Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-19 · Civilinė byla Nr. 2S-381-460/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-25Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-12-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
2S-381-460/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14180-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
daugiabučių namų savininkų bendrijai „Miško tyla“

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-381-460/2014

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-14180-2013-1)

Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 106.3; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Š. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16176-512/2013, kuria išspręstas ieškovės M. Š. ieškinio atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Miško tyla“ dėl teisės be bendraturčių sutikimo kreiptis į statybą leidžiantį dokumentą išduodančią instituciją pripažinimo priėmimo klausimas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2013-12-10 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo pripažinti jos teisę be atsakovės DNSB „Miško tyla“ visuotinio narių susirinkimo sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, būtino WC ir vonios kambario grindų šildymo sistemos pakeitimams bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-16 nutartimi ieškovei M. Š. nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nurodė, kad pirmiau į bylą turi būti pateiktas su atitinkamomis institucijomis suderintas statinio projektas (paprastojo remonto aprašas), kuris patvirtintų tai, kad yra galimybė įteisinti ieškovės bute pakeistą šildymo sistemą, nes priešingu atveju negalima išspręsti klausimo dėl ieškovės galimybės kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-16 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą spręsti iš naujo. Nurodo, kad pertvarkymo idėja atsakovei yra atskleista. Teigia, kad atsakovė apie grindų šildymo įrengimą žino, ją tikrino. Mano, kad neturint bendraturčių sutikimo ruošti projektą nėra prasmės.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-16 nutarties, kuria ieškovei nurodyta pašalinti trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal esamą teisinį reguliavimą ji pirmiausiai turi parengti statinio projektą (paprastojo remonto aprašą) ir tik tada gauti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą). Preliminariai vertinant ieškinyje pateiktą teisinį reguliavimą, matyti, kad prieš parengiant projektą, ji turi gauti bendraturčių sutikimą. Kadangi jo negavo, dėl to ir kreipėsi į teismą. Taigi, pirmasis grindų šildymo įrengimo įteisinimo etapas yra sutikimas kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.

Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; kt.).

Kita vertus, įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Turint šį tikslą įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio visiškai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra aiškiai ir konkrečiai suformulavusi ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, todėl apylinkės teismo reikalavimas pirmiau į bylą pateikti su atitinkamomis institucijomis suderintą statinio projektą yra perteklinis ir peržengiantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto ribas, kadangi faktiškai tai yra reikalavimas pateikti faktų vertinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Teisėja Aušra Maškevičienė