Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1725-112/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-25Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-12-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
2A-1725-112/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14180-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
DNSB „Miško tyla“

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1725-112/2014

Teisėja Diana Vercinskė (Proceso Nr.2-06-3-14180-2013-1)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 30.9.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi DNSB „Miško tyla“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovei DNSB „Miško tyla“ dėl teisės be bendraturčių sutikimo kreiptis į statybą leidžiantį dokumentą išduodančią instituciją pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti ieškovės teisę be DNSB „Miško tyla“ visuotinio narių susirinkimo sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų, būtinų WC ir vonios kambario grindų šildymo įteisinimui, gavimo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-25 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovės M. Š. teisę be DNSB „Miško tyla“ visuotinio narių susirinkimo sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, būtino WC ir vonios kambario grindų šildymo įteisinimui. Priteisė iš DNSB „Miško tyla“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. Š.. Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodinėti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-604/2004). Atsižvelgęs į Šilumos ūkio įstatymą sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti ir apskaičiuoti suvartotą šilumos kiekį bei papildomą šilumos kiekį. Teismas, tenkindamas ieškinį, atsižvelgė ir į tai, kad 2013-10-26 vykusiame bendrijos visuotiniame susirinkime dėl grindų šildymo įteisinimo nepritarta, nenurodant jokių nesutikimo motyvų, nors tokius privalėjo nurodyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad atliktų šildymo sistemos pertvarkymų įteisinimas iš esmės pažeistų kitų gyventojų teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad teismas nenagrinėja klausimo, ar yra pagrindas įteisinti bute atliktus šildymo sistemos pertvarkymus, ar tokio pagrindo nėra, nes atliktų šildymo sistemos pertvarkymo darbų atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina. Nurodė, kad teismo sprendimas neatstoja statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o tik pašalina kliūtį ieškovei kreiptis į atitinkamą subjektą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė DNSB „Miško tyla“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į galiojančius norminius aktus, reglamentuojančius ginčo dalyką, todėl priimtas sprendimas prieštarauja galiojantiems norminiams aktams ir bendriesiems teisės principams. Nurodė, jog ieškovė siekia įteisinti pakeitimus, kuriems įstatymai nesuteikia teisės, t. y. reikalauja leisti įteisinti iš esmės vienareikšmiškai įstatymais draudžiamą situaciją. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 235.6 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas privalo neteisėtai įrengtą grindinį šildymą nuo karšto vandens cirkuliacijos linijos atjungti ir atstatyti pagal projektą savo lėšomis nepriklausomai nuo to, kada ir kaip buvo padaryti nukrypimai. Nepagrįstai teismas nevertino ir to, kad yra draudžiama vonioms ir kitoms patalpoms šildyti naudoti karšto vandens sistemoje cirkuliuojantį vandenį (LR ūkio ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 4-253 patvirtintų Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 37 str.). Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės nurodytus faktinius ir teisinius argumentus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklę. Nepagrįstai teismas bylą išnagrinėjo nesulaukęs Valstybinės energetikos inspekcijos atsakymo dėl susidariusios situacijos, kuriame aiškiai nurodyta, kad tokia situacija pažeidžia kitų gyventojų interesus ir yra netoleruotina.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog visi apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pačiu grindų šildymo įteisinimu, tačiau teismas teisingai pažymėjo, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas įteisinti grindų šildymą ar ne. Klausimas sprendžiamas dėl galimybės kreiptis dėl įteisinimo. Tik vėliau, jeigu bus atsisakyta leisti įteisinti, įrodinėjimo dalyku bus teisinis pagrindas įteisinti inžinerinių tinklų pertvarkymą. Mano, kad neleidus ieškovei pabandyti įteisinti grindų šildymą, būtų pažeisti pagrindiniai teisės principai: sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Ieškovė taip pat teigia, jog nepagrįstas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose, be bendrijos narių sutikimo panaudoti lėšas advokato padėjėjo paslaugoms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento, būtino WC ir vonios kambario grindų šildymui įteisinti, gavimo. Atsakovė teigia, jog tokios teisės pripažinti negalėjo, nes įstatymai nesuteikia teisės reikalauti leisti įteisinti to, kas yra draudžiama įstatymo. Kiti skundo argumentai susiję su draudimu įrengti šildomas grindis.

Kolegija nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl įrengto šildymo teisėtumo. Ieškiniu ieškovė prašo tik suteikti teisę neturint bendrijos narių susirinkimo pritarimo kreiptis į atitinkamą instituciją dėl grindinio šildymo įteisinimo. O ar atitinkama institucija tenkins ieškovės prašymą ar ne, nėra šios bylos dalykas.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 95 punkte nurodyta, kad pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui (aprašui). Tam, kad galėtų kreiptis dėl inžinerinių sistemų pertvarkymo, ieškovė turėjo gauti asmenų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos įrenginių, sutikimą (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai). DNSB „Miško tyla“ visuotinis narių susirinkimas 2013-10-26 priėmė nutarimą nepritarti buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios ir WC grindų šildymo įteisinimui (b. l. 10, 13–14). Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Nagrinėjamu atveju nėra nurodyta jokių nesutikimo motyvų. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos raštą dėl aplinkybių, susijusių su bendro naudojimo šildymo sistemų eksploatacija daugiabučiame name, išaiškinimo, kuriame iš esmės kalbama apie teisę įrengti WC ir vonios grindinį šildymą. Kaip jau minėta šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės teisės kreiptis į atitinkamą instituciją dėl grindų šildymo įrengimo įteisinimo, o ne dėl paties įrengimo teisėtumo. Duomenų, kad ieškovės kreipimasis į atitinkamas institucijas dėl įteisinimo kaip nors pažeistų bendrijos narių teisėtus interesus, nepateikta.

Teisės pripažinimas kreiptis dėl įteisinimo reiškia tik ieškovės teisę įstatymų nustatyta tvarka pabandyti įteisinti įrengtą grindinį šildymą. Tokią teisę kreiptis turi bet kuris bendraturtis ir, jei kiti bendraturčiai be pagrindo neduoda jam sutikimo, jis gali savo teises apginti teisme. Tik vykdant projektą, specialistai įvertins teisės aktus, reglamentuojančius tokio šildymo įrengimą daugiabučiame name, ir darys išvadą apie projekto įgyvendinimo galimumą ir galimybes įteisinti WC ir vonios kambaryje įrengtą grindų šildymą. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo vertinti, ar ieškovės prašomas leidimas įteisinti įrengtą grindinį šildymą prieštarauja įstatymams, nes, kaip minėta, tai nėra bylos dalykas, tai vertins atitinkamos institucijos. Atsižvelgus į tai, apeliantės teiginys, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais tokio šildymo įrengimą, yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl teismas nepasisako dėl atsakovės reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo ir teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Erika MisiūnienėMarius Dobrovolskis