Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. ir suinteresuotų asmenų L. B., S. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. B., atstovaujamas globėjos R. B., S. B., A. B., valstybės įmonė „Turto bankas“; taip pat pagal suinteresuoto asmens L. B., atstovaujamo globėjos R. B., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo bei pagal suinteresuotų asmenų S. B. ir A. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Pasisakydamas dėl suinteresuotų asmenų S. B. ir A. B. pareiškimo atnaujinti jiems terminą palikimui priimti teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys, ilgą laiką gyvenę ne Lietuvoje ir iš jos išvykę dar būdami nepilnamečiais, apie senelės V. D. B. mirtį sužinojo pavėluotai dėl objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad apie senelės mirtį niekas iš artimų giminaičių suinteresuotų asmenų neinformavo, kadangi byloje esantys įrodymai, išskyrus 2015 m. S. B. seneliui G. B. rašytą elektroninį laišką, nepatvirtina, kad suinteresuoti asmenys būtų apskritai palaikę kokius nors santykius su dėdė L. B. ar seneliais.

18. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad visi byloje nagrinėtini prašymai yra patenkinti, kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui lieka jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

34. Anot suinteresuotų asmenų, G. B., atsižvelgiant į jo išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį, buvo įprasta rūpintis turtu ir tai jis darė ne todėl, kad buvo teismo sprendimu paskirtas neveiksnios sutuoktinės turto administratoriumi, tačiau todėl, kad jis visą gyvenimą rūpinosi tiek savo, tiek sutuoktinės, tiek bendru turtu. Pažymėjo, kad G. B., be kita ko, buvo gerai žinoma, kad siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą po asmens mirties, į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą reikia kreiptis per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Pažymėjo, kad po sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) G. B., lydimas R. B., vyko į įvairias įstaigas – pas šeimos gydytoją, į banką, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, į parduotuves, į kapines, esančias už Vilniaus miesto ribų, ir kitas vietas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoti asmenys vertina, kad po sutuoktinės mirties G. B. gyveno aktyviai, be kita ko, vairavo automobilį, tvarkė jam aktualius gyvenimiškus klausimus, todėl jo veiksmai mokant mokesčius šiuo atveju nelaikytini palikimo priėmimu, kadangi G. B., atsižvelgiant į jo būklę, galėjo kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

44. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei savarankiškus suinteresuotų asmenų prašymus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

45. Bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl kelių savarankiškų reikalavimų patenkinimo: pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas G. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. D. B. mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti, taip pat suinteresuoto asmens L. B., atstovaujamo globėjos R. B., savarankišką pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti jam terminą priimti palikimą po senelės V. D. B. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei suinteresuotų asmenų S. B. ir A. B. savarankišką pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti jiems terminą priimti palikimą po senelės V. D. B. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

47. Pareiškėjas L. B. savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino suinteresuotų asmenų savarankiškus prašymus ir atnaujino praleistą terminą mirusios V. D. B. palikimui priimti, kadangi priežastys, dėl kurių praleistas įstatyme nustatytas palikimo priėmimo terminas, nelaikytinos pakankamai svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą termino palikimui priimti atnaujinimui.

48. Suinteresuoti asmenys L. B., S. B. ir A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. D. B. mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Suinteresuotų asmenų įsitikinimu, G. B. veiksmai, kuriais grindžiamas faktinis turto valdymas, naudojimas ir priežiūra, t. y. mokesčių už komunalines ir kitas turtui teikiamas paslaugas mokėjimas, nelaikytini palikimo priėmimu faktinio valdymo būdu, nukreiptu į turto valdymą ir įgijimą nuosavybės teise.

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šalių apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia paveldėjimo teisių į mirusio tėvo G. B. palikimą įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo tėvas G. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. D. B. mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti.

52. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

53. Reikšminga pažymėti ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

54. Nagrinėjamu atveju po V. D. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado paveldėjimas pagal įstatymą, nes testamento mirusioji nepaliko. Įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Iš byloje esančių šalių ir liudytojų paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad G. B. po savo sutuoktinės V. D. B. mirties per įstatyme terminą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai gyveno paveldimame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir tvarkėsi kitame paveldimame turte (garaže (bokse), esančiame adresu (duomenys neskelbtini); garaže (bokse), esančiame (duomenys neskelbtini); žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) bei kitame turte). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. 2020 m. liepos 30 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Castrade Service“ pažymos matyti, kad už komunalines ir kitas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas mokėjimus atliko G. B., taip pat byloje esanti UAB „Ignitis“ pažyma patvirtina, kad už elektros energijos ir suvartotų gamtinių dujų tiekimą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo G. B.. Byloje nustatyta, kad už UAB „Vilniaus vandenys“ suteiktas paslaugas minėtam butui laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 26 d. iki 2020 m. kovo 30 d. mokėjimus taip pat atliko G. B. Byloje taip pat nustatyta, kad už elektros energiją, suvartotą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat mokėjo G. B., kas iš esmės patvirtina, kad G. B. ne tik mokėjo komunalinius mokesčius už paslaugas, teikiamas butui adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuolatos gyveno, tačiau rūpinosi ir po sutuoktinės mirties valdė, naudojo ir prižiūrėjo kitą jai priklausiusį turtą. Faktą, kad pareiškėjo tėvas G. B. mirusiosios sutuoktinės palikimą priėmė faktiniu valdymu pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju įrodinėjo rašytiniais įrodymais, savo žodiniais paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Jais pagrindo netikėti apeliacinio instancijos teismas nemato, kadangi paaiškinimai yra logiški, informatyvūs, nuoseklūs, o tarp pateiktų įrodymų prieštaravimų nėra (CPK 185 straipsnis).

55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad G. B. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei V. D. B. priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti būdas yra lygiavertis palikimo priėmimui paduodant pareiškimą notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl nustačius, kad G. B. priėmė mirusios sutuoktinės palikimą per tris mėnesius nuo sutuoktinės mirties faktiniu valdymu, priežastys, dėl kurių įpėdinis nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į notarą nėra svarbios. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, jog G. B. galėjo kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, nes tai jam padaryti leido jo fizinė būklė, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad juridinio fakto, jog G. B. priėmė mirusios sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pripažinimas, šiuo atveju reiškia, kad palikimas yra priimtas vienu iš įstatyme įtvirtintų būdų, todėl teismas šiuo atveju nemano esant tikslinga vertinti aplinkybes, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas kitu (alternatyviu) įstatyme numatytu būdu.

56. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. panaikindamas bendrą sutuoktinių testamentą, sudarytą 2009 m. spalio 5 d., G. B. siekė, kad sutuoktinės dalis būtų paveldima ne tik jo, bet ir įstatyminių įpėdinių, atkreiptinas dėmesys, kad bendruoju sutuoktinių testamentu yra išreiškiama bendra sutuoktinių valia dėl jų turto tvarkymo, todėl atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą, taip pat jį pakeisti galima tik tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir jį sudaryti. Jei pasikeičia kurio nors iš sutuoktinių valia ir iki palikimo atsiradimo jis atšaukia savo valios išreiškimą, tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios išreiškimas, nes nebelieka bendros sutuoktinių valios (CK 5.46 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo seka, kad bendro sutuoktinių testamento galiojimui esminę reikšmę turi jį sudariusių asmenų valios išraiška, todėl nagrinėjamu atveju šalių nurodoma priežastis, kad bendras testamentas buvo panaikintas dėl V. D. B. neveiksnumo nelaikytina teisiškai reikšminga, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

57. Įvertinus tai, kad bendro sutuoktinių testamento galiojimui įtaką daro būtent jį sudariusių asmenų valios išraiška, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad panaikindamas bendrą sutuoktinių testamentą G. B. galimai siekė, kad sutuoktinės dalis būtų paveldima ne tik jo, bet ir įstatyminių įpėdinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantų teiginiai laikytini ne kuo kitu, o tik apeliantų pateikiama subjektyvia G. B. valios interpretacija.

58. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas G. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. D. B. mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

59. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys L. B., S. B. bei A. B. atnaujinti jiems praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po senelės mirties. Suinteresuotas asmuo L. B. kaip svarbią priežastį, pateisinančią įstatyme numatyto termino praleidimą nurodo, kad tai, jog suinteresuoto asmens L. B. globėja R. B. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų tinkamai įgyvendinta neveiksnaus L. B. teisę į palikimą, neatima iš šio asmens teisės paveldėti. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys S. B. bei A. B. nurodė, jog svarbia priežastimi, pateisinančia įstatyme numatyto termino palikimui priimti praleidimą laikytina aplinkybė, jog iki civilinės bylos pagal pareiškėjo L. B. prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iškėlimo, suinteresuoti asmenys nežinojo, kad abu seneliai yra mirę, todėl objektyviai neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra, ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą; tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Paveldėtojas turi teisę per įstatyme nustatytą terminą atlikti vieną iš šių aktyvių veiksmų: faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą neatlikus nei vieno iš minėtų palikimo priėmimo veiksmų laikoma, kad asmuo nepriėmė palikimo. Įpėdinis yra laisvas spręsti, priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau kartu jo laisvė disponuoti paveldėjimo teise įstatymo yra ribojama: kadangi paveldėjimas yra universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, tai įpėdinis turi priimti visą palikimą arba viso palikimo atsisakyti. Negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga arba išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

61. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įpėdinis turi materialinį teisinį interesą – įgyvendinti teisę paveldėti ir taip įgyti palikimą, todėl gali pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą. Vadinasi, įpėdiniai palikimą gali priimti pasirinkdami vieną iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų ir nepraleisdami įstatyme nurodytų terminų. Klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007), t. y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą.

62. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo tėvas G. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. D. B. mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Remiantis šia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe ir aukščiau nurodytu įstatyminiu reguliavimu darytina išvada, kad pareiškėjo tėvas G. B., priimdamas palikimą po V. D. B. mirties 2019 m. gruodžio 26 d., paveldėjo visą mirusios turtą. Byloje taip pat nustatyta, kad po G. B. mirties 2020 m. balandžio 23 d. teisėtu jo įpėdiniu, paveldinčiu visą G. B. priklausiusį turtą pagal 2015 m. rugsėjo 28 d. testamentą (notarinio registro Nr. 6-2709VZ) yra pareiškėjas.

63. Pažymėtina, kasacinio teismo praktikoje, aktualioje sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodoma, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo (ieškovo) turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

64. Taigi, sekant nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotiems asmenims L. B., S. B. bei A. B., reikšminga įvertinti, kokią įtaką tai turės šių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 444-448 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, nustatęs ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo tėvas G. B. atliko veiksmus, reiškiančius, jog jis palikimą priėmė, pradėjęs mirusiosios V. D. B. turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis). Vadinasi, visą mirusiosios V. D. B. palikimą priėmus nurodytu būdu, nebeliko palikimo objekto, t. y. turto, kurį būtų galima paveldėti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebėra priežasties spręsti termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, nes visą palikimą G. B. po savo sutuoktinės V. D. B. mirties priėmė pagal CK 5.51 straipsnio reikalavimus, kartu pažymėtina, kad terminas palikimui priimti faktiniu valdymu praleistas nebuvo. Taigi, priežasčių, dėl kurių suinteresuoti asmenys praleido palikimo priėmimo terminą, vertinimas šiuo atveju apskritai yra netikslingas. Net ir pripažinus, kad suinteresuoti asmenys terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, tai nesukels suinteresuotiems asmenims jokių teisinių pasekmių, nes teismo sprendimu konstatuota, kad visą mirusiosios palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sutuoktinis.

65. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl suinteresuotiems asmenims atnaujinto termino palikimui priimti negali būti pripažinta pagrįsta, todėl pareiškėjo L. B. apeliacinis skundas tenkintinas, ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – suinteresuotų asmenų L. B., S. B. ir A. B. reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nors nagrinėjama byla yra ypatingosios teisenos, tačiau pareiškėjas L. B., turėjo skirtingą nei suinteresuoti asmenys, kurių reikalavimo pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą nuspręsta netenkinti, suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir patyrė išlaidų bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių priteisimo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos raštu pateikė teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

67. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog iš viso patyrė 613 Eur bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nurodytas išlaidas sudaro 38 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą bei 575 Eur atstovavimo išlaidos, kurias sudaro 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 375 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2021 m. balandžio 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. LB 04 08; 2021 m. balandžio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. LB 04 25 bei 2021 m. balandžio 8 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. mokėjimo pavedimų kopijomis).

68. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.9.; 8.11. punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirtos iš viso 613 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos pareiškėjui priteistinos lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų (CPK 98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

69. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atmetant suinteresuotų asmenų prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kitoje dalyje pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo (apelianto) L. B. apeliacinis skundas tenkintinas, suinteresuotų asmenų (apeliantų) L. B., S. B. ir A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

70. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas suinteresuotų asmenų L. B., S. B. ir A. B. prašymas dėl termino po senelės V. D. B., mirusios 2019 m. gruodžio 26 d., mirties palikimui priimti atnaujinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – suinteresuotų asmenų L. B., S. B. ir A. B. prašymus dėl termino po senelės V. D. B., mirusios 2019 m. gruodžio 26 d., mirties palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Suinteresuotų asmenų L. B., S. B. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 613 Eur (šešių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjo L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.