- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-877-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Baltijos kredito sprendimai“
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl trukdymo naudotis pastatu ir įsipareigojimo išduoti sutikimą dalies pastate esančių patalpų paskirties keitimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę UAB „Baltijos kredito sprendimai“ išduoti ieškovei besąlygišką sutikimą atlikti prekybos pastate su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esančių dalies patalpų paskirties pakeitimą iš administracinės į gyvenamąją ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2008-06-27 ieškovė ir kreditorė AB „Snoras“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 11 200 000 Lt kreditas. Sutartyje kredito grąžinimo terminas numatytas iki 2016-05-25. Ieškovė kreditorės naudai hipotekos įkeitimu įkeitė jai priklausančią žemės sklypo nuomos teisę ir jai nuosavybės teise priklausantį prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Kredito sutartis yra nutraukta, atsakovė yra inicijavusi priverstinį skolos išieškojimą ieškovės atžvilgiu iš nurodyto turto. Turto įkeitimo metu kreditorę informavo, kad ketina pastatą rekonstruoti ir padidinti pastato naudingąjį plotą. Dėl aptartos rekonstrukcijos pastato plotas padidėjo 2,5 karto. Išaugo turto vertė ir pagal viešus duomenis ji yra 4 168 791 Eur, tačiau tikroji turto vertė yra didesnė - preliminariai sudaro 10 000 000 Eur.
3. Pastato antrame ir trečiame aukštuose buvo įrengtos patalpos, kurių paskirtis atlikus paprastąjį remontą galėtų būti pakeista iš administracinės į gyvenamąją, todėl ieškovė galėtų įrengti iš viso 51 įvairaus ploto butus. Ieškovė parengė pastato dalies patalpų keitimo į gyvenamąją paskirtį atliekant paprastąjį remontą projekto architektūrinę dalį. Įrengus butus pastate bendra turto vertė dar labiau padidėtų. Atsakovė nesutinka su dalies pastate esančių patalpų paskirties keitimu ir taip riboja ieškovės teisę pagerinti pastatą, pažeidžia ieškovės interesus, nes ji negali pilnavertiškai naudotis jai priklausančiu nekilnojamojo turto objektu. Atsakovė priverstinai siekia iš ieškovės turto išreikalauti 2 697 680,37 Eur, o preliminari pastato vertė yra 10 000 000 Eur, pasibaigus atsakovės inicijuotą turto realizavimą, ieškovė netektų daugiau kaip 3 kartus vertingesnio turto. Atsakovės elgesys, kuomet ji atsisako išduoti sutikimą dalies pastate esančių patalpų paskirties pakeitimui, laikytinas bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų pažeidimu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nes ieškovė pažeidė kredito sutarties sąlygas. Ieškovė nuo 2014 metų liepos mėnesio iki kredito sutarties nutraukimo daugiau kaip du metus nemokėjo jokių kredito įmokų. Kredito sutarties pakeitimai buvo sudaryti ne dėl to, kad būtų leista ieškovei vystyti pastatą, bet todėl, kad buvo keičiamos kredito grąžinimo sąlygos. Ieškovė kredito sutarties nutraukimą pradėjo ginčyti praėjus daugiau kaip pusei metų nuo jos nutraukimo ir tik po to, kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš ieškovės turto. Ieškovė nuslėpė, kad teismui yra pateiktas prašymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo ir yra mažiausiai ketvirtas analogiškas prašymas teismams ir iki šiol visi prašymai teismų buvo atmesti ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Ieškovė teigdama, kad pastato vertė siekia 10 mln. Eur nepateikė jokių įrodymų. Ieškovės reikalavimas tiesiogiai prieštarauja pačios ieškovės pasirašytam pastato hipotekos lakštui, kuriame be raštiško kreditoriaus sutikimo ieškovė įsipareigojo nereikalauti padalyti įkeičiamą daiktą ar atskirti priklausinius nuo įkeičiamo daikto. Atsakovei jokie teisės aktai nenurodo pareigos išduoti sutikimą pastato remonto darbams ir paskirties keitimui. Jau vykstant priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto keisti jo paskirtį yra nesuderinama su išieškotojo interesais. Ieškovė iki šiol naudojasi pastatu ir nuo 2014-07-30 iki šiol nėra pervedusi atsakovei jokių įmokų. Ieškovės finansinė padėtis yra bloga, ji neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų viešam registrui, turi 15 areštų, turtas yra įkeistas kreditoriams, nepateikė įrodymų apie turimas lėšas. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad patalpų paskirties pakeitimas padidintų pastato vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-07-27 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, ieškovei pateiktas antstolio D. K. 2017-01-06 raginimas įvykdyti sprendimą. Ieškovė yra turto, kuriame yra įrengti butai, savininkė. Ieškovės teiginius apie susitarimą dėl atsakovės neprieštaravimo didinti pastato plotą teismas vertintino kritiškai, kadangi sistemiškai vertinant kredito sutarties nuostatas negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog šalys kredito sutartimi ir jos papildomus susitarimus sudarinėjo išimtinai su tikslu padidinti pastato plotą, įrengti jame butus. Teismas sutiko su atsakove, jog kredito sutarties sąlygos buvo koreguojamos ne dėl to, kad vystyti pastatą, o tam, kad ieškovei suteikti visas galimybes grąžinti suteiktą kreditą. 2017-12-12 UAB „Ober-haus“ ekspertizės aktu nustatė, kad pastato-prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis ir valstybinės žemės sklypo nuomos teise, esančia (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2017-11-16 yra 5 100 000 Eur. Ieškovė argumentų dėl atlikto turto vertinimo netikslumo, ar kad atliktas vertinimas yra neteisingas, prieštarautų teisės aktams, neteikė. Pastato vertės klausimas buvo įvertintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių įrengtų butų vertę, kurios pakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti, nepateikė, todėl šiuos ieškovės argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
6. Ieškovė su kreditoriumi 2008-07-18 sudarė hipotekos lakštą, kuriame susitarė, kad ieškovė nereikalaus padalyti įkeičiamą daiktą ar atskirti priklausinius nuo įkeičiamo daikto. Teismas laikė, jog ieškovės reikalavimas, kad atsakovė išduotų besąlygišką leidimą pakeisti dalies pastato patalpų paskirtį taip pat yra nesuderinamas su hipotekos lakšte numatytomis sąlygomis ir ribojimais. Tai nesuderinama su atsakovės noru teisės aktų nustatyta pagreitinta, specializuota tvarka išieškoti ieškovės skolą iš jai nuosavybės teise priklausančio turto. Leidus ieškovei pakeisti pastato dalies patalpų paskirtį bus pažeistas hipotekos lakšto 8 dalies draudimas. Teismas nesutiko su ieškove, kuri tvirtino, jog dalies patalpų paskirties pakeitimas nereiškia, jog siekiama atidalinti dalį turto, o tik bus sukurti atskiri nekilnojamojo turto objektai – butai, kadangi, reikalaudama pakeisti pastato dalies patalpų paskirtį iš komercinės paskirties į gyvenamosios tam, kad įrengtus butus įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, ji siekia atidalyti turto dalį ir taip suformuoti naujus nekilnojamojo turto objektus – butus; vienas iš būdų suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą yra padalyti nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus, kas šiuo atveju prieštarauja Hipotekos lakšte numatytoms sąlygoms. Ieškovė nepateikė duomenų, jog įrengtų butų vertė yra pakankama, kad juos realizavus, būtų galima atsiskaityti su atsakove.
7. Ieškovės galimybe įrengti butus pastate taip pat leidžia abejoti ir byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovė paskutinę finansinę atskaitomybę Registrų centrui yra pateikusi tik už 2007 metus, be to, ieškovės atžvilgiu yra pritaikyta net penkiolika turto areštų; iš VĮ „Registrų centras“ Hipotekos registro išrašo išsamios informacijos apie sudarytas hipotekos sutartis turinio nustatyta, jog beveik visas ieškovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriams; taip pat antstolis D. B. 2018-01-10 priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo ir iš ieškovo turto atliekami išieškojimo veiksmai; ieškovė bankų sąskaitose lėšų visai neturi arba jos yra labai mažos. Atsižvelgiant į tai, kokiame etape ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti pakeisti ginčo turto paskirtį, kokius įrodymus ji pateikė atsakovei kartu su minėtu prašymu, kokią naudą gautų atsakovė duodama šį sutikimą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, atsisakydama duoti ieškovei sutikimą pakeisti ginčo turto paskirtį iš komercinės į gyvenamąją, elgėsi piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, pažeisdama ieškovės interesus, teisės aktų reikalavimus ar bendruosius teisės principus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog įrengus butus jie bus lengvai realizuojami, taip pat apie tai, kad įrengtiems butams ieškovė turi potencialius klientus pageidaujančius įgyti šį turtą esamame pastate ar bent tai, kad jie būtų patrauklūs pirkėjams nekilnojamojo turto rinkoje. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, o tuo tarpu atsakovė įrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus atmetė kaip neįrodytus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė buvo nurodžiusi, kad ji yra kreipusis į profesionalų turto vertintoją siekdama nustatyti pastato vertę su šiuo metu jame jau įrengtais butais. Deja, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė objektyviai negalėjo pateikti teismui parengto vertinimo, kadangi pats vertinimas buvo parengtas vėliau. 2018-07-27 jau įvyko pastato varžytinės, kuriose už pastatą buvo pasiūlyta 12 000 000 Eur. Ieškovės tikslas siekiant pakeisti dalies pastate esančių patalpų paskirtį yra ne tik padidinti pastato vertę, tačiau tuo pačiu sudaryti sąlygas išsaugoti pastato nuosavybės teisę. Egzistuoja pagrindas prijungti prie bylos naujus ieškovės teikiamus įrodymus, kadangi šie įrodymai atsirado tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
9. Pastato vertės kitimas pakeitus dalies jame esančių patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją yra vienas iš esminių klausimų byloje. Ieškovės siekiamas atlikti dalies pastate esančių patalpų paskirties pakeitimas kaip tik sudaro galimybes padidinti pastato vertę ir tuo pačiu sukurti sąlygas ieškovei išsaugoti nuosavybės teisę į pastatą atsakovės reikalavimą nukreipiant į naujai įregistruotus butus. Minėti butai pastate jau buvo įrengti dar iki ieškinio teismui pateikimo. Ieškovei pateikus prašymą dėl leidimo dalies pastate esančių patalpų paskirties keitimui toks prašymas neabejotinai būtų atmestas, kadangi kartu su prašymu nebūtų pateikiamas atsakovės, kaip hipotekos kreditoriaus, sutikimas. Ieškovės interesų pažeidimas yra akivaizdus. Jei atsakovės inicijuotas priverstinis pastato realizavimas bus užbaigtas ir pastatas bus perduotas naujam turto savininkui, ieškovė netektų daugiau kaip 4 kartus vertingesnio turto, nei kad yra atsakovės reikalavimo ieškovės atžvilgiu vertė. Dėl užsitęsusio išieškojimo iš ieškovės proceso atsakovės interesai yra užtikrinti ieškovės pagal kredito sutartį mokėtinomis netesybomis, kurių mokėjimas yra užtikrintas to paties pastato hipoteka. Patenkinus ieškovės reikalavimą bei įpareigojus atsakovę išduoti sutikimą dalies pastate esančių patalpų pakeitimui ieškovė būtų įgijusi realią galimybę išsaugoti nuosavybės teisę į pastatą, tuo tarpu įsipareigojimai atsakovei būtų įvykdyti realizavus naujai įregistruotus butus. Tokiu atveju būtų užtikrintas ieškovės ir atsakovės interesų balansas. Savo ieškiniu ieškovė reikalavo ne atidalinti pastatą ar atskirti jo priklausinius, o įpareigoti atsakovę išduoti jai besąlygišką sutikimą dalies pastate esančių patalpų paskirties pakeitimui iš administracinės į gyvenamąją. Ieškovės siekis suformuoti naujus objektus ne dalijant pastatą, o suformuojant naujus nekilnojamojo turto objektus, jokiu būdu nepažeidžia lakšto nuostatų. Pakeitus dalies pastate esančių patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją naujai gauti butai ir būtų registruojami kaip naujai suformuoti objektai, o ne atskirtos pastato dalys, todėl jokios lakšto nuostatos, priešingai nei teismas nurodė sprendime, nebūtų pažeidžiamos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ataskaita buvo užsakyta jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme – netgi ne jos nagrinėjimu metu. Ataskaitos paruošimui pakako iš esmės 1 savaitės laiko, jos pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, ji nepagrindžia ginčo pastato rinkos vertės, ataskaita buvo apskaičiuojama ne pastato reali rinkos, o investicinė vertė. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-20 nutartimi civ. b. Nr. e2YT-5592-432/2018 pastato vertės klausimas buvo įvertintas ir konstatuota, jog nėra pagrindo abejoti atlikta UAB „Ober-haus“ ekspertize ir joje nustatyta ginčo turto verte. Išrašas iš www.evarzytines.lt taipogi nėra dokumentas, kuris būtų susijęs su nagrinėjama byla. 12 000 000 Eur kainą pasiūlęs jų dalyvis šios kainos nesumokėjo. Motyvų ginčijant sprendimą nepateikimas reiškia akivaizdų jo pagrįstumo pripažinimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomų kaip įrengtų butų rinkos vertę ir faktą, kad šios vertės pakaks ieškovės skolinio įsipareigojimo įvykdymui; kad ieškovė turi lėšų kitų butų įrengimui; kad ginčo pastato dalies patalpų paskirties pakeitimu pastatas bus pagerintas; kad įrengus kitus butus jie bus lengvai realizuojami; kad įrengtiems butams ieškovė turi potencialius klientus, pageidaujančius įgyti šį turtą esamame pastate ar bent tai, kad jie būtų patrauklūs pirkėjams nekilnojamojo turto rinkoje.
11. Jokie galiojantys teisės aktai ar tarp bylos šalių sudaryti sandoriai nenumato atsakovės pareigos išduoti sutikimą ginčo pastato remonto darbams ir paskirties keitimui. Ieškovė nesąžiningai neatsiskaito su atsakove inicijuodama eilę procesų, kuriuose yra ginčijami antstolio vykdomi išieškojimo iš ginčo turto veiksmai. Ginčo pastato patalpų paskirties keitimo procedūros ir remonto darbai neapibrėžtam laikui užvilkintų ginčo turto realizavimo veiksmus ir skolos iš ieškovės atgavimą. Dėl ilgą laiką neatgaunamos skolos atsakovė negali investuoti atgautinų sumų į kitą pelningą veiklą ir uždirbti didesnes pajamas nei skaičiuotinos palūkanos. Efektyvus ir greitas skolos išieškojimas iš įkeisto turto yra vertybė, kurios pažeidimas yra pripažįstamas šiurkščiu kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Ši byla yra inicijuota nesiekiant ginti ieškovės teisių, o tik vilkinti išieškojimo iš ginčo turto veiksmus ir piktnaudžiaujant įstatymo suteikiamomis teisėmis.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė su AB bankas „Snoras“ 2008-06-27 sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu kreditorius suteikė ieškovei 11 200 000,00 Lt / 324 3744,21 Eur sumos kreditą, o ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka iki 2016-05-25 (imtinai). Užtikrindama Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą ieškovė kreditoriaus naudai 2008-07-21 hipotekos įkeitimu įkeitė ieškovei priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir jai nuosavybės teise priklausantį prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 2014-07-30 iki Sutarties nutraukimo nemokėjo jokių įmokų. 2015-07-31 atsakovė ir BAB bankas „Snoras“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu BAB bankas „Snoras“ atlygintinai perleido atsakovės naudai visas reikalavimo teises ieškovės atžvilgiu bei apie tai informavo ieškovę. 2016-07-22 pranešimu dėl sutarties sąlygų nevykdymo Nr. SL-671 atsakovė informavo ieškovę apie reikalavimo teisės perleidimą bei paslaugų sutartį sudarytą 2015-11-25 tarp atsakovės ir Lindorff Oy, be to, taip pat informavo apie pradelstą įsiskolinimą pagal sutartį bei nurodė, kad 2016-07-22 ieškovė vėluoja sumokėti 1 056 695,37 Eur sumą ir nurodė ieškovei įsiskolinimo sumą sumokėti atsakovei iki 2016-08-22 (imtinai). 2017-01-02 Vilniaus miesto 15-asis notarų biuras atsakovei išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-10 iš ieškovės išieškoti skolą. 2018-01-24 ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti jai sutikimą pakeisti dalį pastate esančių patalpų paskirtį pagal pateikiamą projektą. Atsakovė 2018-02-09 atsakydama į ieškovės prašymą nurodė, jog nesutinka, kad būtų atliekamos pastato patalpų keitimo procedūros bei atliekamų patalpų remonto darbai. 2018-04-16 patvarkymu antstolis D. K. atnaujino vykdymo veiksmus ir nusprendė įkeistą turtą pardavinėti iš pirmųjų varžytinių.
Dėl naujų įrodymų
14. Kartu apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – vertinimo ataskaitos kopiją ir išrašo iš www.evarzytines.lt kopiją ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė nepagrindė, jog įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl šiuos naujus įrodymus atsisako priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kadangi, jos teigimu, patalpų paskirties pakeitimas sudaro galimybę padidinti pastato vertę, realizavus turtą, ieškovė netektų daugiau kaip 4 kartus vertingesnio turto, ieškovės siekis nepažeidžia hipotekos lakšto nuostatų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė atsakovės atžvilgiu yra hipotekos įkeitimu įkeitusi jai priklausančią žemės sklypo nuomos teisę ir nuosavybės teise priklausantį prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovė prašo įpareigoti atsakovę išduoti jai besąlygišką sutikimą atlikti dalies patalpų paskirties pakeitimą iš administracinės į gyvenamąją.
16. Hipoteka, kaip daiktinės teisės institutas, yra vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi, hipoteka yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis), suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas (CK 4.192–4.195 straipsniai, 4.198 straipsnio 2 dalis). Taigi, hipotekos teisė suteikia ją turinčiam kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nes hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2012-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012).
17. Taigi hipoteka, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, padidina kreditoriaus galimybes gauti skolininko prievolės įvykdymą ar bent jo dalį, t. y. nukreipus išieškojimą į konkretų nekilnojamąjį turto objektą yra užtikrinama galimybė dalį skolos padengti įkeisto turto verte. Turėdamas hipotekos teisę, kreditorius užsitikrina įkaito vertės dydžio skolos grąžinimą, nepriklausomai nuo kito skolininko galimai turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2019). Akivaizdu, kad hipotekos kreditoriaus ir skolininko padėtis iš hipotekos atsirandančiuose teisiniuose santykiuose nėra vienoda, tačiau skolininko negalima besąlygiškai vadinti silpnesniąją šių teisinių santykių šalimi vien atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius yra specializuota finansinė institucija, kurios pareiga profesinėje veikloje elgtis apdairiai ir rūpestingai. Hipotekos kreditorius privalo pasverti visas rizikos rūšis suteikdamas kreditą ir sudaryti su skolininku kredito sutartį tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų kreditoriaus interesus (atgauti negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas už naudojimąsi kreditu) netinkamo skolininko sutartinių prievolių vykdymo atveju. Kartu tai reiškia skolininko pareigą įvertinti savo galimybes kredito sutartyje nustatyta tvarka grąžinti paimtą kreditą, sumokėti palūkanas. Sudarydamas nuosavo nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintą kredito sutartį, skolininkas turi suvokti, kad rizikuoja prarasti savo turtą, jeigu jis negrąžina kredito (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-246-553/2013).
18. Sutartinė hipoteka yra ginčo šalių kredito sutarties sudėtinė dalis. Ieškovė savo pareikštu reikalavimu faktiškai siekia keisti (modifikuoti) kredito sutartį, kuri yra nutraukta ir yra vykdomas įkeisto turto pardavimas, t. y. priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto. Šiuo atveju apeliantės noras padidinti ginčo turto vertę nėra suderinamas su atsakovės noru teisės aktų nustatyta pagreitinta, specializuota tvarka išieškoti apeliantės skolą iš jai nuosavybės teise priklausančio turto, kuris buvo įkeistas apeliantės tinkamų sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimui. Apeliantė, sudarydama kredito sutartį ir hipotekos lakštą turi prisiimti atsakomybę už tai, jog laiku negrąžinus kredito, iš varžytinių bus parduotas jos kreditoriui hipotekos lakštu įkeistas turtas. Tai, jog jau vykdant išieškojimą, apeliantė bando pakeisti dalies patalpų paskirtį, vėliau atidalinti šias patalpas, iš esmės reiškia, jog ji nori sumažinti hipotekos lakšto apimtį, o tai būtų kreditoriaus teisėtų interesų pažeidimas, ypač, kai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, jog pakeitus patalpų paskirtį turto vertė padidėtų, jog ji turi lėšų įrengti visus butus, jog egzistuoja potencialūs pirkėjai, kurie už ieškovės nurodomą kainą norėtų pirkti butus. Šiuo atveju ieškovė deklaratyviai teigia, jog jos interesai yra pažeidžiami, neįvertindama, jog tokią prievolę ji susikūrė pati, pasirašydama kredito sutartį ir sudarydama hipotekos lakštą. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymai nenumato kreditoriaus pareigos suteikti tokį leidimą skolininkui vykdymo proceso stadijoje, todėl apeliantės teiginiai, jog jos interesai yra pažeidžiami, atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat teismas pažymi, jog apeliantės teiginiai, jog atsakovės interesai yra užtikrinti ieškovės pagal sutartį mokėtinomis netesybomis yra vertintini kritiškai, kadangi atsakovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis yra ne tik žinoti, jog už laiku negrąžintą kreditą yra skaičiuojamos netesybos, bet ir kad įsiskolinimas būtų išieškotas efektyviai ir greitai ir kreditorius atgautų skolininkui paskolintas lėšas. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamo sutikimo gavimas ir leidimas ieškovei atlikti jos planuojamus darbus nepagrįstai užvilkintų procesą ir pažeistų kreditoriaus teisę į greitą skolos išieškojimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog skolininkas kredito įmokų pagal kredito sutartį nemoka.
19. Šalių sudaryto hipotekos lakšto 8 punkte nurodyta, jog ieškovė neturi teisės reikalauti padalinti ar atskirti priklausinius nuo pastato. Apeliantė teigia, jog ieškinio patenkinimas neprieštarauja hipotekos lakštui, kadangi šiuo ieškiniu ji nesiekia padalinti pastato, tačiau nori tik pakeisti patalpų paskirtį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi pati apeliantė nurodo, jog jos ieškinio tikslas yra sukurti sąlygas išsaugoti nuosavybės teisę į pastatą ir nukreipti atsakovės reikalavimą į naujai registruotus butus – tai yra apeliantė siekia atidalinti pastatą (iš naujai įrengtų butų įvykdyti įsipareigojimą atsakovui, o į likusią pastato dalį išsaugoti nuosavybės teisę), kas prieštarauja hipotekos lakštui. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog ieškovės ieškinio reikalavimas yra nesuderinamas su hipotekos lakšte numatytomis sąlygomis ir ribojimais.
20. Dėl kitų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
22. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai 998,25 Eur, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.