- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- 1S-325-1076/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01000-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- M. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. (M. B.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę sušvelninti, paskiriant jam terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-185/2010 M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 9 punktą, ir jam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, bei pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, M. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi ši bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio miesto apylinkės 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų ir 2 mėnesiams.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendį ir už BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymą M. B. skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 3 punktais pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalimi paskirta bausme, ir M. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 5 dalimis šią bausmę subendrino su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir M. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmetė.
4. Panevėžio apygardos teisme 2018 m. spalio 8 d. gautas nuteistojo M. B. prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsniu palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, parenkant terminuotą laisvės atėmimą arba kitą bausmės rūšį (toliau – prašymas). Tokį prašymą nuteistasis pagrindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. Pastabomis byloje D. ir kiti prieš Lietuvą, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad šioje byloje pareiškėjai galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir kiti), o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese; jog sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, nes tiesioginis EŽTT išvadų byloje M. ir kiti prieš Lietuvą taikymas užtikrina veiksmingas priemones apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – Konvencija) nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu; kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą. Nuteistasis vertino, kad teisės spraga nuteisto iki gyvos galvos atveju užpildytina, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 362¹ straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir tvarka, nes paminėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą laikytinas teisiniu reguliavimu, švelninančiu bausmę.
5. Panevėžio apygardos teismas paminėto nuteistojo M. B. prašymo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi netenkino. Teismas vertino, kad Konvencija ir EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai, tačiau, pabrėžė, jog EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) M. B. atveju nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Teismas manė, kad tokiu atveju, kaip M. B., nacionalinėje teisėje esanti spraga, susijusi su nenustatymu galimybės peržiūrėti asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, turėtų būti šalintina ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą M. ir kiti prieš Lietuvą, o pakeičiant galiojantį teisinį reguliavimą, kuriame būtų įtvirtinta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan. Teismas pažymėjo, kad yra parengti įstatymo projektai pakeisti BK 51, 66 ir 97 straipsnius, baudžiamojo proceso ir kitus susijusius įstatymus, kuriais būtų įgyvendintas EŽTT M. ir kiti prieš Lietuvą sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skunde nuteistasis M. B., nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi, prašo jo skundą pripažinti pagrįstu ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į kitos rūšies bausmę. Skunde nuteistasis teigia, kad BPK 362¹ straipsnis suteikia pagrindą palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, parenkant terminuotą laisvės atėmimą arba kitą bausmės rūšį.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.
8. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Pagal BPK 362¹ straipsnį įsiteisėjusiu teismo baigiamuoju aktu asmeniui paskirta bausmė gali būti sušvelninta tuo atveju, kai priimamas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens padėtį. Sutiktina su pozicija, kad Konvencija yra tiesiogiai galiojantis teisės aktas. Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinės sutartys kolizijos atveju turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vadovaujantis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsniu, šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo.
10.Tačiau apygardos teismas pagrįstai pagal BPK 362¹ straipsnį netenkino nuteistojo M. B. prašymo. Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visi valstybių narių Konvencijos pažeidimai gali būti pašalinami tuojau pat. Teismų kompetencija pildyti teisės spragas įstatymo aiškinimu turi savo ribas. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, yra tik dvi galimybės asmeniui sušvelninti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus amnestijos aktą arba Lietuvos Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 78 ir 79 straipsniai). Ir nors tokios galimybės EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtame sprendime byloje M. ir kiti prieš Lietuvą pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės sušvelninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, tačiau galimybė teismo keliu sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal BK 51 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta baudžiamuoju įstatymu. Tokio įstatymo Lietuvos įstatymų leidėjas šiuo metu nėra priėmęs. Yra svarstomi BK 51 ir 97 straipsnių pakeitimų projektai (Reg. Nr. 18-943[2], 18-944[2], 18-4155[3]).
11.Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, tokiu būdu prieštaraujant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, juo labiau, jog įstatymo leidėjas turi diskreciją, kaip jis galėtų įgyvendinti Konvencijos reikalavimus (pvz., po kiek metų svarstytinas bausmės peržiūrėjimas, nuteistojo asmenybės vertinimo kriterijai ir t. t.). Antra vertus, EŽTT sprendime M. ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuota, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iš viso negali būti paskirta. Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad valstybė nėra numačiusi aiškaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. Pagal EŽTT, konkrečios bylos peržiūrą turėtų atlikti arba vykdomosios valdžios institucija, arba teismas, tačiau tokia aplinkybė skunde išdėstytų argumentų nepagrindžia, nes peržiūros procedūra turi būti sureguliuota įstatymo leidėjo. Taigi, nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumą vykdantis teismas neturėjo galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-154-487/2018, 1S-258-202/2018 ir kt.). Teisėjų kolegija taipogi atkreipia dėmesį, kad 2018 m. kovo 19 d. Pastabose dėl bylos D. ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo pateikta Vyriausybės pozicija teismų nesaisto.
12.Skunde nuteistasis išreiškė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis skunde naujų argumentų nenurodė, skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (BPK 364 straipsnio 6 dalis).
13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prieita prie išvados, kad apskųstoji nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. B. (M. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.