- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-51-616/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20207-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Martynas Galvičius, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Vilmatas Poškaus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta bausmė – areštas 40 parų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. B. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 voką su DVD laikmena, palikti saugoti kartu su byla.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.26 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą: 2 vnt. momentinių loterijos bilietų „Sėkmės 7-5 EUR“, kurių vieno vertė 5 Eur, bendra suma 10 Eur, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų „Sėkmės 7 - 10 EUR“, kurių vieno vertė 10 Eur, bendra suma 30 Eur, 2 vnt. momentinių loterijos bilietų „Tavo 200 EUR“, kurių vieno vertė 2 Eur, bendra suma 4 Eur, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų „Valio“, kurių vieno vertė 5 Eur, bendra suma 15 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Mega“, kurio vertė 5 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Horoskopas“, kurio vertė 2 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Super laimėjimai“, kurio vertė 10 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Šaltibarščių loto“, kurio vertė 5 Eur, vieną momentini loterijos bilietų „Aukso bankas“, kurio vertė 2 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Karališki turtai“, kurio vertė 5 Eur, 4 vnt. loterijos bilietų „Lobių sala“, kurių vieno vertė 2 Eur, bendra suma 8 Eur, 2 vnt. momentinių loterijos bilietų „3 Milijoną“, kurių vieno vertė 10 Eur, bendra suma 20 Eur, 2 vnt., momentinių loterijos bilietų „Vip klubas“, kurių vieno vertė 20 Eur, bendra suma 40 Eur, 4 vnt., momentinių loterijos bilietų „Sostų karai“, kurių vieno vertė 5 Eur, bendra suma 20 Eur, iš viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 176 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. B. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, požymių.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Teigia, kad A. B. pripažino, jog 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.26 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prie kasos ant žemės padėto įdėklo pavogė momentinius loterijų bilietus. Nuteistasis parodė, kad iš įdėklo paėmė apie dvidešimt vienetų 5 Eur vertės momentinių loterijos bilietų, o 10-20 Eur vertės bilietų neėmė, nes žinojo, jog šiuos bilietus reikia kasoje aktyvuoti – jo žiniomis, tokie bilietai buvo koduoti ir blokuoti. Akcentavo, kad loterijos bilietai pagal kainas skyrėsi savo dydžiu – kuo didesnė bilieto vertė, tuo jis didesnis, todėl A. B. ėmė tik trumpesnius, t. y. mažesnės vertės loterijos bilietus. Parodė, kad momentinių loterijos bilietų – „Sėkmė 7“, 10 Eur vertės, 3 vnt., „Super laimėjimai“, 10 Eur vertės, 1 vnt., „3 Milijonai“, 10 Eur vertės, 2 vnt., „VIP Klubas“, 20 Eur vertės, 2 vnt., neėmė, t. y. jis nepavogė minėtų momentinių loterijos bilietų, kurių bendra vertė yra 100 Eur. Todėl A. B. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama jo kaltei pagrįsti, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nusikalstama veika baigta, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.
2.2. Nurodo, kad iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini) mažmena“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog asmuo paima iš po parduotuvės kasos loterijos bilietus, po to nueina su bilietais rankoje link išėjimo ir išeina iš prekybos centro patalpų. A. B. neneigia, kad tai jis paėmė momentinius loterijos bilietus, kurių vertė buvo po 5 Eur, ir, nesumokėjęs už juos, išėjo iš prekybos centro. Teigia, kad vaizdo įraše identifikuoti momentinius loterijos bilietus negalima, todėl skundžiamo nuosprendžio išvada ir tvirtinimas, jog A. B. pagrobė bilietus, kurių vieneto vertė viršija 5 Eur, yra tik spėjimas.
2.3. Akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini) mažmena“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotoja E. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog 2024 m. balandžio 30 d. trūko momentinių loterijos bilietų. Prieš tai momentinių loterijos bilietų inventorizacija buvo daryta 2024 m. balandžio 27 d. Pasak apelianto, įvertinus minėtos liudytojos parodymus, taip ir lieka neaišku, ar per 3 dienas, t. y. nuo balandžio 27 d. iki balandžio 30 d., faktiškai visi prekių nurašymo akte Nr. NESJ00020306 momentiniai loterijos bilietai – „Sėkmė 7“, 10 Eur vertės, 3 vnt., „Super laimėjimai“, 10 Eur vertės, 1 vnt., „3 Milijonai“, 10 Eur vertės, 2 vnt., „VIP Klubas“, 20 Eur vertės, 2 vnt., – iki 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.26 val. buvo prie kasos įdėkle ant žemės, iš kurio A. B. ir pagrobė momentinius loterijos bilietus. Teigia, jog nėra paneigta tikimybė, jog minėtos vertės momentinius loterijos bilietus, kurių bendra vertės suma 100 Eur, galėjo pagrobti ir kiti asmenys. Pažymi, kad kratos metu pas A. B. nebuvo rasta ir išimta jokių momentinio loterijos bilietų. Taip pat ir kituose atliktuose procesiniuose veiksmuose nėra užfiksuota, kad A. B. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), būtų pagrobęs momentinius loterijos bilietus, kurių vertė didesnė kaip 5 Eur.
2.4. Apeliantas tvirtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog A. B. pagrobė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ momentinius loterijos bilietus, kurių bendra vertės suma 176 Eur. Įvertinus, kad A. B. pagrobto turto vertė yra 76 Eur, t. y. nenustatytas nedidelės vertės požymis, jo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Akcentuoja, kad pagrobto turto vertei esant mažesnei nei 3 MGL, asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal BK, o pagal aktualias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas (ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, kai turto vertė nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).
3. Atsiliepimų į nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Eividas Chmieliauskas prašė nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, todėl prašo jį išteisinti.
7. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nuteistajam A. B. inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistojo A. B. kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 178 straipsnio 5 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.
8. Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama nuteistojo kaltei pagrįsti. Pasak gynėjo, skundžiamo nuosprendžio išvada, jog A. B. pagrobė bilietus, kurių vieneto vertė viršija 5 Eur ir bendra vertė yra 100 Eur, paremta prielaidomis. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
9. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. gegužės 27 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), inventorizaciją, prekių nurašymo akte Nr. NESJ00020306 buvo užfiksuota, jog buvo nurašyti 28 vnt. loterijos bilietų, o būtent: 2 vnt. momentinių loterijos bilietų „Sėkmės 7-5 EUR“, kurių vieno vertė 5 Eur, bendra suma 10 Eur, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų „Sėkmės 7 - 10 EUR“, kurių vieno vertė 10 Eur, bendra suma 30 Eur, 2 vnt. momentinių loterijos bilietų „Tavo 200 EUR“, kurių vieno vertė 2 Eur, bendra suma 4 Eur, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų „Valio“, kurių vieno vertė 5 Eur, bendra suma 15 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Mega“, kurio vertė 5 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Horoskopas“, kurio vertė 2 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Super laimėjimai“, kurio vertė 10 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Šaltibarščių loto“, kurio vertė 5 Eur, vieną momentini loterijos bilietų „Aukso bankas“, kurio vertė 2 Eur, vieną momentinį loterijos bilietą „Karališki turtai“, kurio vertė 5 Eur, 4 vnt. loterijos bilietų „Lobių sala“, kurių vieno vertė 2 Eur, bendra suma 8 Eur, 2 vnt. momentinių loterijos bilietų „3 Milijoną“, kurių vieno vertė 10 Eur, bendra suma 20 Eur, 2 vnt., momentinių loterijos bilietų „Vip klubas“, kurių vieno vertė 20 Eur, bendra suma 40 Eur, 4 vnt., momentinių loterijos bilietų „Sostų karai“, kurių vieno vertė 5 Eur, bendra suma 20 Eur, iš viso nurašyta bilietų už 176 Eur (1 t., b. l. 40-41). Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad visus nurodytus 28 vnt. loterijos bilietų, kurių bendra vertė 176 Eur, 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.26 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė nuteistasis A. B.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, kadangi jai patvirtinti užtenka byloje surinktų įrodymų visumos.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. V. (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė) parodė, kad kiekvieną vakarą loterijos bilietai yra perskaičiuojami, sutikrinami, tad parduotuvės darbuotoja pastebėjo, jog trūksta daug bilietų. Tuomet buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir nustatyta, kaip asmuo 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.26 val. palindo po kasa ir ištraukė loterijos bilietus. 2024 m. gegužės 30 d. trūko bilietų, o prieš tai bilietų inventorizacija buvo daryta 2024 m. balandžio 27 d., taigi, trūkumas užfiksuotas po vagystės. Loterijos bilietų kainos skiriasi, jų yra po vieną, du, penkis eurus. Loterijos bilietai buvo stende, padėti po kasa spintelėje, lentynėlėje, nes tuo metu kasa nedirbo. Stendai buvo sudėti vienas šalia kito ir dėl to buvo įmanoma per vieną kartą paimti tokį kiekį ir skirtingos vertės loterijos bilietų. Asmuo be jokių apribojimų gali gauti laimėjimą nuskanavus loterijos bilietą, jei jis turi 18 metų, kadangi šioje parduotuvėje visi bilietai yra aktyvuojami iš anksto. Klaidos skaičiuojant loterijos bilietus nepadaryta, iš vaizdo įrašo matė, kad juos pavogė vienas asmuo (2 t., b. l. 42-43).
9.2. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėti 28 vnt. loterijos bilietų buvo pavogti iš prekybos salės kasos Nr. 2, iš po prekystalio esančios lentynėlės (1 t., b. l. 12-19).
9.3. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo peržiūrėti 2024 m. balandžio 30 d. vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose Nr. ,,ch06_20240504192537“ ir ,,ch12_20240504192537“ užfiksuota, kaip asmuo (nėra ginčo, kad tai – nuteistasis A. B.) paima iš po parduotuvės kasos loterijos bilietus, nueina su loterijos bilietais rankoje link išėjimo ir išeina iš prekybos centro patalpų (1 t., b. l. 20-30).
10. Apeliaciniame skunde keliama šio įvykio versija, kad A. B. iš po kasa esančio įdėklo paėmė tik apie 20 vnt. 5 Eur vertės momentinių loterijos bilietų, o 10-20 Eur vertės bilietų neėmė, nes žinojo, jog šiuos bilietus reikia kasoje aktyvuoti – tokie bilietai buvo koduoti ir blokuoti. Akcentuojama ir tai, kad loterijos bilietai pagal kainas skiriasi savo dydžiu – kuo didesnė bilieto vertė, tuo jis didesnis, todėl nuteistasis A. B. ėmė tik trumpesnius, t. y. mažesnės vertės loterijos bilietus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia nuteistojo gynybine versija nesutinka ir laiko ją siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, pagrobto turto vertę nepagrįstai siekiant sumažinti iki administracinės atsakomybės ribos. Be to, iš nuteistojo A. B. parodymų matyti, jog jo parodymai proceso metu nebuvo pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, kad būtų galima jais tikėti.
10.1. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.26 val. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), nešė priduoti tarą į taromatą. Pridavęs butelius į taromatą ir išsimušęs taromate kvitą, pamatė ant žemės, plastikiniame dėkle, prie savitarnos kasos padėtus momentinius loterijos bilietus. Pamatęs šiuos bilietus susigundė juos paimti. Nesirinko, kokius bilietus imti, tiesiog paėmė po pluoštelį vienų, kitų momentinių loterijos bilietų ir išėjo iš parduotuvės. Eidamas namo bilietus nutrynė. Keli bilietai buvo laimingi t. y. su laimėjimais, tačiau jie buvo užblokuoti ir laimėjimų jis negalėjo pasiimti, todėl juos išmetė. Kiek tiksliai buvo laimingų bilietų ir už kokią sumą, nežino. Nesutinka, kad būtent už tokią sumą pavogė bilietų, mano, jog bilietų buvo tikrai mažiau, nes kai jis bandė skaičiuoti, jų buvo maždaug už 100-105 Eur (1 t., b. l. 94-97).
10.2. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. B. taip pat savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau nurodė kiek kitokias aplinkybes, kad 2024 m. balandžio 30 d. 19.26 val. atėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie kasos ant žemes pamatė įdėklą, su jame esančiais momentiniais loterijos bilietais. Atsitūpęs iš to įdėklo iš kelių skyrelių paėmė apie 20 vnt. loterijos bilietų, kurių vieneto vertė 5 Eur. Bilietų, kurių vieneto vertė 1-2 Eur, neėmė, nes žinojo, kad iš jų nieko neišloš. 10-20 Eur vertės bilietų taip pat neėmė, nes irgi žinojo, kad jų imti neverta, nes jie koduoti ir blokuoti. Momentinių loterijos bilietų „Sėkmės septynetas“, „Aukso bankas“, „Lobių sala“, „Trys milijonai“, bei „VIP klubas“ nevogė. Išsinešęs bilietus, juos nutrynė, pasiėmė laimėjimus, o tuščius bilietus išmetė. Kuo didesnė bilieto vertė, tuo jis pats didesnis, todėl ėmė tik trumpesnius, t. y. mažesnės vertės bilietus (2 t., b. l. 42-43).
11. Kaip matyti, nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu nurodė, kad nesirinko, kokius loterijos bilietus imti, tiesiog ėmė po pluoštelį vienų, kitų momentinių loterijos bilietų ir išėjo iš parduotuvės, tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme jau tvirtino, kad ėmė apie 20 vnt. loterijos bilietų, kurių vieneto vertė 5 Eur, neėmė nei mažesnės, nei didesnės vertės loterijos bilietų. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis taip pat nurodė, kad keli loterijos bilietai buvo laimingi, tačiau laimėjimų jis negalėjo atsiimti, o apklausiamas pirmosios instancijos teisme jau tvirtino, kad už laimingus loterijos bilietus laimėjimus jis atsiėmė. Ikiteisminio tyrimo metu teigė nežinantis, kiek tiksliai buvo laimingų loterijos bilietų ir už kokią sumą, o jau apklausiamas pirmosios instancijos teisme konkrečiai nurodė, kokių momentinių loterijos bilietų jis neėmė – „Sėkmės septynetas“, „Aukso bankas“, „Lobių sala“, „Trys milijonai“, bei „VIP klubas“. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje esantis vaizdo įrašai patvirtina, jog nuteistasis A. B. visus loterijos bilietus paėmė vienu pritūpimu ir tai darydamas jis užtruko vos kelias sekundes. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus bei apeliacinio skundo teiginius, jog A. B. rinkosi, kuriuos loterijos bilietus paimti, kuriuos – ne. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepaisant to, jog nurodytoje vaizdo medžiagoje nėra tiesiogiai užfiksuota, kiek ir kokių konkrečiai nuteistasis A. B. paėmė loterijos bilietų, tačiau vaizdo įrašai akivaizdžiai paneigia, kad A. B. paėmė tik trumpesnius loterijos bilietus – įrašuose matyti, jog nuteistojo rankose laikomų ir išeinant iš parduotuvės nuo aplinkinių bei vaizdo kamerų neslepiamų loterijos bilietų dydis akivaizdžiai nėra nei vidutinis, nei mažas. Dar daugiau, liudytojos E. V. parodymai paneigia ir nuteistojo teiginius, kad pastarasis negalėjo atsiimti laimingų loterijos bilietų laimėjimų, nes jie buvo neaktyvūs. Pasak liudytojos, minėtoje parduotuvėje visi bilietai yra aktyvuojami iš anksto, todėl asmuo be jokių apribojimų gali gauti laimėjimą, jei jo amžius viršija 18 metų. Pastebėtina, kad liudytoja E. V. parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jos parodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti. Pastebėtina ir tai, kad šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)” civilinio ieškinio nėra pareiškusi, todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytoja yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi.
12. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad nuo vagystės iki loterijos bilietų inventorizacijos praėjo trijų dienų laikotarpis ir dėl to nėra paneigta tikimybė, jog momentinius loterijos bilietus, kurių bendra vertės suma 100 Eur, galėjo pagrobti kiti asmenys. Šiuo atveju pažymima, kad nuteistasis A. B. nebuvo sulaikytas vietoje darant nusikalstamą veiką, todėl pagrobto turto vertė pagrįstai nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais įrodymais, tai yra, įvertinus padėtų į stendą loterijos bilietų skaičių ir rastų bilietų likutį. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad atliekant inventorizaciją ir skaičiuojant loterijos bilietus, tai buvo padaryta aplaidžiai, neobjektyviai ar neišsamiai. Be to, įvykio vieta nuolat stebima filmavimo kameromis, tačiau parduotuvės nuolatinio stebėjimo priemonėmis nusikaltimo padarymo dieną, tai yra, iki minėtų bilietų vagystės ir po jos iki patikrinimo, neužfiksuota, jog bilietus iš stendo būtų ėmę ir nesumokėję už juos kiti asmenys. Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo versiją, kad jis pagrobė tik apie 20-21 vnt. išimtinai 5 Eur loterijos bilietų, paneigia ir prekių nurašymo akte užfiksuoti duomenys, kad inventorizacijos metu, be kita ko, buvo nustatytas tik 12 loterijos bilietų, kurių vieno kaina 5 Eur, trūkumas, kas patvirtina, kad vagystės metu prie kasos ant žemės padėtame įdėkle net negalėjo būti nuteistojo nurodyto kiekio (20-21 vnt.) 5 Eur vertės loterijos bilietų. Be to, liudytoja E. V. patvirtino, jog visi nurašymo akte nurodyti loterijos bilietai lentynoje buvo sudėti taip, kad juos buvo galima paimti vienu metu.
13. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kratos metu pas A. B. nebuvo rasta ir išimta jokių momentinio loterijos bilietų. Iš tiesų, nuteistojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti tik drabužiai ir avalynė, kuriuos nuteistasis dėvėjo 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.26 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kuomet atliko loterijos bilietų vagystę (1 t., b. l. 52-56). Visgi, atsižvelgiant į tai, jog nuo vagystės iki kratos nuteistojo gyvenamojoje vietoje atlikimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – daugiau nei 1,5 mėn., taip pat į tai, kad nuteistasis nurodė nelaimingus loterijos bilietus iš karto išmetęs, o laimingus – bandęs aktyvuoti ir tada išmetęs, arba už loterijos bilietus pasiėmęs laimėjimus, ši apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė įrodomosios reikšmės neturi.
14. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas įrodymus nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadoms dėl A. B. kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, todėl šioje dalyje keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra jokio teisinio pagrindo.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, padarytų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertino tai, kad A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis), veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parinkdamas bausmę taip pat įvertino A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jog tai nėra pirmas atvejis, kai jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – anksčiau teistas net 17 kartų, dominuoja turtiniai nusikaltimai, po baudžiamojo nusižengimo padarymo – teistas dar 2 kartus (1 t., b. l. 157-181), eilę kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su smulkiomis vagystėmis, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 111-155), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 106), todėl paskyrė arešto bausmę, kurios dydį nustatė didesnį už šios rūšies bausmės vidurkį – 40 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. paskirta bausmė yra pagrįsta ir teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Todėl šioje dalyje keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. vasario 4 d. pažymą Nr. APD-2025-01509, kurioje prašoma iš A. B. valstybei priteisti 137,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Vilmato Poškaus nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 92).
17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
19. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendį apskundė nuteistojo A. B. gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. B. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistajam A. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Vilmantas Poškus.
20. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. B. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant iš nuteistojo A. B. valstybei 137,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo A. B. valstybės naudai išieškoti 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus, 50 centų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.