Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-117-798/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: e2A-117-798/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01111-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
Ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas: akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo: D. G.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju

Civilinė byla Nr. e2A-117-798/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01111-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.16 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 52 890,11 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka. Nurodė, kad apdraustasis M. P. žuvo 2019 m. liepos 5 d., apie 06.30 val.,(duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini)., gatve įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2019 m. lapkričio 27 d. informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad įtariamasis asmuo dėl M. P. mirties yra D. G., eismo įvykio metu vairavęs automobilį, draustą AB „Lietuvos draudimas“. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimu apdraustajam M. P. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Jo sutuoktinei E. P. VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu paskyrė ir išmokėjo 52 890,11 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Kadangi apdraustajam M. P. įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu eismo įvykio kaltininko vairuotas automobilis buvo draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. birželio 30 d. reikalavimą dėl žalos atlyginimo pateikė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, kuri raštu VSDFV Vilniaus skyriui nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti vienkartinę draudimo išmoką, kadangi dėl M. P. žūties nukentėjusiems asmenims žala yra pilnai atlyginta.

2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. eismo įvykio, kuriame žuvo M. P., metu eismo įvykio kaltininko transporto priemonės valdytojo D. G. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Draudikas, gavęs informaciją apie minėtą eismo įvykį, žuvusiojo žmonos, dukters ir sūnaus pretenzijas, atliko žalos administravimo veiksmus, apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmokas. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 770/2019(01) nurodyta, kad M. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio, šlapime – 0,31 etilo alkoholio. Kadangi žuvusiojo lavone nustatyta didesnė, nei leidžiama etilo alkoholio koncentracija, ieškovės sprendimas dėl M. P. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, tiek jo pagrindu priimtas sprendimas dėl to skirti ir išmokėti vienkartinę socialinio draudimo išmoką yra neteisėtas ir nepagrįstas. Neteisėtai ir nepagrįstai išmokėjęs aptariamą vienkartinę socialinio draudimo išmoką, ieškovas neturi teisės jos atlyginimo reikalauti iš atsakovės. Vienkartinė išmoka, kurią ieškovas išmokėjo žuvusiojo žmonai, visa apimtimi atliko valstybės teikiamos socialinės paramos funkciją, o ne žuvusiojo žmonos patirtos turtinės žalos atlyginimo funkciją. Ieškovas neįrodė, kad išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos bent tam tikra dalimi atlygino žuvusiojo žmonos dėl jos žuvusio vyro patirtą turtinę žalą. Žuvusiojo žmona, sūnus ir dukra kreipėsi tiesiogiai į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos, patirtos dėl aptariamo eismo įvykio, atlyginimo. Jie 2019 m. gruodžio užpildė nustatytos formos prašymus atlyginti asmens nuostolius. Žuvusiojo sūnus dėl tėvo mirties nurodė patyręs ir prašė atlyginti tik neturtinę žalą, dukra – neturtinę žalą bei jos patirtas laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, o žmona – neturtinę žalą, sumą, patirtą organizuojant 30 dienų po mirties minėjimą ir žalą, patirtą netekus maitintojo. Draudikas žuvusiojo žmonai apskaičiavo ir 2020 m. vasario 17 d. išmokėjo 2 082,42 Eur draudimo išmoką, dėl žuvusiojo mirties negautoms pajamoms atlyginti. Žuvusiojo žmona draudikui pretenzijų dėl atlygintos turtinės (ir neturtinės) žalos nereiškia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

3.1. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimu apdraustajam M. P. 2019 m. liepos 5 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Atsakovė nesutinka ir nurodo, kad šis įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, kadangi žuvusiojo kraujyje rasta etilo alkoholio.

3.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio, šlapime – 0,31 etilo alkoholio, tačiau šiuo atveju apdraustasis asmuo žuvo ne darbo metu, o pakeliui į darbą. Teismo vertinimu Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklės) 2.1 punkto nuostatoje numatyta leidžiama etilo alkoholio koncentracija (0,2 promilės) yra būtent dėl neblaivumo darbo metu, todėl įvykiams, įvykusiems pakeliui į darbą ar iš darbo neturėtų būti taikoma. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad žuvusiajam turėtų būti taikoma minimali leistina 0,4 promilės etilo alkoholio koncentracijos riba, kuri šiuo atveju viršyta nebuvo, todėl žuvusysis nelaikytinas buvęs neblaiviu. Be to byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad žuvusiojo mirtis pakeliui į darbą būtų susijusi su jo neblaivumu, todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas įvykį, kurio metu žuvo M. P., būtų pripažinęs draudžiamuoju nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išmokų teisinio kvalifikavimo

3.3. Atsakovė nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais ir nurodė, kad ieškovo išmokėta išmoka žuvusiojo sutuoktinei yra laikytina ne turtine žala, o valstybės socialine parama.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą ir galiojančią teismų praktiką nurodė, kad atsakovė, kaip eismo įvykio kaltininko (transporto priemonės valdytojo) civilinės atsakomybės draudikė, turi pareigą atlyginti socialinio draudimo įstaigai (ieškovui) nukentėjusių asmenų realiai patirtą turtinę žalą. Tokiu būdu priteista gali būti tik ta turtinės žalos dalis, kuri yra pagrįsta ir įrodyta.

Dėl negautų pajamų

3.5. Šiuo atveju ieškovas teigia, kad jo išmokėtą 52 890,11 Eur žalą sudaro 46 585,35 Eur negautos pajamos ir 6 304,76 Eur sutuoktinio teiktos pagalbos buityje ekonominė vertė.

3.6. Ieškovas 46 585,35 Eur turtinės žalos dydį už negautas pajamas skaičiuoja už 207 mėnesius, tai yra remdamasis vidutine tikėtina žuvusiojo gyvenimo trukme. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad ieškovas, skaičiuodamas žuvusiojo sutuoktinės negautas pajamas neatsižvelgė į aplinkybę, jog žuvusysis buvo (duomenys neskelbtini) metų ir po poros metų (būdamas (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesių) būtų sulaukęs pensinio amžiaus. Tokiu būdu ieškovas, skaičiuodamas žuvusiojo žmonos negautas pajamas nepagrįstai sprendė, kad žuvusiojo pajamos nekistų dar 207 mėnesius (visą tikėtiną gyvenimo trukmę), kadangi sulaukus pensinio amžiaus ir išėjus į pensiją jo pajamos tikrai neliktų tokios pačios. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė skirtingai skaičiuoja žuvusiojo sutuoktinės negautas pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

3.7. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką nurodė, kad iš žuvusiojo asmens gautų pajamų atskaičiuotini mokesčiai. Tokiu būdu teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nustatant E. P., turinčiai teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo (turtinės žalos) apimtį, visų pirma reikia vertinti jos pačios galimybę išlaikyti save, taip pat turi būti įvertinamas jos gaunamų pajamų dydis.

3.8. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad žuvusysis uždirbo 424,01 Eur / mėn., o žuvusiojo žmona – 299,34 Eur / mėn., bendros šeimos mėnesio pajamos sudarė 723,35 Eur (424,01 + 299,34), o pajamos vienam šeimos nariui – 361,68 (723,35 / 2) Eur / mėn. Atitinkamai žuvusiajam mirus, jo sutuoktinės mėnesinės pajamos sumažėjo 62,34 (361,68 – 299,34) Eur / mėn. Nuo žuvusiojo mirties iki pensinio amžiaus suėjimo žuvusysis būtų dirbęs dar 33 mėnesius (iki 2022 m. balandžio 16 d.). Taigi žuvusiojo sutuoktinės netektos pajamos nuo žuvusiojo mirties iki jo pensinio amžiaus yra 2 057,22 Eur (62,34 Eur x 33 mėn.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. vasario 17 d. žuvusiojo žmonai E. P. išmokėjo 2 082,43 Eur kaip turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų (už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2022 m. balandžio 16 d.). Kadangi byloje nenustatyta, kad žuvusiojo žmonos patirta turtinė žala už negautas pajamas būtų didesnė, nei atsakovės jai jau išmokėta suma, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė savo pareigą atlyginti turtinę žalą žuvusiojo žmonai jau yra įvykdžiusi, sprendė, jog šioje dalyje pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį nėra, kadangi priešingu atveju susiklostytų situacija, kai atsakovė būtų įpareigotą tapačią turtinę žalą atlyginti du kartus.

3.9. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu nei ieškovas, nei atsakovė objektyviai neturi duomenų, susijusių su žuvusiojo žmonos turtinės žalos dėl negautų pajamų dydžiu nuo 2022 m. balandžio 16 d. (kadangi nėra aiškus žuvusiajam ir jo sutuoktinei paskirtų senatvės pensijų dydis), todėl šiuo metu yra įmanoma paskaičiuoti turtinės žalos dydį tik už laikotarpį iki 2022 m. balandžio 16 d. Teismas su šiais atsakovės argumentais sutiko, todėl, atsižvelgdamas į atsakovės poziciją, sprendė, kad atsakovė dar nėra išmokėjusi visos E. P. priklausančios draudimo išmokos dėl to, jog dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, kas iš esmės taip pat atitinka Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas, kurios numato, kad dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės draudimo išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė draudimo išmoka, išmokamos atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar biuru suderintą mokėjimo būdą. Šiuo atveju atsakovė pagrįstai nurodo, kad yra neįmanoma išmokėti draudimo išmokos vienu kartu dėl to, jog žalą patyręs asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų ir dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, todėl teismo vertinimu, draudimo išmoka gali būti mokama dalimis per kelis kartus. Šios bylos nagrinėjimo metu teismas taip pat neturi galimybės nustatyti po 2022 m. balandžio 16 d. apskaičiuotino žalos dydžio, į kurį ieškovas turi regreso teisę, nes nei viena iš šalių jokių įrodymų šiuo klausimu neteikė (dėl objektyvių priežasčių ir negalėjo jų pateikti). Taigi, ieškovas įgis regreso teisę reikalauti iš atsakovės kompensuoti žalą, kuri bus apskaičiuota E. P. po 2022 m. balandžio 16 d. pagal atitinkamai pateiktus įrodymus.

Dėl pagalbos buityje

3.10. Ieškovas teigė, kad 6 304,76 Eur iš jo išmokėtos žalos yra sutuoktinio teiktos pagalbos buityje ekonominė vertė ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovės. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad jis yra neįrodytas.

3.11. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad žuvusiojo pajamos buvo didesnės nei jo sutuoktinės. Ieškovas nurodė, kad žuvusiojo teiktos pagalbos buityje ekonominė vertė sudaro 30,46 Eur per mėnesį (skaičiuojant už 207 mėnesius iš viso yra 6 304,76 Eur). Tokią sumą ieškovas nurodė ne todėl, kad įvertino žuvusiojo teikiamą pagalbą buityje, tačiau dėl to, jog tokio dydžio suma buvo likusi iki maksimalaus dydžio galimos išmokėti išmokos. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovas nurodo kokia suma yra žuvusiojo teiktos pagalbos buityje ekonominė vertė, nėra pagrindas šią sumą priteisti iš atsakovės, kadangi ieškovas šio fakto neįrodė. Ieškovas į bylą nepateikia jokių įrodymų ar paaiškinimų, kurie pagrįstų šį ieškinio reikalavimą. Į bylą nėra pateikta nei žuvusiojo žmonos paaiškinimų, netirtos aplinkybės, kiek žuvusysis realiai padėjo sutuoktinei buityje, kokius darbus atlikdavo, nesiaiškinta, ar sutuoktiniai iš tiesų faktiškai gyveno kartu ir ar vedė bendrą ūkį. Nesant duomenų apie realią žuvusiojo teiktą pagalbą buityje, toks ieškovo ieškinio reikalavimas laikytinas deklaratyviu, todėl atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti VSDFV Vilniaus skyriaus naudai iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 52 890,11 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. 2019 m. liepos 5 d. mirtino nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (eismo įvykio) metu žuvo M. P., kurio sutuoktinei E. P. išmokėtą vienkartinę socialinio draudimo išmoką apdraustajam mirus VSDFV Vilniaus skyrius turi teisę susigrąžinti atgręžtinio reikalavimo teise iš dėl eismo įvykio atsakingo asmens.

4.2. 2021 m. kovo 29 d. sprendime Vilniaus apygardos teismas konstatavo (19 sprendimo punktas), kad ieškovas, skaičiuodamas žuvusiojo sutuoktinės negautas pajamas neatsižvelgė į aplinkybę, jog žuvusysis buvo 62 metų ir po poros metų (būdamas 64 metų ir 4 mėnesių) būtų sulaukęs pensinio amžiaus. Tokiu būdu ieškovas, skaičiuodamas žuvusiojo žmonos negautas pajamas nepagrįstai sprendė, kad žuvusiojo pajamos nekistų dar 207 mėnesius (visą tikėtiną gyvenimo trukmę), kadangi sulaukus pensinio amžiaus ir išėjus į pensiją jo pajamos tikrai neliktų tokios pačios. VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su šiuo Vilniaus apygardos teismo argumentu, nes nuosekliai suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje skaičiuojant dėl žuvusiojo mirties artimųjų patirtos žalos dydį yra vertinamos žuvusiojo pajamos, turėtos iki jo mirties momento.

4.3. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusio negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama ½ šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškinyje pateiktas E. P. dėl sutuoktinio mirties patirtos žalos (negautų pajamų) skaičiavimas yra pagrįstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis žalos skaičiavimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad kasacinis teismas minimose nutartyse sutuoktinio patirtą žalą vertina ½ žuvusiojo turėtų pajamų, atskaičius mokesčius, todėl, VSDFV Vilniaus skyriaus įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo 20 punkte išdėstytas E. P. patirtos žalos skaičiavimas nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų žalos skaičiavimo taisyklių.

4.4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo 19 punkte taip pat nurodyta, kad nustatant E. P., turinčiai teisę į dėl sutuoktinio mirties patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo (turtinės žalos) apimtį, visų pirma reikia vertinti jos pačios galimybę išlaikyti save, taip pat turi būti įvertinamas jos gaunamų pajamų dydis, nes analogiško pobūdžio byloje buvo laikytasi pozicijos, kad draudikas tinkamai skaičiuoja sutuoktinio netektų pajamų dydį. VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su šiuo teismo argumentu, nes gauti žalos – pajamų dalies, kurią gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, pavidalu – atlyginimą turi teisę ne tik tie asmenys, kurie buvo išlaikomi realiai, bet ir tie, kurie nebuvo išlaikomi, bet yra nurodyti įstatyme kaip turintys teisę gauti išlaikymą nepriklausomai nuo savo turtinės padėties, t. y. nesiejant jų su faktiniu išlaikymo poreikiu, o siejant su jų statusu: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, todėl žuvusiojo M. P. sutuoktinė turi teisę gauti žalos atlyginimą nepriklausomai nuo jos pačios galimybių išlaikyti save. Pažymėtina, kad šią VSDFV Vilniaus skyriaus poziciją pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-577-585/2020 ir 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-725-516/2020. Minėtose civilinėse bylose be kita ko buvo sprendžiamas senyvo amžiaus tėvų dėl jų vaikų mirties patirtos žalos apskaičiavimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejose nurodytose civilinėse bylose žuvusiųjų darbinės pajamos buvo gerokai mažesnės nei jų tėvų mėnesinės pajamos, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pritarė Vilniaus apygardos teismo sprendimams teisę į išlaikymą turinčių asmenų prarastas pajamas skaičiuoti žuvusiųjų turėtas pajamas dalijant iš išlaikytinių skaičiaus.

4.5. Teismo sprendimo 23 punkte nurodyta, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kurie pagrįstų teiginį, jog E. P. dėl sutuoktinio mirties prarasta pagalba buityje vertintina 30,46 Eur per mėnesį (skaičiuojant už 207 mėnesius iš viso yra 6 304,76 Eur). VSDFV Vilniaus skyrius atkreipia dėmesį, kad minėtose Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-577-585/2020 ir 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-725-516/2020 tėvų dėl jų vaikų mirties patirta žala dėl prarastos pagalbos buityje buvo vertinama atitinkamai puse minimalios algos ir po 100 Eur kiekvienam iš tėvų per mėnesį.

4.6. Pažymėjo, kad civilinėje byloje yra pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 18 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-5823 apie M. P. socialinį draudimą ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-8159 apie E. P. socialinį draudimą. Visuose šiuose dokumentuose matyti, kad abu sutuoktiniai gyveno (duomenys neskelbtini). Šią informaciją patvirtina ir draudimo bendrovės su atsiliepimu pateiktas E. P. prašymas atlyginti nuostolius ir AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. vasario 17 d. pranešimas E. P. apie žalos atlyginimą (šiuose dokumentuose nurodyta ta pati gyvenamoji vieta). VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, minėti dokumentai pagrindžia, kad su sutuoktiniu kaime gyvenusiai E. P. buvo reikalinga pagalba buityje. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškinyje nurodyta E. P. dėl vyro mirties patirta 30,46 Eur per mėnesį dėl pagalbos buityje patirta žala yra gerokai mažesnė nei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse minima 100 Eur per mėnesį suma.

5. Atsiliepime į ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, skaičiuodamas žuvusiojo žmonos negautas pajamas, nepagrįstai sprendė, jog žuvusiojo pajamos nekistų dar 207 mėnesius (visą tikėtiną gyvenimo trukmę), kadangi sulaukus pensinio amžiaus ir išėjus į pensiją jo pajamos neliktų tokios pačios. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs aktualią teismų praktiką. Nors apeliaciniame skunde apeliantas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau tai daro subjektyviai, selektyviai ir fragmentiškai. Nėra pagrindo sutikti, su apelianto teiginiu, kad teismo sprendimo 20 punkte išdėstytas E. P. patirtos žalos skaičiavimas nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų žalos skaičiavimo taisyklių.

5.2. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015 nurodė, kad „sutuoktinės mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo gauti kaip materialinę paramą“. Atitinkamai atsakovė ir pateikė argumentus ir įrodymus, skaičiavimus, kokios konkrečiai sumos (pajamų dalies) žuvusiojo sutuoktinė faktiškai neteko dėl žuvusiojo mirties.

5.3. Skaičiavimai atlikti būtent iki 2022 m. balandžio 16 d., nes sukakus senatvės pensijos amžiaus žuvusiojo pajamos būtų pasikeitusios – jis taptų nedarbingas dėl amžiaus ir, įvertinus tai, kad iki mirties dirbo mūrininku (t. y. atliko fizinės jėgos ir sveikatos reikalaujantį darbą), tikėtina nebedirbtų. Atitinkamai tuomet keistųsi žuvusiojo pajamos ir jų dalis, kurią jis galėtų skirti šeimai, sutuoktinei. Galimai iki sukaktų senatvės pensijos amžių žuvusiojo žmonos pajamos būtų didesnės nei žuvusiojo senatvės pensija. Žuvusiojo sutuoktinei sukakus senatvės pensijos amžių, keistųsi tiek jos, tiek bendros šeimos pajamos, jų dalis, kurią kiekvienas sutuoktinis galėtų skirti kitam. Tuo tarpu vertinant likusio gyvo sutuoktinio dėl žuvusio sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo (turtinės žalos) apimtį, visų pirma reikia vertinti jo paties galimybę išlaikyti save.

5.4. Nei ieškovas, nei atsakovė, nei juo labiau teismas, neturėjo ir objektyviai neturi duomenų apie žuvusiajam paskirtinos senatvės pensijos dydį, žuvusiojo sutuoktinei paskirtinos pensijos dydį. Atitinkamai ieškovo reikalavimas atlyginti žalą dėl vienkartinės socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žuvusiojo žmonos turtinė žala dėl netektų žuvusiojo pajamų po to kai jis būtų sukakęs senatvės pensijos amžiaus, objektyviai negali būti tenkinama, nes bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės nustatyti (apskaičiuoti) ateityje (po 2022 m. balandžio 16 d.) žuvusiojo sutuoktinės patirto žalos dydžio, į kurį ieškovas turi regreso teisę. Kitu atveju negautų pajamų skaičiavimas būtų paremtas vien tik prielaidomis, o teismų praktikoje nuolat pabrėžiama, kad negautos pajamos turi būti realios ir tiksliai apskaičiuotos.

5.5. Apelianto teiginys, kad žuvusiojo M. P. sutuoktinė turi teisę gauti žalos atlyginimą nepriklausomai nuo jos pačios galimybių išlaikyti save, neteisėtas ir nepagrįstas. Jei apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio dėl žuvusio sutuoktinio mirties patirtą turtinę žalą nebūtų atsižvelgiama į realius duomenis apie tai, kad žuvusiojo šeimos pajamos artimoje ateityje būtų ženkliai kitusios, į likusio gyvo sutuoktinio galimybes išlaikyti save, teismų praktikoje pateiktos teisės aiškinimo taisyklės būtų paneigtos, likusiam gyvam sutuoktiniui nustatytas žalos dydis galėtų viršyti tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų dėl būtent konkrečiu metu (iki išėjimo į pensiją, ne jau esant pensijoje) įvykusios sutuoktinio žūties. Tai, be kita ko, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

5.6. Nustatant likusiai gyvai sutuoktinei, turinčiai teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo (turtinės žalos) apimtį, visų pirma reikia vertinti jos pačios galimybę išlaikyti save, expressis verbis (liet. pažodžiui) nurodyta ir aktualioje, naujoje teismų praktikoje, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-452-798/2020.

5.7. Nors apeliantas teigia, kad jo poziciją pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-577-585/2020 ir Nr. e2A-725-516/2020, tačiau toks teiginys visiškai neteisingas. Pirma, byloje Nr. e2A-725-516/2020, buvo nustatytos visiškai kitokios nei šioje byloje faktinės aplinkybės – žuvo ne vienas iš sutuoktinių, o dukra; byloje esančiais įrodymais buvo nustatyta, kad žuvusioji dukra gyveno su tėvais, dirbo tik pusę dienos, teikė tėvams konkretų išlaikymą natūra – pirkdavo jiems maisto produktus, vaistus, tvarkydavo namus, parnešdavo malkų, kūrendavo krosnį, veždavo pas gydytojus. Tuo tarpu šioje byloje – žuvo vienas iš sutuoktinių, ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad žuvusysis prie šeimos gerovės prisidėdavo ne tik savo uždarbiu iš darbo „pilnu etatu“, bet ir kasdieniu rūpesčiu, pagalba buityje. Atitinkamai pastaroji byla nėra analogiška, tokia, kurioje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės galėtų būti taikos šioje byloje. Antra, kitoje apelianto akcentuojamoje nutartyje – civilinėje byloje Nr. e2A-577-585/2020, Lietuvos apeliacinis teismas vertino ir pasisakė, ar teismai tikėtiną likusio gyvo sutuoktinio gyvenimo trukmę turi vertinti pagal jo sveikatos būklės ypatybes ar pagal Statistikos departamento duomenis. Šiuo atveju, teismo išnagrinėtoje byloje ginčo šiuo aspektu nebuvo, tad pastaroji nutartis ir joje pateiktas teisės aiškinimas nagrinėjamu atveju taip pat neaktualūs ir netaikytini.

5.8. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kurie pagrįstų teiginį, jog E. P. dėl sutuoktinio mirties prarasta pagalba buityje vertintina 30,46 Eur per mėnesį (skaičiuojant už 207 mėnesius iš viso yra 6 304,76 Eur). Atsakovės teigimu, konkretus nukentėjusių asmenų patirtos turtinės žalos dydis yra fakto klausimas. Žalos padarymo faktą ir jos dydį turi įrodyti atlyginti žalą prašantis (reiškiantis atgręžtinį reikalavimą) asmuo. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas, vertintini kaip įrodymai, pagrindžiantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Tačiau, kai atsakovas neigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas.

5.9. Taigi, argumentus apie tai, kad siekdamas ieškinio patenkinimo toje dalyje, kiek ieškovo žuvusiojo sutuoktinei išmokėta išmoka atlygino jos netektą pagalbą buityje, ieškovas turi tai įrodyti. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, juo labiau įrodymų, kad žuvusysis prie šeimos gerovės prisidėdavo ne tik piniginiu įnašu į bendrą šeimos biudžetą, bet ir konkrečiais darbais, pagalba buityje, šeimos ūkio tvarkymu. 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovei paklausus kaip buvo nustatytas 30,46 Eur per mėnesį dydis, kaip šioje byloje įrodinėjamos pagalbos buityje aplinkybės, ieškovo atstovė aiškiai nurodė, kad šių duomenų nerinko, t. y. įrodymų neteikė.

5.10. Ieškovo cituojamos ir jau minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys nagrinėjamu atveju neaktualios ir netaikytinos, nes jų ir teismo sprendimu išnagrinėtos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Be to, ieškovas nepateikė absoliučiai jokių argumentų, kodėl teigia, kad šiuo atveju žuvusiojo sutuoktinei teikta pagalba buityje yra kelis kartus mažesnė, nei tose bylose, kuriomis ieškovas pats grindžia savo argumentus dėl žalos netekus pagalbos buityje – kad tai turėtų būti 0,5 MMA ar 100 Eur dydis. Tai dar kartą įrodo ieškovo siekį bet kokiomis priemonėmis ir argumentais „pritemti“ išmokėtos vienkartinės socialinio draudimo išmokos (kuri atlieka ne tik nuostolių kompensavimo funkciją, bet ir valstybės socialinės politikos bei apsaugos funkciją), dydį prie žuvusiojo žmonos patirtos turtinės žalos.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad M. P. žuvo 2019 m. liepos 5 d., apie 06.30 val., (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu.

9. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (9.6) VPA_SP5-1154 apdraustajam M. P. 2019 m. liepos 5 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

Žemesnės instancijos teismas

10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2019 m. lapkričio 27 d. informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad įtariamasis asmuo dėl M. P. mirties yra D. G., eismo įvykio metu vairavęs automobilį, draustą AB „Lietuvos draudimas“.

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 770/2019(01) nurodyta, kad M. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio, šlapime – 0,31 etilo alkoholio.

12. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu dėl E. P. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus Nr. VPA_SP5-2589 nusprendė skirti E. P. 52 890,11 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam M. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, pripažinto draudžiamuoju įvykiu.

13. VSDFV Vilniaus skyrius pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. birželio 30 d. reikalavimą dėl žalos, valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytos žuvus M. P., atlyginimo, kuriuo prašė ieškovui atlyginti 52 890,11 Eur žalą.

14. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. vasario 17 d. žuvusiojo žmonai E. P. išmokėjo 2 082,43 Eur už negautas pajamas (už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2022 m. balandžio 16 d.).

Dėl negautų pajamų dydžio

15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką įgijo regreso teisę į žalą padariusio asmens draudikę (atsakovę), tačiau byloje kilo ginčas dėl realios turtinės žalos fakto ir dydžio. Taip pat byloje nekilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje aukščiau nurodytas įvykis pripažintas draudžiamuoju.

16. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas teigė, kad jos išmokėtą 52 890,11 Eur žalą sudaro 46 585,35 Eur negautos pajamos ir 6 304,76 Eur sutuoktinio teiktos pagalbos buityje ekonominė vertė.

17. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad žuvusysis uždirbo 424,01 Eur / mėn., o žuvusiojo žmona – 299,34 Eur / mėn., bendros šeimos mėnesio pajamos sudarė 723,35 Eur (424,01 + 299,34), o pajamos vienam šeimos nariui – 361,68 (723,35 / 2) Eur / mėn. Atitinkamai žuvusiajam mirus, jo sutuoktinės mėnesinės pajamos sumažėjo 62,34 (361,68 – 299,34) Eur / mėn. Nuo žuvusiojo mirties iki pensinio amžiaus suėjimo žuvusysis būtų dirbęs dar 33 mėnesius (iki 2022 m. balandžio 16 d.). Taigi, žuvusiojo sutuoktinės netektos pajamos nuo žuvusiojo mirties iki jo pensinio amžiaus yra 2 057,22 Eur (62,34 Eur x 33 mėn.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. vasario 17 d. žuvusiojo žmonai E. P. išmokėjo 2 082,43 Eur kaip turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų (už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2022 m. balandžio 16 d.).

18. Apeliantas su tokiais teismo skaičiavimais nesutiko ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai savo sprendime teigia, jog ieškovas, skaičiuodamas žuvusiojo sutuoktinės negautas pajamas neatsižvelgė į aplinkybę, jog žuvusysis buvo (duomenys neskelbtini) metų ir po poros metų (būdamas (duomenys neskelbtini), metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesių) būtų sulaukęs pensinio amžiaus. Tokiu būdu ieškovas, skaičiuodamas žuvusiojo žmonos negautas pajamas nepagrįstai sprendė, kad žuvusiojo pajamos nekistų dar 207 mėnesius (visą tikėtiną gyvenimo trukmę), kadangi sulaukus pensinio amžiaus ir išėjus į pensiją jo pajamos tikrai neliktų tokios pačios. VSDFV Vilniaus skyriaus teigimu, su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje skaičiuojant dėl žuvusiojo mirties artimųjų patirtos žalos dydį yra vertinamos žuvusiojo pajamos, turėtos iki jo mirties momento.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tokia apimtimi, kuria jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti.

20. Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais. Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to nustatant atlygintinio atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

21. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visos pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos įstatymų leidėjo laikomos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl jos yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014).

22. Kasacinio teismo praktikoje, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2015). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015). Taigi, įstatymo nustatytas savo materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę.

23. Kasacinio teismo praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalą padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė, motyvuodama, kad išmokėta periodinė socialinio draudimo išmoka viršija realiai patirtą žalą, nurodo, jog ieškovas, skaičiuodamas žuvusiojo žmonos negautas pajamas, nepagrįstai sprendė, jog žuvusiojo pajamos nekistų dar 207 mėnesius (visą tikėtiną gyvenimo trukmę), kadangi sulaukus pensinio amžiaus ir išėjus į pensiją jo pajamos neliktų tokios pačios. Taigi, pirmosios instancijos teismas pritarė, kad ieškovė, skaičiuodama žuvusiojo sutuoktinės negautas pajamas neatsižvelgė į aplinkybę, jog žuvusysis buvo 62 metų ir po poros metų (būdamas 64 metų ir 4 mėnesių) būtų sulaukęs pensinio amžiaus.

25. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nors šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai asmuo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnio 4 dalis), tačiau jame pateikta atlygintinos žalos apimtis kaip kriterijus gali būti naudojama sprendžiant dėl atlygintinų negautų pajamų asmenims, patyrusiems žalą dėl apdraustų socialiniu draudimu asmenų mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; kt.). Dėl to sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo gauti kaip materialinę paramą.

26. Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone nepagrįstai praturtėti. Todėl nagrinėjant ieškinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, aplinkybė, kad prašantis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019).

27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentus, galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas, skaičiuodamas žuvusiojo sutuoktinės negautas pajamas, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog žuvusysis buvo 62 metų ir po poros metų (būdamas 64 metų ir 4 mėnesių) būtų sulaukęs pensinio amžiaus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo pajamos nebūtų kitusios dar 207 mėnesius (visą tikėtiną gyvenimo trukmę). Be to, sistemiškai aiškinant teisės normas, aktualias nagrinėjamam klausimui ir formuojamą teismų praktiką, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog iš žuvusiojo asmens gautų pajamų atskaičiuotini mokesčiai, o nustatant E. P., turinčiai teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo (turtinės žalos) apimtį, visų pirma reikia vertinti jos pačios galimybę išlaikyti save, taip pat turi būti įvertinamas jos gaunamų pajamų dydis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atlikti skaičiavimai atitinka formuojamą teismų praktiką, todėl jų keisti nėra teisinio pagrindo.

28. Tai, kad nustatant likusiai gyvai sutuoktinei, turinčiai teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo (turtinės žalos) apimtį, visų pirma reikia vertinti jos pačios galimybę išlaikyti save, expressis verbis (liet. pažodžiui) nurodyta ir aktualioje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-452-798/2020).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, draudikui kaip profesionaliam draudimo teisinių santykių dalyviui yra žinoma, kad socialinio draudimo išmoka mokama pagal teisės aktus ir ją galima apskaičiuoti pagal formulę bei įskaityti į atlygintinos žalos dydį. Kita vertus, socialinio draudimo įstaigų išmokos, išmokėtos pagal NADPLSDĮ nėra nekvestionuojamos, nes tai neatitiktų konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Taip pat vienkartinė draudimo išmoka, kurią žuvusiajam mirus išmoka VSDFV, atlieka ne tik nuostolių kompensavimo funkciją, bet ir valstybės socialinės politikos (apsaugos) funkciją, t. y. fiksuota išmoka, kuri nepriklauso nuo žuvusiojo negautų pajamų, valstybė siekia prisidėti prie paramos savo gyventojams. Šis valstybės įsipareigojimas nereiškia, kad valstybei šias išmokas išmokėjus, valstybinės institucijos įgauna absoliučią jų susigrąžinimo teisę. Valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio ir proporcingumo principo, nes žalą padaręs asmuo privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai padarė. Tai prieštarautų Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, kadangi pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį visos socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį visos jos gali būti išieškotos iš žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007). Socialinio draudimo įstaiga turi atgręžtinio reikalavimo teisę tik į nukentėjusiojo asmens realiai patirtos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo atliktus skaičiavimus sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad žuvusiojo sutuoktinės patirta turtinė žala už negautas pajamas būtų didesnė nei atsakovės jau išmokėta išmoka. Taigi, vertintina, kad atsakovė savo pareigą atlyginti žalą žuvusiojo sutuoktinei jau įvykdė. Vadinasi, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė, konstatuodamas, kad priešingu atveju susiklostytų situacija, kai atsakovė būtų įpareigotą tą pačią turtinę žalą atlyginti du kartus.

31. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės argumentais, kad nei ieškovas, nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturėjo duomenų apie žuvusiajam paskirtinos senatvės pensijos dydį, o taip pat ir apie žuvusiojo sutuoktinei paskirtinos pensijos dydį. Todėl šiuo atveju objektyviai nėra įmanoma galutinai nustatyti po 2022 m. balandžio 16 d. žuvusiojo sutuoktinės patirto žalos dydžio, į kurį, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas taip pat turi regreso teisę. Todėl šioje dalyje taip pat nėra galimybės ieškovo ieškinio tenkinimui.

32. Apeliantas pažymėjo, kad savo poziciją VSDFV Vilniaus skyrius pagrindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-577-585/2020 ir 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-725-516/2020.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

34. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

35. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016), kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006).

36. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinė byloje Nr. e2A-725-516/2020 žuvusioji buvo dukra, kuri gyveno su tėvais ir teikė tėvams konkretų išlaikymą natūra – pirkdavo jiems maisto produktus, vaistus, tvarkydavo namus, parnešdavo malkų, kūrendavo krosnį, veždavo pas gydytojus. Civilinėje byloje Nr. e2A-577-585/2020 Lietuvos apeliacinis teismas vertino, ar pirmosios instancijos teismas tikėtiną likusio gyvo sutuoktinio gyvenimo trukmę turi vertinti pagal jo sveikatos būklės ypatybes, ar pagal Statistikos departamento duomenis. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje esminis klausimas yra, ar pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas gyvos likusios sutuoktinės turtinę žalą, galėjo remtis ne statistine vidutine gyvenimo trukme, o atsižvelgti į tai, kad žuvusysis buvo jau beveik pensijinio amžiaus bei atsižvelgti į pačios sutuoktinės galimybes save išlaikyti. Dėl to, ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys nelaikytinos teismo precedentais nagrinėjamoje byloje, o apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, vertintinas kaip nepagrįstas.

Dėl pagalbos buityje

37. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kurie pagrįstų, kad E. P. dėl sutuoktinio mirties prarasta pagalba buityje vertintina 30,46 Eur per mėnesį (skaičiuojant už 207 mėnesius iš viso yra 6 304,76 Eur). Pažymėjo, kad civilinėje byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad abu sutuoktiniai gyveno (duomenys neskelbtini). Šią informaciją patvirtina ir draudimo bendrovės su atsiliepimu pateiktas E. P. prašymas atlyginti nuostolius ir AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. vasario 17 d. pranešimas E. P. apie žalos atlyginimą (šiuose dokumentuose nurodyta ta pati gyvenamoji vieta). VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, minėti dokumentai pagrindžia, kad su sutuoktiniu kaime gyvenusiai E. P. buvo reikalinga pagalba buityje. Pažymėjo ir tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškinyje nurodyta E. P. dėl vyro mirties patirta 30,46 Eur per mėnesį dėl pagalbos buityje patirta žala yra gerokai mažesnė nei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse minima 100 Eur per mėnesį suma.

38. Apeliantas teisingai nurodo, kad žuvusiojo sutuoktinė E. P. turi teisę į dėl sutuoktinio mirties prarastos pagalbos buityje kompensaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, nustatančio sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo, todėl vien aplinkybė, jog žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, jog nebuvo patirta turtinė žala dėl sutuoktinių netekimo. Ši prezumpcija grindžiama tuo, kad savo įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kasdieniu rūpesčiu, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015; 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015).

39. Tokios žuvusiojo sutuoktinės teisės neginčija ir atsakovė. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymus, kad žuvusiojo sutuoktinei teiktos pagalbos buityje ekonominė vertė yra 30,46 Eur per mėnesį, o skaičiuojant už 207 mėnesius iš viso yra 6 304,76 Eur, privalėjo būtent ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais įrodymais, sprendžia, kad apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad žuvusiojo sutuoktinei teiktos pagalbos buityje ekonominė vertė yra 30,46 Eur per mėnesį.

40. Apeliantas teisingai nurodė, kad civilinėje byloje yra pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 18 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-5823 apie M. P. socialinį draudimą ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-8159 apie E. P. socialinį draudimą. Visuose šiuose dokumentuose matyti, kad abu sutuoktiniai gyveno (duomenys neskelbtini). Šią informaciją patvirtina ir draudimo bendrovės turimi dokumentai. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad šiuo atveju nėra žinoma, ar abu sutuoktiniai kartu gyveno ir ar vedė bendrą ūkį. Todėl nėra pagrindo ginčyti, kad žuvusiojo sutuoktinei buvo reikalinga pagalba buityje. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nei vienas iš aukščiau pateiktų dokumentų tiesiogiai nepatvirtina kokia apimtimi žuvusysis teikė sutuoktinei pagalbai buityje ir kodėl ji buvo įvertinta būtent 6 304,76 Eur suma, skaičiuojant už 207 mėnesius.

41. Pažymėtina, kad atsakovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad nerinko duomenų apie tai, kokia apimtimi žuvusysis prisidėjo prie pagalbos teikimo buityje.

42. Apibendrindama teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje pagrįstai apeliantės ieškinio netenkino, nurodydamas, jog ieškovė jo neįrodė.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė žuvusiosios sutuoktinio negautų pajamų dalies apskaičiavimą, socialinio draudimo įstaigos atgręžtino reikalavimo teisę į atsakingo už žalą asmens draudiką reglamentuojančias teisės normas bei šiais klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl nėra pagrindo, remiantis apeliacinio skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAldona Tilindienė