Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Alinai Bružienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. Ž. (V. Ž.), atsakovės atstovui advokato padėjėjui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisės be bendraturčių sutikimo kreiptis į statybą leidžiantį dokumentą išduodančią instituciją pripažinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, iš esmės paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 22), kuriame įrengtas grindų šildymas WC ir vonios kambaryje. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta namo bendrija- DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri UAB „Skaidrola“. Ieškovė kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutikimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), WC ir vonios kambario grindų šildymo sistemos įteisinimo gavimo (b.l. 12). 2013-10-26 vykusiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame susirinkime nutarta nepritarti buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios ir WC grindų šildymo įteisinimui (b.l. 10, 13-14). Ieškovės atstovas advokatas V. Ž. (Ž) kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ginčų nagrinėjimo komisiją 2013-11-27 skundu, prašydamas pripažinti 2013-10-26 protokolinio sprendimo 6 punktą neteisėtu. 2013-12-05 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ginčų nagrinėjimo komisija, ieškovės atstovo skundo nenagrinėjo, motyvuojant tuo, jog nepateikta atstovavimo sutartis (b.l. 18).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-05-20 įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta visuotinio susirinkimo kompetencija. Visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo; gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į atsakovę DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutikimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), WC ir vonios kambario grindų šildymo įteisinimo gavimo. 2013-10-26 vykusiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame susirinkime nepritarta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios ir WC grindų šildymo įteisinimui. Ieškovė prašo pripažinti ieškovės teisę be DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių narių susirinkimo sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, būtino WC ir vonios kambario grindų šildymo įteisinimui. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Minėtas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės kreiptis į statybą leidžiantį dokumentą išduodančią instituciją be bendraturčių sutikimo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis reikalavimas bendrosios nuosavybės teisei įgyvendinti – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai šie nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodinėti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-604/2004).

Byloje ginčo dėl to, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra atliktas pertvarkymas, t.y. įrengtas WC ir vonios kambario grindų šildymas, nėra. Ieškovė siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. įteisinti atliktus šildymo sistemos pertvarkymus.

Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys‘‘ 12.11 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra priskiriamas statinio paprastajam remontui, kurio įteisinimui rengiamas paprastojo remonto projektas (paprastojo remonto aprašas) ir gaunamas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai‘‘ 6 priedo 5.3 punkto nuostatas įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąją pastato dujų inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas paprastojo remonto aprašui privalomas rašytinis pritarimas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse yra išsamiai apibūdinta šilumos įrenginių pertvarkymo procedūra. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 95 punkte nurodyta, kad pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui (aprašui). Jeigu dėl inžinerinių sistemų pertvarkymo gali būti pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos įrenginių, savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina prašymą suderinti su šiais savininkais ir įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus. Savivaldybė teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 4, 34 punktai) nustatytais terminais atlieka numatytus veiksmus, po kurių išduoda rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), arba motyvuotu pagrindu atsisako jį išduoti (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 96 punktas). Vartotojas, pageidaujantis remontuoti karšto vandens įrenginius, prijungtus prie pastato šilumos punkto, ar visą karšto vandens tiekimo sistemą, kai keičiama pertvarkomų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba šaltinis, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas. Jeigu dėl rekonstravimo gali būti pažeistos kitų pastatų, kurių šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos punkto, savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina prašymą suderinti su šiais savininkais ir įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 200 punktas).

Ieškovė nurodo, kad negali inicijuoti procedūros dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo bei projekto paruošimo, nes atsakovė atsisako duoti sutikimą. Atsakovės atstovas nurodo, jog įteisinus ieškovės pageidaujamą šildymo sistemą būtų pažeisti kitų gyventojų interesai, pakeitus vienoje grandyje šildymo sistemą, nėra žinoma, kokį energijos kiekį sunaudoja ieškovės šildymo sistema, ieškovės bute sumontuota šildymo sistema, atsakovės įsitikinimu naudoja didesnius šilumos kiekius, už papildomai sunaudotą šiluminę energiją apmoka visi namo gyventojai, arčiausiai ieškovės esančiuose butuose vonios šildymas yra mažesnis, įrengtas grindinis šildymas nuo cirkuliacinės linijos yra negalimas, draudžiamas teisės aktais.

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra patvirtinusi eilę daugiabučiame name suvartotos šilumos išdalijimo (paskirstymo) metodų, kuriuos gali rinktis vartotojai. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti ir apskaičiuoti suvartotą šilumos kiekį bei papildomą šilumos kiekį, tenkančią dalį. Kita vertus, įrengus papildomą šilumos šaltinį galimai galėtų būti asmeniui pritaikytas papildomas mokestis, apskaičiuojamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotu tarifu.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui.

Nagrinėjamu atveju šildymo sistemos pertvarkymas jau yra atliktas. Pažymėtina, kad 2013-10-26 vykusiame bendrijos visuotiniame susirinkime dėl grindų šildymo įteisinimo nepritarta, nenurodant jokių nesutikimo motyvų. Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai dėl kitų gyventojų teisėtų interesų pažeidimo vertinti kritiškai. Atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad atliktų šildymo sistemos pertvarkymų įteisinimas iš esmės pažeistų kitų gyventojų teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje nevertinamas atlikto pertvarkymo teisėtumas ir atitiktis teisės aktų reikalavimams. Atliktų pertvarkymo darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos esmę, teismo vertinimu siekiant neužkirsti kelio ieškovei pasinaudoti teise kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, yra pagrindas pripažinti ieškovės teisę be DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių narių susirinkimo sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, būtino WC ir vonios kambario grindų šildymo įteisinimui.

Pažymėtina, kad pripažinus ieškovės teisę be atsakovės visuotinių narių susirinkimo sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, ieškovė įgis galimybę atlikti kitus veiksmus, būtinus siekiant įteisinti WC ir vonios kambario grindų šildymą. Šiuo atveju teismas nenagrinėja klausimo, ar yra pagrindas įteisinti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus šildymo sistemos pertvarkymus, t.y. WC ir vonios grindų šildymą, ar tokio pagrindo nėra, nes kaip jau buvo minėta atliktų šildymo sistemos pertvarkymo darbų atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina. Teismo sprendimas neatstoja statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o tik pašalina kliūtį ieškovei kreiptis į atitinkamą subjektą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas -1500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 30-32). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, yra pagrindas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovės M. Š. teisę be DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių narių susirinkimo sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, būtino WC ir vonios kambario grindų šildymo įteisinimui.

Priteisti iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. Š..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.