Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1406-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-22
Bylos Nr.
e2A-1406-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40786-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
A. C.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1406-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40786-2016-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.18.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštasis skyrius 2016-01-07 pateikė jam kaltinamąjį aktą, kuriame nurodė, kad 2015-06-06 laikotarpiu nuo 17.00 vai. iki 18.00 val., gatvėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio eilinio konflikto metu, priėjęs prie E. D., gimusios 1926 m., sėdėjusios neįgaliojo vežimėlyje, tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį (viršugalvį), tuo sukeldamas bejėgiškos būklės dėl senatvės ir sveikatos būklės buvusiai E. D. fizinį skausmą; šiais veiksmais jis (ieškovas) padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla Nr. 01-1-32360-15 buvo perduota Trakų rajono apylinkės teismui, kurią nagrinėjant išaiškėjo, kad yra daug aplinkybių ir faktų, kurių prokurorė ikiteisminio tyrimo metu neišsiaiškino ir tinkamai nevertino, todėl buvo patenkintas prokurorės prašymas dėl bylos grąžinimo papildomam tyrimui. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštasis skyrius 2016-06-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad trūksta objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad ieškovas sukėlė fizinį skausmą E. D.. Kaltinamasis aktas nebuvo tinkamai suformuluotas, jame buvo prieštaravimų, kurių prokuroras nepašalino, nors turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, be to, prokuroras turėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie davė melagingus parodymus – Z. B. ir H. V., nes šių asmenų prieštaringi parodymai lėmė, kad ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teigia, kad visi šie faktai įrodo, kad prokuroras nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad išsiaiškintų visas bylos aplinkybes. Dėl prokuroro neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 400,00 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už gynėjo atstovavimą baudžiamajame procese.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, jog vien dėl to, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodomi prokurorės veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo kaltinamojo akto surašymu prokuroras priima tik įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras priimti taip pat gali tik įsitikinęs, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindo priimti tokį sprendimą. Spręsti apie aplinkybių ir duomenų, reikalingų vienam ar kitam proceso sprendimui priimti, pakankamumą yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro diskrecija. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant procesinių terminų, procesas nebuvo vilkinamas, buvo būtina surinkti ir įvertinti tyrimo metu gautus duomenis ir priimti galutinį procesinį sprendimą. Kadangi nėra neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, prievolė atlyginti ieškovui žalą nesant civilinės teisės pažeidimo (delikto) sudėties, neatsirado.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-30 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad kaip faktinį savo ieškinio pagrindą ieškovas nurodė neteisėtus ikiteisminio tyrimo institucijos – prokuratūros veiksmus baudžiamojo proceso metu, kurie pasireiškė neteisėtu (be pagrindo) kaltinamojo akto surašymu. Reikšdamas šį ieškinio pagrindą ieškovas nurodė, jog neginčija, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, tačiau mano, kad esant prieštaringiems liudytojų parodymams, prokurorė negalėjo surašyti kaltinamojo akto, turėjo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutiko. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nepaisant liudytojo H. V. parodymų neatitikimų (ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-08 liudytojas parodė, kad paties smūgio sudavimo nematė, apklausiant liudytoją 2015-08-14 liudytojas teigė matęs, kaip ieškovas vieną kartą „vožė ranka per skėtį <...>), tiek nukentėjusioji E. D., tiek jos dukra Z. B., tiek liudytojai H. V. ir J. R. nurodė, jog 2015-06-06 įvyko incidentas, kuriame dalyvavo nukentėjusioji E. D., Z. B. ir ieškovas A. C.. Liudytojai H. V. ir J. R. nedavė nuoseklių parodymų dėl to ar matė smūgio sudavimą, tačiau abu nurodė, jog matė ieškovą su nukentėjusiąja ir girdėjo šūkavimus. Tuo tarpu ieškovas savo dalyvavimą incidento metu neigė, o liudytojomis apklaustos ieškovo motina D. C. ir ieškovo sesuo J. G. parodė incidento nemačiusios; liudytoja D. C. pažymėjo, kad ieškovas namo grįžo apie 18.30 val., nes buvo išėjęs pasivaikščioti su šuniu į stadioną. Esant nuosekliems parodymams apie ieškovo dalyvavimą konfliktiškame incidente su nukentėjusiąja, prokurorė turėjo pakankamai duomenų pareikšti ieškovui įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, o po pakartotinų liudytojų apklausų prokurorė priėmė sprendimą dėl kaltinamojo akto surašymo. Patys proceso dalyviai jokių prašymų dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo nereiškė. Kadangi sprendimą dėl asmens kaltumo ar išteisinimo priima tik teismas, kaltinamojo akto surašymas esant pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Ieškovo atstovo argumentas, jog kaltinamajame akte nurodyti duomenys nesiskiria nuo duomenų nurodytų 2016-06-30 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, taip pat negali daryti įtakos kitokiam prokurorės veiksmų, surašant byloje kaltinamąjį aktą, vertinimui. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tik ieškovui pasitelkus gynėjo pagalbą byloje pradėta reikšti papildomus prašymus, susijusius su liudytojų H. V. ir J. R. parodymų patikrinimu, be to ieškovas 2016-03-31 pateikė prašymą dėl naujo liudytojo A. F. apklausos ir nurodė, jog minėtas liudytojas matė, kaip 2015-06-05 E. D. pati nukrito iš invalido vežimėlio. Iš Trakų rajono apylinkės teismo 2016-04-12 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė pateikė teismui prašymą dėl bylos gražinimo ikiteisminiam tyrimui papildyti ryšium su ieškovo naujai nurodyto liudytojo apklausa. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat matyti, kad po bylos perdavimo teismui byloje atsirado nauji įrodymai, apie nukentėjusiosios ir kaltinamojo (ieškovo) dažnų konfliktų priežastis, duomenys apie kitas bylas, kuriose jie dalyvavo. Liudytojas H. V. bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu davė parodymus, prieštaraujančius parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Dėl minėto liudytojo ir kito liudytojo – J. R. parodymų patikrinimo iškeltas klausimas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (išreikalauti liudytojų 2015-06-06 atliekant savo darbo funkcijas užfiksuotų pažeidimų sąrašą, nurodant pažeidimo vietą ir laiką) bei akistatų atlikimo. Šių papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo būtinumą nurodė teismas 2016-04-18 nutartimi patenkindamas prokurorės prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Po bylos grąžinimo ikiteisminiam tyrimui papildyti byloje buvo gauti duomenys iš liudytojų H. V. ir J. R. darbovietės, gautos ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos, atlikta liudytojo A. F. apklausa. Akistatų atlikimo ieškovas atsisakė. Teismas konstatavo, jog visi 2016-01-17 apkaltinamojo akto duomenys, surašant nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo prokurorės naujai įvertinti naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste, todėl sutiko su ieškovo pozicija, kad tie patys duomenys surašant apkaltinamąjį aktą ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo vertinami skirtingai (priimtų procesinių sprendimų prasme), tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti prokurorės veiksmų teisėtumu surašant kaltinamąjį aktą ir bylą perduodant teismui. Teismas sprendė, kad nenustačius prokurorės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti šiuo pagrindu, todėl atmetė ieškinį nepasisakydamas dėl prašomos priteisti žalos dydžio ir pagrįstumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog prokuroras surinktų byloje įrodymų tinkamai neįvertino, o tai sąlygojo, jog buvo surašytas nepagrįstas kaltinamasis aktas bei ieškovas patyrė žalą. Ji pasireiškė tuo, jog ieškovui teko samdyti gynėją. Iš liudytojų apklausų paaiškėję prieštaraujantys faktai buvo akivaizdūs ikiteisminio tyrimo eigoje (užfiksuoti protokoluose), o ne paaiškėjo teisiamajame posėdyje. Kadangi prokuroras tinkamai nesusipažino su bylos medžiaga, šiuos prieštaravimus galėjo pašalinti ikiteisminio tyrimo eigoje, todėl akivaizdu, kad prokuroras buvo nerūpestingas ir neatidus.Prokuroras nenurodė naujų aplinkybių dėl kurių byla buvo nutraukta, visos aplinkybės prokurorui žinomos surašant kaltinamąjį aktą, jau tuo momentu prokuroras turėjo nutraukti ikiteisminį tyrimą.Atliekant papildomą tyrimą buvo apklaustas naujas liudytojas A. F., prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nenurodė ir nemotyvavo, ar turėjo įtakos duoti liudytojo A. F. parodymai nutraukiant ikiteisminį tyrimą.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo ikiteisminį tyrimą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prokuroras tinkamai reagavo į tai ir paprašė teismo grąžinti bylą ikiteisminio tyrimo papildymui. Prokuroro atlikti papildomi veiksmai ir sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priimtas pakankamai operatyviai.Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su sprendime išdėstytais argumentais, tačiau nenurodo, kokius konkrečius pažeidimus teismas padarė. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitos išvados.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus 2015-06-09 E. D. skundą. Ieškovui 2015-11-24 pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu – fizinio skausmo sukėlimu bejėgiškos būklės dėl senatvės ir sveikatos būklės buvusiai E. D.. Prokurorė 2016-01-17 kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui. Kaltinamajame akte nurodyta, jog A. C. kaltinamas tuo, kad 2015-06-06 laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., gatvėje prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kilusio eilinio konflikto metu, priėjęs prie E. D., gimusios 1926 m., sėdėjusios neįgaliojo vežimėlyje tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį (viršugalvį), tuo sukeldamas bejėgiškos būklės dėl senatvės ir sveikatos būklės buvusiai E. D. fizinį skausmą. Nagrinėjant bylą teisme, prokurorė pateikė prašymą dėl bylos grąžinimo papildomam tyrimui atlikti. Prokurorės 2016-06-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32360-15 buvo nutrauktas, nustačius, kad nėra surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas teigia, jog prokuroras surinktų byloje įrodymų tinkamai neįvertino, o tai lėmė, jog buvo surašytas nepagrįstas kaltinamasis aktas, kas yra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog pritaria atsakovės argumentams, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, o apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitos išvados. Tuo tarpu šiame kontekste paminėtina, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais išdėstytais skundžiamame sprendime. Dėl prieštaringų liudytojų parodymų – jog esant nuosekliems parodymams apie ieškovo dalyvavimą konfliktiškame incidente su nukentėjusiąja, prokurorė turėjo pakankamai duomenų pareikšti ieškovui įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, o po pakartotinų liudytojų apklausų prokurorė priėmė sprendimą dėl kaltinamojo akto surašymo. Tuo tarpu kaltinamojo akto surašymas esant pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Dėl naujų aplinkybių nenurodymo – jog po bylos grąžinimo ikiteisminiam tyrimui papildyti byloje buvo gauti duomenys iš liudytojų H. V. ir J. R. darbovietės, gautos ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos, atlikta liudytojo A. F. apklausa, akistatų atlikimo ieškovas atsisakė, tad konstatuotina, jog visi 2016-01-17 apkaltinamojo akto duomenys, surašant nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo prokurorės naujai įvertinti naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste, todėl tai, kad tie patys duomenys surašant apkaltinamąjį aktą ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo vertinami skirtingai (priimtų procesinių sprendimų prasme), nesudaro pagrindo abejoti prokurorės veiksmų teisėtumu surašant kaltinamąjį aktą ir bylą perduodant teismui. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog tai, kad tam tikros byloje nustatytos aplinkybės nebuvo nurodytos kaip motyvai nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, savaime neimplikuoja nei šio procesinio veiksmo nei kitų tyrimo veiksmų neteisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek kaltinamasis aktas buvo surašytas, tiek ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, tad tai, jog, ieškovo vertinimu, dokumentų, kuriais užfiksuoti šie procesiniai veiksmai, motyvavimas yra nepakankamai išsamus, jų teisėtumui įtakos nedaro.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas, kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius