Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 1996 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 2 ir 8 punktus ir jam paskirta mirties bausmė už tai, kad jis 1995 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, tyčia nužudė J. ir A. N. ir pagrobė turto už bendros 176,50 Lt (51,12 Eur) vertės. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, A. Š. paskirta mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 13 d. nutartimi netenkintas nuteistojo A. Š. prašymas palengvinti jo padėtį vadovaujantis nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu nauju BK. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad pagal naująjį BK A. Š. veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose nustatytą nusikaltimo sudėtį. Naujame baudžiamajame įstatyme tiek sankcijos vidurkis (12 metų ir 6 mėnesiai), tiek maksimali bausmė yra griežtesnė nei buvo įtvirtinta veikos padarymo metu galiojusiame 1961 m. BK 105 straipsnyje. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad A. Š. teisinė padėtis nepalengvėjo. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad A. Š. teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra numatyta ir galiojančio BK 129 straipsnio 2 dalyje. Todėl teismas sprendė, kad nuteistajam perkvalifikuoti jo veiką ir paskirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo.Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 13 d. nutartis palikta nepakeista.Panevėžio apygardos teisme 2018 m. liepos 13 d. gautas A. Š. prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsniu palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Panevėžio apygardos teismo 1996 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, parenkant kitą bausmės rūšį (toliau – ir prašymas). Tokį prašymą nuteistasis pagrindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. Pastabomis byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad paminėtoje byloje pareiškėjai galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir kiti), o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese; jog sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, nes tiesioginis EŽTT išvadų byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą taikymas užtikrina veiksmingas priemones apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – ir Konvencija) nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu; kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą. Nuteistasis pažymėjo, kad nuo EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą praėjo jau beveik metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nepakoregavo baudžiamojo įstatymo, jog šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką. Nuteistasis vertino, kad teisės spraga nuteisto iki gyvos galvos atveju užpildytina, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 362¹ straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir tvarka, nes paminėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą laikytinas teisiniu reguliavimu, švelninančiu bausmę.Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi paminėto nuteistojo A. Š. prašymo netenkino. Teismas vertino, kad Konvencija ir EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai, tačiau, pabrėžė, jog EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) A. Š. atveju nėra konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Teismas manė, kad tokiu atveju, kaip A. Š., nacionalinėje teisėje esanti spraga, susijusi su nenustatymu galimybės peržiūrėti asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, turėtų būti šalintina ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, o pakeičiant galiojantį teisinį reguliavimą, kuriame būtų įtvirtinta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan. Teismas pažymėjo, kad jo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą išdėstyta nuomonė, nes teismas, vykdydamas teisingumą nėra priklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų. Teismas pastebėjo, kad yra parengti įstatymo projektai pakeisti BK 51 ir 97 straipsnius, kuriais būtų įgyvendintas EŽTT Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą sprendimas ir sudarytos teisinės sąlygos asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis A. Š., nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į kitos rūšies bausmę. Skunde nuteistasis dėsto iš esmės analogiškus argumentus kaip ir prašyme bei mano, kad teismas netinkamai įvertino jame nurodytas aplinkybes ir taikė baudžiamąjį įstatymą.Nuteistojo A. Š. skundas netenkintinas. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.Pagal BPK 362¹ straipsnį įsiteisėjusiu teismo baigiamuoju aktu asmeniui paskirta bausmė gali būti sušvelninta tuo atveju, kai priimamas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens padėtį. Sutiktina su pozicija, kad Konvencija yra tiesiogiai galiojantis teisės aktas. Pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, tarptautinės sutartys kolizijos atveju turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vadovaujantis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsniu, šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas BPK 362¹ straipsnyje nustatytais pagrindais pagrįstai netenkino nuteistojo A. Š. prašymo. Pažymėtina, kad ne visi valstybių narių Konvencijos pažeidimai gali būti pašalinami tuojau pat. Teismų kompetencija pildyti teisės spragas įstatymo aiškinimu turi savo ribas. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, yra tik dvi galimybės asmeniui sušvelninti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus amnestijos aktą arba Lietuvos Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 78 ir 79 straipsniai). Ir nors tokios galimybės EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtame sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės sušvelninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, tačiau galimybė teismo keliu sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal BK 51 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta baudžiamuoju įstatymu. Tokio įstatymo Lietuvos įstatymų leidėjas šiuo metu nėra priėmęs. Yra svarstomi BK 51 ir 97 straipsnių pakeitimų projektai (Reg. Nr. 18-943[2], 18-944[2], 18-4155[3]). Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, tokiu būdu prieštaraujant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, juo labiau, jog įstatymo leidėjas turi diskreciją, kaip jis galėtų įgyvendinti Konvencijos reikalavimus (pvz., po kiek metų svarstytinas bausmės peržiūrėjimas, nuteistojo asmenybės vertinimo kriterijai ir t. t.). Pastebėtina ir tai, kad EŽTT sprendime Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuota, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iš viso negali būti paskirta. Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad valstybė nėra numačiusi aiškaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. Taigi, nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumą vykdantis teismas neturėjo galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-154-487/2018). Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. Pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo pateikta pozicija, kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, teismų nesaisto.Remiantis tuo, kas išdėstyta, prieita prie išvados, kad nuteistojo skundas atmestinas, o apskųstoji nutartis paliktina galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.