- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-846-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Virginija Gudynienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Ieškovas
- N. R. V.
- Atsakovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- M. V.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės, Egidijaus Tamašauko (kolegijos pirmininkas), išnagrinėjo ieškovės N. R. V., atsakovo G. V. ir trečiojo asmens M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. V. ieškinį atsakovui G. V., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais M. V. ieškinį dėl kreditorinio įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrija, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti santuokinę pavardę, nustatyti sūnaus M. V. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti dukters G. V. ir sūnaus M. V. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-01 iki jų pilnametystės, priteisti 19 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai ir sūnui nuo 2006-01-01 iki 2008-09-01, padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos (II t. b. l. 165- 168).
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2006 m. sausio mėn., o santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, išgėręs būdavo labai agresyvus, ne kartą ieškovę sumušė, dėl ko šiai prisireikė medicininės pagalbos, vaikų nerėmė materialiai nuo 2006 m. sausio mėn., todėl susidarė 19 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Šeimai išvykus gyventi į Airiją situacija nepagerėjo, be to, 2007-03-13 dėl atsakovo grasinimų ir smurto Airijos teismas priėmė nutartį, kuria atsakovui draudė naudoti smurtą arba juo grasinti bei bauginti ir priekabiauti. 2007 m. kovo mėn. atsakovas vienas grįžo į Lietuvą ir šeimos bute apsigyveno su kita moterimi, su kuria susilaukė sūnaus. Ieškovė prašė priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl atsakovo netinkamo elgesio, nepagarbos, neištikimybę, ieškovė patyrė didelį stresą, moralinį ir fizinį skausmą, daug nepatogumų bendraujant su vaikais ir kitais asmenimis, buvo sugniuždyta, praradusi pasitikėjimą savimi, prarado gyvenimo džiaugsmą. Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: 600 Lt vertės transporto priemonė VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės Ford Siera, v/n (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės VAZ 2109, v/n (duomenys neskelbtini) 6 000 Lt vertės Plymouth Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) bei 300 Lt vertės Ford Siera v/n (duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės svetainės ir virtuvės baldus; šviestuvą, kurio vertė 200 Lt; 200 Lt vertės šaldytuvą; 200 Lt vertės televizorių; indus už 200 Lt bei 200 Lt vertės užuolaidas. Nurodė, kad visi namų apyvokos daiktai priteistini atsakovui, kuris jais naudojasi su nauja šeima, o iš atsakovo jai priteistina 4 650 Lt piniginė kompensacija.
Prievolės bendrijai ir trečiajam asmeniui ieškovė nepripažino, kadangi siekdamas užregistruoti butą savo vardu, M. V. skolą bendrijai sumokėjo, o mokėjo mokesčius ir įsiskolinimą nebuvo jokio susitarimo, todėl jis išlaidas patyrė savo rizika, kuri negali sukelti įsipareigojimų ieškovei.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos; 22 500 Lt kompensaciją už R. S. išlaikymą; pripažinti ieškovei prievolę atlyginti 2/3 dalis (2 893 Lt) kreditorinio įsiskolinimo 253-III–B Gyvenamojo namo statybos bendrijai, o atsakovui – 1/3 dalį (1 447 Lt) bei nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi. Atsakovas nurodė, jog ieškovė nuo 1992 metų iki 2005-11-10 niekur nedirbo, todėl atsakovas vienas visiškai išlaikė penkių asmenų šeimą – žmoną, jos dukrą iš pirmosios santuokos, kuri negavo išlaikymo iš savo tėvo V. S., dukrą G. ir sūnų M.. Ieškovė buvo nerūpestinga vaikų mama, netvarkinga, nuolat rūkė, svaiginosi alkoholiu, apsimesdavo serganti net onkologinėmis ligomis. 2005-11-10 jai įsidarbinus, dėl jos kaltės kildavo ginčai ir nesutarimai, ji dažnai išeidavo iš namų nieko nesakiusi, lankydavosi baruose, bendraudavo su neaiškios reputacijos vyrais, kol galiausiai pas vieną išėjo gyventi.
Nurodė, kad dėl prastos šeimos materialinės padėties, atsakovas 2004 m. išvyko dirbti į Airiją, bute liko gyventi ieškovė, o nuo 2006 m. kovo mėn. – ieškovės dukra R. S. Joms išvykus butas liko apleistas, antisanitarinės būklės, todėl atsakovo tėvas M. V. savo lėšomis atliko remontą už 3 030 Lt. Dirbdamas Airijoje atsakovas nuo 2004 m. pastoviai kas savaitę šeimos pragyvenimui ir buto išlaikymui teikė po 500 Lt. Ieškovei išvykus į Airiją, skola už buto komunalinius pataranavimus iki 2006 m. buvo 12 556 Lt, kurią savo lėšomis sumokėjo taip pat M. V.. Pažymėjo, kad skola bendrijai už komunalines paslaugas nuo 1996 iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio buvo 4 340 Lt. Kadangi ieškovė jai siunčiamus pinigus naudojo ne prievolėms vykdyti, o savo ir savo dukros asmeninimas poreikiams tenkinti, jai turi būti pripažinta prievolė sumokėti 2/3 dalis įsiskolinimo bendrijai, o jam – 1/3 dalį. Pažymėjo, kad M. V. turi teisę reikalauti priteisti lėšas, kuriomis apmokėjo bendrijai skolą (liko 4 340 Lt), 5 891,01 Lt AB „Kauno energija“ už šildymą, UAB „Kauno vandenys“ už suteiktas paslaugas 150 Lt, UAB „Mikrovisata“ – 69,82 Lt, be to, padengė 2098 Lt skolą bendrijai už paslaugas, kadangi šių sumų nei atsakovas, nei ieškovė neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovė nuo 2007 metų uždraudė su jais bendrauti ir lankyti. Ji nuolat jį skundė policijai, 2007-03-13 su sugyventiniu įsiveržus į butą, atsakovas buvo stumdomas, dėl ko gynėsi ir buvo apkaltinas naudojus smurtą, todėl turėjo grįžti į Lietuvą. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas patyrė žalą, buvo pakenkta sveikatai, prarado pelningą darbą, o Lietuvoje teko dirbti už menką atlygį, todėl iš ieškovės prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Taip pat nurodė, kad neturėjo pareigos išlaikyti ieškovės dukters R. S., tačiau ją maitino, prižiūrėjo ir išlaikė iš savo lėšų 15 metų, dėl to turėjo 22 500 Lt (180 mėn. x 125 Lt) išlaidų, kurias prašė priteisti.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kreditorinio įsiskolinimo priteisimo ir prašė priteisti iš ieškovės 2/3 dalis įsiskolinimo (5 477,22 Lt), o iš atsakovo – 1/3 dalį (2 738,61 Lt). Ieškinyje nurodė, kad ieškovė nedirbo 13 metų, gyvendama santuokoje buvo atsakovo visiškai išlaikoma. Išlaikoma buvo ir jos dukra iš pirmosios santuokos R. S., kuri ieškiniuose buvo sąmoningai nuslėpta ir nepaminėta. Butas, kuriame ieškovas su atsakove gyveno nuo 1996 iki 2006 metų, 2010-09-08 tapo jo nuosavybe. Ieškovė jame nebuvo registruota, gyveno nuomininkės teisėmis. Butas 2010-09-30 buvo parduotas siekiant atsiimti už buto įmokėtą pajų ir remontuojant investuotas lėšas. Šalys nuo 1996 metų už komunalines paslaugas visiškai nemokėjo, dėl ko yra likusi 4 340 Lt skola bendrijai už iki 2008-08-01 suteiktas paslaugas. Ši skola buvo įtraukta į ieškovės ieškinį kaip dalintina tarp sutuoktinių, todėl jis, 2010-09-08 įteisindamas nuosavybės teises į butą, neprivalėjo mokėti ir skola išliko iki 2012-10-01. Papildomai nurodė, kad atsakovui išvykus į Airiją, likusi gyventi bute su vaikais, ieškovė nemokėjo už bendrijos ir kitas komunalines paslaugas, nors atsakovas kiekvieną savaitę duodavo po 500 Lt. Ieškovei išvykus bute liko gyventi jos dukra, kuri taip pat paliktų skolų nemokėjo. Kadangi trečiasis asmuo savo lėšomis sumokėjo iki 2007 m. paliktą 2 098 Lt skolą bendrijai bei AB „Kauno energija“ – 5 898,01 Lt, UAB „Kauno vandenys“ – 150 Lt, UAB „Mikrovisata“ – 69,82 Lt, t. y. iš viso 8 215,83 Lt, ir ši suma jam nėra grąžinta, prašo ją priteisti nurodytomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais ieškinį tenkino visiškai;
- nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes; nustatė sūnaus M. V. gyvenamąją vietą su ieškove;
- priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos 2008-08-25 po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo dukters G. V. išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės 2011-06-07 po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso 8 400 Lt; priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus sūnui M. V. iš viso 10 800 Lt bei išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus dukrai G. V. 10 800 Lt;
- padalino santuokoje įgytą turtą taip: atsakovui priteisė 3 000 Lt vertės automobilį Plymouth Voyager v/n (duomenys neskelbtini); iš atsakovo priteisė 1 500 Lt piniginę kompensaciją ieškovei;
- pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole 4 340 Lt kreditorinį įsiskolinimą 250-II–B Gyvenamojo namo statybos bendrijai;
- priteisė trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais M. V.: 3 645,82 Lt skolos solidariai iš ieškovės ir atsakovo, ir 3 848 Lt skolos iš atsakovo;
Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 50 Lt pašto išlaidų valstybei (III t. b. l. 165-173).
Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Nors ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad jis smurtavo, girtavo, neteikė vaikams išlaikymo, nerėmė šeimos nei moraliai, nei materialiai, buvo neištikimas ir su kita moterimi turi sūnų, tačiau pati ieškovė pažeidinėdavo savo kaip sutuoktinės pareigas. Teismas laikė pagrįstais atsakovo, trečiojo asmens M. V. paaiškinimus ir liudytojos N. Š. parodymus apie tai, kad ieškovė namuose nesitvarkė, mėgo kompanijas, buvo neištikima, dėl ko ir kilo konfliktas Airijoje. Teismas sprendė, kad abu neieškojo jokių kompromisų šeimos išsaugojimui, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, todėl atmetė šalių reikalavimus priteisti jiems neturtinę žalą.
Spręsdamas ieškovės reikalavimo priteisti vaikų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pagrįstumą teismas įvertino jų amžių, nuolat didėjančias kainas ir poreikius, todėl pripažino nepakankamu atsakovo siūlomą 150 Lt išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovas turi dar vieną mažametį sūnų, tačiau yra vidurinį išsilavinimą įgijęs jaunas, darbingas ir sveikatos problemų neturintis žmogus, todėl turėtų dėti pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ir tokiu būdu užtikrinti pilnavertį savo vaikų materialinį aprūpinimą. Dukrai G. teismas priteisė 8 400 Lt išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos už 28 mėn. Teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė, kad teikė išlaikymą iki kreipimosi į teismą dienos, todėl abiems vaikams priteisė po 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
Dėl ieškovės reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą teismas sprendė, jog nei viena iš šalių nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad turtas natūroje yra, išskyrus lengvąjį automobilį Plymouth Voyager, kurį laikė santuokoje įgytu turtu, jį priteisė atsakovui, o ieškovei 1 500 Lt piniginę kompensaciją.
Teismas nurodė, kad pirminiu ieškiniu ieškovė pripažino, jog jie su atsakovu turi kreditorinį įsiskolinimą bendrijai už butui (duomenys neskelbtini) teiktas komunalines paslaugas ir prašė jį dalinti, vėliau tokio reikalavimo nereiškė. Teismas nustatė, jog butas buvo įregistruotas atsakovo tėvo (trečiojo asmens M. V.) vardu, kuris 2010-09-30 butą pardavė. Ieškovei užginčijus sandorį civ. byloje Nr. 2-1472-775/2012 buvo sudaryta ir teismo 2012-06-18 nutartimi patvirtina taikos sutartis, pagal kurios nuostatas ieškovė atsisakė reikalavimo, o M. V. įsipareigojo sumokėti ieškovei 24 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad 2010-08-26 bendrijos pažymoje, kurios pagrindu trečiojo asmens vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į butą, nurodyta, kad buto savininkas M. V. bendrijai skolų neturi, tačiau 250-III-B BNSB teigė, kad skola susidarė bute gyvenant sutuoktiniams ir nėra apmokėta, todėl teismas pripažino, jog prievolė padengti įsiskolinimą bendrijai yra solidari abiems sutuoktiniams.
Teismas nustatė, kad ieškovė visiškai nevykdė savo, kaip buto savininkės pareigų, mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas, šių pareigų nevykdė ir atsakovas, todėl konstatavo, kad skolas apmokėjęs M. V. turi teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas nurodė, kad kaip ir bendrijai, taip ir M. V. sutuoktiniai yra solidariai atsakingi, todėl netenkino reikalavimo priteisti iš ieškovės 2/3 dalis, o iš atsakovo – 1/3 dalį įsiskolinimo. Be to, teismas įvertino tai, kad nuo 2007 m. kovo mėn. bute gyveno tik atsakovas su sugyventine ir jų sūnumi, todėl sprendė esant neteisinga ir nesąžininga nuo 2007 m. kovo mėn. ieškovės atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę, kuomet ji bute negyveno. Todėl teismas pripažino solidaria prievole abiems sutuoktiniams atlyginti M. V. už buto šildymą iki 2007 m. kovo mėn. 3 426 Lt sumą, 150 Lt už vandenį ir nuotekas bei 69,82 Lt už UAB „Mikrovisata“ paslaugas; likusią dalį už buto šildymą – 2 470 Lt, kuri buvo apmokėta nuo 2007 m. kovo mėn. bei 1 378 Lt bendrijai, kuri buvo apmokėti 2008 m. – 2010 m. laikotarpiu, priteisė tik iš atsakovo.
Teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 22 500 Lt už ieškovės dukters iš pirmos santuokos R. S. išlaikymą, negali būti kildinamas iš CK 3.115 straipsnio normų, nes ne tik neturi įstatyminio pagrindo, bet yra neįrodytas, nepagrįstas bei pažeidžia geros moralės principus. Konstatavo, kad aplinkybė, jog vaikas gyveno šeimoje su atsakovu, neįrodo, kad vaikas buvo išlaikomas atsakovo, o ne vaiko tėvo. Tai, kad byloje yra duomenys tik apie 2002 m.- 2003 m. atsakovo podukrai jos tėvo pašto perlaidomis pervestą išlaikymą, teismas sprendė nesuponuoja išvados, kad visus kitus metus Robertą išlaikė atsakovas, nes teismo nuomone išlaikymui skirtos pinigų sumos galėjo būti perduodamos ir kitu būdu.
Teismas nurodė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi abiejų reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, o 100 Lt pašto išlaidų valstybei priteisė per pusę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti: dalyje dėl santuokos iširimo kaltės - kaltu pripažinti atsakovą bei priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos; panaikinti sprendimą dalyje dėl skolos bendrijai ir M. V. priteisimo ir jo reikalavimą ieškovei atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (IV t. b. l. 23-27). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kaltės dėl santuokos iširimo paskirstymą, ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neobjektyviai įvertino atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, kuomet rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių ilgą laiką susiklostę priešiški santykiai, todėl teismas privalėjo juos vertinti kritiškai. Teismas visiškai nevertino duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo M. V. kitoje byloje reiškė reikalavimą dėl bendrijos pajinio įnašo, t. y. kad jis nebūtų padalintas santuokos nutraukimo byloje, apie tai, kad buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį M. V. dėl sandorių nuginčijimo, apie tai, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame nukentėjusioji yra ieškovė, o kaltinamieji M. V. ir bendrijos pirmininkė. Teismas, nustatinėdamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, turėjo vadovautis atsakovo pripažintomis aplinkybėmis apie tai, kad jis ieškovės atžvilgiu smurtaudavo, be to, jis nenuneigė rašytinių įrodymų apie tai, kad Airijoje teismas dėl jo netinkamo elgesio taikė apribojimus. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi liudytojos N. Š. parodymais, kadangi ji nenurodė konkrečių santuokos iširimo pasekmių, nes bylos šalių namuose nesilankydavo, konfliktų nematė ir negirdėjo, o jos parodymai apie tam tikras aplinkybes, įvykusias daugiau nei prieš 10 metų iki šios bylos nagrinėjimo, neturi reikšmės. Nepagrįstai teismas vadovavosi ir I. P. parodymais apie tai, kad šiuo metu ieškovė gyvena su K., kadangi ši aplinkybė neturi reikšmės nustatinėjant santuokos iširimo priežastis 2006-2007 metais. Atsakovo kaltę patvirtina ir tai, kad dar iki bylos iškėlimo jis apsigyveno su kita moterimi, su kuria nuo 2008 metų gegužės mėn. augina sūnų, bei tai, kad jis neišlaikė savo vaikų. Teismas neįvertino ieškovės pastangų išsaugoti šeimą, kuomet kartu su vaikais išvyko gyventi su atsakovu į užsienį. Pripažinus kaltę dėl santuokos iširimo, iš atsakovo priteistina neturtinė žala;
2. Teigdamas, kad ieškovė neįrodė skolos bendrijai sumokėjimo fakto, teismas taikė netinkamas materialinės teisės normas bei padarė ieškovės atžvilgiu nepagrįstas ir nesąžiningas bei įrodymams prieštaraujančias išvadas. Teismas neatsižvelgė į nuo bylos iškėlimo teisme iki 2012 metų iš esmės dėl trečiojo asmens ir bendrijos pirmininkės veiksmų pasikeitusias su butu susijusias aplinkybes. Taip pat teismas neteisingai laikė bendrijos pažymą nenuginčyta, kas buvo pagrindu priteisti skolą. Kadangi pajinis įnašas už butą buvo pilnai išmokėtas, ieškovė siekė įregistruoti savo nuosavybės teisę į jo ½ dalį, vėliau – į 2/3 dalis. Teismas nevertino aplinkybės, kad šis butas yra 80 000 Lt vertės, tačiau ieškovė su trečiuoju asmeniu susitarė tik dėl 24 000 Lt jai mokamos kompensacijos, su kurios dydžiu ieškovė sutiko tik dėl M. V. padengto įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Nurodo, kad ši aplinkybė įrodo M. V. nesąžiningus veiksmus siekiant nesąžiningai padėti sūnui ir asmeniškai pasipelnyti. Pažymėjo, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad M. V. vardu nesibaigus skyrybų procesui butas buvo parduotas J. A. Byloje nustatyta, kad iki buto įregistravimo nekilnojamojo turto registre buvo 4 340 Lt skola bendrijai, ką patvirtino ir šios bylos iškėlimo metu gauta SB pažyma. Tačiau teismas neįvertino, kad VĮ Registrų centras neregistruoja nuosavybės, jei yra skolų, todėl skolos nebuvimo faktą patvirtina 2010-08-26 SB pažyma Nr. 1. Teismas sprendime nurodo, kad ieškovė buto pirkimo–pardavimo sutartį nesąžiningai aiškina savo naudai, tačiau šie teismo motyvai prieštarauja CK nuostatoms dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Teismas neįvertino fakto, kad M. V. pasirašė sutartį savo valia, įsipareigodamas apmokėti visas atsirasiančias skolas. Sumokėdamas skolas trečiasis asmuo gera valia siekė padėti savo sūnui ir jo šeimai, be to, pardavęs butą jis neteisėtai reikalauja priteisti dalį skolų iš ieškovės. M. V. reikalavimas nepagrįstas ir tuo pagrindu, kad bylos šalims būnant užsienyje, butas buvo išnuomotas, o M. V. už gautus pinigus privalėjo už butą mokėti, tačiau kaip pats pripažino, gautus pinigus investavo į būsto pagerinimą, todėl nevykdęs sutartinės pareigos M. V. byloje reiškia nepagrįstą reikalavimą;
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nepagrįstai bendriją pripažino kreditore, kadangi skola nebuvo priteista teismo sprendimu ar įforminta skolos sutartimi, be to, bendrija, išskyrus prieštaringą poziciją, savarankiško reikalavimo nereiškė. Teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja CK nuostatoms ir fizinių asmenų sudarytam buto perleidimo sandoriui, kuris nėra nuginčytas;
4. Teismas nepagrįstai nesprendė išlaidų paskirstymo klausimo, neatliko jų paskaičiavimo, formaliai preziumuodamas, kad jos neatlygintinos abiejų šalių reikalavimus patenkinus iš dalies. Nurodo, kad išlaidos ieškovei privalo būti atlygintos.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą 5 539,33 Lt suma pagal 2008-11-20 teismo nutartį iki 2012-12-27; sumažinti sūnui M. iki jo pilnametystės 2013-07-31 priteistą išlaikymą iki 150 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kuria G. V. priteista 8 400 Lt įsiskolinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį: kuria ieškovei priteista 1 500 Lt kompensacija už transporto priemonę Plymouth Voyager; kuria iš atsakovo ir ieškovės priteista skola M. V.; kuria 4 340 Lt skola bendrijai pripažinta solidaria ir priteisti 2/3 skolos (2 893 Lt) iš ieškovės bei 1/3 dalį (1 447 Lt) iš atsakovo bei priteisti iš ieškovės 22 500 Lt sumą už R. S. išlaikymą (IV t. b. l. 40-46). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo vaikams įsiskolinimą už 3 metus po 300 Lt kiekvienam. Ši sprendimo dalis prieštarauja Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-20 nutarčiai, todėl yra neteisėta ir niekinė. Nurodo, kad išlaikymas vaikams už 3 metus buvo išskaitomas iš atsakovo minimalaus darbo užmokesčio. Pagal antstolio R. B. į bylą pateiktą informaciją išlaikymo skola 2012-09-26 buvo 9 729,98 Lt, atsakovas vaikų išlaikymui per 2008-2012 metus iš viso sumokėjo 3 180 Lt. Pagal teismui pateiktą 2010-08-03 AB „Kauno staklės“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nurodyta, kad vaiko išlaikymui per 3 mėn. priskaičiuota 560,65 Lt suma; pagal ieškovės pateiktą Danske bank sąskaitą atsakovas už sūnaus M. išlaikymą 2012 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėn. įmokėjo po 150 Lt. Todėl 4 190,65 Lt suma (3 180 Lt + 560,65 Lt + 450 Lt) turėtų būti išskaičiuota iš įsiskolinimo išlaikymui priteistinos sumos ir įsiskolinimo priteista iš viso 5 539,33 Lt;
Šalies argumentai
2. Teismas, priteisdamas ieškovei 1 500 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią transporto priemonę Plymouth Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad transporto priemonę atsakovas pirko nebegyvendamas su ieškove, 2006-10-24 iš banko Airijoje paėmęs 3 000 svarų paskolą, kurią grąžino 2007-01-28. Ieškovė šia transporto priemone nesinaudoja, todėl jai kompensacija nepriteistina;
3. Teismas šališkai, neįvertinęs faktinių aplinkybių, nepagrįstai įsiskolinimą bendrijai priteisė solidariai iš ieškovės ir atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bute gyveno su savo dukra, būdamos visiškai išlaikomos atsakovo nuo 1996 iki 2006 m. kovo mėn. nemokėjo už suteiktas komunalines paslaugas, laikytina, kad toks teismo sprendimas neatitinka solidarumo sąžiningumo ir solidarumo kriterijaus;
Šalies argumentai
4. Teismas taip pat pažeidė geros moralės principą ir nesivadovavo CK 3.70 straipsnio nuostatomis, kadangi bylos duomenys vienareikšmiškai įrodo, kad ieškovės dukrą iš pirmos santuokos išlaikė atsakovas. Pateikta AB „Lietuvos pašto“ Kauno filialo rašto kopija patvirtina, kad R. S. tėvas V. S. laikotarpiu nuo 2002 iki 2003 metų dukrai pervedė po 125 Lt per mėnesį išlaikymą už 13 mėnesių, o iki (duomenys neskelbtini), kol mergaitė sulaukė pilnametystės, ją išlaikė atsakovas. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į Kėdainių rajono teismą ir 1986-07-17 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai iš V. S. išieškojimo. Tai, kad alimentų išieškojimas iš V. S. buvo laikinai sustabdytas 1988-09-08 teisėjo nutartimi ir vykdomasis raštas grąžintas išieškotojai, taip pat patvirtina aplinkybę, jog ieškovė išlaikymo dukrai negaudavo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo tėvas M. V., ieškovei išvykus į Vokietiją, vaikais rūpinosi ir juos maitino, o atsakovas jiems, taip pat ir Robertai, siuntė pinigus perlaidomis.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais M. V. apeliaciniu skundu prašo šalių 4 340 Lt kreditorinį įsiskolinimą bendrijai padalinti tokiomis dalimis – ieškovei 2/3 dalis įsiskolinimo, kas sudaro 2 893 Lt, atsakovui – 1/3 dalį įsiskolinimo, t. y. 1 447 Lt sumai; 8 215,83 skolą M. V. padalinti tokiomis dalimis: ieškovei 2/3 dalis skolos (5 477,22 Lt), atsakovui – 1/3 dalį (2 738,61 Lt) (IV t. b. l. 13-17). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai skolą trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovo priteisė solidariai. Nurodo, kad skola turi būti priteista nurodyta tvarka, kadangi ieškovė, bute gyvendama su savo dukra, nei komunalinių mokesčių, nei mokesčių bendrijai nemokėjo. Be to, pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-18 nutartimi patvirtiną trečiojo asmens ir ieškovės taikos sutartį, ieškovė atsisakė išskaičiuoti 8 215,83 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas iš jai šio asmens mokėtinos kompensacijos už parduoto buto rinkos vertės ½ dalį (24 000 Lt), taip piktybiškai išvengdama atsakomybės, kuomet CK 4.76 straipsnyje yra numatyta pareiga prisidėti prie buto išlaikymo. Be to, ieškovei nuo 2007 metų net nebegyvenant ginčo bute, ji privalo prisidėti prie buto išlaikymo, kadangi tokia jos pareiga numatyta CK 4.76 straipsnyje;
2. Teismas neteisingai suprato ir vertino skolos, susidariusios už butui suteiktas paslaugas ir padengtos trečiojo asmens, sumokėjimo aplinkybes už laikotarpį nuo 2006-05-27 iki 2007-10-26. Nurodo, kad skola AB „Kauno energijai“ nuo 1998 m. iki 2006-06-16 buvo 4 869,09 Lt. Trečiajam asmeniui šią skolą dengiant dalimis, skola buvo apmokėta 2007-10-26, todėl negalima to laikotarpio priskirti nei ieškovei, nei atsakovui. Pažymėjo, kad į šios skolos dengimo sumas neįėjo mokesčiai už jokias kitas komunalines paslaugas. Nurodo, kad nuo 2007 m. kovo mėn. bute su sugyventine pradėjęs gyventi atsakovas mokėjo tik už butui tuo metu suteiktas šildymo paslaugas, tokia pat tvarka už šildymą mokėjo ir buto nuomininkas pagal nuomos sutartį nuo 2006-04-07 iki 2007 m. gegužės mėn. Remiantis nurodytu, už buto šildymą iki 2007 m. kovo mėn. nėra solidarios prievolės atlyginti skolos. Vadovaujantis nurodytu teigia, kad negali būti pripažinta solidariąja prievole abiems sutuoktiniams atlyginti M. V. už buto šildymą iki 2007m. kovo mėn. teismo nurodyta klaidinga 3 426,00Lt suma, kuri yra niekinė, išskyrus 150 Lt už vandenį ir nuotekas bei 69,82 Lt už UAB „Mikrovisata“ suteiktas paslaugas. Sprendime nurodyta 1 378 Lt skolos bendrijai suma nėra įtraukta į trečiajam asmeniui priteistiną 8 215,83 Lt sumą. Kadangi pagal bendrijos pažymą Nr. l M. V. bendrijai skolų neturi, skola negali būti priteistas atsakovui. Nurodo, kad šios komunalinių paslaugų apmokėjimo klaidingos sumos išskirstymas sutuoktiniams pagal metus yra netikslingos, niekinės, ir negali būti priteisiamos, be to, yra taisytinos. Šias sumas pripažinus nereikšmingomis, trečiojo asmens M. V. reikalavimas priteisti jo naudai 8 215,83 Lt sumą tenkintinas visiškai;
Šalies argumentai
3. Apeliantas prašo sukonkretinti ieškovės ir atsakovo solidarią įsiskolinimo prievolę, priteisiant šalims konkrečias sumas tuo pagrindu, kad šalys visiškai nebendrauja, todėl nėra įmanomas solidarios prievolės tinkamas įvykdymas. Ieškovė turi apmokėti 2/3 dalis skolos bendrijai, kadangi bute atsakovo išlaikoma gyveno su dukra ir mokesčių nemokėjo nuo 1996 iki 2006 metų, t. y. ieškovė turėjo pareigą išlaikyti savo vaiką, tos pareigos neužkraunant atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais M. V. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti (IV t. b. l. 54-57). Nurodo, kad su apeliaciniu skundu visiškai sutinka ir iš esmės atkartoja trečiojo asmens skunde nurodytus argumentus.
Trečiasis asmuo M. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti (IV t. b. l. 58-62). Nurodo, kad ieškovės kaltinimai trečiojo asmens ir atsakovo atžvilgiu yra neatitinkantys tikrovės, prieštaraujantys byloje pateiktiems, juridinių įstaigų išduotiems įrodymams. Liudytojos I. P. parodymai apie tai, kad ieškovė gyvena su kitu vyru, patvirtina faktą, kad ieškovė buvo neištikima ir pirmoji paliko šeimą. Taip pat nurodo, kad ieškovė melagingai nurodo aplinkybes apie jos darbą Vokietijoje, kadangi ji nuo 1992 metų iki 2005-11-10 niekur nedirbo ir buvo visiškai išlaikoma atsakovo. Ieškovė niekaip neprisidėjo prie buto išpirkimo ir jo išlaikymo, todėl ji privalo atlyginti didesnę skolos dalį.
Trečiasis asmuo M. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti (IV t. b. l. 67-72). Nurodo, kad su skundu sutinka ir iš esmės atkartoja atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti (IV t. b. l. 75-76). Nurodo, kad teismas aplinkybes dėl santuokos nutraukimo kaltės įvertino visapusiškai ir objektyviai, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas prašo vadovautis jo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo
Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad sutuoktinis prieš ją vartoto sumurtą 1997-12-09 ir 2000-04-19 bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus - specialisto išvadas (b.l. 19-22). Taip pat nurodė, kad Šiaurės Airijos Dungannon magistrų teismas 2007-03-13 išdavė įsakymą nepriekabiauti pagal Įsakymo dėl smurto namuose ir šeimoje (Šiaurės Airija) 1998, 20 straipsnį (I t., b.l. 24-25), nors šioje nutartyje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrindu išduoti šį įsakymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Ieškovė į teismą kreipėsi 2008-08-25 ir ieškinyje nurodė, kad su sutuoktiniu negyvena kartu nuo 2006-01-03. Taigi, pirmiau nurodytas įsakymas buvo išduotas, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūkę. Atsakovas dėl įsakymo išdavimo aplinkybių nurodė, jog konfliktavo todėl, kad ieškovė turėjo draugą, apie kurį paliudijo ir ieškovės sesuo I. P. (III t., b.l. 160). Kiti atsakovo galimą smurtą patvirtinantys įrodymai apibūdina laikotarpį prieš šešis ar aštuonis metus iki šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, todėl taip pat negali būti laikomi susiję su santuokos iširimo priežastimi. Apeliantė nurodė, kad sutuoktinis turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D., tačiau norėdama remtis prezumpcija dėl sutuoktinio neištikimybės, ji turėjo įrodyti ne tik jo neištikimybę, bet ir tai, kad ji buvo santuokos iširimo priežastimi. Apeliantė nurodė, kad su sugyventine atsakovas apsigyveno kartu iki bylos dėl santuokos iširimo iškėlimo, tačiau šalys santuokinius ryšius buvo nutraukę daug anksčiau, todėl ši aplinkybė taip pat nėra susijusi su santuokos iširimo priežastimi.
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Kolegija sprendžia, kad tokių faktų ieškovė neįrodė, todėl preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo dėl jo neištikimybės ar žiauraus elgesio su sutuoktine nebuvo pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas abi šalis pripažino kaltais dėl santuokos iširimo, kaip pažeidusiais iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu ir kolegija su tuo sutinka. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas turėjo pagrindo nustatyti, kad abu sutuoktiniai per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė (ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo vaikus; atsakovas nurodė, kad ieškovė 1992 m. - 2005-11-10 nedirbo ir t.t.) negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Todėl kolegija konstatuoja, kad šalių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą, kuriuo abu sutuoktiniai buvo pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo ir atmestas jų reikalavimas priteisti neturtinę žalą.
Dėl turto padalinimo
Apeliantas G. V. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 1 500 Lt kompensacija už jam atitekusią transporto priemonę Plymouth Voyager v/n (duomenys neskelbtini). VĮ “Regitra” Kauno filialo 2008-09-27 pažyma patvirtina, kad ši transporto priemonė įgyta ir įregistruota apelianto vardu 2007-01-17 (I t., b.l. 14, III t., b.l. 10). Pagal CK 3.127 straipsnį, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis); vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (2 dalis). Nagrinėjamu atveju pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu atskirai gyvena jau nuo 2006-01-03 (I t., b,.l. 3). Atsakovas paaiškino teisme, kad automobilį įsigijo už paskolą, kurią pats ir grąžino (III t., b.l. 156), tuomet teismas turėjo pagrindą šio automobilio, kuris įsigytas atsakovo daugiau kaip po metų laiko nuo gyvenimo skyrium pradžios, nedalinti. Todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 1 500 Lt kompensacija panaikinama (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 185 str.).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo
Šalys santuokoje susilaukė sūnaus M. V. gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pilnametystė sueis (duomenys neskelbtini) ir dukters G. V. gim. (duomenys neskelbtini), kuri pilnametystės sulaukė bylą iškėlus teisme - (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas išlaikymą abiems vaikams priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos 2008 08 25 po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, sūnui periodinėmis išmokomis, o dukrai konkrečia pinigų suma (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Iš atsakovo taip pat buvo priteistas abiems jo vaikams išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus – kiekvienam vaikui po 10 800 Lt.
Pagal CK 3.192 str. 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovė nurodė, kad būtiniems vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip po 800 Lt. Vaikų maitinimui ieškovė skiriama ne mažiau 300 Lt, lėšos taip pat reikalingos aprangai, lavinimui, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir tai, kad jie gyvena Airijoje, 800 Lt suma nėra neprotingai didelė, viršijanti būtiniems vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų sumą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis (išmokėtina suma) bylos iškėlimo metu (2008-07-01 – 2008-09-30) buvo 660,20 Lt, tačiau SODRA duomenys patvirtina, kad įvairiais laikotarpiais atsakovas dirbo pagal verslo liudijimus, bet į bylą nepateikė teismui duomenų apie tuo metu gautas pajamas, todėl visos abejonės dėl jo turtinės padėties turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (CK 3.3 str. 1 d., 185 str.). Atsakovo darbo užmokestis (išmokėtina suma) bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigoje buvo 1383,71 Lt. (2012-09-01 – 2012-11-30), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 1463,74 Lt (2013-01-01 – 2013-03-31). Nors teismo sprendime nurodyta, kad išlaikymas nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisiamas iki dukters G. pilnametystės, tačiau jis paskaičiuotas tik už 28 mėn., t.y. iki 2010-12-25 ir skundo dėl to ieškovė nepateikė, todėl teismas nagrinėdamas bylą šioje dalyje tik pagal atsakovo skundą, yra saistomas draudimo priimti jo atžvilgiu blogesnį sprendimą (CPK 313 str.). Tuomet konstatuotina, kad atsakovas nuo 2008-05-16 iki 2010-12-25 turėjo pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Šis laikotarpis apima tris mėnesius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio ir 28 mėn. išlaikymo nuo ieškinio pareiškimo teisme iki 2010-12-25 laikotarpį. Atsakovas iki 2007-03 mėn. pajamas gavo užsienyje, bet duomenų į bylą apie jas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sveikas ir darbingas, ginčo laikotarpiu turėjo ir turi pastovias ir vis didėjančias pajamas, jo 300 Lt dalis bendroje 800 Lt kiekvieno vaiko išlaikymo sumoje, kuri vertintina tik galinti patenkinti pačius būtiniausius, o ne maksimalius vaikų poreikius, yra proporcinga jo turtinei padėčiai, todėl nėra jokio pagrindo išlaikymą kiekvienam vaikui sumažinti iki 150 Lt.
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje byloje ieškovė prašė priteisti 19200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 32 mėnesius nuo 2006-01, kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium ir iki ieškinio pareiškimo – 2008-08-25, skaičiuojant po 300 Lt kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kodėl viršijo ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo ir jį priteisė vaikams už 36 mėnesius, t.y. po 10 800 Lt kiekvienam vaikui (CPK 376 str. 3 d.). Atsakovas neginčijo, kad nuo ieškovės nurodytos datos (2006-01-03) negyveno kartu. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2007 m. vaikų nelankė dėl ieškovės draudimo (III t., b.l. 5). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2007-03 atsakovas išvyko gyventi į Lietuvą, o pastarasis atsiliepime nurodė, kad nuo 2007-07 gyvena su kita moterimi (II t., b.l. 6). Visuose atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose yra minimos tik dovanos vaikams (mobiliojo ryšio telefonai), bet nenurodoma apie reguliarų, reikiamo dydžio išlaikymą, todėl atsakovas neįrodė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu tinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str., 3.200 str.), tuomet nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo viršyti ieškovės pareikštus reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl ši sprendimo dalis pakeistina ir iš atsakovo priteistas 10 800 Lt kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimas sumažintinas iki 9 600 Lt kiekvienam vaikui (300 Lt x 32 mėn., CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams nuo bylos iškėlimo teisme dienos, neatsižvelgė į Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-20 nutartimi kiekvienam vaikui priteistą po 150 Lt išlaikymą iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla (I t., b.l. 63-64). Kolegija sutinka su apeliantu, kad priteisdamas išlaikymą dukrai G. už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2008-08-25) už 28 mėnesius bei sūnui M. iki bylos išnagrinėjimo (2012-12-17), teismas turėjo įskaityti išlaikymą, kuris privalo būti išieškotas 2008-11-20 nutarties pagrindu. Tokiu atveju išlaikymas abiems vaikams turėjo būti priteisiamas konkrečia pinigų suma (CK 3.196 str. 1 d. 2 p.).
Šalių dukrai G. teismas išlaikymą priteisė už 28 mėnesius po 300 Lt arba 8 400 Lt, tačiau nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2008-08-25) iki laikino išlaikymo priteisimo dienos - 2008-11-20 arba už 3 mėnesius turėjo būti priteisiamas po 300 Lt arba 900 Lt, o už likusius 25 mėnesius - 3750 Lt (150 Lt x 25 mėn.), todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir priteistas išlaikymas iš atsakovo dukrai G. sumažintinas nuo 8 400 Lt iki 4650 Lt (900 Lt + 3750 Lt) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Šalių sūnui M. išlaikymas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2008-08-25) iki laikino išlaikymo priteisimo dienos - 2008-11-20 arba už 3 mėnesius turėjo būti priteisiamas po 300 Lt arba 900 Lt, o toliau iki sprendimo priėmimo (2012-12-17) 7350 Lt (150 Lt x 49 mėn.), todėl teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo G. V. sūnui M. išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos 2008 08 25 po 300 Lt ( tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės pakeistinas ir iš atsakovo priteistina 8 250 Lt išlaikymas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo ir nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki sūnaus M. pilnametystės iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Dėl reikalavimo priteisti 22500 Lt kompensaciją už R. S. išlaikymą
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 22 500 Lt kompensaciją už jos dukters R. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, kadangi iš jos tėvo 2002-2003 metais gauta tik 1625 Lt išlaikymas. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovas ieškovės dukrą išlaikė 15 metų, teikdamas jai po 180 Lt kas mėnesį išlaikymą. Teisę į kompensaciją reglamentuoja atsakovo priešieškinyje nurodytas CK 3.115 straipsnis. Pagal šią normą, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (1 dalis). Taip pat jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (2 dalis). Nagrinėjamu atveju priešieškinio faktinės aplinkybės, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo priteisti iš ieškovės kompensaciją. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir ši išlaikymo pareiga yra asmeninė. Įstatymas taip pat numato pareigą pilnamečiui broliui (seseriai), seneliams, turintiems galimybę, išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį) ar vaikaitį. Atsakovas nėra subjektas, kuriam pagal įstatymą gali atsirasti vaiko kilme grindžiama asmeninė pareiga išlaikyti sutuoktinės nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad išlaikymo lėšos yra nepilnamečio vaiko turtas, kurį ieškovė tvarko tik uzufrukto teise (CK 3.186 str. 1 d., 3.190 str. 1 d.), todėl atsakovas, prašydamas priteisti piniginę kompensaciją CK trečiosios knygos normų pagrindu, pareiškė nepagrįstą priešieškinį ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.
Dėl sutuoktinių solidariosios prievolės
Pirmosios instancijos teismas 4340 Lt kreditorinį įsiskolinimą Gyvenamojo namo statybos bendrijai pripažino solidaria ieškovės N. R. V. ir G. V. prievole. Apeliantė nurodė, kad iki buto įregistravimo nekilnojamojo turto registre buvo susidariusi 4 340 Lt skola bendrijai, ką patvirtino ir šios bylos iškėlimo metu gauta SB pažyma. Tačiau teismas neatsižvelgė į nuo bylos iškėlimo teisme iki 2012 metų iš esmės dėl trečiojo asmens ir bendrijos pirmininkės veiksmų pasikeitusias su butu susijusias aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė buto pirkimo–pardavimo sutartį aiškina nesąžiningai savo naudai, neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centras neregistruoja nuosavybės, jei yra skolų ir šios skolos nebuvimo faktą patvirtino 2010-08-26 SB pažyma Nr. 1. Apeliantė nurodė, kad skola nebuvo priteista teismo sprendimu, kreditorė savarankiško reikalavimo nereiškė. Taigi, byloje kilęs ginčas ar trečiasis asmuo 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrija yra sutuoktinių kreditorė.
Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė padalinti tarp sutuoktinių 4340 Lt skolą 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrijai. 2012-06-28 patikslintu ieškiniu (II t., b.l. 165-168) šio reikalavimo jau nereiškė, tačiau atsakovas 2012-09-11 patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti ieškovei prievolę atlyginti 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrijai 2/3 dalis – 2893 Lt kreditorinio įsiskolinimo, o atsakovui 1/3 dalį – 1447 Lt. Prie pradinio ieškinio ieškovė pridėjo 2008-08-13 pažymą, kad 4340 Lt skola bendrijai yra už komunalinius patarnavimus, nes įmokos už buto statybas yra pilnai išmokėtos (I t., b.l. 27).
Dėl apeliantės argumentų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini) nuosavybe pažymėtina, kad 1994-04-13 tarp atsakovo ir 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrijos buvo sudaryta sutartis, kuria jis buvo priimtas pilnateisiu bendrijos nariu (I t., b.l. 104).
Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-228-713/2010 trečiasis asmuo M. V. ginčijo 1994-04-13 atsakovo ir bendrijos sutartį ir prašė pripažinti 19 145 Lt pajų jo nuosavybe, tačiau jo ieškinys 2010-03-19 sprendimu buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2010-06-15 (Kauno apygardos teismo 2010-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1133-343/2010).
Kauno miesto apylinkės teisme pagal ieškovės ieškinį buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1473-775/2012, kurioje buvo prašoma pripažinti 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrijos 2010-08-26 pažymą Nr. 1, išduotą VĮ Registrų centrui, kuri buvo pagrindu įregistruoti trečiojo asmens M. V. nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje nurodyta, kad M. V. yra bendrijos narys, butas išlaisvintas nuo hipotekos, nes buto savininkas M. V. bankui neskolingas, bendrijai skolų neturi (II t., b.l. 90, civilinė byla Nr. 2-1473-775/2012, I t., b.l. 14). Taip pat ieškovė prašė šioje byloje pripažinti negaliojančia buto perleidimo G.J. A. 2010-09-30 pirkimo-pardavimo sutartį. 2012-06-18 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria ieškovė atsisakė visų savo reikalavimų, o M. V. sutiko sumokėti ieškovei 24 000 Lt. Pažymėtina, kad 2010-09-30 pirkimo-pardavimo sutarties (II t., b.l. 94-97) 4.4 punkte buvo konstatuota, kad nėra jokių skolų ir/ar įsiskolinimų, yra sumokėti visi mokesčiai už butą, o visos pretenzijos dėl atsiradusių skolų iki sutarties pasirašymo dienos gali būti pateikiamos pardavėjui, t.y. M. V.. Visos šios aplinkybės yra pagrindu konstatuoti, kad įsiteisėjus 2012-06-18 nutarčiai patvirtinti šalių taikos sutartį, M. V. nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai į butą (duomenys neskelbtini) nebuvo paneigti (II t., b.l. 98, 101). Todėl šalys nelaikytinos bendrijos kreditoriais, kuomet skola nėra susijusi su bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ji negrindžiama sutuoktinių ar vieno sutuoktinio sudarytu sandoriu (CK 6.6 str., CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys). Esant tokioms aplinkybėms, sprendimo dalis, kuria teismas kreditorinį įsiskolinimą 4340 Lt 250- III –B Gyvenamojo namo statybos bendrijai pripažino solidaria ieškovės N. R. V. ir G. V. prievole, panaikinama (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais M. V. apeliacinio skundo
Trečiasis asmuo reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų jo naudai 8215,83 Lt skolos, nustatant dalinę atsakomybę – 2/3 dalis priteisti iš ieškovės (5477,22 Lt) ir 1/3 iš atsakovo (2738,61 Lt). Trečiasis asmuo nurodė, kad už šalis sumokėjo jų skolą AB „Kauno energija“ už butui (duomenys neskelbtini) patiektą šilumą per 1998 m. - 2006-05-13 4869,09 Lt ir 1028,92 Lt. delspinigių, iš viso 5898,01 Lt. Taip pat apmokėjo UAB „Kauno vandenys“ 150 Lt skolą už vandenį ir nuotekas už laikotarpį nuo 2005-09-01 iki 2006-04-25, UAB „Mikrovisata“ 69,82 Lt skolą nuo 2006-02-01 (apmokėta 2006-08-23), 2098 Lt namo bendrijai už lauko duris (1998-10-20, 2006-08-23 ir 2007-02). Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais M. V. naudai priteisė solidariai iš šalių 3645,82 Lt ir tik iš atsakovo 3848 Lt įsiskolinimo, t.y. jo reikalavimą patenkino 7493,82 Lt sumoje. Atsakovas sprendimo šioje dalyje neskundė, o ieškovė apeliaciniu skundu prašė trečiojo asmens ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo nustatyti dalinę atsakomybę ir patenkinti jo 8215,83 Lt kreditorinį reikalavimą taip: iš ieškovės priteistą sumą padidinti iki 5477,22 Lt, o iš atsakovo priteistą sumą sumažinti iki 2738,61 Lt. Byloje esančia nuomos sutartimi nustatyta, kad butas buvo išnuomotas nuo 2006-04-10 (III t., b.l. 144), o skolos susidarė iki buto nuomos pradžios, todėl nesant jokios sutarties su trečiuoju asmeniu, kurio nuosavybės teisė į butą nebuvo paneigta, teismas turėjo pagrindo priteisti iš šalių už tuo metu šalių šeimos gyvenamąja patalpa buvusiam butui teiktas paslaugas - 5898,01 Lt. už buto šildymą, 150 Lt skolą už vandenį ir 69,82 Lt UAB „Mikrovisata“ arba iš viso 6117,83 Lt., už kurias sumokėjo trečiasis asmuo. Lauko durų įrengimo išlaidos negali būti priskirtos prie paslaugų, kuriomis šalys naudojosi, nes jos priskirtinos prie buto savininko išlaidų, išlaikant bendrąją nuosavybę (CK 4.86 str.). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, todėl apelianto prašymas taikyti dalinę atsakomybę yra nepagrįstas. Pagal CPK 313 straipsnį, draudžiama dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą, kokiu galėtų būti sprendimas priteisti iš šalių solidariai apeliantui M. V. 6117,83 Lt, todėl ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai dėl sprendimo dalies dėl trečiojo asmens ieškinio, netenkintini.
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo buvo nutarta nepriteisti šalims bylinėjimosi išlaidų. Sprendime nurodyta, kad šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau jame nėra nurodyta, kokias išlaidas šalys patyrė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo 448,05 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 2800 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (I t., b.l. 9, 11, 12, II t., b.l. 115, III t., b.l. 148, 149). Atsakovas turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė teismui teikė tris patikslintus ieškinius, į kuriuos atsakovas teikė atsiliepimus, todėl teismas turėjo pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir šalims turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo G. V. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui M. V. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos 2008 08 25 po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir priteisti iš atsakovo G. V. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), 8 250 (aštuonis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt) litų išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos - 2012 m. gruodžio 17 d. priteisti mokėti sūnui M. išlaikymą po 300 (tris šimtus) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo G. V. a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai G. V. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos (2008 08 25) iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis , iš viso 8400 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus litų) ir jį sumažinti iki 4650 (keturių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt) litų.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. V. priteistas išlaikymo įsiskolinimas sūnui M. V. ir dukrai G. V., sumažinant jį nuo 10800 Lt iki 9 600 (devynių tūkstančių šešių šimtų) litų kiekvienam vaikui.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir atsakovui G. V. priteistas automobilis Plymouth Voyager v/n (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) vertės, o iš atsakovo G. V. 1500 Lt piniginė kompensacija ieškovės N. R. V. naudai.
Panaikinti sprendimo dalį dėl 4340 Lt kreditorinio įsiskolinimo 250- III –B Gyvenamojo namo statybos bendrijai pripažinimo solidaria ieškovės N. R. V. ir G. V. prievole.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.