Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, čigonas, be pilietybės, 2 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pritaikius 1995 m. gruodžio 21d. įstatymo „Dėl amnestijos" 4 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;Kėdainių rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams su 1/2 dalies turto konfiskavimu. 2000 m. birželio 21 d. nuo likusios bausmės dalies - 4 mėnesių 29 dienų paleistas lygtinai prieš terminą;Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 3 d., 18 str. 6 d., 232¹ str. 5 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams su ¼ dalies turto konfiskavimu. Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2003 m. gegužės 22 d. veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d., 24 str. 6 d., 260 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmė palikta ta pati. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 6 (šešerių) metų 6 mėnesių; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 3 (trejų) metų.Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2003 m. kovo 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartimi bausmė sumažinta iki 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartimi paleistas lygtinai prieš 2 (dvejus) metus 9 dienas iš laisvės atėmimo vietos;Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmės subendrintos su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2004 m. spalio 25 d. paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64 str. 1 d., 3 d., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 3 (trejiems) metams 1 mėnesiui. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 24 nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmes subendrinus, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 3 (trejiems) metams 1 mėnesiui. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 1 p., lygtinai paleistas nuo likusios 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis panaikinta ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p. 9 p., 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. B. 2008 m. naktį iš rugsėjo 19 d. į 20 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų - amfetamino, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įkišo ranką pro išdaužtą verandos langelį į vidų, iš vidaus atkabino durų kabliuką bei verandoje rastu kirviu išlaužė buto duris, tokiu būdu įsibrovė į J. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sudavė J. K. vieną smūgį ranka į veidą, šiam pargriuvus, sudavė ne mažiau, kaip keturis kartus kirvio pentimi į galvą ir peiliu vieną kartą į veidą, šiais veiksmais padarė dvi muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, vieną muštinę žaizdą dešinės momeninės srities priekinėje dalyje, dešinės akiduobės srities išorinio krašto sumušimą su odos nubrozdinimu, kaukolės skliauto ir pamato kaulų skeveldrinius lūžius, galvos smegenų kietojo dangalo pažeidimus, galvos smegenų abiejų pusrutulių sumušimus, kraujo išlajas po voratinkliniu smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius, pjautinę žaizdą veido kairėje pusėje nosies - lūpos raukšlėje, dėl ko nuo daugybinių muštinių žaizdų galvoje su skeveldriniais kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, kietojo dangalo pažeidimais, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimų po voratinkliniu smegenų dangalu ir į skilvelius, įvykus išoriniam ir vidiniam kraujavimui, dalinai aspiruojant į plaučius, nukentėjusysis mirė. Taip pat, suduodamas ne mažiau, kaip septynis kartus peiliu L. D. į kaklo ir galvos sritis, dėl ko nuo durtinių-pjautinių kaklo ir pakaušio žaizdų su magistralinių kaklo kraujagyslių, stuburo kaklinės dalies priekinių raiščių, atlantinės pakauškaulio plėvės sužeidimų, įvykus ūmiam vidiniam ir išoriniam nukraujavimui bei aspiracijai krauju, nukentėjusioji mirė, t.y. tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudė J. K. ir L. D. bei pagrobė svetimą L. D. priklausantį turtą - 449 Lt vertės televizorių VIDO PF 21 VTS.

K. M. B. kaltu prisipažino dalinai. Parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. 10 ar 13 dieną jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis, J. K. ir L. D. gėrė degtinę. Begirtaujant jie paklausė kur galėtų nusipirkti dujų balioną. Kadangi turėjo nereikalingą balioną, pasiūlė jį pirkti. Pirkti sutiko, tačiau sutartą 50 Lt sumą J. K. ir L. D. žadėjo sumokėti vėliau, gavę pensiją. Sakė, kad pensiją gaus neužilgo. Tryse vaikišku vežimėliu balioną nuvežė į J. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pastatė virtuvėje. Nuo tos dienos, kai perdavė balioną, beveik kiekvieną dieną vartojo narkotikus. Įvykio dieną, t.y. 2008 m. rugsėjo 19 d. taip pat vartojo amfetaminą ir buvo išgėręs 0,5 l degtinės bei 8 laipsnių stiprumo 2 litrus „Biržiečių“ alaus. Nuo alkoholio ir narkotikų jautėsi apsvaigęs. Svaigalų buvo mažai, tačiau jiems įsigyti pinigų neturėjo, todėl nutarė atsiimti skolą iš J. K. ir L. D.. Pas J. K. ir L. D. nuėjo drauge su sugyventine J. D.. J. D. buvo blaivi, ji „negeria“ (nevartoja alkoholio). Priėjęs prie lango, matė, kad dega naktinės lempos švieselė. Pabeldė į langą, J. K. maždaug po 10 minučių atidarė duris ir jis su J. D. įėjo į kambarį. Lovoje gulėjo striuke apsivilkusi moteris. Jis su J. K. gėrė atsineštą degtinę bei šeimininko turėtą „pilstuką“. Begeriant paprašė J. K. atiduoti skolą už dujų balioną, jis atsakė, kad pinigų neduos, todėl tarp jų abiejų kilo konfliktas. J. D. iš kambario išėjo. Pasakė J. K., kad pasiims dujų balioną, tačiau jis imti neleido. Tuomet pareiškė, kad pasiims televizorių kaip užstatą ir ėjo link televizoriaus. Eidamas atsigręžė į J. K. ir pamatė, kad jis taikosi jam smogti tame pačiame kambaryje prie krosnies laikytu kirviu. Kaire ranka sulaikė J. K. dešinę ranką, laikančią kirvį, o kita – dešine ranka smogė jam. J. K. griuvo ant grindų tarp lovos ir stalo. Šiam besikeliant, kirvio pentimi ne mažiau, kaip keturis kartus sudavė į galvą ir jis vėl griuvo. Susinervinęs, pačiupo ant stalo gulėjusį peilį ir juo dar kartą smogė J. K. į veidą. Atsibudusi L. D., pradėjo šaukti, vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Supykęs, paėmė nuo stalo peilį ir, užsimojęs iš viršaus, dūrė jai, sėdinčiai ant lovos, į kaklą. Kiek kartų dūrė, pasakyti negali. L. D. lovoje nuvirto. Iš pradžių norėjo atsiimti dujų balioną, stovėjusį koridoriuje, todėl nupjovė žarną, kuria jis buvo prijungtas prie viryklės. Balionas nešti buvo per sunkus, todėl paėmė televizorių ir kartu su kirviu įdėjo jį į kieme rastą vežimėlį. Peilį įsidėjo į kišenę, tačiau pakeliui kažkur jį pametė, o kirvį išmetė per tvorą į daržą prie vaikų namų „Saulutė". Parsigabenęs televizorių, nunešė jo gyvenamojo namo kitame gale, t.y. Kęstučio g. 6-3, Kėdainiuose gyvenančiai močiutei M. F., kruvinus drabužius išmetė į konteinerį, prie konteinerio paliko ir vežimėlį. Kitą dieną televizorių pardavė A. M.. Nusikaltimo padarymui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotikų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. kaltė įrodyta.

1. Dvi muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje, viena muštinė žaizda dešinės momeninės srities priekinėje dalyje; dešinės akiduobės srities išorinio krašto sumušimas su odos nubrozdinimu. Kaukolės skliauto ir pamato kaulų skeveldriniai lūžiai; galvos smegenų kietojo dangalo pažeidimai; galvos smegenų abiejų pusrutulių sumušimai; kraujo išlajos po voratinkliniu smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius. Šie sužalojimai susidarę keturių trauminių poveikių kietu buku ribotą paviršių su tiesiaeige briauna turinčiu daiktu, pirmiau suduodant du smūgius į kaktos kairę pusę, o vėliau dar du kartus į dešinę galvos pusę, kiekvienu iš smūgių sulaužant kaukolės kaulus.

2. Pjautinė žaizda veido kairėje pusėje nosies - lūpų raukšlėje susidariusi vienu trauminiu poveikiu aštriu, tikėtina vienašmeniu įrankiu ar atsitiktiniu tokių savybių turinčiu objektu, pastarajam į veidą smingant pjaunančiąja dalimi esant nukreiptam žemyn ir kairėn.

3. Dešinės plaštakos vidinio - užpakalinio paviršiaus du sumušimo židiniai su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais bei penkto piršto pirmo pirštikaulio lūžiu. Jie pagal lokalizaciją ir pobūdį priskirtini būdingais gynybai ir galėjo susidaryti kai J. K. dešine ranka dengėsi nuo į galvą suduodamų smūgių.

Pagal autopsijos duomenis mirtini sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti tuopačiu įrankiu.

Smūgiuota sunkiu daiktu ir stipriai, nes kiekvienas iš smūgių sulaužė kaukolę bei dešinės rankos penktą pirštą, dengiantis nuo smūgių.

J. K. lavono kraujyje rasta 3,31 prom., o šlapime - 4,79 prom. etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija prieš mirtį atitiko sunkų girtumo laipsnį (t.l., b.l. 33-41).

L. D. mirties priežastis yra durtinės - pjautinės kaklo žaizdos, sukėlusios ūmų nukraujavimą ir aspiraciją krauju. Sužalojimai padaryti septyniais smūgiais duriančiu - pjaunančiu, preliminariai vienašmenio peilio tipo įrankiu smūgiuojant iš nugaros nukentėjusiosios atžvilgiu. L. D. mirė apie 12 valandų iki palaikų radimo 2008-09-20, 11.00 val. Tikėtina, jog traumos metu nukentėjusioji gulėjo. Kovos ar savigynos pėdsakų nerasta. Velionės kraujyje rasta 3,09 prom., o šlapime - 3,94 prom. etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija prieš mirtį atitiko sunkų girtumo laipsnį (t.l., b.l. 51- 58).

Apžiūrint televizorių „VIDO", jo dešiniajame kampe bei dešiniajame šone konstatuoti jo korpuso įtrūkimai (t.l., b.l. 156-159).

Ambulatorinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės metu nustatyta, M. B. elgesiui būdinga impulsyvumas, agresijos protrūkiai, ignoruojant visuomenei priimtas normas.

Nusikaltimo padarymo metu M. B. konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, naudojant kelias narkotines medžiagas. Nustatytas priklausomybės sindromas. Nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, nebuvo patologinio ar fiziologinio girtumo ir apsvaigimo būklėje. Šiuo metu M. B. konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, naudojant kelias narkotines medžiagas bei priklausomybės sindromas. M. B. turi būdo savybių, dėl kurių gali meluoti, slėpti įvykio aplinkybes. Gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus. Priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos (t. 5., b.l. 183-184).

Stacionarinės kompleksinės psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad M. B. nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo nei fiziologinio, nei patologinio afekto būsenoje, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. B. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu ir neribojo jo gebėjimo suvokti įvykius ir duoti parodymus.

Šiuo metu M. B. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, priklausomybės sindromas bei simuliacija, kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. B. dėl psichikos būsenos nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones, jis gali dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamas (t. 6., b.l. 77-80).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad J. K. mirė dėl daugybinės muštinės žaizdos galvoje su skeveldriniais kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, kietojo dangalo pažeidimais, galvos smegenų sumušimais, kraujo išsiliejimais po voratinkliniu smegenų dangalu ir į skilvelius. Tai komplikavosi išoriniu kraujavimu bei kraujavimu į viršutinius kvėpavimo takus dalinai aspiruojant iki plaučių, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu bei šoku. L. D. mirties priežastis yra durtinės - pjautinės kaklo žaizdos, sukėlusios ūmų nukraujavimą ir aspiraciją krauju. Sužalojimai padaryti septyniais smūgiais duriančiu - pjaunančiu, preliminariai vienašmenio peilio tipo įrankiu.

K. M. B. prisipažino nužudęs J. K. ir L. D., išsamiai papasakojo nužudymo aplinkybes – jo papasakoti ir parodymų patikrinimo vietoje metu pademonstruoti smūgiai visiškai atitinka teismo medicinos specialisto išvadose užfiksuotus kūnų sužalojimus. Tačiau, nurodydamas tokio poelgio vidines paskatas, siekė švelninti savo baudžiamąją atsakomybę, pateikdamas objektyviems įrodymams prieštaraujančius argumentus.

M. B. papasakojo ir parodymų patikrinimo metu pademonstravo kaip ranka sudavė vieną smūgį J. K. į veidą, nuo smūgio jis griuvo ant grindų tarp lovos ir stalo. Šiam besikeliant, kirvio pentimi sudavė 4-5 smūgius į galvą. Susinervinęs, pačiupo ant stalo gulėjusį peilį ir juo dar kartą smogė J. K. į veidą. Jis ir vėl griuvo. Atsibudusi L. D., pradėjo šaukti, vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Supykęs, paėmė nuo stalo peilį ir, užsimojęs iš viršaus, dūrė jai, sėdinčiai ant lovos, į kaklą. Kiek kartų dūrė, pasakyti negali. L. D. lovoje nuvirto. Įvykio vietos apžiūros metu J. K. su keturiomis muštinėmis žaizdomis kaktoje rastas jo griuvimo vietoje - ant grindų prie lovos. L. D. lavonas su durtinėmis - pjautinėmis kaklo žaizdomis rastas lovoje, gulintis ant kairio šono (t.l., b.l. 7-25, 28-29). Liudytoja J. D. tiesiogiai M. B. veiksmų, atimant gyvybę dviems asmenims, nematė, tačiau jos parodymais patvirtinta, kad įvykio metu M. B. buvo nukentėjusiųjų namuose. J. D. papasakojo, kad 2008 m. rugsėjo 19 d., apie 22.30 val. M.B. iniciatyva, išėjo pasivaikščioti į miestą. Iš pradžių vaikščiojo be tikslo, vėliau, apie 1.00 val. M. B. ją nusivedė prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir liepė laukti gatvėje. Stovėdama 4 – 5 metrų atstumu nuo namo, po to priėjusi prie verandos durų, ji matė ir smulkiai papasakojo M. B. įsibrovimo į nukentėjusiųjų butą aplinkybes, o taip pat durų į koridorių laužimo aplinkybes. Išlaužęs duris, M. B. paėmė ją už rankos ir jie abu įėjo į koridorių. Išgirdo moterišką balsą klausiant: „kas čia vaikšto“, seka, kad tuo metu buto šeimininkai buvo gyvi. J. D. išsigando, iš buto išbėgo ir laukė M. B. pasislėpusi lauke. M. B. iš buto išėjo, praėjus 15-20 minučių, o tai paneigia M. B. parodymus, kad su nukentėjusiaisiais girtavo. Jis nusivedė ją į netoli esantį parkelį, kuriame užkasė peilį. Matė, kad M. B. rankos buvo kruvinos. Jis grįžo į tą patį butą ir po 5 minučių išėjo nešinas televizoriumi, ant televizoriaus buvo uždėtas kirvis. J. D. parodė vietą, kur M. B. išmetė kirvį, taip pat parodė vietą, kurioje nešamas televizorius išslydo iš rankų ir įskilo jo korpusas. Televizoriaus korpuso įtrūkimas užfiksuotas jo apžiūros metu (1 t., b.l. 156-159). Reikia pažymėti, kad nei peilis, nei kirvis rasti nebuvo, tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, kad ieškoma buvo praėjus ilgam laiko tarpui nuo jų paslėpimo – 2008-10-16 (5 t., b.l. 16), todėl M. B. ir J. D. galėjo pamiršti slėpimo vietą, juolab, kad M. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų, be to juos galėjo rasti ir paimti pašaliniai asmenys. Televizorių parnešė namo, po to nunešė to paties namo kitame gale gyvenančiai močiūtei M. F. ir, galiausia, pardavė A. M.. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino A. M. sugyventinė Ž. Š., S. A., o ikiteisminio tyrimo metu – ir M. F. bei A. M.. 2008 m. rugsėjo 20 d. ryte, pas J. K. ir L. D. užėjęs K. M., rado juos abu negyvus. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad L. D. po jai padarytų sužalojimų galėjo išgyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių, o mirė apie 12 valandų iki palaikų radimo 2008-09-20, 11.00 val. t.y. mirties laikas sutampa su M. B. įsilaužimo į nukentėjusiųjų butą laiku - 2008-09-20, apie 01.00 val. (J. K. mirties laiko teismo medicinos ekspertai nenustatė). Kaip minėta, lavonai rasti tokiose padėtyse, kokiose paliko juos M. B. – J. K. lavonas gulėjo prie lovos, o L. D. – lovoje.

Taigi paminėtų įrodymų visetas patvirtina M. B. prisipažinimą, kad mirtinus sužalojimus J. K. ir L. D. padarė jis. Tarp M. B. veikos ir J. K. bei L. D. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau atmestini M. B. parodymai, lemiantys nusikalstamų veikų padarymo motyvus. Jis teigė, kad pas J. K. ir L. D. drauge su J. D. ėjo atsiimti skolos už dujų balioną. Pasak M. B., į nukentėjusiųjų namus nesibrovė, o įėjo įleisti J. K. po to, kai pabeldė į langą. Konfliktas dėl skolos už dujų balioną, kuris baigėsi dviejų žmonių nužudymu, kilo begeriant jo atsineštą degtinę. Tai prieštarauja jo paties ir J. D. parodymams, kad tą vakarą jis neturėjo nei svaigalų, nei pinigų jiems įsigyti. Nukentėjusiųjų vaikai – A. K. ir L. K. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad J. K. ir L. D. nakties metu niekam durų neatidarydavo, į vidų neįsileisdavo, ypač kai būdavo išgėrę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal alkoholio koncentraciją nukentėjusiųjų kraujyje teismo medicinos ekspertai nustatė abiems sunkų girtumo laipsnį.

Siekiant išaiškinti tikrąsias vidines paskatas, lėmusias nusikaltimų padarymą, atkreiptinas dėmesys ir į M. B. elgesį iki įvykio. Pagal J. D. parodymus, 2008 m. rugsėjo 19 d. M. B. buvo labai nervingas, mano, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Pyko dėl pinigų trūkumo svaigalams įsigyti ir smerkė J. D., kad ji pagal čigonų papročius jo neišlaiko. Kaip jau minėta, apie 22.30 val. M. B., ignoruodamas J. D. priminimą apie teismo įpareigojimus, išsivedė ją pasivaikščioti. Apie jokią skolą M. B. tą dieną jai neminėjo. Apie 1.00 val. jie atėjo prie nukentėjusiųjų namo. Jų languose buvo tamsu. Nematė, kad M. B. būtų pabeldęs į langą ar duris, bet matė, kaip jis peilio pagalba išėmė verandos langelį ir, įkišęs ranką pro jį į vidų, atrakino duris ir jas atidarė. Šią aplinkybę patvirtina įvykio vietos apžiūros metu lauke, prie įėjimo į nukentėjusiųjų butą durų, rastas dužęs verandos langelio stiklas. Stiklas iki jo išėmimo buvo šalia tos vietos, kur viduje yra įmontuotas durų užkabinimo kablys. Kai M. B. atidarė duris ir įėjo į vidų, ji priėjo prie verandos durų, todėl gerai matė ir papasakojo tolesnius M. B. veiksmus. Namo viduje M. B. pasišvietė ant žiebtuvėlio galo įtvirtintu žibintuvėliu. Matė, kad jis peiliu nupjovė dujų baliono žarną, išnešė balioną į lauką, o po to vėl įnešė atgal. Tuomet nesibelsdamas, bandė atidaryti kitas duris, tačiau jos buvo užrakintos. Verandoje rasto kirvio pagalba be triukšmo išlaužė duris ir, paėmęs J. D. už rankos, abu įėjo į koridorių. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad koridoriuje stovinčio dujų baliono guminė žarna nupjauta, išlaužtos durys, vedančios iš verandos į koridorių. Ant durų staktos matyti makroflekso liekanos. Durų kablys likęs užkabintas už ąselės, įmontuotos į staktą, patvirtina, jog durys laužimo metu buvo užkabintos. Tolimesnių įvykių J. D. nematė, nes išgirdusi moterišką balsą klausiant: “kas čia vaikšto“, išsigando ir iš namo išbėgo.

K. M. nukentėjusiųjų bute viešėjo 2008 m. rugsėjo 19 d. vakare, tačiau išlaužtų durų ar išdaužto verandos langelio apsilankymo metu nepastebėjo. Jam užsukus pas juos sekančios dienos rytą, iškarto pastebėjo išlaužtas duris.

Pagal J. D. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, M. B., išnešęs televizorių iš nukentėjusiųjų buto, į jos klausimą atsakė, kad televizorių ketina parduoti. Kaip nustatyta, televizorius neužilgo buvo parduotas. J. D., skirtingai nei M. B., J. K. ir L. D. nužudymo dieną buvo blaivi, anot paties M. B., ji „negeria“ (t.y. nevartoja alkoholio). Ji buvo M. B. sugyventinė, ikiteisminio tyrimo teisėjai teigė, kad jų abiejų santykiai buvo geri, todėl nėra pagrindo išvadai, kad J. D. kaltinamąjį apšnekėjo, juolab, kad J. D. parodymai yra patvirtinti kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Kaltinamojo M. B. parodymuose esantys kai kurie nesutapimai ir prieštaravimai paaiškinami situacijos netikėtumu ir su tuo susijusiu psichologiniu nepasiruošimu įvykiui, jo apsvaigimu nuo psichotropinių medžiagų, gebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales bei praėjusiu laiko tarpu. Šie nesutapimai esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikaltimo kvalifikavimui neturi, be to pašalinti.

Paminėtos aplinkybės paneigia M. B. versiją, kad pas nukentėjusiuosius ėjo atsiimti skolos, į jų butą pateko įleistas J. K., o konfliktas dėl skolos kilo begeriant jo atsineštą degtinę. Įrodyta, kad apiplėšti J. K. ir L. D. M. B. buvo sumanęs iš anksto, nusikaltimus M. B. padarė dėl savanaudiškų paskatų. Analizuojant M. B. elgesį, darytina išvada, kad iš pradžių jo tyčia buvo nukreipta tik pagrobti dujų balioną, o vėliau - televizorių. Taigi, tyčia nužudyti nukentėjusiuosius susiformavo staiga, šiems pastebėjus bandymą pagrobti televizorių. Nors kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad M. B., visiškai prisipažinusiam nužudžius du žmones, nėra prasmės iškraipyti mažiau reikšmingas aplinkybes, tačiau, reikia pažymėti, kad šios aplinkybės turi didelę įtaką kaltininko baudžiamajai atsakomybei – nuo jų priklauso nusikalstamos veikos kvalifikacija ir bausmė.

M. B. darytos dvi psichiatrijos - psichologijos ekspertizės, viena iš jų – stacionarinė. Ekspertai nustatė, kad M. B. nusikaltimų padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Todėl nėra abejonių, kad M. B., smūgiuodamas ne mažiau, kaip keturis kartus kirvio pentimi į J. K. gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą ir ne mažiau, kaip septynis kartus peiliu į gyvybiškai svarbią L. D. kūno vietą - kaklo ir galvos sritis, suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad jie gali sukelti nukentėjusiųjų mirtį. Vertinant nusikaltimo priemones, smūgių skaičių ir jėgą bei jų lokalizaciją, darytina išvada, kad M. B. siekė nukentėjusiųjų mirties, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Įrodyta, kad nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų. Ši M. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., 5 ir 9 p., 180 str. 2 d., sutaptį.

Atsakomybę lengvina tai, kad suimtas M. B. per savo gynėją prašė ikiteisminio tyrimo pareigūnų būti papildomai apklaustam, siekiant papasakoti tikrąsias bylos aplinkybes (5 t., b.l. 72). Tai vertinama, kaip nusikaltimą padariusio asmens atvykimas, pranešimas apie veiką, prisipažinimas ją padarius ir nuoširdus gailėjimasis. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo narkotikų ir šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

M. B. padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Tiek BK 129 str. 2 d., 5 ir 9 p., tiek BK 180 str. 2 d. sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nustatant bausmių trukmes, atsižvelgtina į tai, kad M. B. iš anksto sumanė pagrobti tik dujų balioną, o vėliau televizorių, tačiau sumanymas nužudyti du asmenis kilo staiga, t.y. jis nebuvo iš anksto suplanuotas. Kaltininko asmenybė yra neigiama, tačiau laisvės atėmimo vietos administracijos charakterizuojamas patenkinamai (5 t., b.l. 163-167), vedęs, turi tris vaikus (5 t., b.l. 154). Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant jų santykį ir lyginamąjį reikšmingumą, lemiamai bausmę įtakoja kaltinamojo iniciatyva atskleisti tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes, nes, M. B. pasinaudojus įtariamojo bei kaltinamojo teise neduoti parodymų, šio nusikaltimo išaiškinimas būtų labai apsunkintas. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei pačių nukentėjusiųjų asocialaus gyvenimo būdo įtaką nusikaltimo padarymui (išgėrinėjo su M. B., pirko iš jo neaiškiu būdu įgytą dujų balioną), M. B. griežčiausia BK 129 str. 2 d., 5 ir 9 p. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos neskirtina. Laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos teismų praktikoje skiriama tik išimtinais atvejais, kai nusikalstama veika pasižymi išskirtiniu pavojingumu (pvz., esant kelioms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms ar nužudžius daugiau kaip du asmenis, juos žiauriai kankinant ir pan.) ir kai kaltinamojo asmenybė yra ypatingai pavojinga visuomenei.

Nustatant bausmių trukmes, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais sukeltos nepataisomos pasekmės – nužudyti net du žmonės dėl, palyginus su žmonių gyvybe, menkaverčio daikto – televizoriaus. Nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 5 ir 6 d.), padarytos, esant neišnykusiems ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintiems teistumams už tris sunkius ir penkis apysunkius nusikaltimus. Tai atitinka Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą pripažinti nusikaltimų recidyvą pavojingu. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pastebėtina, kad jo sistemingai daromi nusikaltimai sunkėja: yra teistas už du nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, šešis nusikaltimus nuosavybei, o šiuo nuosprendžiu teisiamas už kvalifikuotą plėšimą ir dviejų asmenų nužudymą, kurį M. B. padarė lygtinai paleistas nuo likusios neatliktos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, skirtos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 nuosprendžiu. Be to, kaltinamasis sistemingai pažeidinėjo lygtinio paleidimo metu skirtą draudimą – išeiti iš namų nuo 23 iki 06 valandos, padarė administracinį teisės pažeidimą (5 t., b.l. 118), todėl 2008-11-17 teismo nutartimi lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos panaikintas ir M. B. pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Jam diagnozuotas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų sindromas. Iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, iš darbo biržos sąrašų išbrauktas, nes nenuvyko pas darbdavius (t. 5., b.l. 185). Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei BK 27 straipsnio 3 dalimi, M. B. pripažintinas pavojingu recidyvistu ir jam už nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu artimos sankcijose nustatytoms maksimalioms bausmėms.

Nusikaltimai padaryti idealiąja nusikaltimų sutaptimi, be to labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl skirtos bausmės už abu nusikaltimus bendrintinos apėmimu (BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p.). Nusikalto, neatlikęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl neatliktos bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., bendrintina su šiuo nuosprendžiu skirta bausme.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys 2310 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 92-93). Nukentėjusioji pareiškė, jog byloje yra jos brolių ir seserų įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojama atstovauti brolius ir seseris, išieškant turtinę ir neturtinę žalą dėl motinos nužudymo iš kalto asmens. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civiliniu ieškovu byloje pripažinta tik L. K. (1 t., b.l. 95), civilinis ieškinys pateiktas taip pat jos vienos, o ne visų bendraieškovų vardu (1 t., b.l. 92). Jos brolių ir seserų - D. V., B. I., D. R., D. V., D. V., D. A. pateiktas įgaliojimas L. K. atstovauti juos teisme (1 t., b.l. 98) neatitinka įstatymo keliamiems reikalavimams. Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. Atstovo pagal pavedimą teisės taip pat gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą (CPK 57 str. 4 d.). Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnis numato, kad civilinio ieškovo įgaliotu atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateikto advokato orderio, advokatė R. Š. atstovavo teisme tik L. K. (6 t., b.l. 55).Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala negali būti priteisiama nukentėjusiesiems lygiomis dalimis, dėl jos dydžio turi būti sprendžiama kiekvienam asmeniui atskirai, žalos dydį diferencijuojant pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatytus kriterijus (jo turėtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją ir kitus). Dėl paminėtų aplinkybių civilinis ieškinys nagrinėtinas tik ieškinį pareiškusios civilinės ieškovės L. K. atžvilgiu, tačiau tai neužkerta kelio jos broliams ir seserims kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

L. K. turėtą turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos, viršijančios gautą 2660 Lt pašalpą. Ne visos ieškinyje paminėtos išlaidos pagrįstos dokumentais (1 t., b.l. 94), tačiau, atsižvelgus į laidojimo apeigų tradicijas bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, prašoma 2310.00 Lt suma nėra didelė, jos dydžiui neprieštaravo ir kaltinamasis M. B., todėl priteistina L. K..

L. K. dėl motinos nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl to prašo priteisti iš M. B. 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Prašymas priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. L. D. gyveno asocialų gyvenimą, tačiau dukros L. K. ryšys su ja nebuvo nutrūkęs. Anot pačios L. K., mamą ji lankydavo kiekvieną mėnesį. Nėra abejonės, kad dėl garbaus amžiaus daugiavaikės motinos nužudymo dukra, kaip nurodyta ieškinyje, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą.

CK 6.250 str. 2 d. numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad M. B. tyčia nužudyti du asmenis kilo staiga, tai rodo mažesnį kaltinamojo pavojingumą. Žudymo motyvas - užvaldyti, palyginus su žmonių gyvybėmis, menkavertį daiktą – televizorių. M. B. iki nusikaltimo padarymo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, augina tris mažamečius vaikus. Įvertinus paminėta bei L. D. netinkamą gyvenimo būdą (patys vaikai teigė, kad drauge su sugyventiniu J. K. mėgdavo išgerti, iš bylos medžiagos matyti, kad svaigindavosi ir su kaltinamuoju), prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 30 000 Lt.

Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo A. K. ieškinys, kuriuo prašo iš M. B. priteisti 2 935,06 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 118). Turtinę žalą sudaro laidojimo bei gedulingų pietų keturių savaičių mirties paminėjimui išlaidos, viršijančios gautą 1040 Lt pašalpą. Byloje taip pat pateiktas patikslintas A. K. civilinis ieškinys, kuriuo be minėtų išlaidų prašo papildomai priteisti 467,29 Lt, išleistus mirties metinėms paminėti. Viso patikslintu ieškiniu prašo priteisti 3402,35 Lt turtinės žalos, iš kurios išskaičiuota 1040 Lt laidojimo pašalpa ir 100 000 Lt neturtinės žalos. (6 t., b.l. 48). Turtinė žala pagrįsta kvitais (1 t., b.l. 119-122, 6 t. b.l. 467), kaltinamasis su ieškinio suma sutiko, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, 3402,35 Lt dydžio suma iš M. B. priteistina A. K..

Prašymas priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Kaip minėta, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. A. K. ryšys su tėvu buvo stiprus – lankydavo jį 3-4 kartus per mėnesį, remdavo materialiai. Nėra abejonės, kad dėl žiauraus tėvo nužudymo A. K. taip pat išgyveno moralinį ir dvasinį skausmą. Tačiau nukentėjusiojo prašoma 100 000 Lt suma mažintina iki 30 000 Lt, atsižvelgus į tas pačias aplinkybes (pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo šeiminę bei turtinę padėtį, paties nukentėjusiojo elgesį ir gyvenimo būdą ir kt.), kuriomis buvo mažinta neturtinės žalos suma L. K..

Nukentėjusysis A. K. baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti iš M. B. 177, 82 Lt kelionės išlaidų kuro įsigijimui ir pateikė teismui papildomą civilinį ieškinį. Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nukentėjusiojo kelionės išlaidos į iškvietimo vietą pripažintinos proceso išlaidomis ir atlygintinos iš teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 str. 1 d.). Todėl šis A. K. civilinis ieškinys dėl kelionės išlaidų priteisimo, pareikštas po įrodymų tyrimo atmestinas.

Nukentėjusioji L. K. teismo prašė priteisti iš M. B. 500 Lt, jos sumokėtų advokatei R. Š. už atstovavimą teisme. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas (6 t., b.l. 49). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.).

Nukentėjusiojo atstovas advokatas R. G. pateikė teismui prašymą priteisti iš M. B. valstybei už nukentėjusiajam A. K. suteiktą antrinę teisiną pagalbą. Prie prašymo pridėta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad 100 procentų antrinės teisinės pagalbos kaina yra 547,85 Lt. Minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. B. valstybei.

Daiktinius įrodymus: vaikišką vežimėlį, stiklo šukes, pagalius, stikliuką, durų rankeną, gumines žarnas, nuorūkas, plastiko butelius, striukę, o taip pat ekspertinius pavyzdžius, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p., 9 p., 180 str. 2 d. ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 9 p. laisvės atėmimo bausme 18 (aštuoniolikai) metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti laisvės atėmimo bausmę 18 (aštuoniuolikai) metų. Prie šios bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., pridėti dalį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyti galutinę 18 (aštuoniolikos) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę M. B. paskirti atlikti pirmus penkis metus kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. kovo 10 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. bei nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2010 m. kovo 10 d., išbūtus sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

M. B. pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d.).

Priteisti iš M. B. nukentėjusiajai L. K. 30 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir 2310 (du tūkstančius tris šimtus dešimt) litų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. B. nukentėjusiajam A. K. 30 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir 3402 (tris tūkstančius keturis šimtus du) litus 35 centus turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. B. nukentėjusiajai L. K. 500 (penkis šimtus) litų jos turėtoms išlaidoms už advokato teisinę pagalbą atlyginti.

Priteisti iš M. B. 547 (penkis šimtus keturiasdešimt septynis) litus 85 centus valstybei už nukentėjusiajam A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinius įrodymus: vaikišką vežimėlį, stiklo šukes, pagalius, stikliuką, durų rankeną, gumines žarnas, nuorūkas, plastiko butelius, striukę, o taip pat ekspertinius pavyzdžius, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.