Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-460-1097/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: e2A-460-1097/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09598-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Atsakovas: S.A.

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-460-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09598-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui S.A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S.A. dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 1 064,41 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad teikia namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Atsakovas yra buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas ir daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra butas (toliau – namas), bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalį, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 (toliau – Nuostatai), atsakovas turi pareigą išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas. Atsakovas už laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 metų vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra skolingas ieškovei 1 064,41 Eur. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti šią skolą iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas S.A. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės skaičiuojama atsakovo skola susidarė dėl name vykdytų elektros instaliacijos renovacijos – namo elektros sistemos rekonstrukcijos darbų, kuriems atlikti ieškovė samdė rangovą ir skirstė išlaidas namo patalpų savininkams, įtraukdama jas į sąskaitas už suteiktas paslaugas. Atsakovui ieškovės pateiktų nurodytų išlaidų pagrįstumas sukėlė abejonių, todėl jis kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti išlaidų pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus. Po kurį laiką trukusio bendravimo el. laiškais, atsakovas gavo atsakymą, jog ieškovė neturi galimybės pateikti atsakovo prašomų notarine tvarka patvirtintų dokumentų, tačiau ieškovė tai galės padaryti pasibaigus karantinui. Atsakovo teigimu, po nurodyto ieškovės atsakymo daugiau papildomos informacijos atsakovas negavo, ieškovė žadėtų dokumentų atsakovui nepateikė.

Šalies argumentai

4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų (600 Eur) atsisakymo, nurodydama, kad atsakovas 2022 m. gegužės 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. atliko pavedimus po 300 Eur ir taip dalį skolos sumokėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo likusią skolos dalį – 464,41 Eur (1 064,41 Eur – 300 Eur – 300 Eur), 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino skolos faktą ir dydį, tačiau nesutiko atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 600 Eur skolos dalį, ir šią bylos dalį nutraukė, kitą ieškinio dalį teismas tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo S.A. 464,41 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 376,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neginčijo likusios skolos buvimo fakto ir dydžio, surašė sutrumpintus sprendimo motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

9. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2007 m. balandžio 17 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini); ieškovė teikia gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atsakovas įsiskolino ieškovei už namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas 1 064,41 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas dalį skolos sumokėjo ir sumažino savo skolą iki 464,41 Eur, o ieškovė pateikė pareiškimą dėl sumokėtos skolos dalies (600 Eur) reikalavimų atsisakymo. Nesant šalių ginčo dėl to, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumažino savo skolą 600 Eur ir ieškovė šios reikalavimų dalies atsisakė, teismas bylos dalį dėl 600 Eur skolos priteisimo nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl ieškinio dalį dėl likusių reikalavimų tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 464,41 Eur skolą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.38, 6.63, 6.720 straipsniai) bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

10. Teismas ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 24 Eur žyminiam mokesčiui už ieškinį, 2,64 Eur išlaidas Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimui, 1,81 Eur išlaidas Gyventojų registro duomenų gavimui, 925,15 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai – 60 Eur už ieškinio surašymą, 399,30 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, 465,85 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas nurodė, kad nors ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, tačiau yra arti jų. Teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl abiejų šalių netinkamo savo prievolių vykdymo – atsakovas, žinodamas, kad turi pareigą sumokėti ieškovei, jos tinkamai nevykdė sąlyginai ilgą laiką (16 mėn.), o ieškovė atsakovo reikalautus dokumentus pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tik bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė paaiškinimus dėl byloje aktualaus mokesčių skaičiavimo. Įvertinęs nurodytą bei tai, kad atsakovas iš esmės pripažino skolą ir jos dydį, bylos nagrinėjimo metu dalį skolos sumokėjo, taip pat tai, kad atsakovo reikalauti dokumentai buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo metu, o, teismo vertinimu, ginčas iš esmės nėra sudėtingas ir nereikalauja specialių teisinių žinių, teismas sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė išlaidos sumokant žyminį mokestį, išlaidos už paieškas registruose, išlaidos advokato teisinei pagalbai už ieškinio parengimą, ir trečdalis išlaidų, sumokėtų už atstovavimą ir pasirengimą atstovauti teismo posėdyje (288,38 Eur). Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 376,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, teismas klaidingai nustatė proceso šalių kaltę dėl proceso užsitęsimo, netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino nuo 925,15 Eur iki 288,38 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti galėjo tik nustatęs, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir / ar nesąžiningai vykdė savo procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, ieškovė procese veikė tinkamai ir savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Iki teisminio proceso inicijavimo ieškovė gera valia bendradarbiavo su atsakovu, proceso šalys susirašinėjo, atsakovui buvo išaiškinama ir nurodoma, už kokius darbus ir veiksmus atsakovas turi skolą. Ieškovė pagrįstai buvo įsitikinusi, kad civilinėje byloje kartu su ieškiniu pateikti įrodymai yra visiškai pakankami ir tinkami, kad būtų įrodytas atsakovo skolinis įsipareigojimas. Inicijuojant bylą buvo pateiktas reikšmingas įrodymas: mokėjimų suvestinė – žiniaraštis, t. y. apskaitos dokumentas, dar vadinamas „skolų valdymo ataskaita“. Toks įrodymas yra tinkamas ir pakankamas, o atsakovas turėjo pareigą įrodyti ataskaitos duomenų nepagrįstumą. Vykstant bylos nagrinėjimui, siekdama, kad procesas vyktų operatyviau, efektyviau ir ekonomiškiau, ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais išaiškino, kokiu būdu yra skaičiuojami mokesčiai butų savininkams bei pateikė rašytinius įrodymus. Ieškovė neuždelsė proceso, nepiktnaudžiavo savo teisėmis bei pareigomis, sąžiningai jas įgyvendino.

11.2. Teisminio proceso poreikį ir bylos nagrinėjimo užsitęsimą lėmė nesąžiningi atsakovo veiksmai. Nepaisant to, kad dar iki teismo ieškovė bandė ginčą išspręsti taikiu būdu, atsakovas bendradarbiauti nesutiko ir nusprendė jam tenkančių skolinių įsipareigojimų nevykdyti. Atsakovas nemokėjo ne tik ginčijamų sumų už atliktus darbus, tačiau ir bendrųjų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad inicijavus teisminį procesą atsakovas nedelsiant sumokėjo ieškovei apie du trečdalius skolos, o liko nesumokėta tik ta skolos dalis, kurią atsakovas iš tiesų ginčijo. Atsakovas žinojo bei suprato ieškovės atliekamus darbus, teikiamas paslaugas ir kitus veiksmus, todėl objektyviai suprato, kad turi ieškovei skolinį įsipareigojimą. Žinodamas, kad turi pareigą sumokėti ieškovei, atsakovas jos tinkamai nevykdė sąlyginai ilgą laiką. Žinodamas, kad yra neteisus bei skolingas ieškovei, atsakovas procese nuolat teikė įvairius nepagrįstus prieštaravimus ir skundus, taip gaišino ir eikvojo proceso šalių laiką, didino šalių bylinėjimosi išlaidas. Tokiu savo elgesiu atsakovas prisiėmė ieškovės bylinėjimosi išlaidų riziką.

11.3. Teismo sprendimo dalis sumažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nemotyvuota ir nepagrįsta. Ieškinio suma, nedidelė pradinės skolos ir skolos likučio suma, atsakovo nevykdytos prievolės laikotarpis, kitos faktinės bylos aplinkybės, neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų turėjimui, jų padidėjimui ar sumažėjimui, todėl sprendžiant dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra reikšmingos. Bylinėjimosi išlaidos priklauso nuo ginčo sudėtingumo, teismo posėdžių skaičius, reikalingų procesinių dokumentų skaičiaus, bylos nagrinėjimo skirtingose instancijose ir kitų teisinių aplinkybių.

11.4. Teismas nepagrįstai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, atitiko bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį. Ieškovė prašė atlyginti iš viso 925,15 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudarė 60 Eur ieškinio parengimo ir 865,15 Eur pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose išlaidos. Pateiktose sąskaitose–ataskaitose nurodyta, kad pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose truko iš viso 6 val. 30 min. Maksimalus išlaidų už tokias paslaugas dydis pagal Rekomendacijas būtų 984,72 Eur (138,32 Eur x 3 val. + 142,44 Eur x 4 val.) (Rekomendacijų 8.19, 9 punktai). Ieškovės prašoma atlyginti patirtų išlaidų už atstovo pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose suma – 865,15 Eur. Taigi, ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra reikšmingai mažesnė nei maksimalus galimas jų dydis. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį. Dėl ilgo skolos termino, reikiamų ekonominių ir loginių žinių, reikalingų tinkamai išanalizuoti ir suprasti pagrindinį bylos įrodymą – skolų valdymo ataskaitą, bylos nagrinėjimas buvo reikšmingai sudėtingas.

11.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidaro ne tik dėl faktinio atstovo dalyvavimo teismo salėje nagrinėjant bylą, tačiau ir dėl kitų atstovo atliekamų veiksmų, tokių kaip susipažinimas su bylos medžiaga ir pasirengimas bylos nagrinėjimui. Kokybiškas pasirengimas bylai objektyviai užtrunka mažiausiai kelias valandas: pirmiausiai yra rengiamas prašymas dėl prieigos suteikimo, kurio parengimas užtrunka vidutiniškai 15 min., prisijungus prie bylos susipažįstama su jos medžiaga, kas atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą ir bylos apimtį, kartu su strategijos parengimu užtrunka daugiau nei kelias valandas; yra renkama ir vertinama teismų praktika, stengiamasi surasti kuo daugiau informacijos, pagrindžiančios ieškovo poziciją, bendraujama su klientu. Todėl ieškovės atstovo sąskaitoje–ataskaitoje nurodytas laikas, skirtas tiek pasirengimui, tiek faktiniam dalyvavimui teismo posėdžiuose, yra pagrįstas, objektyvus ir realus. Atlyginamų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra mažinamas net ir tokiais atvejais, kai teismo posėdžiai neįvyksta arba trunka itin trumpai.

Atsiliepimas

12. Atsakovas S.A. atsiliepime į apeliacinį skundą pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl abiejų šalių netinkamo savo prievolių vykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė dar prieš teismo procesą žinojo jo poziciją, jog jis apmokės susidariusią skolą dėl name vykdytų elektros tinklo rekonstrukcijos darbų, kai ieškovė pateiks jam dokumentus, kuriuos pažadėjo pateikti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius tuos pačius dokumentus įpareigojo ieškovę pateikti visiems namo gyventojams, tačiau ieškovė šio įpareigojimo nevykdė ir nevykdo, atsakovui nurodytus dokumentus (dalį jų) ieškovė pateikė tik bylos nagrinėjimo metu. Bylos nagrinėjimo metu gavęs prašytus dokumentus, atsakovas ieškovei skolą apmokėjo. Atsakovo teigimu, ieškovės veiksmai inicijuojant bylą vertintini kaip bandymas išvengti prievolės pateikti atsakovui ir kitiems namo gyventojams teisėtai reikalaujamus dokumentus, susijusius su namo elektros tinklo rekonstrukcija.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ieškovei priteisė trečdalį teisinės pagalbos rengiantis teismo posėdžiams bei atstovaujant juose išlaidoms atlyginti (288,38 Eur). Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir argumentuoja, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį. Ieškovės teigimu, ji procese veikė tinkamai ir savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, o poreikis kreiptis į teismą su ieškiniu bei proceso trukmė atsirado dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų neatsiskaičius už suteiktas paslaugas. Ieškovė nurodo, kad teismas turėjo priteisti jai iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pastarosios buvo būtinos ir pagrįstos, neviršijo nustatytų Rekomendacijose.

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų įrodymų

16. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. raštą „Dėl gautų skundų“ (e. b. l. 173–179) ir 2022 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymo kopiją (e. b. l. 180).

17. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ginčo pobūdį bei apimtį, naujai pateiktų įrodymų turinį ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 25 d. raštas jau buvo pateiktas į bylą pirmosios instancijos teisme (e. b. l. 133–139). Atsakovas neargumentuoja priežasčių, dėl kurių pateikiamas mokėjimo nurodymas, ir nenurodo, kokias apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes šis įrodymas galėtų patvirtinti ar paneigti. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisako priimti nurodytus atsakovo naujai pateikiamus įrodymus kaip neatitinkančius naujų / papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo sąlygų ir, nagrinėdamas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, šių papildomų dokumentų nevertina.

Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų

19. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl sąlygų, kurioms esant galima nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir šalių procesinį elgesį, netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, todėl, patenkinęs ieškinį, nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo dydį.

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas proceso dalyviams nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“. Tačiau teisės doktrinoje pripažįstama, kad taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, kai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

24. Civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021; kt.).

25. Apibendrinant nurodytą, pripažintina, kad bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

26. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti ir teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos turinio neatitinkantys ieškovės teiginiai, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negalėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies, nes ieškovė bylos nagrinėjimo proceso metu neatliko nesąžiningų veiksmų. Kaip nurodyta, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, teismas situaciją turi vertinti plačiau, t. y. atsižvelgti ne tik į proceso šalies elgesio atitiktį proceso nuostatoms ir sąžiningumo reikalavimams, tačiau taip pat turi vertinti ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, šių išlaidų neišvengiamumą bei pagrįstumą, vadovautis bendruoju sąžiningumo principu.

Dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mažinimo (ne)pagrįstumo

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės iš esmės tinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis; piktnaudžiavimo procesu nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmiau atskleistų CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų nustatymui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimis ir šalių apdairumu bei rūpestingumu vykdant savo prievoles, atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir patį teisminio proceso inicijavimą ir jo aplinkybes.

28. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. vasario 1 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę el. laišku, nurodydamas, kad sumokėjo už paslaugas, išskyrus susijusias su elektros instaliacija, o pastarąsias apmokės, kai ieškovė pateiks susijusius dokumentus: ,,pagrindimą darbų poreikiui, butų savininkų pritarimą projektui, sąmatoms, rangos sutartims dokumentus, sąmatas, mokėjimų grafiką. Tai kartu būtų pagrindas Mano Būstas išstatomoms sąskaitoms“ (e. b. l. 39). Taigi, iš elektroninio laiško matyti, kad atsakovas neginčijo savo prievolės mokėti, tačiau prašė ieškovės pateikti reikalavimą mokėti pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė 2021 m. vasario 8 d. atsakovui atsakė nurodydama, kad „mokėjimai mokami darbus atlikusiai įmonei, ESO rangovui UAB ,,Nautralė“. Tokių darbų, kaip gyventojų elektros skaitiklių iškėlimas UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ atlikti negali, tai yra ne administratoriaus funkcija. Dėl laiptinės apšvietimo darbų atsakymą Jums pateiksime susisiekę su ESO rangovais“ (e. b. l. 36). Atsakovas 2021 m. vasario 11 d. el. laišku pakartotinai kreipėsi į ieškovę, nurodydamas: „neatsakėte į klausimus dėl pagrindimo darbų poreikiui, butų savininkų pritarimo projektui, sąmatoms, rangos sutartims dokumentus, sąmatas, mokėjimų grafiką. Prisijungus prie ebustas.lt nerandu susijusių dokumentų. Laukiu atsakymo“ (e. b. l. 38). Atsakydama ieškovė 2021 m. vasario 19 d. el. laišku nurodė, kad „elektros instaliacijos darbams ir rangovui buvo pritarta 2019 m. lapkričio 27 d. vykusio susirinkimo metu. Pridedu iškarpą iš dokumentacijos“. 2021 m. vasario 24 d. el. laišku atsakovas nurodė, kad „remiantis jūsų atsiųsta ištrauka neįmanoma nustatyti, koks tai tekstas ir kas jo autorius. Pateikite, prašau, notaro patvirtintą butų savininkų susirinkimo protokolo (kartu ir / arba kito jūsų man atsiųsto dokumento) nuorašą. Turiu finansines (neminint kitų) pasekmes dėl to“ (e. b. l. 44–45). Atsakydama ieškovė 2021 m. kovo 9 d. nurodė, kad „šiuo metu, esant šalyje paskelbtam karantinui, visi dirbame iš namų ir ofise fiziškai darbuotojų nėra, todėl atsiųsti prašomus dokumentus su patvirtinimu nėra galimybės. Tai galima bus atlikti pasibaigus karantinui“ (e. b. l. 37). Byloje kitų duomenų apie šalių tarpusavio bendravimą iki teismo proceso nėra.

29. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 21 d. ieškovė pateikė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pažymėjo, kad po 2021 m. kovo 9 d. ieškovės atsakymo el. paštu daugiau papildomos informacijos negavo, todėl nesutinka su ieškovės reikalavimais, tačiau mano, kad yra galimybė ginčą išspręsti taikiu būdu.

30. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė 2022 m. spalio 4 d. pateikė papildomus įrodymus – PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ir, kaip nurodė ieškovė, teiktas atsakovui skolos susidarymo laikotarpiu; 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (e. b. l. 85–86), 2020 m. rugsėjo 7 d. atliktų darbų aktą (e. b. l. 87), 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą (e. b. l. 88), 2018 m. gegužės 26 d. namo gyventojų prašymą sudaryti sutartį su pasirinktu rangovu pagal pateiktas sąmatas ir name atlikti elektros instaliacijos keitimo darbus (e. b. l. 99); 2018 m. gegužės 15 d. namo savininkų susirinkimo, kuriame spręsta dėl namo elektros instaliacijos keitimo ir privalomųjų lėšų kaupimo namo atnaujinimui didinimo, protokolą (e. b. l. 100 –101). Iš nurodyto protokolo matyti, kad prie jo buvo pridėtas rangovo komercinis pasiūlymas, sąmata. Taip pat ieškovė pateikė 2019 m. lapkričio 27 d. namo savininkų susirinkimo, kuriame spręsta dėl namo elektros instaliacijos keitimo, protokolą (e. b. l. 108–109). 2022 m. spalio 17 d. ieškovė papildomai į bylą pateikė 2019 m. lapkričio 27 d. namo gyventojų prašymą sudaryti su rangovu sutartį namo elektros instaliacijos darbams atlikti bei 2019 m. lapkričio 27 d. namo gyventojų susirinkimo, kuriame spręsta dėl namo elektros instaliacijos keitimo ir pasirinkto rangovo, protokolą, kartu su darbų sąmata (e. b. l. 123–130).

31. Atsakovas, atsakydamas į ieškovės 2022 m. spalio 17 d. pateiktus papildomus įrodymus, pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad ieškovė, pateikdama papildomus dokumentus, tik dalinai įvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. atsakyme į dalies namo gyventojų 2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. skundus ieškovei nurodytus įpareigojimus išsamiai atsakyti pareiškėjams į skunde nurodytus klausimus, pateikti prašomus dokumentus arba nustatytu terminu supažindinti su prašomais pateikti dokumentais, apie įpareigojimo įvykdymą informuoti skyrių raštu. Kartu atsakovas taip pat pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. atsakymą „Dėl gautų skundų“ (e. b. l. 132–139). Atsakovas pažymėjo, kad jeigu ieškovė būtų laiku vykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus nurodymą bei pateikusi jam 2021 m. kovo 9 d. laiške nurodytus dokumentus „pasibaigus karantinui“, klausimą dėl apmokėjimo būtų buvę galima išspręsti seniai ir be teismo, nes atsakovas niekada neneigė savo prievolės sumokėti už tinkamai atliktus darbus.

32. Iš 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius 2021 m. birželio 17 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., gavo dalies namo gyventojų skundus dėl ieškovės veiklos, kuriuose taip pat prašyta įpareigoti ieškovę pateikti susipažinimui 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. namo savininkų susirinkimo protokolų patvirtintas kopijas ir savininkų sąrašų, kurie yra neatskiriama protokolo dalis, patvirtintas kopijas; įpareigoti ieškovę išsamiai atsakyti į 2021 m. sausio 24 d. skundo klausimus, kurie, kaip matyti, yra susiję taip pat ir su namo elektros instaliacijos darbų atlikimu, dėl gyventojams skaičiuojamų rinkliavų / mokesčių. Vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintose administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 18 punktu, savivaldybės administracija tenkino namo gyventojų prašymą ir įpareigojo ieškovę iki 2021 m. lapkričio 5 d., be kita ko, išsamiai atsakyti pareiškėjams į pridedamoje skundo ištraukoje nurodytus klausimus, pateikti prašomus dokumentus arba aukščiau nurodytu terminu supažindinti su prašomais pateikti dokumentais, apie įpareigojimo įvykdymą informuoti skyrių raštu. Rašte pažymėta, kad administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (Nuostatų) 7.3 papunktyje nustatyta pareiga teikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Taip pat nurodyta, kad iš gautų dokumentų matyti, jog ieškovė netinkamai vykdė jai Nuostatų 7.3 papunktyje nustatytą pareigą, nes į pareiškėjų 2021 m. sausio 24 d. skundą atsakė tik 2021 m. gegužės 6 d., atsakymas nebuvo išsamus, pareiškėjams pasirinktinai pateikta tik dalis informacijos. Taip pat savivaldybės administracija nurodė, kad administratorius, interneto svetainėje neskelbdamas informacijos apie elektros sistemos kapitalinio remonto darbų pirkimus, nevykdė jam Nuostatų 14.1.4.4 papunktyje nustatytos pareigos, taip pat, neskelbdamas informacijos apie elektros sistemos kapitalinio remonto darbų rangovą, darbų vadovą ir jo telefono numerį, netinkamai vykdė Nuostatų 14.1.4.5 papunktyje nustatytą pareigą.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo paneigtos teismo proceso metu, atmestinas kaip faktinės situacijos neatitinkantis ieškovės teiginys, kad iki teisminio proceso inicijavimo ieškovė gera valia bendradarbiavo su atsakovu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nepateikė atsakovui prašytos informacijos, iš kurios buvo kildinamas atsakovui keliamas reikalavimas mokėti ir kurios atsakovas turėjo teisę prašyti, kad galėtų įvertinti prašomas sumokėti ginčo sumas. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, pasibaigus karantinui, pateikė atsakovui 2021 m. kovo 9 d. rašte nurodytus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė atsakovui byloje prašytą priteisti skolą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl teismo proceso yra kaltas išimtinai atsakovas. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas neneigė savo prievolės sumokėti už tinkamai atliktus darbus, tačiau nuosekliai teigė, kad ieškovė turi pagrįsti reikalavimus sumokėti prašomas sumas ir prašė pateikti reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė prašomus duomenis iš esmės ėmė teikti teisminio nagrinėjimo metu. Nors, kaip patvirtinta bylos medžiaga, šių dokumentų buvo prašęs pateikti ne tik atsakovas dar prieš teismo procesą, tačiau dalis jų minimi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 25 d. rašte (pvz., 2019 m. lapkričio 27 d. namo gyventojų susirinkimo protokolas).

34. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad ieškovės elgesys neteikiant visų atsakovo prašytų su byloje reikalauta priteisti skola susijusių ir ją grindžiančių dokumentų pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip priežastis, iš dalies lėmusi patį teismo procesą. Įvertinus atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstytą poziciją, kuria jis neneigė savo prievolės mokėti, tačiau prašė pagrįsti reikalaujamą sumą, taip pat atsakovo elgesį, kai proceso metu, gavus dokumentus ir išsiaiškinus tam tikras aplinkybes, dalis mokėjimų buvo atlikta, pripažintina, kad ieškovė, nevykdžiusi pareigos bendradarbiauti ir teikti reikalavimus mokėti pagrindžiančius dokumentus, yra taip pat atsakinga dėl susidariusios situacijos, kai susidarė atsakovo skola, pastarajam nemokant pagal teikiamus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl abiejų šalių netinkamo savo prievolių vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesą iš dalies lėmė netinkami ieškovės veiksmai – nebendradarbiavimas, pareigos atskleisti informaciją nevykdymas, darytina išvada, kad visos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos, o jų visų priteisimas iš atsakovo prieštarautų sąžiningumo principui.

35. Šios išvados nepaneigia ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad, ieškovės vertinimu, ji buvo pateikusi pakankamus įrodymus ieškinio reikalavimui pagrįsti – skolų valdymo ataskaitą, o atsakovas turėjo pareigą įrodyti ataskaitos duomenų nepagrįstumą. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad skolų valdymo ataskaita, bendrai vertinant, yra tinkamas įrodymas skolai pagrįsti, tačiau šios bylos kontekste pabrėžtina, jog tokia suformuluota ieškovės pozicija dar kartą neigia jos pareigą teikti duomenis savo reikalaujamoms sumoms pagrįsti. Akivaizdu, kad ieškovė, vykdydama administratorės funkcijas, turi turėti mokėjimams pagrįsti būtinus duomenis ir pirminius dokumentus, kurių objektyviai negali turėti ir neturi atsakovas. Situacijoje, kai atsakovas neginčijo savo prievolių, tačiau prašė pateikti reikalavimą pagrindžiančius duomenis, rėmimasis iš esmės vien mokėjimų suvestine (skolų valdymo ataskaita) iš esmės reikštų reikalavimą mokėti vienašališkai ieškovės apskaičiuotas sumas, be galimybės įsitikinti jų pagrįstumu. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktus įrodymus vertina teismas (CPK 185 straipsnis), todėl, viena vertus, ieškovės įsitikinimas jos pateiktų duomenų pakankamumu ieškinio reikalavimams pagrįsti vertintinas kaip vienos iš suinteresuotų proceso šalių pozicija, kita vertus, nepaneigia kitos proceso šalies teisės teikti reikalavimą neigiančius argumentus ir, kaip buvo nagrinėjamu atveju, reikalauti pateikti ne skolą (kuri nebuvo ginčijama), o apskaičiuotas mokėtinas sumas patvirtinančius duomenis.

36. Byloje taip pat nenustatyta pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio. Nors ieškovė nurodo, kad byla buvo sudėtinga, reikėjo ekonominių ir loginių žinių, reikalingų tinkamai išanalizuoti ir suprasti pagrindinį bylos įrodymą – skolų valdymo ataskaitą, ir pan., tokia ieškovės pozicija vertintina kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nuo pat proceso pradžios skolos fakto ir dydžio neginčijo, tačiau prašė pateikti skolos skaičiavimą pagrindžiančius duomenis. Taigi, iš esmės ginčas kilo dėl skolos skaičiavimo pagrindo, nes, ieškovei nepateikus duomenų, kurių pagrindu ji atliko atitinkamus ginčo namo elektros instaliacijos darbus ir skaičiavo atsakovui už juos mokėtiną sumą, atsakovas atsisakė mokėti. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovei pateikus tam tikrus duomenis, atsakovas reikšmingą dalį skolos (600 Eur) sumokėjo 2022 m. gegužės 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. Teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo skolos, tačiau nesutiko su bylinėjimosi išlaidomis. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, surašydamas sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ginčas iš esmės nebuvo sudėtingas, nereikalavo specialių teisinių žinių ar ženklių laiko sąnaudų. Dėl to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašytos už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitiko Rekomendacijose nurodytų kriterijų – mažos bylos apimties, keliamų klausimų pobūdžio bei to, jog iš esmės ginčas ir apsiribojo atsakovo teise gauti duomenis ir klausimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal nurodytus kriterijus įvertinus teiktų teisinių paslaugų apimtį bei turinį, šios bylos kontekste teismas pagrįstai nurodytu dydžiu mažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį.

37. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismo sprendimo dalis sumažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nemotyvuota. Šie teiginiai neatitinka realybės, nes, kaip matyti iši pirmosios instancijos teismo sprendimo 12–18 punktų, teismas detaliai išdėstė aplinkybes ir argumentus, kuriais remdamasis nustatė atlygintiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Tai, kad ieškovė su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, nesudaro pagrindo teigti, jog sprendimas nėra motyvuotas.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesudaro. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nenukrypo nuo CPK 93 straipsnio 4 dalyje, 94 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir jų aiškinimo bei taikymo praktikos, atsižvelgė į šiam klausimui spręsti reikšmingas bylos faktines aplinkybes, susijusias su teismo proceso inicijavimu ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimis, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

39. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

41. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnis).

42. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė