- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1S-258-202/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00230-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- V. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę sušvelninti, paskiriant jam terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą, BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją paskiriant atlikti kalėjime, už tai, kad jis kartu su I. M. 2010 m. gegužės 23 d., nuo 22 val. iki 24 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), L. Č. priklausančios sodybos kieme, plėšimo metu panaudodami metalinį ratlankį, metalinį profilį (kampuotį), medinį pagalį, kastuvą, metalinį laužtuvą ir grėblį tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudė du žmones, t. y. sukeldami didelį fizinį skausmą bei kančias ir padarydami daugybinius kūno sužalojimus itin žiauriai nužudė Š. Č. ir bejėgiškos būklės L. Č., kurį apiplėšė įsibrovę į patalpą ir pagrobė dokumentą, kurį panaudojo.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 balandžio 15 d. nutartimi nuteistojo V. L. kasacinis skundas atmestas.
3. Panevėžio apygardos teisme 2018 m. birželio 4 d. gautas nuteistojo V. L. prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsniu palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Panevėžio apygardos teismo 2011 m. leipos 1 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, parenkant terminuotą laisvės atėmimą arba kitą bausmės rūšį (toliau – ir prašymas). Tokį prašymą nuteistasis pagrindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabomis kitoje byloje prieš Lietuvą, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad šioje byloje pareiškėjai galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir kiti), o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese; jog sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, nes tiesioginis EŽTT išvadų byloje M. ir kiti prieš Lietuvą taikymas užtikrina veiksmingas priemones apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – ir Konvencija) nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu; kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą. Nuteistasis vertino, kad teisės spraga nuteisto iki gyvos galvos atveju užpildytina, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 362¹ straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir tvarka, nes paminėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą laikytinas teisiniu reguliavimu, švelninančiu bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apygardos teismas, grąžinus Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi paminėtą nuteistojo prašymą nagrinėti iš naujo, nuteistojo prašymo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi netenkino. Teismas vertino, kad Konvencija ir EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai, tačiau, pabrėžė, jog EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) V. L. atveju nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Teismas manė, kad tokiu atveju, kaip V. L., nacionalinėje teisėje esanti spraga, susijusi su nenustatymu galimybės peržiūrėti asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, turėtų būti šalintina ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą M. ir kiti prieš Lietuvą, o pakeičiant galiojantį teisinį reguliavimą, kuriame būtų įtvirtinta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan. Teismas pažymėjo, kad yra parengti įstatymo projektai pakeisti BK 51, 64, 66 ir 97 straipsnius, baudžiamojo proceso ir kitus susijusius įstatymus, kuriais būtų įgyvendintas EŽTT M. ir kiti prieš Lietuvą sprendimas ir sudarytos teisinės sąlygos asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
5. Skunde nuteistasis V. L., nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į kitos rūšies bausmę. Skunde nuteistasis dėsto iš esmės analogiškus argumentus kaip ir prašyme, mano, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino jame nurodytas aplinkybes, ignoruodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, išdėstytą 2018 m. kovo 19 d. pastabose kitoje byloje prieš Lietuvą. Nuteistasis pažymi, kad nuo EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą praėjo jau beveik metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nepakoregavo baudžiamojo įstatymo, jog šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką. Todėl, nuteistojo įsitikinimu, apskųstoji nutartis naikintina ir jo prašymas tenkintinas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras mano, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis teisėta bei pagrįstą ir prašo nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.
8. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
9. Pagal BPK 362¹ straipsnį įsiteisėjusiu teismo baigiamuoju aktu asmeniui paskirta bausmė gali būti sušvelninta tuo atveju, kai priimamas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens padėtį. Konvencija yra tiesiogiai galiojantis teisės aktas. Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinės sutartys kolizijos atveju turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vadovaujantis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsniu, šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo.
10.Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai pagal BPK 362¹ straipsnį netenkino nuteistojo V. L. prašymo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad ne visi valstybių narių Konvencijos pažeidimai gali būti pašalinami tuojau pat. Teismų kompetencija pildyti teisės spragas įstatymo aiškinimu turi savo ribas. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, yra tik 2 galimybės asmeniui sušvelninti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus amnestijos aktą arba Lietuvos Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 78 ir 79 straipsniai). Ir nors tokios galimybės EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtame sprendime byloje M. ir kiti prieš Lietuvą pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės sušvelninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, tačiau galimybė teismo keliu sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal BK 51 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta baudžiamuoju įstatymu. Tokio įstatymo Lietuvos įstatymų leidėjas šiuo metu nėra priėmęs. Yra svarstomi BK 51 ir 97 straipsnių pakeitimų projektai (Reg. Nr. 18-943[2], 18-944[2], 18-4155[3]).
11.Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, tokiu būdu prieštaraujant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, juo labiau, jog įstatymo leidėjas turi diskreciją, kaip jis galėtų įgyvendinti Konvencijos reikalavimus (pvz., po kiek metų svarstytinas bausmės peržiūrėjimas, nuteistojo asmenybės vertinimo kriterijai ir t. t.). Antra vertus, EŽTT sprendime M. ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuota, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iš viso negali būti paskirta. Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad valstybė nėra numačiusi aiškaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. Vien tik EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą § 181 išvada, kad bylos peržiūrą turėtų atlikti arba vykdomosios valdžios institucija, arba teismas, skunde išdėstytų argumentų nepagrindžia, nes peržiūros procedūra turi būti sureguliuota įstatymo leidėjo. Taigi, nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumą vykdantis teismas neturėjo galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-154-487/2018, 1S-235-1076/2018 ir kt.).
12. Todėl nuteistojo skundas netenkintinas, o apskųstoji nutartis paliktina galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.