko, bet ir dėl kreditoriaus kaltės. Išsiaiškinus, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, galimi du variantai. Pirma, skolininko atsakomybė gali būti mažinama proporcingai kreditoriaus kaltei. Antra, komentuojama norma leidžia skolininką apskritai atleisti nuo atsakomybės. Šia teisės normą būtina taikyti kartu su CK 6.253 straipsnio 5 dalimi. Remiantis žalos padariusio asmens kaltės prezumpcija kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Vertinant, ar buvo kreditoriaus kaltė, būtina atsižvelgti į visas bylai reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir įtvirtinęs teismo teisę sprendžiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens kaltės padarinių klausimą civilinės atsakomybės atsiradimo atveju, dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 36 punktas).

49. Minėta, kad atsakovės kaltė dėl žemės sklypo dalies nukasimo pasireiškė neatsargumu. Nustatyta ir tai, kad įrengdamas ginčo tvorą šlaite pats ieškovas pažeidė statybos techninių teisės aktų reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apylinkės teismas turėjo pagrindą taikyti mišrią civilinę atsakomybę ir iš atsakovės priteisti 4/5 dalis ieškovui padarytos žalos.

50. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatyme ar sutartyje yra nustatyta ribota atsakomybė. Tai reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį yra siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei jam nebūtų padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-313/2019). Todėl sprendžiant klausimą dėl kito asmens veiksmais sukeltos žalos atlyginimo yra reikšminga nustatyti tikruosius žalą patyrusio asmens turtinius praradimus ir adekvačiai įvertinti juos pinigais. Iš žalą padariusio asmens negali būti reikalaujama atlyginti neprotingus, nustatytų turtinių praradimų pobūdžio neatitinkančius nuostolius.

51. CPK yra reglamentuota, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad pagal bendrą civiliniame procese taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga pagrįsti nuostolių dydį tenka žalos atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. ieškovui. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3240-1075/2019). Todėl, siekdamas pagrįsti žalą, atsiradusią sunaikinus ar sugadinus jo turtą, ieškovas gali remtis visais jam prieinamais tokias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, be kita ko, jis gali pateikti duomenis apie išlaidas, kurias jis patyrė atkurdamas, remontuodamas šį turtą (sąskaitas, sąmatas ir pan.). Savo ruožtu atsakovas turi nurodyti ir pagrįsti įrodymais aplinkybes, jo vertinimu, paneigiančias ieškovo nurodytų išlaidų realumą ir pagrįstumą.

52. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Ši nuostata kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama nurodant, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis yra nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme nustatytas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti, nes teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką, aptariamos nuostatos turinys suponuoja tai, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).

53. Ieškovas pradiniu ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti 3 509 Eur turinei žalai atlyginti. Vėliau, patikslintu ieškiniu ieškovas prašomos priteisti žalos dydį padidino iki 4 226,51 Eur. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo UAB „Asistavita“ parengta 2022 m. spalio 10 d. išvada, kurioje nurodyta tvoros atkūrimo kaštų (remonto) vertė.

54. Apylinkės teismas vertindamas UAB „Asistavita“ parengtas sąmatas nurodė, kad be jokio teisėto pagrindo į sąmatą yra įtraukti ir atraminės sienelės kaštai, kas yra visiškai nepagrįsta, nes tai, kaip sutvarkyti ir suvaldyti savo sklypo reljefą, yra pasirinkimas sklypo savininko, kuris šiuo atveju iki žalos padarymo dienos nebuvo pasirinkęs atraminės sienelės statymo, todėl sprendė, jog tos sienelės pastatymo kaštų įtraukimas į žalos atlyginimo kainą iš principo pažeistų atsakovės teises ir kompensacinę deliktinės civilinės atsakomybės funkciją. Taip pat teismas pažymėjo, kad į UAB ,,Asistavita“ sąmatas be teisėto pagrindo yra įtraukti ir naujos atraminės sienelės pastatymo kaštai, sudarantys esminę paskaičiuotos bendros kainos dalį, ir tie kaštai yra išdalinti per atskiras medžiagų ir darbų pozicijas, kurių neįmanoma pačiam teismui išskirti iš bendros kainos, tos išskirtos kainos (be atraminės sienelės) nenurodė ir ieškovas. Nustatę tokias aplinkybes teismas pagrįstai nematė jokių galimybių ieškovo patirtos žalos dydį nustatyti pagal jo pateiktas sąmatas, nes jos nepatvirtino išlaidų realumo ir pagrįstumo. Tačiau teismas nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį vadovavosi byloje atliktos komisijinės ekspertizės aktu ir paskaičiuotu žalos paskaičiavimo metodu, kuris sudaro 536,32 Eur su PVM ir atspindi tiesioginių bei realių išlaidų dydį. Teisėjų kolegija vertindama teismo sprendime padarytas išvadas aptartu klausimu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktines bylos aplinkybes teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

55. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nurodymu, kad iki kasimo darbų pradėjimo tvora neturėjo trūkumų. Minėta, kad šios nutarties 43 punkte teisėjų kolegija jau konstatavo, kad iki atsakovė pradėjo kasimo darbus ieškovo tvora buvo be trūkumų ir atsakovė neįrodė tokiam faktui paneigti kitokių aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, atsakovės argumentai aptartu klausimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

56. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad būtent ieškovo veiksmai buvo pagrindine priežastimi žalai atsirasti ir tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta. Pažymėtina, kad jau taip pat šios nutarties 49 punkte į tokį argumentą yra atsakyta nurodant, kad atsakovės kaltė dėl žemės sklypo dalies nukasimo pasireiškė neatsargumu. Minėta, kad įrengdamas ginčo tvorą šlaite ieškovas taip pat pažeidė statybos techninių teisės aktų reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes jau yra konstatuota mišri civilinė atsakomybė, todėl nėra pagrindo dar iki 110,81 Eur mažinti priteistą žalos atlyginimą.

Dėl atsakovės atskirojo skundo

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė prašo panaikinti visą 2023 m. liepos 20 d. nutartį, tačiau jos dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutikdamas su atskiruoju skundu, pasinaudojo teise pats pasinaikinti pirmiau priimtą nutartį yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-302/2020 ir kt.), todėl ši nutarties dalis nėra apeliacijos dalykas.

59. CPK 276 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo procesinių sprendimų ir atsakovės procesinių dokumentų turinį, neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad motyvuodamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą teismas padarė rašymo apsirikimą. Pažymėtina, kad sprendime teismas aiškiai pasisakė skirstant atsakovės turėtas išlaidas ekspertams tik dėl 312,50 Eur. Skundžiamoje nutartyje nors teismas pats nurodė, kad liko neišspręstas dalies atsakovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų klausimas, tačiau taisė rašymo apsirikimus, į sprendimo motyvuojamąją dalį įtraukė bei pasisakė ir dėl 1 530 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies (atsakovės sumokėto 80 Eur už eksperto apklausą ir 1 450 Eur avanso už teismo eksperto ekspertizės atlikimą), nurodydamas, kad byloje buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi be pagrindo tai įvardijo kaip rašymo apsirikimą ir iš esmės pakeitė sprendimo turinį, todėl atsakovės skundžiama apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties dalis, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai 2023 m. liepos 18 d. sprendime, panaikinama ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).

61. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadą, kad teismas neišsprendė visų atsakovės byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

62. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

63. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatė, kad atsakovės prašymai ir įrodymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo pateikti laiku. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti atsakovės visų turėtų, o ne tik atsakovo atstovo pateiktame apibendrintame prašyme nurodytų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimą. Taigi, apylinkės teismas neišsprendė dėl atsakovės turėtų dalies – 1 530 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl turėjo priimti papildomą sprendimą. Nors byloje nėra priimtas papildomas sprendimas CPK 277 straipsnio tvarka, tačiau atsakovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

64. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo sąlygų, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, o visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, kas sudaro pagrindą taikyti bendrąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles.

66. Apylinkės teismas sprendime atsakovės procesinio elgesio nelaikė iš esmės netinkamu, tačiau dėl bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovės pateiktų argumentų nepagrįstumo, kurių pagrindu teismas turėjo į bylą įtraukti išvadą teikiančią instituciją, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė ir susidarė daugiau bylinėjimosi išlaidų, jas priskyrė pačiai atsakovei (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodė nesutikimo argumentus, tuo tarpu faktinės aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką byloje, dėl kurių šalys nesutaria ir joms taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, teismo į bylą įtrauktos institucijos pateikta išvada buvo vienas iš įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui, todėl atsakovės procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip netinkamas ir sukelti jai papildomų turtinių pasekmių sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

68. Kaip jau nurodyta, atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 5 295 Eur (3 452,50 + 312,50 + 80 + 1 450). Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti 8,39 procentais, todėl proporcingai netenkintų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovei priteisiamos jos turėtų 5 925 Eur išlaidų dalis (91,61 proc.), t. y. 5 427,90 Eur, ir padarius abipusį įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiamos 5 073,31 Eur bylinėjimosi išlaidos.

69. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl 2023 m. liepos 18 d. sprendimo dalis dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pakeistina priteisiant atsakovei iš ieškovo 5 073,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

70. Apibendrinus kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs iš dalies ieškovo reikalavimus priteisti turtinę žalą už sugadintą tvorą tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taikė materialinės teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą materialinių teisnių reikalavimų dalyje, ir apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šią sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl sprendimo dalis dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pakeistina priteisiant atsakovei iš ieškovo 5 073,31 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. Šalys apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šalių apeliaciniai skundas dėl materialinių reikalavimų atmesti, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Šiuo procesiniu sprendimu yra tenkinamas atsakovės atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties dalies panaikinimo, tačiau atsakovė nėra pateikusi prašymo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi, bylinėjimosi išlaidų klausimas aptartu klausimu nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisti iš ieškovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei sodininkų bendrijai „Klevas“ (j. a. k. 147004439) 5 073,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria išspręstas rašymo apsirikimų ištaisymo klausimas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.