Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-07-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-155-417/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-23
Bylos Nr.
eAN2-155-417/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00202-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas
B. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-155-417/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00202-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 16.9.4.2; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. atstovo advokato M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025-03-14 nutarimu B. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025-02-18, 21.29 val. vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba, taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ji yra atimta ir asmuo jau yra baustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį metų laikotarpyje. Šiais veiksmais B. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 4, 9, 14, 82 ir 119 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, B. M. paskirta galutinė 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėnesių ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „BMW 3201”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį B. M..

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025-03-14 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. atstovas advokatas M. R. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą Institucijos nutarimą pakeisti dėl B. M. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės automobilio „BMW 3201”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir B. M. atstovo skundas netenkintas. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti B. M. važiavimo greičio, todėl aplinkybę „nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio“ iš nusižengimo turinio pašalino, tačiau pažymėjo, kad šios aplinkybės pašalinimas nepanaikina visos B. M. inkriminuoto nusižengimo sudėties ir konstatavo, kad esant visiems ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytiems administracinio nusižengimo požymiams, Institucija tinkamai B. M. veiką pripažino chuliganišku vairavimu, perkvalifikuoti B. M. veiksmus kaip prašė jo atstovas į ANK 417 straipsnio 7 dalį, nėra pagrindo. Taip pat konstatavo, kad Institucija, skirdama B. M. transporto priemonės konfiskavimą pasielgė teisingai ir proporcingai ir naikinti šios nutarimo dalies nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniame skunde apygardos teismui B. M. atstovas advokatas M. R. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-28 nutartį, B. M. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir netaikyti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi senesne teismų praktika, nors naujesnėje teismų praktikoje, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-788/2022, nurodoma, jog negali būti prezumpcijos, kad automobilio privertimas slysti šonu, neatsižvelgiant į vietą, aplinką, laiką, aplinkiniu buvimą, pavojaus realumą ir kt., visada pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Teismas, konstatuodamas chuliganišką vairavimą, turi remtis bylos aplinkybių visuma, leidžiančia spręsti apie dėl chuliganiškų paskatų sukeltą pavojų.

4.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog B. M. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Apylinkės teismas neatskleidė kokiais veiksmais B. M. pademonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės ir elgesio normų niekinimą. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė kodėl mokantis vairuoti ir suvaldyti automobilio judėjimą ant slidžios kelio dangos akseleravus variklį, prasisukę automobilio ratai tampa iššūkiu visuomenėje nustatytai tvarkai bei tuo siekiama pasirodyti prieš kitus, kodėl tokie veiksmai niekina visuomenę ir jos interesus.

4.3. Advokato vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis inkriminuoto nusižengimo sudėties požymis - chuliganiškos paskatos. Tvirtina, kad B. M. automobilį ant slidžios kelio dangos mokėsi suvaldyti maksimaliai saugioje vietoje - mokomojo vairavimo aikštelėje. Aikštelė pakankamai atoki, vėlyvą vakarą aikštelėje jokia veikla nevykdoma, šalia nėra gyvenamosios ar visuomeninės paskirties patalpų, todėl tikimybė, kad į vairavimo trajektoriją netikėtai išeis žmonės ar įvažiuos automobiliai yra tik teorinė. Nors pro atidarytus vartus į aikštelės teritoriją gali įvažiuoti ir kitos transporto priemonės, tačiau net iš Institucijos pateiktų vaizdo įrašų matoma, kad be į vietą atvykusių policijos pareigūnų joks kitų transporto priemonių judėjimas aikštelėje nevyko.

4.4. Pažymi, kad panašiose bylose teismai vertina kiek laiko truko slydimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio slydimas vaizdo įraše net nematomas ir yra įrodomas tik paties B. M. pripažinimu apie tai, kad akseleravus variklį trumpam automobilis buvo praradęs sukibimą su danga. Be to, ir filmuotoje medžiagoje matoma, kad vairavimo aikštelę įvažiavus policijos pareigūnams B. M. automobilis sustojo, nes abu vairuotojai akivaizdžiai vienas kitą matė, taigi B. M. elgėsi saugiai ir jokios avarinės ar pavojingos situacijos nesukėlė. Kiti aikštelėje stovėję automobiliai buvo sustatyti didžiulės teritorijos periferijoje, o B. M. vairuojamas automobilis lėtai ir neagresyviai judėjo aikštelės viduryje.

4.5. Advokato nuomone, svarbu ir tai, kad aikštelėje vienu metu važiavo tik vienas automobilis, todėl grėsmės susidurti su kitu automobiliu dėl nesuderintos judėjimo trajektorijos nebuvo. B. M. vairavo su įjungtais automobilio žibintais, buvo matomas ir pastebimas. Be to, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko vykdydami policines priemones. Institucijos atstovė teisme nurodė, kad skundų iš visuomenės atstovų dėl viešos tvarkos ar kitų pažeidimų negauta. Todėl yra pagrindas B. M. veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

4.6. Akcentuoja tai, kad skunde nėra ginčijama B. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad B. M., dėl savo subjektyvaus suvokimo ir klaidingo situacijos interpretavimo, buvo įsitikinęs, jog mokomojo vairavimo aikštelėje viešasis eismas nėra vykdomas, todėl ten turi teisę ir/ar gali mokytis vairuoti net ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Be to, automobilį iki minėtos aikštelės atvairavo B. M. draugas K. K.. B. M. už automobilio vairo sėdo ir vairavo tik mokomojo vairavimo aikštelėje. Advokato vertinimu, realaus ir pavojingo, tuo labiau chuliganiško, vairavimo epizodo nebuvo. Teigia, kad apylinkės teismas itin akcentavo ankstesnį B. M. nusižengimą, detaliai analizavo šio nusižengimo aplinkybes ir taikė labai griežtą atsakomybę, tačiau nevertino B. M. paaiškinimų apie nusižengimo padarymo subjektyviąją pusę, todėl nepagrįstai nutarė konfiskuoti B. M. priklausantį automobilį. Nors šiai dienai yra aišku, kad B. M. yra kaltas dėl padarytų nusižengimų, tačiau advokato nuomone, B. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra akivaizdžiai per griežta ir neteisingai pritaikyta administracinė nuobauda.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-28 nutartį. Nurodo, kad vien tai, jog pažeidimo metu nebuvo sugadintas svetimas turtas, sužaloti žmonės ar, kad B. M. manė, jog gali praktikuotis vairuoti privačioje aikštelėje ant slidžios dangos, nepašalina jo atsakomybės už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Be to, B. M. atžvilgiu buvo pagrįstai taikyta administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo B. M. veiksmuose. Prašoma administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir panaikinti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl įrodymų vertino ir B. M. veiksmų kvalifikavimo

8. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025-03-14 nutarimu B. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio (ši aplinkybė skundžiama nutartimi pašalinta), tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, kėlė pavojų eismo, savo ir žmonių saugumui, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Be to, šį administracinį nusižengimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ji yra atimta ir asmuo jau yra baustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį metų laikotarpyje. Institucijos vertinimu, pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.

10. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patraukto B. M. atstovas nesutinka su Institucijos vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad automobilį B. M. vairavo ir atitinkamus manevrus atliko iš chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme B. M. ir jo atstovas laikėsi pozicijos, jog vairuojant automobilį jis (B. M.) chuliganiškų veiksmų nesiėmė, o tiesiog mokėsi vairuoti ir suvaldyti automobilio judėjimą ant slidžios kelio dangos akseleravus variklį ir tai darė atokioje aikštelėje, kur niekam nekėlė pavojaus, nors apeliaciniu skundu prašoma tik perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Toks apeliaciniame skunde (taip pat ir skunde pirmosios instancijos teismui) suformuluotas prašymas leidžia spręsti, kad tam tikro pobūdžio nusižengimo faktas nėra ginčijamas, tačiau nesutinkama su administracinėn atsakomybėn patraukto B. M. veiksmų kvalifikavimu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir byloje surinktiems duomenims neprieštaraujančias išvadas dėl B. M. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio dieną buvo vykdoma policijos priemonė dėl chuliganiško vairavimo ir buvo pasirinkta stebėti automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo stebimas bepiločiu orlaiviu, pastebėjus automobilį, kurį vairuotojas vairavo chuliganiškai, policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Specialisto M. K. 2025-02-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-02-18, dirbant kartu su specialistu M. J., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje bepiločio orlaivio pagalba buvo fiksuojami chuliganiško vairavimo atvejai. Apie 21.29 val. pastebėta kaip vairuojama transporto priemonė, kurios vairuotojas, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, staigiai (specialiai) sukdamas kairėn ir dešinėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę" (,,piešiant jaunaties mėnulį", „piešiant vingiuotą kelią") ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar stovėjimo aikštelėje vaikštantys žmonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Įvažiuojant su tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) į stovėjimo aikštelę minėta transporto priemonė vis dar slydo šonu. Privažiavus ir ją sustabdžius nustatyta, kad automobilį vairavo B. M.. Patikrinus duomenų bazę nustatyta, jog B. M. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jis metų laikotarpyje jau yra baustas už ANK 426 straipsnio 5 dalį. Automobilio vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

12. Iš esmės tapačias aplinkybes specialistas M. K. nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apklausiamas kaip liudytojas pareigūnas M. K. nurodė, kad jis dirba (Duomenys neskelbtini) policijoje apie 8 metus. Tikslios datos nepamena, bet įvykio dieną buvo vykdoma policijos priemonė dėl chuliganiško vairavimo. Buvo pasirinkta stebėti automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Ta vieta pasirinkta, nes ten vakarais nuolat vyksta chuliganiški vairavimai. Aplink aikštelę yra daug įmonių. Tuo metu buvo sniego paklotas ir aikštelėje fiziškai nebuvo įmanoma atlikti mokymų. Nepastebėjo jokių ženklų, kad ten yra mokymosi aikštelė. Ta aikštelė yra transporto priemonių stovėjimo aikštelė, į ją galima įvažiuoti iš dviejų pusių, jokių kliūčių patekti į aikštelę, nebuvo. Mokytis važinėtis ant sniego galima, bet aikštelė turi būti uždara, turi būti instruktorius, o ne taip, kaip šiuo atveju, kai po aikštelę vaikšto pašaliniai asmenys, stovi automobiliai. Įvykis buvo stebimas bepiločiu orlaiviu. Buvo pastebėtas automobilis, kurį vairuotojas vairavo chuliganiškai. Vairuotojas nurodė, jog jis yra privačioje aikštelėje, jog jį čia atvežė draugas. Automobilis važiavo kai aplink stovėjo žmonės, o nevaldomas automobilis gali slysti į šoną, kliudyti asmenis, kitus stovinčius automobilius. Vairuotojas vairavimo įgūdžių neturi, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Ar aikštelėje stovi koks kelių ženklas, ar ženklas, kad tai yra privati teritorija, nepastebėjo. Aikštelėje yra tvora, bet, ar aikštelė užsidaro vartais, negali pasakyti, nes įvažiavimas buvo atviras.

13. Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. M., kaip matyti iš jo proceso metu teiktų paaiškinimų, neneigia, jog įvykio dieną jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, B. M. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamo chuliganiško vairavimo ir laikėsi pozicijos, kad sukdamas ratą atliko veiksmą iš inercinės jėgos, o ne dėl apsukų. Važiavo apie 10 km/h greičiu. Automobilis varomas galu ir jis pats prarasdavo kontrolę, nes buvo sniegas, o po juo ledas. Pravažiavimus buvo daręs kartu su instruktoriumi, niekas nebuvo sakęs, kad be instruktoriaus gali važiuoti. Jis ką tik buvo įsigijęs automobilį, norėjo jį išbandyti. Žino, kad negalima vairuoti parduotuvių aikštelėse, nes ten pavojinga, vyksta eismas. Šalia aikštelės, kur vairavo, nei parduotuvės, nei įmonės neveikė, aikštelė didelė. Be to, nurodė, kad aikštelė, kurioje jis vairavo yra privati. Todėl jis (B. M.) galvojo, kad gali atlikti tokį važiavimą. Tas žmogus, kuris įleido į aikštelę, pasakė, kad joje atliekami vairavimo mokymai ir jis suprato, kad toje aikštelėje gali mokytis ir ekstremalaus vairavimo. B. M. atstovas advokatas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir teigė, kad B. M. neteisingai interpretavo, kad aikštelėse, kurios pritaikytos mokytis vairuoti, eismas nevyksta. Šiuo atveju buvo mokintasi vairuoti ekstremaliai. B. M. padarė keletą ratų, vadinamų „saulutės“, nes praslydo ratai, bet tai nereiškia, kad transporto priemonė buvo vairuojama chuliganiškai. Teoriškai pažeidimas gal ir padarytas, bet kalbėti apie chuliganiškas paskatas, nėra pagrindo. Be kita ko, nurodė ir tai, kad minėta aikštelė skirta mokyti vairuoti, ji priklauso tokia veikla užsiimančiai mokyklai. B. M. leidimo naudotis aikštele neturėjo, tačiau jo (B. M.) draugas yra aikštelės bendrasavininkas ir žodinį leidimą buvo davęs. Tą vakarą aikštelės vartai buvo atviri, nes B. M. tarėsi su aikštelės bendrasavininku. Liudytoju apklaustas B. M. draugas K. K. nurodė, kad B. M. aikštelėje niekam nesukėlė pavojaus, nes jis buvo aikštelės viduryje, važiavo mažu greičiu. Keletą kartų mašina prarado sukibimą su keliu iš inercijos. Jis mašinoje nebuvo, buvo su kitais draugais. Su B. automobilyje buvo kitas draugas, kuris jau laukė aikštelėje, kai jie atvažiavo. Kad galima važiuoti į šią aikštelę, sužinojo B.. Jis žinojo, kad B. neturi teisių vairuoti, žino, kad be instruktoriaus vairuoti B. negali, bet tuo metu klausimų nekilo, nes aikštelėje viešasis eismas nevyko. Ką galima daryti aikštelėje, neturėjo informacijos, neturėjo informacijos ir apie aikštelėje besirenkančius „driftininkus“. B. vairavo gal 10 km/h greičiu, šiek tiek gazavo, nes automobilis iš inercijos buvo praradęs sukibimą su danga, danga buvo slidi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M., jo atstovo ir liudytojo K. K. nurodytos aplinkybės apie tai, kad aikštelė yra privati ir B. M. buvo gavęs minėtos aikštelės bendrasavininko žodinį leidimą joje važinėtis, todėl aikštelės vartai buvo atviri, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, tokie duomenys nenurodyti ir apeliaciniame skunde. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojas K. K. kartu su B. M. automobilyje nebuvo, tačiau nurodė, jog B. M. važiavo 10 km/h greičiu, šiek tiek gazavo, nes automobilis iš inercijos buvo praradęs sukibimą su danga, dėl to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, liudytojo nurodyti teiginiai, kad B. M. važiavo 10 km/h greičiu ir tik šiek tiek gazavo, nes automobilis iš inercijos buvo praradęs sukibimą su danga, nepaneigia skundžiamos nutarties ir joje išdėstytų išvadų pagrįstumo.

14. ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo B. M. versiją paneigė kitų byloje esančių duomenų visuma.

15. Nagrinėjamu atveju esminis ginčo klausimas nagrinėjamoje byloje, kuris keliamas ir apeliaciniame skunde, susijęs su chuliganiškų paskatų konstatavimu B. M. atliktuose veiksmuose vairuojant automobilį. Kaip jau buvo minėta, būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinio teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (kasacinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (kasacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

16. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas kategoriškai neigia, kad B. M. vairavo automobilį chuliganiškai ir yra įsitikinę, kad B. M. vairavo iš esmės saugiai, tačiau svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn ar jo atstovo, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančią vaizdo medžiagą, sugretinęs ją su proceso metu apklaustų asmenų parodymais, nenustatė pagrindo sutikti su B. M. ir jo atstovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju automobilis buvo vairuotas neturint chuliganiškų paskatų, o siekiant išmokti automobilį suvaldyti ant slidžios kelio dangos. Šią B. M. ir jo atstovo versiją paneigia byloje esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, jog yra tamsus paros metas. Aikštelėje yra trys automobiliai su įjungtomis šviesomis. Du automobiliai stovi, vienas automobilis pradeda važiuoti, važiuodamas automobilis apšviečia stovinčius asmenis. Automobilis slysta šonu (,,piešia jaunaties mėnulį“), slysdamas šonu apsisuka 360 laipsnių, vėliau slysdamas šonu apsisuka 180 laipsnių ir priartėja prie kito stovinčio automobilio, kuris tada pavažiuoja toliau. Tada B. M. vairuojamas automobilis apšviečia stovinčių asmenų būrelį. Po to automobilis vėl apsisuka 360 laipsniu, po kelių sekundžių automobilis apsisuka dar kartą 360 laipsnių, tada automobilis apsisuka 180 laipsnių, ir tada prie šio automobilio privažiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais mėlynais ir raudonos spalvos švyturėliais (vaizdo įrašas 00.01–01.19 min.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks automobilio vairavimas ir jo manevravimas nebuvo susijęs su siekiu išmokti automobilį suvaldyti ant slidžios kelio dangos. Be kita ko, atsižvelgiant į vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, t. y. fiksuotą laiko tarpą ir automobilio manevrų pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad automobilis važiavo itin lėtai, todėl negalėjo sukelti pavojaus, o tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir anksčiau aptarti liudytojo K. K. parodymai ir juo labiau B. M. paaiškinimai.

17. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad automobilio slydimas vaizdo įraše net nematomas ir yra įrodomas tik paties B. M. pripažinimu apie tai, kad akseleravus variklį automobilis trumpam buvo praradęs sukibimą su danga. Minėtame vaizdo įraše aiškiai matyti kaip automobilis slysta šonu. Be to, kitame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad aikštelėje matosi paliktos automobilių slydimo vėžės. Svarbu pažymėti ir tai, kad išanalizavus minėtus vaizdo įrašus matyti, jog ta dalis aplinkybių, kurios juose užfiksuotos, iš esmės patvirtina specialisto tarnybiniame pranešime ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto specialisto nurodytas aplinkybes.

18. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad B. M. automobilyje be jo paties sėdėjo keleivis, be to, minėtoje aikštelėje buvo ir kitų automobilių, taip pat buvo pašalinių asmenų, kurie vaikščiojo aikštelėje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad B. M. vairuojamas automobilis priartėjo prie kito stovinčio automobilio, kuris po to pasitraukė, t. y. pavažiavo toliau, stovinčių asmenų būrelis taip pat pasitraukė toliau. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, apeliaciniame skunde akcentuojama pozicija, kad B. M., vairuodamas automobilį, niekam nekėlė pavojaus, laikytina nepagrįsta. Juo labiau, apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nevyko joks eismas, nes sprendžiant dėl galimo pavojaus tiek eismo dalyviams, tiek jų turtui sukėlimo, svarbu įvertinti ir tai, jog administracinio nusižengimo padarymo vietoje nebuvo ribotas patekimas, dėl to į ją galėjo patekti ir pašaliniai asmenys bei transporto priemonės, o B. M. negalėjo būti tikras, jog taip neįvyks.

19. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko vykdydami policines priemones, skundų iš visuomenės atstovų dėl viešos tvarkos ar kitų pažeidimų negauta. Apeliantų įsitikinimu, šios aplinkybės paneigia Institucijos išvadas, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas, dėl chuliganiškų B. M. paskatų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo sutikti su tokia B. M. ir jo atstovo pozicija. Vertindamas, ar pagrįstai B. M. veiksmuose nustatytos chuliganiškos paskatos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tariamai B. M. vairavo automobilį siekdamas išmokti jį suvaldyti ant slidžios kelio dangos, be to tai darė neturėdamas teisės vairuoti, B. M. demonstravo akivaizdų priešiškumą Kelių eismo taisyklėms ir pažeisdamas KET nuostatas vairavo be priežasties, dėl to vien ta aplinkybė, jog aikštelėje buvę asmenys nesikreipė į policijos pareigūnus dėl B. M. vairavimo, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kadangi tikėtina, jog jie patys pritarė tokiam vairavimo būdui (dėl savo nihilistinio požiūrio į teisės normas, reglamentuojančias saugų vairavimą), savaime nepaneigia chuliganiškų paskatų egzistavimo, be kita ko, nepaneigia ir B. M. siekio pasirodyti prieš aplinkinius asmenis, net jeigu, kai kurie asmenys buvo jo pažįstami. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą dėl to sustiprina ir aplinkybė, jog B. M. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, neturėdamas įgūdžių ir žinodamas, kad už anksčiau padarytą administracinį nusižengimą, jam Institucijos 2024-07-02 nutarimu, be kita ko, buvo paskirta ir specialiosios teisės, vairuoti transporto priemones, atėmimas 40 mėnesių (nuo 2024-10-07 iki 2028-02-06).

20. Be to, apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad B. M. elgėsi saugiai, kiti aikštelėje stovėję automobiliai buvo sustatyti didžiulės teritorijos periferijoje, o B. M. vairuojamas automobilis lėtai ir neagresyviai judėjo aikštelės viduryje, nes vien ta aplinkybė, jog automobilių aikštelėje kiti automobiliai stovėjo toliau, nepaneigia pačių B. M. veiksmų pavojingumo tiek jo pažįstamiems, tiek kitiems asmenims ir jų turtui. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad aikštelėje vienu metu važiavo tik vienas automobilis, todėl grėsmės susidurti su kitu automobiliu dėl nesuderintos judėjimo trajektorijos nebuvo. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo išsamiai išanalizuota, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina B. M. tyčią ir jo chuliganiškas paskatas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau padarytų išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-788/2022, padarytos išvados ir priimtas procesinis sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, o rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga, tačiau remdamasis tokiu šaltiniu teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apygardos teismo vertinimu, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje išdėstyti motyvai nepaneigia nagrinėjamu atveju priimtų sprendimų pagrįstumo, nes joje nurodytos faktinės bylos aplinkybės negali būti laikomos tapačiomis ar labai panašiomis į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, kadangi šiuo atveju, įvykio metu aikštelėje buvo pašaliniai asmenys, taip pat kiti automobiliai, B. M. automobilyje buvo jo draugas, be to, B. M. automobilį vairavo apskritai neturėdamas teisės vairuoti, vaizdo įraše užfiksuotas automobilio slydimas šonu, apsisukimas trunka ilgiau nei kelias sekundes. Šios aplinkybės teismui nesuponuoja išvados, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas momentinis vairavimas, o ne siekis demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju B. M. vairavimas truko ilgiau nei keliolika sekundžių ir buvo nutrauktas atvykusių policijos pareigūnų.

22. Institucijos nutarime nurodyta, kad B. M. savo veiksmais pažeidė KET 4, 9, 14, 82 ir 119 punktų reikalavimus. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte reglamentuota, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Tuo tarpu KET 82 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas (1 papunktis); prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu (2 papunktis). KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Apygardos teismo vertinimu, išanalizuoti ir aptarti byloje nustatyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad savo veiksmais B. M. pažeidė nurodytas KET nuostatas, o padaręs tai dėl chuliganiškų paskatų buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl chuliganiško vairavimo.

23. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio bei faktinio pagrindo abejoti B. M. kalte padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad Institucijos nutarimu B. M. administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo įvertintos ir apygardos teismo dar kartą išanalizuotos bylos aplinkybės patvirtina, jog B. M. vairuojamu automobiliu manevravo, vedinas chuliganiškų paskatų, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nėra pagrindo jam inkriminuotą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių

24. Nors apeliaciniame skunde atskirai B. M. Institucijos nutarimu paskirtų administracinės nuobaudos - baudos ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 19 mėnesių, pagrįstumo bei teisėtumo klausimai nėra keliami, tačiau apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, taip pat panaikinti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, todėl įvertintina, ar šie klausimai skundžiamoje nutartyje buvo išspręsti tinkamai.

25. ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1 000 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1 000 Eur. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025-03-14 nutarimu, nenustačius B. M. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių atsakomybių, jam pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 (trylikai) mėnesių, pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 850 dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 (devyniolikai) mėnesių ir turto konfiskavimas, konfiskuojant B. M. priklausantį automobilį. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už šių administracinių nusižengimų padarymą, B. M. paskirta galutinė 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 (devyniolikai) mėnesių ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „BMW 3201”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį B. M.. Kaip matyti, tiek B. M. paskirtos administracinės nuobaudos atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies ir 424 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius, tiek paskirta subendrinta administracinė nuobauda.

26. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. M. anksčiau baustas administracine tvarka, o padarytas administracinis nusižengimas susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. jis įvykio dieną vairavo transporto priemonę - automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ji yra atimta ir asmuo jau yra baustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį metų laikotarpyje, tačiau net ir esant šioms aplinkybėms Institucijos nutarimu B. M. skirtas administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 (devyniolikai) mėnesių.

27. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pažeidimų dėl B. M. už atskirus administracinius nusižengimus ir galutinės skirtinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavo, nesant konkrečių nesutikimo su Institucijos nutarimu paskirtomis administracinėmis nuobaudomis ir / ar administracinio poveikio priemonėmis, ir paskirta galutine administracine nuobauda ir / ar administracinio poveikio priemone argumentų, plačiau šių klausimų kontekste nepasisako.

28. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, turto konfiskavimas šiuo atveju nėra privalomas, o taikomas teismo nuožiūra, įvertinus visas bylos aplinkybes.

29. Pažymėtina, kad viena iš turto konfiskavimo, kaip administracinio poveikio priemonės, paskirčių – atimti galimybę toliau naudotis konkrečia priemone darant analogiško pobūdžio pažeidimus. Visgi, šis tikslas turi būti derinamas su proporcingumo ir individualizavimo principais. Be to, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad nors B. M. yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas jis sumoka, o tai rodo atsakomybės jausmą ir teigiamas elgesio tendencijas. Nagrinėjamo klausimo kontekste, jokiu būdu nekvestionuojant ir nesumenkinant B. M. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo, svarbu pažymėti tai, jog nepaisant to, kad B. M. ankstesniu Institucijos nutarimu buvo skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau šiuo atveju B. M. automobilį vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. jis nevairavo automobilio kelyje, kuriame vyksta intensyvus automobilių eismas. Bylos duomenys patvirtina, kad B. M. automobiliu iki aikštelės atvažiavo jo draugas, taigi pats B. M. automobilio nuo savo gyvenamosios vietos, kuri yra (Duomenys neskelbtini), nevairavo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad B. M. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, už kurių padarymą jis pagrįstai yra pripažintas kaltu, padarė labiau vedinas nebrandumo.

30. Taigi, kadangi transporto priemonės konfiskavimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą nėra privalomas, įvertinus jau aukščiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas mano, jog netikslinga taikyti nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimo. Be to, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad transporto priemonės konfiskavimo netaikymas savaime skatintų pažeidėją ateityje daryti analogiško pobūdžio pažeidimus, t. y. vėl vairuoti transporto priemonę neturint tam teisės. Vertinant visumą aptartų argumentų, darytina išvada, kad administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – šiuo konkrečiu atveju neatitiktų nei proporcingumo, nei individualizavimo principų. Sutiktina, kad administracinio poveikio priemonės turi atlikti tiek drausminę, tiek prevencinę funkciją, vis tik, būtina paisyti ir proporcingumo principo. Nors B. M. jau yra padaręs analogiško pobūdžio nusižengimą, t. y. vairavęs transporto priemonę neturėdamas teisės tai daryti, taip pat kitus administracinius nusižengimus, tačiau byloje nustatytos aplinkybės – B. M. automobiliu iki aikštelės atvažiavo jo draugas, pats B. M. automobilį vairavo tik automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje nevyko intensyvus eismas, kaltės, kad vairavo automobilį, jis neneigė, ankstesnes baudas sumokėjęs - leidžia daryti išvadą, kad turto konfiskavimas šiuo atveju būtų perteklinis ir neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-28 nutartį pakeisti ir panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl B. M. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį.

Panaikinti (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria B. M. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „(BMW 3201)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties ir (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Eduardas Maškevičius