Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-73-1174/2024

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-01
Bylos Nr.: e2-73-1174/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01012-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Klimaitė
Ieškovas: R. S.
Atsakovas: L. J.
Advokatai: Vilius Jonaitis, Kristina Adomavičienė, Tadas Vilčinskas, Vilis Jona

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-73-1174/2024 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01012-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei,atsakovei L. J., jos atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei L. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teisino Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 nepilnamečiui vaikui I. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą iš laikymą, priteisiant iš ieškovo R. S. nepilnamečiui vaikui I. S. po 260 Eur išlaikymą, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovę L. J. paskirti nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, kas mėnesį, į vaiko motinos L. J. banko sąskaitą bei pakeisti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi nustatytą ieškovo R. S. bendravimo tvarką su nepilnamečiui vaikui I. S. bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teisino Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 buvo patvirtinta R. S. ir L. J. taikos sutartis, kurioje numatyta jų nepilnamečio vaiko I. S. gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis, bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, jog iš ieškovas šalių vaiko išlaikymui skirs po 300 Eur. Sūnus šiuo metu yra 2 metų 9 mėnesių amžiaus, nurodyta išlaikymo suma yra indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, todėl 2023 metais sūnaus išlaikymui mokama 404 Eur suma kas mėnesį, nuo 2023 m. sausio 1 d. pagal Išmokų vaikams įstatymą kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur universali išmoka vaikui. Pagal paskaičiavimus sudėjus ieškovo skiriamą (indeksuotą) sumą vaiko išlaikymui ir universalią išmoką mokamą vaikui, gaunasi 489,75 Eur (404+85,75=489,75). Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad analogiška priteisto išlaikymo suma. t. y. 300 Eur turėtų prisidėti ir pati atsakovė, tuomet būtų galima teigti, kad dabartinė nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriama suma yra 789,75 Eur. Ieškovo manymu tokia vaiko išlaikymui skirtina suma yra gerokai padidinta ir neatitinka realių poreikių. Nuo 2021 metų, kuomet nutrūko ieškovo ir atsakovės santykiai ir buvo pasirašyta taikos sutartis dėl teikiamo išlaikymo ir bendravimo tvarkos, ieškovo turtinė padėtis iš esmės pakito. Ieškovas (duomenys neskelbtini) su būsima sutuoktine R. K. (santuoka turėtų būti registruota (duomenys neskelbtini)) susilaukė dukros A. S. Atitinkamai atsirado dar vienas asmuo, kuriam atsakovas taip pat turėtų teikti analogišką išlaikymą, nes vaikų amžius kardinaliai nesiskiria. Tačiau teikti tokio dydžio išlaikymo abiem savo nepilnamečiams vaikams ieškovas neturi galimybės, kadangi pagal gaunamas pajamas tai jam taptų nepakeliama finansinė našta. 2021 metais su atsakove sprendžiant klausimą dėl mažamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio nebuvo detaliai išanalizuoti vaiko poreikiai, tiesiog atsakovė nurodė, kad pageidauja vaiko išlaikymui kas mėnesį gauti 300 Eur sumą indeksuojant, o jei ieškovas nori matytis su sūnumi, tai su atsakovės pageidavimais privalo sutikti. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteisimo išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys, tokiu atveju pagal atsakovės pageidavimą visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra 600 Eur, jis mažinamas 85,75 Eur ir ieškovo teiktino išlaikymo dalis yra 257 Eur. Ieškovo manymu toks išlaikymo dydis yra adekvatus sūnaus I. S. poreikiams tankinti, nes sūnus yra 2 metų, jam nėra nustatyti specialūs poreikiai, jis sveikas, todėl nėra pagrindo konstatuoti didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtine padėtis nuo priteisto išlaikymo dydžio pakito gimus dukrai, kuriai taip pat turi būti teikiamas išlaikymas, ieškovo gaunamas darbo užmokestis svyruoja priklausomai nuo sezoniškumo ir gaunamų užsakymų, pastarasis turi mokėti būsto draudimą, mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, telefonų, taip pat patiria išlaidas kurui, maistui, teikia išlaikymą abiem nepilnamečiams vaikams (išlaikymo dydis turėtų būti analogiškos tiek sūnui, tiek dukrai), jo gaunamų pajamų neužtenka elementariems poreikiams tenkinti. Todėl ieškovas prašo teismo pakeisti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teisino Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 nepilnamečiui vaikui I. S. priteistą išlaikymą, priteisiant iš ieškovo R. S. nepilnamečiui vaikui I. S. po 260 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė L. J. atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nesutinka, jog būtų pakeistas teismo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, nes ieškovas įrodymais nepagrindė, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtintą šalių nustatytą išlaikymo dydį, nepagrindė, kad po nutarties priėmimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis ir iš esmės sumažėjo vaiko poreikiai. Iš Ieškovo ir atsakovės teismui pateikto prašymo patvirtinti jų 2021 m. liepos 23 d. sudarytą taikos sutartį 8 punkto matyti, kad pareiškėjai patvirtino, jog sudarant taikos sutartį, nei vieno iš jų veiksnumas nebuvo apribotas, o jų sudaroma taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai, o iš taikos sutarties 8 punkto matyti, kad šalys savo parašais patvirtino, jog sudarant taikos sutartį, jų teisinis statusas ir veiksnumas nebuvo apriboti, o pati taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai, jie laisva valia sudarė patvirtintą taikos sutartį. Iš taikos sutarties 3 punkto matyti, kad ieškovas ir atsakovė susitarė ir nustatė, jog vaiko tėvas R. S. savo nepilnamečio sūnaus I. S. išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės arba įgis vidurinį išsilavinimą (priklausomai kuris faktas įvyks anksčiau), kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 5 (penktos) einamo mėnesio dienos mokės po 300 Eur, jog sūnaus I. S. išlaikymui sumos yra skirtos būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti ir neapima neplanuotų, nebūdingų vaiko išlaikymo išlaidų, kurias šalys susitarė, kad tokio pobūdžio išlaidos bus atskirai dengiamos abiejų tėvų lygiomis dalimis. Priešingai nei teigia ieškovas, iš atsakovės kartu su šiuo atsiliepimu pridedamų savanoriškai atliktų bankinių pavedimų matyti, kad šalys buvo aptarusios vaiko poreikius ir ieškovas savo laisva valia šalių sūnaus būtiniesiems poreikių tenkinimo užtikrinimui nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. į atsakovės banko sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedė po 300 Eur, o iš atsakovės kartu su šiuo atsiliepimų pridedamų šalių pokalbių per Facebook Mesenger susirašinėjimo programėlę matyti, jog ieškovas prieš šalims kreipiantis į teismą su prašymų dėl taiko sutarties sudarymo kalbėjosi su advokatu Tadu Vilčinsku, todėl ieškovas dar iki taikos sutarties sudarymo ir pateikimo teismui, išsiaiškino vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo sąlygas. Taigi visos aukščiau aptartos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės patvirtina, jog minėta teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje šalys laisva valia susitarė ir savo parašais patvirtino, kad jos išsprendė savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo klausimą. Ieškovas įrodymais nepagrindė, kad po Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo vaiko poreikiai iš esmės sumažėjo, be to, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog sprendžiant klausimą su atsakove dėl mažamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydžio 2021 metais, vaiko poreikiai apskritai nebuvo detaliai analizuoti, o jis privalėjo sutikti su atsakovės nurodyta vaiko išlaikymui 300 Eur suma, ją kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nes norėjo matytis su sūnumi, juolab, kad prieš kreipiantis į teismą, jis atsakovei pats patvirtino, jog konsultavosi su advokatu, todėl darytina išvada, kad ieškovo teiginys, esą Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties pagrindu nustatyta išlaikymo 300 Eur dydžio suma sūnaus išlaikymui yra gerokai padidinta ir neatitinka realių vaiko poreikių, taip pat yra nepagrįstas. Ieškovas įrodymais nepagrindė, kad po Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis ir iš esmės sumažėjo vaiko poreikiai. Reikalavimą sumažinti nustatytą išlaikymo dydį ieškovas grindžia nuo šios nutarties priėmimo iš esmės pasikeitusia savo turtine padėtimi, o esminį savo turtinės padėties pasikeitimą ieškovas grindžia (duomenys neskelbtini) jam su būsima sutuoktine gimusia dukra. Motyvuodamas tuo, jog atsiradus dar vienam asmeniui, kuriam taip pat turėtų teikti analogiško dydžio išlaikymą, jog tokio pat dydžio išlaikymo abiem nepilnamečiams vaikams jis neturi galimybės, nes pagal gaunamas pajamas tai jam taptų nepakeliama našta. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos UAB „Mažeikių vandenys“ išduotos pažymos apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu 2023 m. sausio iki balandžio mėnesio matyti, kad atsakovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 912,72 Eur. Iš ieškovo kartu su ieškinių pateiktos jo UAB „Omesta“ išduotos pažymos apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2023 m. sausio iki balandžio mėnesio, jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 775,07 Eur. Atsakovės žiniomis, minėtos teismo nutarties priėmimo metu ieškovo pajamos iš darbo užmokesčio buvo apie 1 500 Eur. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie teismo nutarties priėmimo metu apie darbo užmokestį pajamas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš esmės pablogėjo. Iš Atsakovės kartu su šiuo atliepimu pateikiamos VĮ „Regitra“ 2023 m. gegužės 31 d. pažymos apie transporto priemones matyti, kad atsakovė nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) markės 2006 metų automobilį. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateikto rašto apie transporto priemones matyti, kad ieškovas nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) markės, pirma registracijos data - 2017-05-30, automobilį. Kadangi minėtame rašte nurodyta, jog šio automobilio pirmosios registracijos Lietuvoje data 2022 m. rugsėjo 14 d., todėl akivaizdu, jog šį apynaujį automobilį ieškovas įsigijo jau po teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties įsiteisėjimo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis nuo teismo nutarties priėmimo iš esmės nepablogėjo, o priešingai, netgi pagerėjo. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą, atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Grįsdamas turtinės padėties pasikeitimą, ieškovas teigia, jog jis turi mokėti būsto draudimą, mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, telefono ryšį, patiria išlaidas kurui ir maistui, tačiau iš ieškovo kartu su ieškiniu pateikto Mažeikių rajono CMS specialistės Lauros Bušmės elektroninio laiško matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra numatytas ieškovo santuokos registravimas. Kadangi iš ieškovo pateikto dukters A. S. gimimo įrašą liudijančio išrašo matyti, jog ieškovas su savo būsima sutuoktine (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters, todėl nėra pagrindo abejoti, kad gyvendamas su būsima savo sutuoktine ir dukra, ieškovas visas minėtas išlaidas dengia ne vienas, o jų apmokėjimą dalijasi kartu su būsima sutuoktine. Tuo tarpu atsakovė su sūnumi gyvena senelės jai laikinai gyventi suteiktame bute, todėl visus mokesčius už senelės suteikto buto komunalinius patarnavimus, elektrą, telefono ryšį, patiriamas išlaidas kurui ir maistui dengia viena, nes kito sutuoktinio neturi. Indeksavus priteistą išlaikymą, ieškovas nuo 2023 m. vasario 1 d. vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį į atsakovės banko sąskaitą perveda po 404 Eur. Nors ieškovas teikia išlaikymą abiem nepilnamečiams vaikams, tačiau kadangi dukrą augina su būsima savo sutuoktine, todėl tiek būsto draudimo, mokesčių už komunalinius patarnavimus, elektrą, telefono ryšį, kuro ir maisto išlaidas, tiek antrojo vaiko išlaikymo išlaidas ieškovas, priešingai nei atsakovė, kuri neturi kito partnerio, dalijasi kartu su būsima sutuoktine. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas net neteigia ir neįrodinėja, kad nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas šalių nustatytas vaiko išlaikymo dydis, įsiteisėjimo iš esmės sumažėjo vaiko poreikiai. Kadangi nuo 2023 m. vasario mėn., ieškovui atlikus teismo sprendimu patvirtintos vaiko išlaikymo sumos indeksavimą, vaiko išlaikymo suma padidėjo nuo 300 Eur iki 404 Eur, o pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 85,75 Eur dydžio universali išmoka vaikui, todėl, sudėjus ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamą 404 Eur sumą, vaiko išmokos 85,75 Eur sumą ir atsakovei tenkančią vaiko išlaikymo 300 Eur sumą, vaiko išlaikymo suma sudaro 789,75 Eur. Tokia vaiko išlaikymui skiriama suma, ieškovo manymu, yra gerokai padidinta ir neatitinka realių vaiko poreikių. Kaip jau minėta, asmuo, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, gali reikalauti sumažinti išlaikymo dydį, remdamasis savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu. Kadangi pakeisti išlaikymo dydį ir formą galima ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį, todėl reikšdamas reikalavimą sumažini išlaikymo dydį, ieškovas turi pagrįsti, jog egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti. Iš atsakovės kartu su šiuo atsiliepimu pridedamo Vaiko ambulatorinio apsilankymo pas šeimos gydytoją matyti, kad vaikui diagnozuotas normalios fiziologinės raidos sutrikimas, iš Vaiko ambulatorinio apsilankymo pas vaikų neurologą matyti, kad vaikui diagnozuotas specifinis judesių raidos sutrikimas, dėl šių sutrikimo šalių sūnus lakstant lygioje vietoje griuvinėja, jam susipina pėdutės, vaikas yra jautrus, susijaudinęs pasišlapina į kelnytes. Susilpnėjusio vaiko raumenų stiprinimui pastoviai skiriamos mankštos, masažai, ergoterapeuto užsiėmimai, vaikas nuolat turi vartoti žuvų taukus ir kalcio preparatų kursus. Be to, rekomenduojamas sanatorinis sveikatą grąžinamas gydymas ir nors vaikui nėra nustatyti specialieji poreikiai, tačiau akivaizdu, kad augančio sūnaus poreikiai nesumažėjo, kaip kad nepagrįstai teigia ieškovas, o priešingai, dėl specifinio judesių raidos sutrikimo ir jo gydymo netgi padidėjo. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuo teismo nutarties įsiteisėjimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis ir iš esmės sumažėjo vaiko poreikiai, o atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta vaikui mokėtina suma nėra padidinta ir esamu momentu atitinka realius vaiko poreikius, todėl ieškovo teiginys, kad jo gaunamų pajamų neužtenka elementariems jo poreikiams tenkinti, o analogiško dydžio išlaikymo teikimas abiem vaikams jam taptų nepakeliama finansine našta, yra nepagrįstas. Mažinant taikos sutartyje šalių nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti specifinių judesių raidos sutrikimų turinčio sūnaus poreikius sumažėtų ir vaiko interesai tokiu būdu būtų pažeisti.

Šalies argumentai

4. Ieškovas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą sūnui, nes jis turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pakeitė darbą, nes nori daugiau laiko skirti šeimai, vaikams, kad visą savaitę galėtų būti namuose, nes ankstesniame darbe būdavo komandiruotėse, atlyginimas sumažėjo 200 – 300 Eur. Turi butą, kuris įsigytas dar iki sūnaus gimimo, įsigijo automobilį, tačiau pardavė anksčiau du turėtus automobilius ir nusipirko vieną geresnį. Už parduotus automobilius gavo apie 7 000 Eur, už kitą įsigytą mokėjo 9 000 Eur, norėjo įsigyti patikimą mašiną, kad nereikėtų remontuoti. Moka draudimą už butą, komunalinius mokesčius, telefoną, kainos kyla, jis šiuo metu negali mokėti priteisto išlaikymo sūnui, todėl jį prašo sumažinti. Šiuo metu sūnaus išlaikymui moka 404 Eur sumą, indeksuotą 300 Eur sumą. Sūnui papildomai lėšų neskiria, kartais nuperka žaislų. Kai buvo priteistas iš jo išlaikymas sūnui, jo darbo užmokestis buvo apie 1500-1600 Eur, tačiau jis neturėjo kitos šeimos, nepilnamečių vaikų. Gaunamos pajamos kaip ir nepasikeitė, tačiau dabar turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką. Jo manymu sūnaus išlaikymui turėtų užtekti 600-650 Eur sumos, jis pasiimdamas sūnų ir grąžindamas jį atsakovei taip pat patiria išlaidas, šiuo metu apie 25 Eur. Jis nežino, kiek jo sūnus turi rūbų, ar avalynės, tačiau sūnų pasiima su ta pačia striuke, batais. Nemano, kad jis turėtų mokėti už atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, komunalinius mokesčius, žemės mokestį, telefoną, automobilio draudimą. Jo manymu kai kurios atsakovės sūnui nupirktos higienos prekės yra ganėtinai brangios, galėtų pirkti ir mažesnėmis kainomis. Jis sūnaus išlaikymui šiuo metu galėtų skirti 260 Eur sumą.

5. Ieškovo R. S. atstovė advokatė Kristina Adomavičienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei pažymėjo, kad ieškovas šiuo metu moka 404 Eur sūnaus išlaikymui, kad yra pasikeitusi jo šeimyninė, turtinė padėtis, jog jis sukūrė šeimą, turi dar vieną nepilnametį vaiką, dukrą gimusią (duomenys neskelbtini), jog siekdamas daugiau laiko būti namuose pakeitė darbą, jo pajamos sumažėjo 200 – 300 Eur, jog jo žmona laukiasi antro vaikelio, kurį taip pat reikės išlaikyti, jog visiems vaikams turėtų būti skiriama vienoda suma, viso 1212 Eur, kai ieškovo atlyginimas 1 600 Eur. Ieškovui teikiant priteisto dydžio išlaikymą sūnui, bei kitiems vaikams skiriant tokią pačią sumą, neliktų lėšų pačio poreikių tenkinimui, maistui, kurui, komunaliniams mokesčiams, būsto draudimui ir kt. ieškovo sūnaus poreikių tenkinimui turėtų užtekti 616 Eur, jei šalys skirtų po 260 Eur ir valstybės dar mokami 96 Eur, kuri atitiktų realius vaiko poreikius, nes šalių sūnus neturi sveikatos problemų, jokių išskirtinių poreikių. Nesutinka su atsakovės nurodytais mokamais mokesčiais, kuriuos ji priskiria prie sūnaus poreikių, su nenumatytomis išlaidomis, jog galimai perkama per daug rūbų, avalynės, kad tam tikras higienos prekes galėtų pirkti pigesnes. Ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, jis negali mokėti priteisto išlaikymo sūnui, todėl prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

6. Atsakovė L. J. teismo posėdžio nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kad sūnaus poreikių tenkinimui yra reikalinga visa šiuo metu ieškovo mokama suma, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei ieškovo, jog stengiasi papildomai gauti lėšų, kad galėtų tenkinti sūnaus poreikius, jog pats ieškovės bylos nagrinėjimo metu pakeitė darbą, jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo 200 Eur. Ieškovas turi nuosavą būstą, ji neturi nuosavo būsto, su močiute yra sudariusi panaudos sutartį ir įsipareigojusi sumokėti visus komunalinius mokesčius, tačiau nemoka nuomos. Nemano, kad ieškovo finansinė padėtis yra pasikeitusi, jog jis negalėtų sūnui teikti priteisto išlaikymo, nes išlaikymą visada perveda į priekį, įsigijo automobilį. Ieškovas pats buvo sutikęs geranoriškai teikti sūnaus išlaikymui 300 Eur. Teismui įpareigojus pateikti sūnaus poreikių suvestinę bei komunalinių išlaidų rašytinius įrodymus, teismui pateikė tai, ką buvo išsaugojusi, nes nėra išsaugojusi visų mokėjimo čekių, jog sudarydama sūnaus poreikių suvestinę, surašė visus daiktus, higienos priemones, kurias yra nupirkusi sūnui, visada stengėsi, kad sūnaus poreikiai būtų patenkinti maksimaliai, visas ieškovo gautas lėšas išleidžia sūnaus poreikių tenkinimui, pati prisideda mažesne suma, apie 300 Eur, nes jos ir gaunamas darbo užmokestis ženkliai mažesnis apie 900 Eur. Automobilį turi seną, kurį taip pat reikia išlaikyti, kad galėtų vykti į darbą ir gauti lėšų sūnaus poreikių tenkinimui. Paaiškino, kad vaiko poreikiai nėra pasikeitę, tačiau kyla kainos, todėl ir išlaidos yra didesnės, jog reikalinga visa ieškovo skiriama sūnaus išlaikymui suma, prašė ieškinį atmesti.

7. Atsakovės L. J. atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdžio palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, jog jo manymu atsakovė neprivalėjo teismui teikti sūnaus poreikių suvestinės ar kitus sūnaus poreikius pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nes tik ieškovas privalėjo byloje įrodyti savo ieškinio reikalavimus, kad jo turtinė padėtis pasikeitė. Pažymėjo, jog šalių sūnaus poreikiai nėra pasikeitę, juo labiau sumažėję, jog nuo 2024 m. sausio 1 d, padidėjo ir minimalios algos dydis, kuris laikomas orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu. Nors atsakovės poreikių lentelėje kai kurie nurodyti skaičiai, ar įsigytų priemonių kainų dydžiai gal ir kelia ieškovui abejonių, tačiau yra ir kasdieninių elementarių dalykų, kurių atsakovė neįtraukė, atsakovė vykdama su sūnumi į spektaklį, pas gydytojus, patiria ir kuro išlaidas, ir automobilį reikia remontuoti, jos nurodytų išlaidų tikrai neužtenka. Atsakovė negali sūnaus išlaikymui skirti tokio pačio dydžio sumos, nes jos gaunamas darbo užmokestis gerokai mažesnis. Šalių sūnaus poreikiai nėra sumažėję, vaikas auga, kainos kyla. Atsakovė perka sūnui tiek, kiek jai atrodo būtina, kiek išlaikymui lėšų skiria ieškovas. Ieškovas pats sumažino sąmoningai savo darbo užmokestį, žinodamas, kad negali sūnui teikti priteisto išlaikymo, kad jo žmona laukiasi dar vieno vaiko, dėl to negali šalių sūnus gyventi blogiau, negali būti mažinami vaiko poreikiai, vaiko poreikiai nėra pasikeitę, ieškovas privalo įrodyti, kad jo turtinė padėtis pasikeitė dėl objektyvių aplinkybių. Ieškovas kurdamas šeimą ir planuodamas vaikus privalėjo įverti savo turtinę padėtį, pareigą rūpintis vaikais, tenkinti jų poreikius, ieškovo neapgalvoti veiksmai neturėti prieštarauti vaiko interesams. Ieškovas elgėsi nesąžiningai savo noru pakeisdamas darbą ir gaudamas mažesnį darbo užmokestį. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas išlaikymą sūnui visada sumoka anksčiau nustatyto laiko, kas patvirtina, jog jis gali mokėti sūnui priteistą išlaikymą, prašė ieškinį atmesti.

8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovė bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje nedalyvavo, nes teismui priėmus nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo nutraukimo, išvadą teikianti institucija buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime, kadangi liko nagrinėjamas klausimas tik dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismaskontatuoja :

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 3 punktu šalys sutarė, jog vaiko tėvas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo nepilnamečio sūnaus I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės yra nustatyta su motina L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės arba įgis vidurinį išsilavinimą (priklausomai nuo to, kuris faktas įvyks vėliau) kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 5 (penktos) einamojo mėnesio dienos, mokės po 300 Eur (tris šimtus eurų). Šiame punkte nurodyta išlaikymo suma yra indeksuojama kiekvienais metais, atsižvelgiant į vartotojų kainų indekso pokyčius, laikantis Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684, nuostatų; 4 punktu sutarė, kad, kad šios Taikos sutarties 3 punkte nurodytos mūsų nepilnamečio sūnaus I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtos sumos yra skirtos būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti ir neapima neplanuotų, nebūdingų vaiko išlaikymo išlaidų, pvz., vaiko gydymo išlaidų. Susitarė, kad tokios išlaidos bus atskirai dengiamos abiejų tėvų lygiomis dalimis.

10. Minėtos nutarties 2 punktu šalys buvo sutarusios dėl skyrium nuo jo gyvenančio tėvo R. S. su nepilnamečiu sūnumi I. S. bendravimo bei dalyvavimo sūnaus auklėjime sąlygų ir tvarkos. Ieškovas pateiktu ieškiniu buvo prašęs pakeisti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi nustatytą ieškovo R. S. bendravimo tvarką su nepilnamečiui vaikui I. S. Bylą perdavus teisminei mediacijai, šalys ginčą dalyje dėl bendravimo tvarkos išsprendė taikai, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo pakeista Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 nustatyta R. S. bendravimo su nepilnamečiu I. S. tvarka, patvirtinęs tarp R. S. ir L. J. pasirašytą taikos sutartį, teismas civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-l 139/2021 nustatytą R. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nutraukė.

11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014 ).

13. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 24 punktas).

14. Ieškovas R. S. pateiktu ieškiniu prašo pakeisti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teisino Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 nepilnamečiui vaikui I. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą, priteisiant iš ieškovo R. S. nepilnamečiui vaikui I. S. po 260 Eur išlaikymą, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas reikalavimą grindžia turtinės padėties iš esmės pasikeitimu nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) su būsima sutuoktine R. K. susilaukė dukros A. S., jog atsirado dar vienas asmuo, kuriam ieškovas taip pat turėtų teikti analogišką išlaikymą, nes vaikų amžius kardinaliai nesiskiria. Atsakovė L. J. prašydama atmesti pateiktą ieškinį nurodė, kad ieškovas įrodymais nepagrindė, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtintą šalių nustatytą išlaikymo dydį, nepagrindė, kad po nutarties priėmimo iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis ar iš esmės sumažėjo vaiko poreikiai.

15. Pažymėtina, jog panašus aiškinimas atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje pasisakyta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

16. Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Net ir nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009).

17. Ieškovas R. S., siekdamas įrodyti, jog nuo 2021 metų, kuomet buvo pasirašyta taikos sutartis dėl teikiamo išlaikymo, jo turtinė padėtis iš esmės pakito, pablogėjo, turi pareigą tai pagrįsti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti. Teismas turi nustatyti ne tik abiejų tėvų turtinę padėtį, tačiau ir tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Ieškovas įrodinėjant šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą į bylą pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, iš kurių nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio pirmosios registracijos data – 2017 m. gegužės 30 d., o pirmosios registracijos data Lietuvoje – 2022 m. gegužės 30 d., iš valstybės įmonės „Registrų centro“ pažymos nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2019 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad laikotarpiu 2023 m. sausio – balandžio mėnesiais ieškovui išmokėtas 6 469,27 Eur darbo užmokestis, 2023 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais ieškovui išmokėtas 8 067,18 Eur darbo užmokestis, iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais ieškovui išmokėtas 4269,16 Eur darbo užmokestis, 2023 m. lapkričio mėnesį ieškovui išmokėtas 1 573,54 Eur darbo užmokestis. Iš gimimo ir santuokos sudarymo įrašų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė dukra A. S., jog su dukros mama Raimonda K. S. (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė santuoką. Ieškovas taip pat į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie mokamus komunalinius mokesčius, elektrą, būsto draudimą.

18. Ieškovas R. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog teismo patvirtintos taikos sutarties metu jis galėjo sūnaus išlaikymui skirti po 300 Eur per mėnesį, nes jo pajamos buvo panašios - apie 1500 Eur, jis neturėjo šeimos, gyveno vienas, jog turtinė padėtis pasikeitė iš esmės (duomenys neskelbtini) gimus dukrai A. S., kuriai taip pat reikalingas tokio pat dydžio išlaikymas kaip ir sūnui, jog ieškovo gaunamas darbo užmokestis svyruoja priklausomai nuo sezoniškumo ir gaunamų užsakymų, jog teikiant išlaikymą abiem nepilnamečiams vaikams, jo gaunamų pajamų neužtenka jo pačio poreikių tenkinimui.

19. Atsakovė pagrįsdama savo turtinę padėtį byloje pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio iki balandžio mėnesio buvo išmokėtas 3650,50 Eur darbo užmokestis, valstybės įmonės „Registrų centro“ išrašą, kurių duomenimis atsakovei nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio pirmosios registracijos data – 2006 m. birželio 30 d., o pirmosios registracijos Lietuvoje ir dokumento išdavimo data – 2018 m. balandžio 21 d. Informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. duomenimis atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisijos draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 27 d. 176,70 Eur ir 427,80 Eur. Iš banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovė iš UAB Mažeikių vandenys profesinės sąjungos 2022 m. kovo 7 d. gavo 300 Eur, 2022 m. liepos 14 d. gavo 20 Eur, 2023 m. lapkričio 23 d. gavo 200 Eur sumą. Teismo įpareigota atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie mokamus komunalinius mokesčius, elektrą, vandenį, nuotekas, dujas, žemės mokestį.

20. Atsakovė L. J. teismo posėdžio papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kad sūnaus poreikiai nėra pasikeitę, jog ieškovas pats buvo geranoriškai sutikęs sūnaus išlaikymui teikti 300 Eur, kad sūnaus poreikių tenkinimui yra reikalinga visa šiuo metu ieškovo mokama suma, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei ieškovo, jog stengiasi papildomai gauti lėšų, kad galėtų tenkinti sūnaus poreikius, jog pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė darbą, jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo 200 Eur. Nemano, kad ieškovo finansinė padėtis yra pasikeitusi, jog jis negalėtų sūnui teikti priteisto išlaikymo, nes išlaikymą visada perveda į priekį.

21. Ieškovas savo turtinės padėties pasikeitimą grindžia dukros A. S. (duomenys neskelbtini) gimimu, kuriai taip pat turi būti teikiamas išlaikymas. Teismas sutinka su atsakovės bei jos atstovo advokato V. Jonaičio nurodytais argumentais, jog bylos duomenimis ieškovo turtinė padėtis nuo teismo nutarties priėmimo iš esmės nepablogėjo, o priešingai, netgi pagerėjo, nes bylos duomenimis ieškovas dar prieš dukros gimimą 2022 m. gegužės 30 d. įsigijo pakankamai brangų automobilį, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paaiškino teismo posėdžio metu, pardavė du senus automobilius, už juos gavo apie 5 000 Eur, prisidėjo ir įsigijo vieną naujesnį, patikimesnį automobilį už 7 000 Eur, t. y. šį apynaujį automobilį ieškovas įsigijo jau po teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties įsiteisėjimo. Nors ieškovas nepateikė duomenų kokį darbo užmokestį jis gavo priteisto išlaikymo metu, tačiau atsakovei nurodžius, jog jo darbo užmokestis buvo apie 1500 Eur, ieškovas tai patvirtino nurodydamas, kad pajamos buvo panašios, paaiškindamas, kad tuo metu jis neturėjo šeimos, gyveno vienas, o šiuo metu sukūrė šeimą, jog žmona laukiasi ir antrojo vaikelio, ką patvirtina byloje esantis 2023 m. lapkričio 8 d. VšĮ regioninės „Mažeikių ligoninės“ gydytojo išrašas, R. S. klinikinė diagnozė – 16 savaičių 6 d. nėštumas. Pažymėtina, kad ieškovo kreipimosi į teismą metu (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis laikotarpiu 2023 m. sausio – balandžio mėnesiais vidutiniškai buvo apie 1 774,66 Eur per mėnesį ((1 909,00 Eur + 1807,81 Eur + 1608,41 Eur)/4), t. y. jo gaunamos pajamos padidėjo, teismas nevertino vasario mėnesio, nes ieškovui buvo mokama ligos pašalpa. Bylos duomenimis panašų darbo užmokestį ieškovas gavo ir 2023 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais, bendra 8067,18 Eur sumą, įskaitant lėšas ir už kasmetines atostogas.

22. Bylos nagrinėjimo metu darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovo prašymu pagal LR Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, t. y. pačiam prašant, buvo nutraukta. Ieškovas byloje pateikė 2023 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu 2023 m. rugsėjo – lapkričio mėnesį 1 460,62 Eur per mėnesį ((1725,77 Eur + 1600,15 Eur + 943,24 Eur + 1573,34 Eur) /4). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš darbo išėjo savo noru, jog dabar gauna mažesnį darbo užmokestį, jog pakeitė darbą, nes gimus dukrai nori daugiau laiko praleisti su šeima, padėti auginti vaikus, nes ankstesniame darbe namuose būdavo tik savaitgaliais, dažnai važiuodavo į komandiruotes.

23. Kasacinio teismo praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kiek tėvo, prašančio sumažinti iš jo priteistą išlaikymo dydį, elgesys atitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartą tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011 ).

24. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

25. Suprantamas ieškovo noras praleisti daugiau laiko su šeima, vaikais, tačiau kritiškai vertintinas jo elgesys savo noru išeiti iš geriau apmokamo darbo, nes nurodydamas, kad gimus dukrai, kartu pasikeitė ir jo turtinė padėtis, kad reikalingos lėšos ir dukros išlaikymui, jis bylos nagrinėjimo metu pakeitė darbą, taip sumažino savo gaunamas pajamas dar apie 200 Eur, žinodamas, kad žmona laukiasi antrojo vaikelio, kuriam taip pat reikės teikti išlaikymą. Toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standarto tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo turimus sveikatos sutrikimus, todėl manytina, kad ieškovas turi visas galimybes ieškoti jam tinkamo darbo ir taip uždirbti didesnes pajamas, o ne jas mažinti, kad tinkamai vykdytų savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.

26. Ieškovas byloje prašydamas sumažinti priteistą išlaikymo dydį negrindė ieškinio reikalavimo pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, tačiau tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 metais su atsakove sprendžiant klausimą dėl mažamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio nebuvo detaliai išanalizuoti vaiko poreikiai, jog jis norėdamas bendrauti su sūnumi buvo priverstas sutikti mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Eur, jog šiuo metu sūnaus išlaikymui moka 404 Eur sumą, indeksuotą 300 Eur sumą, jo manymu sūnaus išlaikymui turėtų užtekti 600 Eur sumos, kuris mažinamas iš valstybės gaunama 85,75 Eur suma ir ieškovo teiktino išlaikymo dalis būtų 257 Eur, kuri jo manymu yra pakankama sūnaus poreikiams tenkinti.

27. Teismui siekiant išsiaiškinto šalių nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovei nurodžius, jog sūnaus poreikiai nėra pasikeitę, jog jų tenkinimui reikalinga visa šiuo metu ieškovo teikiama suma ir negalint nurodyti kokią konkrečiai sumą skiria sūnaus maistui, aprangai, higienai, avalynei, vaistams ir kt., atsižvelgus į susidariusią situaciją, jog šiuo metu ieškovas moka 404 Eur indeksuotą priteisto išlaikymo sumą, teismas įpareigojo atsakovę pateikti vaiko poreikių suvestinę bei iškilus abejonių dėl komunalinių mokesčių dalies, tenkančios sūnui, įpareigojo pateikti rašytinius įrodymus dėl atsakovės mokamų komunalinių mokesčių. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad atsakovė neprivalėjo teismui teikti sūnaus poreikių suvestinės ar kitus sūnaus poreikius pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nes tik ieškovas privalėjo byloje įrodyti savo ieškinio reikalavimus, kad jo turtinė padėtis pasikeitė, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

28. Atsakovė vykdydama teismo įpareigojimus pateikė sūnaus poreikių suvestinę, nurodydamas, jog sūnaus išlaikymui reikalinga mėnesio suma yra 717 Eur: mokesčiams – 93 Eur; transportui – 83 Eur; avalynei – 40 Eur; rūbams – 145 Eur; maistui – 130 Eur; higienos reikmėms 62 Eur; sveikatos priežiūrai – 76 Eur; lavinimui, laisvalaikiui - 34 Eur; nenumatytos išlaidos – 33 Eur; ne kasmetinės išlaidos - 21 Eur. Atsakovė teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino sūnaus poreikių tenkinimui skirtas sumas nurodydama, jog teismui įpareigojus pateikti sūnaus poreikių suvestinę bei komunalinių išlaidų rašytinius įrodymus, teismui pateikė, tai ką buvo išsaugojusi, nes nėra išsaugojusi visų mokėjimo čekių, jog sudarydama sūnaus poreikių suvestinę, surašė visus daiktus, higienos priemones, kurias yra nupirkusi sūnui, jog visas ieškovo gautas lėšas išleidžia sūnaus poreikių tenkinimui, pati prisideda mažesne suma, apie 300 Eur, nes jos ir gaunamas darbo užmokestis ženkliai mažesnis – 900 Eur. Paaiškino, kad vaiko poreikiai nėra pasikeitę, tačiau kyla kainos, todėl ir išlaidos yra didesnės, jog reikalinga visa ieškovo skiriama sūnaus išlaikymui suma, prašė ieškinį atmesti.

29. Tiek ieškovo, tiek jo atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei nurodžius, kad jų manymu ieškovas neturėtų mokėti už atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, komunalinius mokesčius, žemės mokestį, telefoną, automobilio draudimą, jog kai kurios atsakovės sūnui nupirktos higienos prekės yra ganėtinai brangios, galėtų pirkti ir mažesnėmis kainomis, kiekiais, atsakovė atsikirsdama nurodė, kad visada stengėsi, kad sūnaus poreikiai būtų patenkinti maksimaliai, kad perka higienos prekes, kurias rekomenduoja gydytojai, kad kartais reikalingos ir papildomos, nenumatytos lėšos, kurių dar neįtraukė, o dėl mokamų mokesčių ir automobilio išlaidų paaiškino, kad ji gyvena viena, visas išlaidas tenka padengti vienai iš gaunamo atlyginimo, todėl minėtų išlaidų ½ dalį ir įtraukė į sūnaus poreikių suvestinę, ji neturi nuosavo būsto, sutuoktinio, su močiute yra sudariusi panaudos sutartį ir įsipareigojusi sumokėti visus komunalinius mokesčius, nes nemoka nuomos mokesčio, pateikė byloje sudarytą 2021 m. balandžio 26 d. „Panaudos sutartį“, kurios 2.2.3 papunktyje nurodyta, jog įsipareigoja atsakovė išlaikyti ir saugoti daiktą ir jame esantį ir gautą naudoti turtą, taip pat daryti daikto einamąjį bei kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo (komunalines) išlaidas, žemės mokestį, draudimą bei kitus mokesčius, byloje taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovė moka visus minėtus mokesčius pagal panaudos sutartį, ką ir įtraukė į sūnaus poreikių lentelę. Atsakovės atstovas advokatas V. Jonaitis papildomai paaiškino, kad nors atsakovės poreikių lentelėje kai kurie nurodyti skaičiai, ar įsigytų priemonių kainų dydžiai gal ir kelia abejonių ieškovui, tačiau yra ir kasdieninių elementarių dalykų, kurių atsakovė neįtraukė, atsakovė vykdama su sūnumi į spektaklį, pas gydytojus, patiria ir kuro išlaidas, ir automobilį reikia remontuoti, jos nurodytų išlaidų tikrai neužtenka.

30. Pažymėtina, jog atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį byloje yra pateikusi Vaiko ambulatorinio apsilankymo aprašymus pas šeimos gydytoją išrašus iš kurių matyti, kad vaikui diagnozuotas normalios fiziologinės raidos sutrikimas, specifinis judesių raidos sutrikimas, jog dėl šių sutrikimų šalių sūnus lakstant lygioje vietoje griuvinėja, jam susipina pėdutės, vaikas yra jautrus, susijaudinęs pasišlapina į kelnytes, kas patvirtina atsakovės nurodytas skiriamas lėšas sūnaus higienai, sveikatai, bei atsakovė paaiškinimus, jog sūnaus susilpnėjusio vaiko raumenų stiprinimui pastoviai skiriamos mankštos, masažai, ergoterapeuto užsiėmimai, vaikas nuolat turi vartoti žuvų taukus ir kalcio preparatų kursus.

31. Nors ieškovas ir jo atstovė advokatė Kristina Adomavičienė nurodė, jog su kai kuriomis atsakovės nurodytomis vaiko poreikių sumomis nesutinka, tačiau bylos nagrinėjimo metu nei karto nėra teigę, kad yra pasikeitę vaiko poreikiai, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai sumažėjo po teismo sprendimo priėmimo, neginčijo, jog sprendimo priėmimo metu buvo priteistas per didelis išlaikymas, o ieškovo argumentus, jog jis norėdamas bendrauti su vaiku buvo priverstas mokėti atsakovės prašomo (300 Eur) dydžio išlaikymo sumą, paneigia byloje esantys įrodymai, banko sąskaitų išrašai, jog 2021 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais ieškovas sūnaus išlaikymui pervesdavo į atsakovės banko sąskaitą po 300 Eur sumą. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodydami, kad šalių sūnaus poreikių tenkinimui turėtų būti pakankama 600 - 650 Eur suma, tik patvirtina atsakovės nurodytus argumentus, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nėra pasikeitę, sumažėję. Pažymėtina, jog ir priteisto išlaikymo metu šalių sūnui buvo mokama išmoka iš valstybės biudžeto lėšų pagal Išmokų vaikams įstatymą.

32. Kiekvienam vaikui nuo gimimo iki pilnametystės iš valstybės biudžeto lėšų yra mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios išmokos dydžiu gali būti mažinamas išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteisiamas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

33. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovės, nes ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, atsakovė gyvena močiutei priklausančiame būste pagal Panaudos sutartį, ieškovas po priteisto išlaikymo įsigijo 2017 metų automobilį, atsakovei nuosavybės teise priklauso 2006 metų automobilis, įsigytas 2018 m., ieškovo gaunamas darbo užmokestis kreipimosi į teismą metu buvo apie 1774 Eur, bylos nagrinėjimo metu pakeisdamas darbą sumažino savo darbo užmokestį iki 1460 Eur, atsakovės darbo užmokestis – 900 Eur, ieškovas turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, nors atsakovė kitų išlaikytinių neturi, tačiau ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, atsakovė priešingai nei ieškovas, santuokos nėra sudariusi ir bendrų šeimos pajamų neturi, visus tenkančius komunalinius mokesčius turi apmokėti iš gaunamo darbo užmokesčio, bei stengiasi užsidirbti papildomai, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178).

34. Ieškovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad šiuo metu jo finansinė padėtis neleidžia jam teikti priteisto išlaikymo, tačiau atsakovės nurodytus argumentus, jog ieškovas išlaikymą sūnui visada sumoka anksčiau nustatyto laiko, patvirtina byloje pateikti sąskaitų išrašai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas pažymi, kad išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, be to, vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Kadangi vaikų poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, ieškovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, todėl jai tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, nes iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių ieškovas neprisideda. Ieškovas pateikė duomenis, kad žmona laukiasi antro vaikelio, teismas nevertina šių duomenų, nes vaikas nėra dar gimęs. Pažymima, kad ieškovas turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei jo galimybes atitinkantį geriau apmokamą ar papildomą darbą bei gauti didesnes pajamas ir užtikrinti savo nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą.

35. Teismo vertinimu, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo yra atmestinas tuo pagrindu, kad nenustatytos CK 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygos, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta, jog ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nustatytas ir priteistas išlaikymo dydis – 300 Eur, esmingai pasikeitė dėl objektyvių priežasčių, pablogėjo, todėl teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo mažinti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teisino Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 nepilnamečiui vaikui I. S. priteistą išlaikymą iš ieškovo R. S., nes priešingu atveju, nukentėtų vaiko interesai gauti išlaikymą, tenkinantį bent minimalius jo poreikius, esant nustatytoms tokioms aplinkybėms ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

36. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

38. Byloje turėjo būti sumokėtas 22,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo ((300 Eur – 260 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškinį atmestus, iš ieškovo valstybei priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis.

39. Atsakovė patyrė 1470,00 Eur (1050 Eur+ 140 Eur + 280 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 6,33 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, pateikė rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos 1476,33 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662 – žyminis mokestis).

Priteisti iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 476,33 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Lina Klimaitė