- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-1133-343/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- N., N. R. V.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-228-713/2010 pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovams G. V., 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrijai, trečiajam asmeniui N. R. V. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir nuosavybės pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 31-33, t. 1) ieškovas prašė pripažinti apsimestiniu 1994 m. balandžio 13 d. atsakovo G. V. ir trečiojo asmens 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrijos sandorį, bendrijos 19 145 Lt pajų pripažinti ieškovo nuosavybe, perkelti ieškovui bendrijos nario teises ir pareigas. Ieškovas nurodė, kad ginčijamu sandoriu atsakovas G. V., kuris yra ieškovo sūnus, įsipareigojo įmokėti pirminį 6 521 Lt pajinį įnašą ir sumokėti 1 227 Lt banko palūkanas mainais už priėmimą į bendriją nariu. Kadangi atsakovas neturėjo pinigų, ieškovas su juo susitarė, kad įnašus mokės ieškovas, o pilnai juos sumokėjus pajus bus perrašytas ieškovo vardu. Iš viso ieškovas sumokėjo 22 385,50 Lt, iš jų 19 145 Lt pajinis įnašas, likusi suma - banko palūkanos ir delspinigiai. Už buto apdailos ir vidaus įrengimo darbus ieškovas papildomai sumokėjo 8 020 Lt. Atsakovui G. V. išvykus dirbti į Airiją, bute kurį laiką gyveno jo sutuoktinė trečiasis asmuo N. R. V., kuri butą paliko itin netvarkingą. Buto remontui ieškovas išleido dar 3 030 Lt. Be to, trečiasis asmuo paliko 5 086,97 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas, kurį taip pat apmokėjo ieškovas. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovas elgėsi kaip buto savininkas. Ginčijamas sandoris buvo apsimestinis, nes atsakovas G. V. nesiekė įgyti buto, nemokėjo už pajų pinigų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 45-46, t. 1) atsakovas G. V. prašė ieškinį patenkinti, visiškai sutikdamas su ieškinio argumentais papildomai nurodė, kad jo pajamos nebuvo pakankamos penkių asmenų šeimai išlaikyti, tuo tarpu jo sutuoktinė niekur nedirbo, nesurūpino šeimos gerbūviu, dėl ko jie neturėjo jokių galimybių ne tik mokėti pajų, bet ir išlaikyti butą, visas su pajaus apmokėjimu ir buto išlaikymu susijusias pareigas prisiėmė ieškovas, kuris elgėsi kaip buto savininkas.
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 54-56, t. 1) trečiasis asmuo N. R. V. prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir nurodė su atsakovu susituokusi 1988 m. gruodžio 9 d., santuokoje auginanti du nepilnamečius vaikus. Kadangi šeima neturėjo būsto, ginčijamu sandoriu buvo siekiama įsigyti gyvenamąją patalpą. Sandorio sudarymo metu šeima gyveno nuomojamame bute, turėjo pakankamai pajamų prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Ieškovo šeima į butą nepretendavo, juo nesinaudojo, trečiajam asmeniui su atsakovu išvykus į užsienį butą tik prižiūrėjo. Tiek ieškovo šeima, tiek ir trečiojo asmens motina savo rizika ir geros moralės principu rėmė jos ir atsakovo šeimą. Be to, jai ir atsakovui išvykus į užsienį, ieškovas kurį laiką butą nuomojo, taip susigrąžindamas dalį už butą sumokėtų pinigų. Ieškinys šioje byloje reiškiamas dėl to, jog trečiojo asmens ir atsakovo G. V. santuokos nutraukimo byloje reiškiamas reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrija nurodė su ieškinio reikalavimu sutinkanti, kadangi visas įmokas tiek įsigyjant butą, tiek jį išlaikant mokėjo ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu (b.l. 20-23, t. 2) ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui N. R. V. ir 54,95 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, jog ginčijamą sandorį sudarė ir su tuo susijusias teises ir pareigas įgijo atsakovas G. V., pajus, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas buvo sudaręs santuoką, galėjo būti perleistas tik notaro patvirtintu sandoriu, turint sutuoktinio sutikimą. Duomenų, jog toks susitarimas dėl pajaus perleidimo buvo sudarytas, byloje nėra, todėl ieškovo veiksmai, jam mokant pajines įmokas ir išlaikant turtą, vertintini kaip parama sūnaus šeimai. Ieškinio argumentą, jog atsakovas su šeima nesiekė įgyti buto nuosavybės teise, paneigia faktinės aplinkybės, jog iš karto po pastatymo bute apsigyveno būtent atsakovas su šeima. Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ginčijamą sandorį sudariusių šalių valios ydingumą sandorio sudarymo metu, todėl nusprendė, kad pripažinti sandorį apsimestiniu nėra jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 26-30, t. 2) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ir, pakartodamas savo patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog būtent jis mokėjo pajinius įnašus, remontavo ir išlaikė ginčo butą, t.y. elgėsi kaip buto savininkas, jog atsakovas G. V. nesiekė buto įsigyti, nemokėjo už jį įmokų, papildomai nurodo, jog trečiasis asmuo ginčo bute nebuvo prisiregistravusi, t.y. gyveno jame kaip nuomininkė, jog trečiojo asmens atstovės nurodomos faktinės aplinkybės, jog trečiąjį asmenį ir atsakovą rėmė trečiojo asmens motina, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Nurodydamas, jog pajui perleisti buvo būtinas sutuoktinio sutikimas, teismas netinkamai aiškino bendrijos įstatų 13.4 p. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog 2010 m. vasario 11 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas ieškovą priėmė į bendrijos narius. Vadovaujantis bendrijos įstatų 10.1 p., išmokėjęs pajų bendrijos narys įgyja nuosavybės teisę į butą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 35-37, t. 2) atsakovas G. V. prašo skundą patenkinti, savo poziciją grįsdamas argumentais, analogiškais nurodytiems savo atsiliepime į patikslintą ieškinį ir ieškovo apeliaciniame skunde.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 39-40) atsakovė 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrija prašo skundą patenkinti, palaikydama savo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo N. R. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, savo poziciją grindžia argumentais, analogiškais nurodytiems atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Vadovaujantis ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos CK 52 str., apsimestiniu laikytinas sandoris, skirtas kitam sandoriui pridengti, t.y. toks sandoris, kurį sudarę subjektai dėl vienokių ar kitokių priežasčių prisiėmė įsipareigojimus, neatitinkančius tikrosios jų valios. Teigdamas, jog 1994 m. balandžio 13 d. sutartis yra apsimestinė, jog jis pats, o ne atsakovas G. V., buvo tikroji šios sutarties šalis, ieškovas nepateikė jokių šalių valios trukumus sutarties sudarymo metu patvirtinančių argumentų ar įrodymų. Net ir atsakovai, pripažindami ieškinio pagrįstumą, nepatvirtino, jog jau sutarties sudarymo metu šalys turėjo tikslą sukurti tam tikras teises ar pareigas ieškovui. Priešingai, viso teisminio proceso metu atsakovas G. V. nuosekliai tvirtino, jog sutartis buvo sudaryta jam turint tikslą įgyti nuosavą gyvenamąją patalpą šeimos poreikiams ir tik vėliau supratęs, jog negalės pats įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas perleido savo teises ir pareigas ieškovui. Atsakovės 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrijos sutikimas su ieškinio reikalavimais taip pat buvo grindžiamas jau po sutarties sudarymo įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Galų gale ir pats ieškovas 2010 m. sausio 13 d. teismo posėdyje (b.l. 130-140, t. 1) tvirtino, jog butas buvo perkamas sūnui ir anūkams (b.l. 132, t. 1), jog, sūnui neturint finansinių galimybių pačiam mokėti įmokas, jie susitarė dėl teisių ir pareigų pagal sutartį perdavimo ieškovui, jog dėl pajaus perrašymo su sūnumi ieškovas tarėsi iškilus klausimui dėl sūnaus skyrybų, tuo atveju, jeigu sūnaus šeima būtų gerai sugyvenusi, ieškovas šio klausimo nebūtų kėlęs. Tuo būdu pats ieškovas netiesiogiai patvirtino, jog ginčijamo sandorio sudarymo tikslu negalėjo būti būsto įgijimas ieškovo vardu, jog atsakovo G. V. prisiimtus įsipareigojimus ieškovas vykdė norėdamas padėti sūnui, tuo tarpu reikalavimą teisme pareiškė siekdamas, kad nuosavybės teisių į ginčo turtą neįgytų trečiasis asmuo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad po ginčo buto pastatymo jame ilgą laiką gyveno būtent atsakovas G. V. su šeima, tuo tarpu ieškovas bute negyveno, t.y. savo asmeniniams ar šeimos poreikiams jo nenaudojo. Be to, ieškovas nenurodė jokių objektyvių kliūčių, trukdžiusių jam pačiam sudaryti ginčo sandorį savo vardu, t.y. neįrodė egzistavus logišką priežastį apsimestiniam sandoriui sudaryti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog, nenustačius šalių valios trūkumų, pripažinti 1994 m. balandžio 13 d. sutartį apsimestine nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinio skundo argumentais, kaip ir nurodytaisiais ieškinyje, sandorio apsimestinumas nepagrįstai siejamas ne su šalių valia sandorio sudarymo metu, bet su jų veiksmais vykdant sandorį. Sutartinių įmokų už kitą asmenį mokėjimas gali būti paremtas įvairiais motyvais, pvz., neatlygintine parama artimui, paskolos teisiniais santykiais, susitarimu dėl sutartinių teisių perleidimo ar kt., tačiau neturi jokios įtakos sandorio teisėtumui. Iš kitos pusės, iš paties ieškovo prie ieškinio pateiktų mokėjimo kvitų (b.l. 11-18, t. 1) turinio matyti, jog įmokos už statybą buvo mokamos atsakovo G. V. vardu, išskyrus kelias išimtis, kai įmokas nurodė mokėjusi S. V., t.y., nepriklausomai nuo to, kas tas įmokas mokėjo, pinigų sumokėjimu buvo siekiama įvykdyti būtent atsakovo G. V. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl 1994 m. balandžio 13 d. sutarties pripažinimo apsimestine buvo atmestas pagrįstai.
Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo butą ieškovo nuosavybe, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas šį reikalavimą ieškinyje formulavo kaip išvestinį iš pirmojo ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti apsimestiniu sandorį dėl buto statybos, t.y. sandorį, lėmusį nuosavybės teisių į statomą butą atsiradimą. Pripažinus, jog ginčijamos sutarties pagrindu ieškovas jokių nuosavybės teisių neįgijo, nebeliko ir vienintelio ieškinyje nurodyto faktinio reikalavimo dėl pajaus pripažinimo ieškovo nuosavybe pagrindo. Nors ieškinyje ir nebuvo remiamasi aplinkybe, jog nuosavybės teises į pajų atsakovas G. V. ieškovui perleido vėlesniu susitarimu, atsižvelgdamas į teismo posėdžiuose šalių pateiktus argumentus, pirmosios instancijos teismas įvertino ir šio nuosavybės įgijimo pagrindo egzistavimo faktą. Vadovaujantis CPK 12, 178 str., kiekvienas proceso dalyvis privalo įrodyti egzistavus aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo poziciją. Tiek ieškovas, tiek atsakovas G. V. 2010 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu patvirtino susitarę, jog, atsakovui neišgalint mokėti pajinių įmokų, šias įmokas sumokės ieškovas, o atsakovas perleis ieškovui 1994 m. balandžio 13 d. sutarties pagrindu įgytas teises. Ieškovas taip pat patvirtino, jog toks jo ir sūnaus susitarimas su trečiuoju asmeniu nebuvo derinamas, kartu pripažindamas, kad šis susitarimas rašytine forma nebuvo įformintas. Bendrijos nario įgytų nuosavybės teisių perleidimo tvarka yra konkrečiai įvardinta teismui pateiktų 250-III-B gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatų, parengtų remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.280 patvirtinta pavyzdine forma, 13.4 p., kuriame nurodoma, jog pajų bendrijos narys gali perleisti tik notariškai patvirtinta sutartimi, tuo tarpu tuo atveju, jeigu pajaus santaupos įgytos santuokoje, pajui perduoti reikalingas ir sutuoktinio sutikimas. Kaip minėta, ieškovas pats patvirtino susitarimo dėl pajus perleidimo niekaip neįforminęs, trečiojo asmens sutikimo tokiam susitarimui sudaryti negavęs. Apeliacinio skundo argumentas, jog trečiasis asmuo neprisidėjo prie pajinių įmokų mokėjimo, todėl neįgijo jokių pajinių santaupų, laikytinas nepagrįstu, kadangi, kaip minėta, 1994 m. balandžio 13 d. sutarties pagrindu visas šioje sutartyje numatytas nuosavybės teises įgijo būtent santuokoje tuo metu gyvenęs atsakovas G. V., įmokos, nepriklausomai nuo to, kas jas mokėjo, buvo mokamos atsakovo vardu, todėl ir pajinės santaupos buvo kaupiamos jo vardu. Susitarimo dėl nuosavybės teisių perleidimo faktas byloje grindžiamas tik ieškovo ir atsakovo G. V. paaiškinimais, kurie, atsižvelgiant į teisinį konfliktą tarp atsakovo G. V. ir trečiojo asmens, susijusį su teisme nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla, vertintini kritiškai, juolab kad, kaip minėta, ir pats ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ieškinį reiškęs būtent dėl to, jog dalijant atsakovo ir trečiojo asmens santuokoje įgytą turtą trečiasis asmuo neįgytų jokių teisių į ginčo butą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė nuosavybės teisių perleidimo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl pajaus pripažinimo ieškovo nuosavybe atmetė pagrįstai.
Visus apeliacinio skundo argumentus pripažinus nepagrįstais, skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistinas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas - 800 Lt. Taip pat iš ieškovo valstybei priteistinas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas- 21,30 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui N. R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovo M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21,30 Lt (dvidešimt vieną litą 30 ct) apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.