Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. atstovo advokato M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025-03-14 nutarimu B. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025-02-18, 21.29 val. vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba, taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ji yra atimta ir asmuo jau yra baustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį metų laikotarpyje. Šiais veiksmais B. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 4, 9, 14, 82 ir 119 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, B. M. paskirta galutinė 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėnesių ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „BMW 3201”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį B. M..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.

Dėl įrodymų vertino ir B. M. veiksmų kvalifikavimo

14. ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo B. M. versiją paneigė kitų byloje esančių duomenų visuma.

15. Nagrinėjamu atveju esminis ginčo klausimas nagrinėjamoje byloje, kuris keliamas ir apeliaciniame skunde, susijęs su chuliganiškų paskatų konstatavimu B. M. atliktuose veiksmuose vairuojant automobilį. Kaip jau buvo minėta, būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinio teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (kasacinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (kasacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

16. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas kategoriškai neigia, kad B. M. vairavo automobilį chuliganiškai ir yra įsitikinę, kad B. M. vairavo iš esmės saugiai, tačiau svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn ar jo atstovo, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančią vaizdo medžiagą, sugretinęs ją su proceso metu apklaustų asmenų parodymais, nenustatė pagrindo sutikti su B. M. ir jo atstovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju automobilis buvo vairuotas neturint chuliganiškų paskatų, o siekiant išmokti automobilį suvaldyti ant slidžios kelio dangos. Šią B. M. ir jo atstovo versiją paneigia byloje esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, jog yra tamsus paros metas. Aikštelėje yra trys automobiliai su įjungtomis šviesomis. Du automobiliai stovi, vienas automobilis pradeda važiuoti, važiuodamas automobilis apšviečia stovinčius asmenis. Automobilis slysta šonu (,,piešia jaunaties mėnulį“), slysdamas šonu apsisuka 360 laipsnių, vėliau slysdamas šonu apsisuka 180 laipsnių ir priartėja prie kito stovinčio automobilio, kuris tada pavažiuoja toliau. Tada B. M. vairuojamas automobilis apšviečia stovinčių asmenų būrelį. Po to automobilis vėl apsisuka 360 laipsniu, po kelių sekundžių automobilis apsisuka dar kartą 360 laipsnių, tada automobilis apsisuka 180 laipsnių, ir tada prie šio automobilio privažiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais mėlynais ir raudonos spalvos švyturėliais (vaizdo įrašas 00.01–01.19 min.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks automobilio vairavimas ir jo manevravimas nebuvo susijęs su siekiu išmokti automobilį suvaldyti ant slidžios kelio dangos. Be kita ko, atsižvelgiant į vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, t. y. fiksuotą laiko tarpą ir automobilio manevrų pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad automobilis važiavo itin lėtai, todėl negalėjo sukelti pavojaus, o tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir anksčiau aptarti liudytojo K. K. parodymai ir juo labiau B. M. paaiškinimai.

17. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad automobilio slydimas vaizdo įraše net nematomas ir yra įrodomas tik paties B. M. pripažinimu apie tai, kad akseleravus variklį automobilis trumpam buvo praradęs sukibimą su danga. Minėtame vaizdo įraše aiškiai matyti kaip automobilis slysta šonu. Be to, kitame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad aikštelėje matosi paliktos automobilių slydimo vėžės. Svarbu pažymėti ir tai, kad išanalizavus minėtus vaizdo įrašus matyti, jog ta dalis aplinkybių, kurios juose užfiksuotos, iš esmės patvirtina specialisto tarnybiniame pranešime ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto specialisto nurodytas aplinkybes.

18. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad B. M. automobilyje be jo paties sėdėjo keleivis, be to, minėtoje aikštelėje buvo ir kitų automobilių, taip pat buvo pašalinių asmenų, kurie vaikščiojo aikštelėje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad B. M. vairuojamas automobilis priartėjo prie kito stovinčio automobilio, kuris po to pasitraukė, t. y. pavažiavo toliau, stovinčių asmenų būrelis taip pat pasitraukė toliau. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, apeliaciniame skunde akcentuojama pozicija, kad B. M., vairuodamas automobilį, niekam nekėlė pavojaus, laikytina nepagrįsta. Juo labiau, apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nevyko joks eismas, nes sprendžiant dėl galimo pavojaus tiek eismo dalyviams, tiek jų turtui sukėlimo, svarbu įvertinti ir tai, jog administracinio nusižengimo padarymo vietoje nebuvo ribotas patekimas, dėl to į ją galėjo patekti ir pašaliniai asmenys bei transporto priemonės, o B. M. negalėjo būti tikras, jog taip neįvyks.

19. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko vykdydami policines priemones, skundų iš visuomenės atstovų dėl viešos tvarkos ar kitų pažeidimų negauta. Apeliantų įsitikinimu, šios aplinkybės paneigia Institucijos išvadas, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas, dėl chuliganiškų B. M. paskatų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo sutikti su tokia B. M. ir jo atstovo pozicija. Vertindamas, ar pagrįstai B. M. veiksmuose nustatytos chuliganiškos paskatos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tariamai B. M. vairavo automobilį siekdamas išmokti jį suvaldyti ant slidžios kelio dangos, be to tai darė neturėdamas teisės vairuoti, B. M. demonstravo akivaizdų priešiškumą Kelių eismo taisyklėms ir pažeisdamas KET nuostatas vairavo be priežasties, dėl to vien ta aplinkybė, jog aikštelėje buvę asmenys nesikreipė į policijos pareigūnus dėl B. M. vairavimo, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kadangi tikėtina, jog jie patys pritarė tokiam vairavimo būdui (dėl savo nihilistinio požiūrio į teisės normas, reglamentuojančias saugų vairavimą), savaime nepaneigia chuliganiškų paskatų egzistavimo, be kita ko, nepaneigia ir B. M. siekio pasirodyti prieš aplinkinius asmenis, net jeigu, kai kurie asmenys buvo jo pažįstami. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą dėl to sustiprina ir aplinkybė, jog B. M. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, neturėdamas įgūdžių ir žinodamas, kad už anksčiau padarytą administracinį nusižengimą, jam Institucijos 2024-07-02 nutarimu, be kita ko, buvo paskirta ir specialiosios teisės, vairuoti transporto priemones, atėmimas 40 mėnesių (nuo 2024-10-07 iki 2028-02-06).

20. Be to, apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad B. M. elgėsi saugiai, kiti aikštelėje stovėję automobiliai buvo sustatyti didžiulės teritorijos periferijoje, o B. M. vairuojamas automobilis lėtai ir neagresyviai judėjo aikštelės viduryje, nes vien ta aplinkybė, jog automobilių aikštelėje kiti automobiliai stovėjo toliau, nepaneigia pačių B. M. veiksmų pavojingumo tiek jo pažįstamiems, tiek kitiems asmenims ir jų turtui. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad aikštelėje vienu metu važiavo tik vienas automobilis, todėl grėsmės susidurti su kitu automobiliu dėl nesuderintos judėjimo trajektorijos nebuvo. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo išsamiai išanalizuota, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina B. M. tyčią ir jo chuliganiškas paskatas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau padarytų išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-788/2022, padarytos išvados ir priimtas procesinis sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, o rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga, tačiau remdamasis tokiu šaltiniu teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apygardos teismo vertinimu, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje išdėstyti motyvai nepaneigia nagrinėjamu atveju priimtų sprendimų pagrįstumo, nes joje nurodytos faktinės bylos aplinkybės negali būti laikomos tapačiomis ar labai panašiomis į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, kadangi šiuo atveju, įvykio metu aikštelėje buvo pašaliniai asmenys, taip pat kiti automobiliai, B. M. automobilyje buvo jo draugas, be to, B. M. automobilį vairavo apskritai neturėdamas teisės vairuoti, vaizdo įraše užfiksuotas automobilio slydimas šonu, apsisukimas trunka ilgiau nei kelias sekundes. Šios aplinkybės teismui nesuponuoja išvados, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas momentinis vairavimas, o ne siekis demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju B. M. vairavimas truko ilgiau nei keliolika sekundžių ir buvo nutrauktas atvykusių policijos pareigūnų.

22. Institucijos nutarime nurodyta, kad B. M. savo veiksmais pažeidė KET 4, 9, 14, 82 ir 119 punktų reikalavimus. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte reglamentuota, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Tuo tarpu KET 82 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas (1 papunktis); prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu (2 papunktis). KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Apygardos teismo vertinimu, išanalizuoti ir aptarti byloje nustatyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad savo veiksmais B. M. pažeidė nurodytas KET nuostatas, o padaręs tai dėl chuliganiškų paskatų buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl chuliganiško vairavimo.

23. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio bei faktinio pagrindo abejoti B. M. kalte padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad Institucijos nutarimu B. M. administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo įvertintos ir apygardos teismo dar kartą išanalizuotos bylos aplinkybės patvirtina, jog B. M. vairuojamu automobiliu manevravo, vedinas chuliganiškų paskatų, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nėra pagrindo jam inkriminuotą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių

24. Nors apeliaciniame skunde atskirai B. M. Institucijos nutarimu paskirtų administracinės nuobaudos - baudos ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 19 mėnesių, pagrįstumo bei teisėtumo klausimai nėra keliami, tačiau apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, taip pat panaikinti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, todėl įvertintina, ar šie klausimai skundžiamoje nutartyje buvo išspręsti tinkamai.

25. ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1 000 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1 000 Eur. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025-03-14 nutarimu, nenustačius B. M. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių atsakomybių, jam pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 (trylikai) mėnesių, pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 850 dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 (devyniolikai) mėnesių ir turto konfiskavimas, konfiskuojant B. M. priklausantį automobilį. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už šių administracinių nusižengimų padarymą, B. M. paskirta galutinė 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 (devyniolikai) mėnesių ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „BMW 3201”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį B. M.. Kaip matyti, tiek B. M. paskirtos administracinės nuobaudos atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies ir 424 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius, tiek paskirta subendrinta administracinė nuobauda.

26. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. M. anksčiau baustas administracine tvarka, o padarytas administracinis nusižengimas susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. jis įvykio dieną vairavo transporto priemonę - automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ji yra atimta ir asmuo jau yra baustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį metų laikotarpyje, tačiau net ir esant šioms aplinkybėms Institucijos nutarimu B. M. skirtas administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 (devyniolikai) mėnesių.

27. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pažeidimų dėl B. M. už atskirus administracinius nusižengimus ir galutinės skirtinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavo, nesant konkrečių nesutikimo su Institucijos nutarimu paskirtomis administracinėmis nuobaudomis ir / ar administracinio poveikio priemonėmis, ir paskirta galutine administracine nuobauda ir / ar administracinio poveikio priemone argumentų, plačiau šių klausimų kontekste nepasisako.

28. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, turto konfiskavimas šiuo atveju nėra privalomas, o taikomas teismo nuožiūra, įvertinus visas bylos aplinkybes.

29. Pažymėtina, kad viena iš turto konfiskavimo, kaip administracinio poveikio priemonės, paskirčių – atimti galimybę toliau naudotis konkrečia priemone darant analogiško pobūdžio pažeidimus. Visgi, šis tikslas turi būti derinamas su proporcingumo ir individualizavimo principais. Be to, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad nors B. M. yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas jis sumoka, o tai rodo atsakomybės jausmą ir teigiamas elgesio tendencijas. Nagrinėjamo klausimo kontekste, jokiu būdu nekvestionuojant ir nesumenkinant B. M. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo, svarbu pažymėti tai, jog nepaisant to, kad B. M. ankstesniu Institucijos nutarimu buvo skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau šiuo atveju B. M. automobilį vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. jis nevairavo automobilio kelyje, kuriame vyksta intensyvus automobilių eismas. Bylos duomenys patvirtina, kad B. M. automobiliu iki aikštelės atvažiavo jo draugas, taigi pats B. M. automobilio nuo savo gyvenamosios vietos, kuri yra (Duomenys neskelbtini), nevairavo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad B. M. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, už kurių padarymą jis pagrįstai yra pripažintas kaltu, padarė labiau vedinas nebrandumo.

30. Taigi, kadangi transporto priemonės konfiskavimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą nėra privalomas, įvertinus jau aukščiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas mano, jog netikslinga taikyti nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimo. Be to, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad transporto priemonės konfiskavimo netaikymas savaime skatintų pažeidėją ateityje daryti analogiško pobūdžio pažeidimus, t. y. vėl vairuoti transporto priemonę neturint tam teisės. Vertinant visumą aptartų argumentų, darytina išvada, kad administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – šiuo konkrečiu atveju neatitiktų nei proporcingumo, nei individualizavimo principų. Sutiktina, kad administracinio poveikio priemonės turi atlikti tiek drausminę, tiek prevencinę funkciją, vis tik, būtina paisyti ir proporcingumo principo. Nors B. M. jau yra padaręs analogiško pobūdžio nusižengimą, t. y. vairavęs transporto priemonę neturėdamas teisės tai daryti, taip pat kitus administracinius nusižengimus, tačiau byloje nustatytos aplinkybės – B. M. automobiliu iki aikštelės atvažiavo jo draugas, pats B. M. automobilį vairavo tik automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje nevyko intensyvus eismas, kaltės, kad vairavo automobilį, jis neneigė, ankstesnes baudas sumokėjęs - leidžia daryti išvadą, kad turto konfiskavimas šiuo atveju būtų perteklinis ir neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-28 nutartį pakeisti ir panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl B. M. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį.

Panaikinti (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria B. M. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „(BMW 3201)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties ir (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.