- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-196-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01012-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-73-1174/2024 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei L. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teisino Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 nepilnamečiui vaikui I. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą, priteisiant iš ieškovo R. S. nepilnamečiui vaikui I. S. po 260 Eur išlaikymą, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. A. L. J. paskirti nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, kas mėnesį, į vaiko motinos L. J. banko sąskaitą bei pakeisti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi nustatytą ieškovo R. S. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku I. S. bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teisino Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 buvo patvirtinta R. S. ir L. J. taikos sutartis, kurioje numatyta jų nepilnamečio vaiko I. S. gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis, bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, jog ieškovas šalių vaiko išlaikymui skirs po 300 Eur. Sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nurodyta išlaikymo suma yra indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, todėl 2023 metais sūnaus išlaikymui mokama 404 Eur suma kas mėnesį, nuo 2023 m. sausio 1 d. pagal Išmokų vaikams įstatymą kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur universali išmoka vaikui. Pagal paskaičiavimus sudėjus ieškovo skiriamą (indeksuotą) sumą vaiko išlaikymui ir universalią išmoką mokamą vaikui, gaunasi 489,75 Eur (404+85,75=489,75). Ieškovo manymu tokia vaiko išlaikymui skirtina suma yra gerokai padidinta ir neatitinka realių poreikių. Nuo 2021 metų, kuomet nutrūko ieškovo ir atsakovės santykiai ir buvo pasirašyta taikos sutartis dėl teikiamo išlaikymo ir bendravimo tvarkos, ieškovo turtinė padėtis iš esmės pakito. Ieškovas (duomenys neskelbtini). su būsima sutuoktine R. K. (santuoka turėtų būti registruota (duomenys neskelbtini)) susilaukė dukros A. S.. Atitinkamai atsirado dar vienas asmuo, kuriam atsakovas taip pat turėtų teikti analogišką išlaikymą, nes vaikų amžius kardinaliai nesiskiria. Tačiau teikti tokio dydžio išlaikymo abiem savo nepilnamečiams vaikams ieškovas neturi galimybės, kadangi pagal gaunamas pajamas tai jam taptų nepakeliama finansinė našta. 2021 metais su atsakove sprendžiant klausimą dėl mažamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio nebuvo detaliai išanalizuoti vaiko poreikiai, tiesiog atsakovė nurodė, kad pageidauja vaiko išlaikymui kas mėnesį gauti 300 Eur sumą indeksuojant, o jei ieškovas nori matytis su sūnumi, tai su atsakovės pageidavimais privalo sutikti. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteisimo išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys, tokiu atveju pagal atsakovės pageidavimą visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra 600 Eur, jis mažinamas 85,75 Eur ir ieškovo teiktino išlaikymo dalis yra 257 Eur. Ieškovo manymu toks išlaikymo dydis yra adekvatus sūnaus I. S. poreikiams tankinti, nes sūnus yra (duomenys neskelbtini), jam nėra nustatyti specialūs poreikiai, jis sveikas, todėl nėra pagrindo konstatuoti didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtine padėtis nuo priteisto išlaikymo dydžio pakito gimus dukrai, kuriai taip pat turi būti teikiamas išlaikymas, ieškovo gaunamas darbo užmokestis svyruoja priklausomai nuo sezoniškumo ir gaunamų užsakymų, pastarasis turi mokėti būsto draudimą, mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, telefonų, taip pat patiria išlaidas kurui, maistui, teikia išlaikymą abiem nepilnamečiams vaikams (išlaikymo dydis turėtų būti analogiškos tiek sūnui, tiek dukrai), jo gaunamų pajamų neužtenka elementariems poreikiams tenkinti. Todėl ieškovas prašo teismo pakeisti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teisino Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 nepilnamečiui vaikui I. S. priteistą išlaikymą, priteisiant iš ieškovo R. S. nepilnamečiui vaikui I. S. po 260 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
3. Atsakovė L. J. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovas įrodymais nepagrindė, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtintą šalių nustatytą išlaikymo dydį, t.y kad po nutarties priėmimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis ir sumažėjo vaiko poreikiai. Iš taikos sutarties 3 punkto matyti, kad ieškovas ir atsakovė susitarė ir nustatė, jog vaiko tėvas R. S. savo nepilnamečio sūnaus I. S. išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės arba įgis vidurinį išsilavinimą (priklausomai kuris faktas įvyks anksčiau), kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 5 (penktos) einamo mėnesio dienos mokės po 300 Eur, jog sūnaus I. S. išlaikymui sumos yra skirtos būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti ir neapima neplanuotų, nebūdingų vaiko išlaikymo išlaidų, kurias šalys susitarė, kad tokio pobūdžio išlaidos bus atskirai dengiamos abiejų tėvų lygiomis dalimis. Priešingai nei teigia ieškovas, iš atsakovės kartu su šiuo atsiliepimu pridedamų savanoriškai atliktų bankinių pavedimų matyti, kad šalys buvo aptarusios vaiko poreikius ir ieškovas savo laisva valia sūnaus būtiniesiems poreikių tenkinimo užtikrinimui nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. į atsakovės banko sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedė po 300 Eur, o iš atsakovės kartu su šiuo atsiliepimu pridedamų šalių pokalbių per Facebook Mesenger susirašinėjimo programėlę matyti, jog ieškovas prieš šalims kreipiantis į teismą su prašymų dėl taiko sutarties sudarymo kalbėjosi su advokatu, todėl ieškovas dar iki taikos sutarties sudarymo, išsiaiškino vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo sąlygas. Ieškovas įrodymais nepagrindė, kad po Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo vaiko poreikiai iš esmės sumažėjo, be to, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog sprendžiant klausimą su atsakove dėl mažamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydžio 2021 metais, vaiko poreikiai apskritai nebuvo detaliai analizuotitodėl darytina išvada, kad ieškovo teiginys, esą Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties pagrindu nustatyta išlaikymo 300 Eur dydžio suma sūnaus išlaikymui yra gerokai padidinta ir neatitinka realių vaiko poreikių, taip pat yra nepagrįstas. Ieškovas įrodymais nepagrindė, kad po nutarties priėmimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis ir iš esmės sumažėjo vaiko poreikiai. Reikalavimą sumažinti nustatytą išlaikymo dydį ieškovas grindžia nuo šios nutarties priėmimo iš esmės pasikeitusia savo turtine padėtimi, o esminį savo turtinės padėties pasikeitimą ieškovas grindžia (duomenys neskelbtini)jam su būsima sutuoktine gimusia dukra. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos pažymos apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu 2023 m. sausio iki balandžio mėnesio matyti, kad atsakovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 912,72 Eur. Iš ieškovo kartu su ieškinių pateiktos jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos pažymos apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2023 m. sausio iki balandžio mėnesio, jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 775,07 Eur. Atsakovės žiniomis, minėtos teismo nutarties priėmimo metu ieškovo pajamos iš darbo užmokesčio buvo apie 1 500 Eur. . Iš Atsakovės kartu su šiuo atliepimu pateikiamos VĮ „Regitra“ 2023 m. gegužės 31 d. pažymos apie transporto priemones matyti, kad atsakovė nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) markės 2006 metų automobilį. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateikto rašto apie transporto priemones matyti, kad ieškovas nuosavybės teise valdo Š. O. markės, pirma registracijos data - 2017-05-30, automobilį. Kadangi minėtame rašte nurodyta, jog šio automobilio pirmosios registracijos Lietuvoje data 2022 m. rugsėjo 14 d., todėl akivaizdu, jog šį apynaujį automobilį ieškovas įsigijo jau po teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties įsiteisėjimo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis nuo teismo nutarties priėmimo iš esmės nepablogėjo, o priešingai, netgi pagerėjo. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą, atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Grįsdamas turtinės padėties pasikeitimą, ieškovas teigia, jog jis turi mokėti būsto draudimą, mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, telefono ryšį, patiria išlaidas kurui ir maistui, tačiau iš ieškovo kartu su ieškiniu pateikto (duomenys neskelbtini) L. B. elektroninio laiško matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra numatytas ieškovo santuokos registravimas. Kadangi iš ieškovo pateikto dukters A. S. gimimo įrašą liudijančio išrašo matyti, jog ieškovas su savo būsima sutuoktine (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters, todėl nėra pagrindo abejoti, kad gyvendamas su būsima savo sutuoktine ir dukra, ieškovas visas minėtas išlaidas dengia ne vienas, o jų apmokėjimą dalijasi kartu su būsima sutuoktine. Tuo tarpu atsakovė su sūnumi gyvena senelės jai laikinai gyventi suteiktame bute, todėl visus mokesčius už senelės suteikto buto komunalinius patarnavimus, elektrą, telefono ryšį, patiriamas išlaidas kurui ir maistui dengia viena, nes kito sutuoktinio neturi. Iš atsakovės kartu su šiuo atsiliepimu pridedamų medicininių dokumentų matyti, kad šalių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl šių sutrikimų lakstant lygioje vietoj vaikas griuvinėja, jam susipina pėdutės, vaikas yra jautrus, susijaudinęs pasišlapina į kelnytes. Susilpnėjusio vaiko raumenų stiprinimui pastoviai skiriamos mankštos, masažai, ergoterapeuto užsiėmimai, vaikas nuolat turi vartoti žuvų taukus ir kalcio preparatų kursus. Be to, rekomenduojamas sanatorinis sveikatą grąžinamas gydymas, ir nors vaikui nėra nustatyti specialieji poreikiai, tačiau akivaizdu, kad augančio sūnaus poreikiai nesumažėjo, kaip kad nepagrįstai teigia ieškovas, o priešingai, netgi padidėjo. Mažinant taikos sutartyje šalių nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti specifinių judesių raidos sutrikimų turinčio sūnaus poreikius sumažėtų, vaiko interesai tokiu būdu būtų pažeisti.
4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovė bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje nedalyvavo, nes teismui priėmus nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo nutraukimo, išvadą teikianti institucija buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime, kadangi liko nagrinėjamas klausimas tik dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
6. Teismas įvertinęs surinktus įrodymus, kritiškai vertintino ieškovo elgesį savo noru išeiti iš geriau apmokamo darbo, nes nurodydamas, kad gimus dukrai, kartu pasikeitė ir jo turtinė padėtis, kad reikalingos lėšos ir dukros išlaikymui, jis bylos nagrinėjimo metu pakeitė darbą, taip sumažino savo gaunamas pajamas dar apie 200 Eur, žinodamas, kad žmona laukiasi antrojo vaikelio, kuriam taip pat reikės teikti išlaikymą. Toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standarto tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo turimus sveikatos sutrikimus, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas turi visas galimybes ieškoti jam tinkamo darbo ir taip uždirbti didesnes pajamas, o ne jas mažinti, kad tinkamai vykdytų savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Šalies argumentai
7. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas byloje prašydamas sumažinti priteistą išlaikymo dydį negrindė ieškinio reikalavimo pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, tačiau tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 metais su atsakove sprendžiant klausimą dėl mažamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio nebuvo detaliai išanalizuoti vaiko poreikiai, jog jis norėdamas bendrauti su sūnumi buvo priverstas sutikti mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Eur, jog šiuo metu sūnaus išlaikymui moka 404 Eur sumą, indeksuotą 300 Eur sumą, jo manymu sūnaus išlaikymui turėtų užtekti 600 Eur sumos, kuris mažinamas iš valstybės gaunama 85,75 Eur suma ir ieškovo teiktino išlaikymo dalis būtų 257 Eur, kuri jo manymu yra pakankama sūnaus poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo metu nei karto ieškovas ir jo atstovė nėra teigę, kad yra pasikeitę vaiko poreikiai, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai sumažėjo po teismo sprendimo priėmimo, neginčijo, jog sprendimo priėmimo metu buvo priteistas per didelis išlaikymas, o ieškovo argumentus, jog jis norėdamas bendrauti su vaiku buvo priverstas mokėti atsakovės prašomo (300 Eur) dydžio išlaikymo sumą, paneigia byloje esantys įrodymai, banko sąskaitų išrašai, jog 2021 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais ieškovas sūnaus išlaikymui pervesdavo į atsakovės banko sąskaitą po 300 Eur sumą.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovės, nes ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, atsakovė gyvena močiutei priklausančiame būste pagal Panaudos sutartį, ieškovas po priteisto išlaikymo įsigijo 2017 metų automobilį, atsakovei nuosavybės teise priklauso 2006 metų automobilis, įsigytas 2018 m., ieškovo gaunamas darbo užmokestis kreipimosi į teismą metu buvo apie 1774 Eur, bylos nagrinėjimo metu pakeisdamas darbą sumažino savo darbo užmokestį iki 1460 Eur, atsakovės darbo užmokestis – 900 Eur, ieškovas turi (duomenys neskelbtini). gimusią dukrą, nors atsakovė kitų išlaikytinių neturi, tačiau ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, atsakovė priešingai nei ieškovas, santuokos nėra sudariusi ir bendrų šeimos pajamų neturi, visus tenkančius komunalinius mokesčius turi apmokėti iš gaunamo darbo užmokesčio, bei stengiasi užsidirbti papildomai
10. Teismas įvertinęs ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra atmestinas tuo pagrindu, kad nenustatytos CK 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygos, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta, jog ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nustatytas ir priteistas išlaikymo dydis – 300 Eur, esmingai pasikeitė dėl objektyvių priežasčių, pablogėjo, todėl teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo mažinti 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teisino Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 nepilnamečiui vaikui I. S. priteistą išlaikymą iš ieškovo R. S..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą, priteisiant iš ieškovo R. S. nepilnamečiam vaikui I. S. 260 Eur išlaikymą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą didelį dėmesį skyrė apelianto turtinės padėties analizei, tačiau tinkamai neatsižvelgė į esmines aplinkybes lėmusias ir ateityje lemsiančias iš esmės blogėjančia turtinę padėtį;
11.2. Apeliantas nurodo, kad dar vieno išlaikomo asmens atsiradimas iš esmės pakeitė turtinę padėtį, dėl ko iškilo būtinybė analogiško dydžio sumą, kuri būtina vaikui išlaikyti, skirti ir antram vaikui, t. y. A. S.. Byloje taip pat buvo pateikti duomenys - (duomenys neskelbtini)medicininis pažymėjimas, kuriame užfiksuota, kad apelianto sutuoktinė laukiasi vaikelio, kuris turėtų gimti 2024 m., balandžio mėnesį. Šios aplinkybės vienareikšmiškai keičia apelianto turtinę padėtį, į kurias teismas neatsižvelgė, nevertino, kad pastarasis privalo užtikrinti visų savo nepilnamečių vaikų proporcingą išlaikymą, nesivadovavo vaikų lygybės principu ir nesiekė suvienodinti visiems vaikams skirtino išlaikymo dydžio;
11.3. Teismas kritiškai vertino apelianto pastangas reguliariai teikti išlaikymų sūnui I. S.. Tai, kad R. S. planuodamas pajamas, išlaikymui sumoka vos tik jam pačiam išmokamas darbo užmokestis, turėtų būti vertinamas kaip sąžiningas ir atsakingas apelianto elgesys, o ne klaidinga išvada, kad toks elgesys sietinas su realia galimybe teikti atitinkamo dydžio išlaikymą;
11.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodoma aplinkybe, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas ir atstovė nei karto neteigė, kad yra pasikeitę vaiko poreikiai. Nors atsakovė į bylą pateikė eilę medicininių dokumentų, patvirtinančių I. S. nustatytas medicinines diagnozes, tačiau apeliantas vykusio proceso metu nuosekliai akcentavo, kad dabartiniu metu sūnaus I. S. sveikata iš esmės yra pakitusi, pagerėjusi, jis nei dėl fizinės, nei dėl psichinės būklės nesiskiria nuo savo bendraamžių. Tokias sūnaus būkles apeliantas turi galimybę betarpiškai stebėti, nes pakitus bendravimo su sūnumi tvarkai, su juo praleidžia žymiai daugiau laiko;
11.5. Pažymėjo ir tai, kad minimose rekomendacijose nėra nurodoma, kad I. S. būtų reikalingas išskirtinis gydymas ar priežiūra, nurodoma įprasta tokio amžiaus vaikams būdinga veikla, kuri nereikalauja papildomų finansinių resursų, juo labiau, kad vaikams visos medicininės paslaugos teikiamos nemokamai. O ir pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dabartiniu metu sūnui nėra atliekamos jokios medicininės, procedūros, tai suponuoja išvadą, kad vaiko poreikiai yra pakitę, nereikalaujantys ženklesnių piniginių lėšų;
11.6. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovę įpareigojo pateikti nepilnamečio vaiko poreikių suvestinę. Atlikta vaiko poreikių suvestinės analizė atskleidė, kad lėšos vaikui išlaikyti naudojamos netinkamai. Akivaizdu, kad proceso metu klausimas dėl pasikeitusių (sumažėjusių) vaiko poreikių ir neracionaliai naudojamų vaiko išlaikymui skiriamų lėšų buvo keliamas klausimas, tačiau pirmosios instancijos teismo manymu šios aplinkybės nesudarė pagrindo mažinti išlaikymo dydį. Su šia teismo pozicija apeliantas nesutikima, nes minimos aplinkybės yra esminės sprendžiant kausima dėl priteisto išlaikymo pakeitimo;
11.7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos ginčijamame sprendime kritišku vertinimu dėl apelianto sprendimo išeiti iš geriau apmokamo darbo, vadovaujantis LR Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi. Pažymi, kad ankstesnėje darbovietėje R. S. darbo grafikas buvo sietinas su nuolatinėmis komandiruotėmis, tekdavo išvykti visai darbo savaitei, o su šeima retkarčiais praleidžiama tik dalis savaitgalio. Darbovietės pakeitimas buvo išskirtinai sietinas su šeimos poreikiais, t. y, nuolatiniu buvimu su vaikais. Tarpusavyje yra susietas tiek kreipimasis į teismą dėl bendravimo su I. S. tvarkos pakeitimo, tiek darbovietės pakeitimas. Kitokiu atveju bendravimo tvarkos keitimas netektų prasmės, nes su sūnumi negalėtų bendrauti dėl užimtumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. balandžio mėnesio apeliantas taps trijų nepilnamečiu vaikų tėvu, tai tinkamai turi būti užtikrinta jo pareiga ir poreikis būti su nepilnamečiais vaikais. Pastebėtina, kad pagal naujai nustatytą bendravimo su I. S. tvarką, dažnesnis ir ilgesnis laiko tarpą trunkantis bendravimas su sūnumi, pasiimant vaiką iš atsakovės namų, lengvina ir pačios atsakovės padėtį (užimtumo atžvilgiu, perimant dalį finansinės naštos, sūnui būnant pas apeliantą).
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. J. prašo netenkinti ieškovo apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo ieškinio, tinkamai ir teisingai taikė bei nepažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų, todėl priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą sprendimą;
12.2. Atsakovė su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nurodo, kad ieškovo nurodomos faktinės aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, bei akivaizdu, kad neprivalėjo jų įvertinti taip, kaip to ieškinyje pageidavo ieškovas, nes jo nurodyti išlaikymo sūnui mažinimo faktiniai pagrindai tikrai neatitinka Kasacinio teismo nustatytų kriterijų;
12.3. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai laikė, kad ieškovo turtinė padėtis nuo teismo nutarties priėmimo iš esmės nepablogėjo, o priešingai, netgi pagerėjo. Pažymėjo, kad ieškovo teiginiai dėl jo finansinės padėties esą pablogėjimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino ir dėl to, kad ieškovas niekada nevėluoja sumokėti išlaikymo bei jį visada sumoka net anksčiau nustatyto laiko;
12.4. Atsakovė pažymi, kad ieškovas, kuris teismo reikalavo pakeisti jam nustatytą mokėti išlaikymo vaikui dydį, šiuo atveju nepagrindė, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti, kadangi bylos faktiniai duomenys aiškiai rodo atvirkščiai - ieškinio padavimo metu ji dirbo toje pačioje darbovietėje, kaip ir 2021 metais, o apelianto darbo užmokestis buvo net padidėjęs, finansinė jo padėtis taip pat buvo gera;
12.5. Nors ieškovas taip pat nurodė, kad po teismo nutarties priėmimo jam yra gimusi dukra, kad yra sudaręs santuoką bei, kad jo sutuoktinė laukiasi dar vieno kūdikio, kad norėdamas daugiau laiko praleisti su šeima jis pakeitė darbovietę ir kt. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Kasacinio teismo praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kiek tėvo, prašančio sumažinti iš jo priteistą išlaikymo dydį, elgesys atitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartą, tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti;
12.6. Atsakovės nuomone, teismo nurodytas sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas neabejotinai suponuoja, kad ieškovas, savo valia, neverčiamas, būdamas prisiėmęs pareigą ne šiaip išlaikyti savo ir atsakovės nepilnametį sūnų, bet, atsižvelgiant į tuo metu jo gautas gana dideles darbines pajamas, teikti sūnui didesnį, nei paprastai, išlaikymą, negali šios prisiimtos pareigos vykdymo atsisakyti ar ją riboti vien dėl to, kad jam gimė dar vienas vaikas;
12.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog nenustatytos CK 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygos, kaip jau minėta, yra pagrįstas ir teisėtas, o jį pakeisti bei sumažinti iš jo priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį savo apeliaciniame skunde ieškovas prašo nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nesumažintas tėvo mokamas išlaikymo vaikui dydis, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
Dėl apeliacinio skundo esmės
15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
16. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3779-1139/2021 patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartimi, kurioje numatytas jų nepilnamečio vaiko I. S. išlaikymo dydis po 300 Eur kas mėnesį. Iš ieškinio matyti, kad reikalavimą sumažinti sūnui teikiamo išlaikymo dydį ieškovas grindžia iš esmės pasikeitusia (pablogėjusia) savo finansine padėtimi bei 2024 m. balandžio mėnesį planuojamu trečio vaiko gimimu.
19. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nesumažinus iš ieškovo nepilnamečiam vaikui 300 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą iki 260 Eur, toks skundžiamas sprendimas iš esmės lėmė jo blogėjančią turtinę padėtį. Ieškovas nurodo, kad kitoje santuokoje jam (duomenys neskelbtini)gimė vaikas, o ateityje gims antras vaikas ((duomenys neskelbtini) medicininiame pažymėjime nurodyta, kad nėštumas 6 savaičių), todėl ieškovo finansinės galimybės sumažės proporcingai teikti išlaikymą vienodai kiekvienam iš vaikų. Paaiškino, kad darbą iš kurio gauna mažesnį atlyginimą pakeitė tik dėl vaikų gerovės, siekdamas daugiau laiko praleisti su vaikais.
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovės, nes ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, atsakovė gyvena močiutei priklausančiame būste pagal Panaudos sutartį, ieškovas po priteisto išlaikymo įsigijo 2017 metų automobilį, atsakovei nuosavybės teise priklauso 2006 metų automobilis, įsigytas 2018 m., ieškovo gaunamas darbo užmokestis kreipimosi į teismą metu buvo apie 1774 Eur, bylos nagrinėjimo metu pakeisdamas darbą ieškovas sumažino savo darbo užmokestį iki 1460 Eur, atsakovės darbo užmokestis – 900 Eur, ieškovas turi (duomenys neskelbtini). gimusią dukrą, nors atsakovė kitų išlaikytinių neturi, tačiau ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, atsakovė priešingai nei ieškovas, santuokos nėra sudariusi ir bendrų šeimos pajamų neturi, visus tenkančius komunalinius mokesčius turi apmokėti iš gaunamo darbo užmokesčio, stengiasi užsidirbti papildomai, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas vieno iš tėvų gaunamomis mažesnėmis pajamomis. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, kad apeliantas pakeitęs darbą, siekė daugiau laiko praleisti su nepilnamečiu vaiku, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog apeliantas turėtų teikti mažesnį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, vien tik todėl, kad laukia gimstant trečio vaiko ir jo dabartinės šeimos poreikiams užtikrinti ateityje reikės didesnių išlaidų. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbingumas būtų apribotas, ar dėl sveikatos būklės jis neturėtų galimybės stengtis siekti gauti didesnes pajamas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Spręstina, jog šiuo atveju apelianto argumentai dėl turtinės padėties, kiek ji priklauso nuo paties apelianto valios ir pastangų gauti didesnes pajamas, nelaikytini sudarančiais pagrindą mažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį, kadangi apeliantas nepagrindė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo. Paminėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
23. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad artimiausiu metu taps trijų nepilnamečių vaikų tėvu, taip pat nepaneigia jo galimybių teikti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui I. S.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui šiuo metu auginant kitą nepilnametį vaiką santuokoje, šiam vaikui dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių nėra nustatyti padidinti poreikiai, kurie iš esmės padidintų ieškovo finansinę naštą ir pablogintų turtinę padėtį, kad tai sudarytų pagrindą ieškovo reikalavimo tenkinimui pirmoje santuokoje nepilnamečiam vaikui teikti mažesnį išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl vaiko tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
25. Apeliantas teigia, jog šalių vaikui I. S. pagal atsakovės pateiktus medicininius duomenys apie vaiko sveikatos būklę, nereikalingas išskirtinis gydymas ar priežiūra, dėl ko išlaikymui teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi išlaikymo suma galėtų būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jog dėl šių sutrikimų šalių sūnus lakstant lygioje vietoje griuvinėja, jam susipina pėdutės, vaikas yra jautrus, susijaudinęs pasišlapina į kelnytes, jog susilpnėjusio vaiko raumenų stiprinimui pastoviai skiriamos mankštos, masažai, ergoterapeuto užsiėmimai, vaikas nuolat turi vartoti žuvų taukus ir kalcio preparatų kursus, kas patvirtina atsakovės nurodytas skiriamas lėšas sūnaus sveikatai, higienai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad visaverčiam nepilnamečio vaiko I. S. gyvenimui ir jo poreikių tenkinimui būtų pakankama mažesnė išlaikymo suma nei ieškovo mokama 300 Eur suma.
26. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2024 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga jau siekia 924 eurų, t. y. apie 708 Eur atskaičius mokesčius. Kadangi nustatant išlaikymo dydį orientuojamasi ir į vaikų poreikių visavertį užtikrinimą ateityje, ne tik teismo sprendimo priėmimo konkrečią dieną, nagrinėjamu atveju aktualiu laikytinas šiuo metu galiojantis minimaliosios mėnesinės algos dydis. Pažymėtina, kad iš apelianto pirmosios instancijos teismo priteista suma (300 Eur) laikytina nežymiai didesne nei numatytas orientacinis kriterijus. Be to, šis kriterijus nėra absoliutus. Tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas, tačiau negali būti priteisiamas mažesnis nei būtinas bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgiant į visuotinai žinomą pasikeitusį (išaugusį) pragyvenimo lygį šalyje, padidėjusias maisto ir kitų prekių, taip pat paslaugų kainas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, patvirtinta taikos sutartimi išlaikymo dydis laikytinas būtinu šalių nepilnamečio vaiko I. S. teisėtiems interesams ir poreikiams užtikrinti ir negali būti mažinamas, nes priešingu atveju nepilnamečio vaiko turtinės teisės ir interesai nebūtų pakankamai apsaugoti.
27. Pažymėtina, kad ieškinio atmetimas neužkerta kelio ieškovui ateityje kreiptis į teismą, jei dėl gimusio trečio vaiko iš esmės pablogėtų ieškovo turtinė padėtis, žymiai padidėtų jo šeimos poreikių užtikrinimui reikalingos lėšos.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria.
29. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 630,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovo atsakovei (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 630,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.